Administracinė byla Nr. eA-3243-789/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03209-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 30.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimų dalių panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Kauno energija“ (toliau – ir pareiškėjas, arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. O3E-761 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – ir Nutarimas 1) 1.11 papunktį; 2) panaikinti 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. O3E-880 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas 2) 4.2 papunktį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu buvo įvertintos papildomai gautos pajamos ir jų grąžinimas išdėstytas 48 mėnesių laikotarpiui, sumažinant šilumos kainą. Atsakovas patvirtino šilumos kainų dedamąsias 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 20-2492 pateikė atsakovui šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą (toliau – ir Šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo projektas antriesiems metams) bei Bendrovės valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos perskaičiuotos šilumos kainos dedamosios. Atsakovas Nutarime 1 konstatavo, kad minėtu sprendimu šilumos kainų dedamosios nustatytos nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir įpareigojo pareiškėją pašalinti šį pažeidimą. Kadangi pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu įpareigojimu, jo neįvykdė, atsakovas Nutarimu 2, be kita ko, vienašališkai nustatė pareiškėjui šilumos kainų dedamąsias. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai pripažino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 771 punkto pažeidimą, kadangi pareiškėjo gautų papildomų pajamų grąžinimo tvarka, įskaitant mokėjimo sumas ir terminus, buvo išspręsta iki minėtos nuostatos įsigaliojimo (2019 m. gegužės 25 d.), ši nuostata pritaikyta pažeidžiant principą lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal). Pareiškėjas teigė, kad Metodikos 771 punkto pritaikymas atgal pažeidžia ir teisėtų lūkesčių principą. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju atsakovas nesilaikė ir savo paties praktikos analogiškose situacijose, tokiu būdu pažeidė ūkio subjektų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir objektyvumo principus (Viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 3 str. 2 ir 9 d.).
3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo apskaičiuotu palūkanų dydžiu (509,53 tūkst. Eur) ir teigė, kad jeigu Metodikos 771 punkto nