HERB21

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL MEDIENOS IR KITŲ ORGANINIŲ MEDŽIAGŲ IŠ ATSINAUJINANČIŲ GAMTOS IŠTEKLIŲ PAGRINDU PAGAMINTŲ STATYBOS PRODUKTŲ NAUDOJIMO VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2024 m. spalio 25 d. Nr. D1-359

Vilnius
 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 582 Dėl medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose“ 1.2 papunkčiu:

1. T v i r t i n u Medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose nustatymo metodiką (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                          Simonas Gentvilas

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2024 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. D1-359

 

 

MEDIENOS IR KITŲ ORGANINIŲ MEDŽIAGŲ IŠ ATSINAUJINANČIŲ GAMTOS IŠTEKLIŲ PAGRINDU PAGAMINTŲ STATYBOS PRODUKTŲ NAUDOJIMO VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE NUSTATYMO METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1.    Medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose nustatymo metodikos (toliau – Metodika) tikslas – įtvirtinti medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose apskaičiavimo būdą, nustatant ne mažiau kaip 50 procentų medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių (augalinės medžiagos (pluoštinės kanapės, šiaudai, pluoštiniai linai ir pan.), naudojamos kaip statybos produktai ar jų sudėtinė dalis) pagrindu pagamintų statybos produktų (toliau – medienos ir kiti organiniai statybos produktai) panaudojimą pastatuose.

2Metodika taikoma apskaičiuojant medienos ir kitų organinių statybos produktų panaudojimo kiekį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 582 „Dėl medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose“  2 punkte nurodytuose pastatuose.

3Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme.

 

II SKYRIUS

MEDIENOS IR KITŲ ORGANINIŲ STATYBOS PRODUKTŲ NAUDOJIMO PASTATE VERTINIMAS

 

4.    Vertinant medienos ir kitų organinių statybos produktų ekvivalentinį kiekį, atskirai įvertinama kiekvieno tipo konstrukcijos, nurodytos priedo lentelėje, anglies dvideginio emisija.

5.    Vertinamieji rodikliai išskiriami ir skaičiavimai atliekami vadovaujantis Metodikos priedu, rengiant techninį darbo projektą. Šių rodiklių reikšmes galima keisti (mažinti ir (ar) didinti) iki 50 kg/m3 nuo nustatytų Metodikoje, išsaugant šių rodiklių suminį dydį.

6.    Vadovaujantis Metodika atlikti skaičiavimai tikrinami atliekant statinio projekto ekspertizę.

 

III SKYRIUS

MEDIENOS IR KITŲ ORGANINIŲ STATYBOS PRODUKTŲ NAUDOJIMO PASTATE VERTINIMO SĄLYGOS

 

7. Skaičiuojant medienos ir kitų organinių statybos produktų kiekius, neįtraukiama:

7.1. pastato požeminė dalis, įskaitant perdangą su grindimis virš požeminės dalies;

7.2. evakuacinės ir avarinės laiptinės ir jų sudėtiniai elementai;

7.3. ugniasienės ir priešgaisrinės atitvaros;

7.4. sanitarinės patalpos;

7.5. konstrukcijos, kuriose organinių statybos produktų būtų neįmanoma panaudoti techniškai ar dėl apsauginių priemonių ir (ar) didelių priežiūros kaštų, ir (ar) dėl visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) reikalavimų, ir (ar) dėl taikomų su įslaptinta informacija susijusių apsaugos reikalavimų;

7.6. priedangų ir slėptuvių konstrukcijos;

7.7. statinio sąramos, kai jos įtrauktos į bendrą mūro tūrį;

7.8. lauko konstrukcijos (lauko laiptai ir kitos statinio lauko konstrukcijos);

7.9. statinio konstrukcijų jungtys ir tvirtinimo elementai;

7.10statinio konstrukcijų tuštumos ir (ar) ertmės.

8Skaičiuojant nemedines karkasines pertvaras, į skaičiavimus įtraukiami tik karkasinių elementų kiekiai.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

9.    Ginčai dėl Metodikos taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

10Ši metodika taikoma, iki bus perengta ir patvirtinta statinių gyvavimo ciklo modeliavimo metodika.

________________________

 

 

Medienos ir kitų organinių medžiagų

iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu

pagamintų statybos produktų naudojimo

visuomeninės paskirties pastatuose

nustatymo metodikos

priedas

 

MEDIENOS IR KITŲ ORGANINIŲ MEDŽIAGŲ IŠ ATSINAUJINANČIŲ GAMTOS IŠTEKLIŲ PAGRINDU PAGAMINTŲ STATYBOS PRODUKTŲ KIEKIO PASTATUOSE APSKAIČIAVIMAS

 

1Medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų (toliau – medienos ir kitų organinių statybos produktų) pastatuose apskaičiavimas atliekamas vertinant pagrindinių laikančiųjų ir nelaikančiųjų vidaus ir išorės konstrukcijų statinio gyvavimo ciklo A1–A3 etapuose išskiriama ir užkonservuojama anglies dvideginio (toliau – CO2) emisija. Medienos ir kitų organinių statybos produktų kiekiui pastate apskaičiuoti taikomi konstrukcijų ilgalaikiškumo ir fasado išorės laikančiųjų pastato konstrukcijų koeficientai.

Apskaičiuojant medienos ir kitų organinių statybos produktų kiekį, papildomai įvertinamos įvairios medienos ir kitos organinės dangos, birios medienos ar organinės izoliacinės medžiagos, mediniai langų rėmai ar mediniai durų segmentai, kurie mažina viso pastato CO2 emisiją, ir  kitos galimos konstrukcijos iš įvairių energijos sąnaudas mažinančių medžiagų (įvairūs kompozitai), kurių CO2 emisija įvertinama atskirai pagal konkrečias panaudotas medžiagas.

2. Skaičiuojamo medienos ir kitų organinių statybos produktų kiekio pastate procentinė dalis  nustatoma taip:

 

2.1. kai ,

 

;

 

2.2.         kai ,

 

arba ,

 

čia          ,

– pagrindinių konstrukcijų organinių medžiagų užkonservuojamas CO2 kiekis (kg),

– papildomų elementų organinių medžiagų užkonservuojamas CO2 kiekis (kg),

– pagrindinių konstrukcijų neorganinių medžiagų į aplinką išskiriamas CO2 kiekis (kg).

 

3Pagrindinių konstrukcijų organinių medžiagų užkonservuojamas CO2 kiekis (kg) apskaičiuojamas taip:

 

,

 

čia  – yra 1m3 organinių medžiagų užkonservuojamas CO2 kiekis (kg) (),  – ekvivalentinis tūris (m3), jis apskaičiuojamas taip:

 

,

čia kilg =1, , , , , ,  dydžiai apibūdinti 12 ir 13 punktuose  pateiktose lentelėse

 

4Papildomų elementų organinių medžiagų užkonservuojamas CO2 kiekis (kg) apskaičiuojamas taip:

 

,

 

čia  – 1 m3 organinių medžiagų užkonservuojamas CO2 kiekis (kg) (),  – ekvivalentinis papildomų medinių elementų tūris (m3), jis apskaičiuojamas taip:

 

,

 

čia kilg =1, o dydžiai , , , ,  apibūdinti šio priedo 12 ir 13 punktuose pateiktose lentelėse.

 

5Nemedinių pagrindinių konstrukcijų išskiriamas į aplinką CO2 kiekis (kg) apskaičiuojamas taip:

 

,

 

čia  – 1 m3 organinių medžiagų užkonservuojamas CO2 kiekis (kg) (),  – 1 m3 betono ir gelžbetonio išskiriamas CO2 kiekis (kg) (), – 1 m3 plieno išskiriamas CO2 kiekis (kg) (),  – 1 m3 mūro išskiriamas CO2 kiekis (kg) (),  – 1 m3 ekologiško betono (betonas, kurio CO2 emisija yra 200 kg/m3 ir mažesnė) ir gelžbetonio (armuotas ekologiškas betonas) išskiriamas CO2 kiekis (kg) (),  – 1 m2 stiklinio fasado išskiriamas CO2 kiekis (kg) (),  – gelžbetoninių ir betoninių konstrukcijų įprasto betono (betonas, kurio CO2 emisija yra didesnė nei 200 kg/m3) suminis tūris,  – plieninių konstrukcijų suminė masė,  – mūrinių konstrukcijų suminis tūris,  – ekologiško betono ir gelžbetonio konstrukcijų iš ekologiško betono suminis tūris,  – stiklinio fasado plotas (įvertinus arba neįvertinus langų apšviestumo ploto).

 

6Gelžbetoninių ir betoninių konstrukcijų įprasto betono suminis tūris (m3) apskaičiuojamas taip:

 

.

7Plieninių konstrukcijų suminė masė (t) apskaičiuojama taip:

 

.

 

8Mūrinių konstrukcijų suminis tūris (m3) apskaičiuojamas taip:

 

.

 

9Ekologiško betono ir gelžbetonio konstrukcijų iš ekologiško betono suminis tūris (m3) apskaičiuojamas taip:

 

 

čia  – fasado koeficientas,  – gelžbetoninių, betoninių ir mūrinių konstrukcijų ilgalaikiškumo koeficientas,  – plieninių konstrukcijų ilgalaikiškumo koeficientas,  – medinių konstrukcijų ilgalaikiškumo koeficientas.

Fasado koeficientas taikomas išorinėms laikančiosioms konstrukcijoms, prie kurių tvirtinamos vėdinamos ar stiklinės fasadinės sistemos. Kai pastate naudojamos vėdinamo ar stiklinio fasado sistemos, šių fasadų laikančioms išorės sienoms taikomas koeficientas , kai nenaudojamos – .

10Medienos ir kitų organinių statybos produktų kiekiui apskaičiuoti taikomų ilgalaikiškumo koeficientų reikšmės yra šios:

 

=0.4, ,  

 

11Pateikta medienos ir kitų organinių statybos produktų kiekio pastate apskaičiavimo metodika taikoma, kai ribinė medienos ir kitų organinių statybos produktų kiekio procentinė reikšmė yra ne didesnė kaip 50 proc. Kai procentinė reikšmė yra didesnė kaip 50 proc., medienos ir kitų organinių statybos produktų kiekis mažinamas proporcingai santykiu  .

12Vertinamieji konstrukcijų ir jų elementų rodiklių žymėjimai pateikiami šio punkto 1 lentelėje.

1 lentelė

Pagrindinės konstrukcijos

Pagrindinės konstrukcijos

Medinių konstrukcijų tūris, m3

Ekologiško betono ir gelžbetonio konstrukcijų iš ekologiško betono tūris, m3

VKVM

Vidaus medžio kolonos, statramsčiai

VKEVB

Vidaus kolonos

VKIM

Išorės medžio kolonos

VKEIB

Išorės kolonos

VPM

Medžio perdangos (plokštės, sijos)

VPEB

Plokštės, sijos

VDM

Medžio denginys (stogas)

VDEB

Denginys (stogas)

VISM

Išorės medžio sienos

VISEB

Išorės sienos

VvSM

Vidaus medžio sienos

VVSEB

Vidaus sienos

 

 

 

 

Gelžbetoninių ir betoninių konstrukcijų įprasto betono tūriai, m3

Mūrinių konstrukcijų tūris, m3

VKVG

Vidaus gelžbetonio kolonos

VKVB

Vidaus mūro kolonos

VKIG

Išorės gelžbetonio kolonos

VKIB

Išorės mūro kolonos

VPG

Gelžbetonio plokštės, sijos

VPB

Perdangų blokeliai

VDG

Gelžbetonio denginys (stogas)

VDB

Denginio blokeliai

VISG

Išorės gelžbetonio sienos

VISB

Išorės mūro sienos

VVSG

Vidaus gelžbetonio sienos

VVSB

Vidaus mūro sienos

 

 

 

 

Plieninių konstrukcijų masė (gelžbetoninių konstrukcijų armatūra), t

Papildomi mediniai elementai

MKVP

Vidaus kolonos

Medinių elementų tūris, m3

MKIP

Išorės kolonos

VFM

Fasadinė medžio danga

MPP

Plokštės, sijos

VAM

Vidaus medžio apdaila

MDP

Denginys (stogas)

VGM

Grindų medžio danga

MISP

Išorės sienos

VLDM

Mediniai durų segmentai, langų rėmai

MVSP

Vidaus sienos

VIZM

Medžio ir (ar) kitos atsinaujinančios organinės izoliacinės medžiagos

 

13Vertinamųjų rodiklių išskaidymas pagal medžiagų ir konstrukcijų tipą pateikiamas šio punkto 2 lentelėje.

2 lentelė

Konstrukcijų tipas

Pastato elementai

Tūrio (masės) dalys, m3 (t)

Medis

Betonas ir gelžbetonis

Plienas

Mūras

Ekologiškas betonas ir gelžbetonis

Pagrindinės konstrukcijos

Vidaus kolonos (statramsčiai)

VKVM

VKVG

MKVP

VKVB

VKEVB

Išorės kolonos

VKIM

VKIG

MKIP

VKIB

VKEIB

Perdangos (sijos, plokštės)

VPM

VPG

MPP

VPB

VPEB

Denginys (stogas)

VDM

VDG

MDP

VDB

VDEB

Išorės sienos

VISM

VISG

MISP

VISB

VISEB

Vidaus sienos, pertvaros

VVSM

VVSG

MVSP

VVSB

VVSEB

Papildomi konstrukcijų elementai

Fasadinė apdaila (išorės)

VFM

Apdaila (vidaus)

VAM

Grindų danga

VGM

Durys, langai

VLDM

Izoliacinės medžiagos

VIZM

 

 

14Organinių medžiagų užkonservuojamas ir nemedinių medžiagų išskiriamas CO2 kiekis (kg) pateikiamas šio punkto 3 lentelėje.

 

3 lentelė

Medžiaga

CO2 kiekis

užkonservuotas

išskiriamas

Organinės medžiagos

 

Betonas ir gelžbetonis

 

Ekologiškas betonas ir gelžbetonis

 

Plienas

 

Mūras

 

Stiklinis fasadas

 

 

______________________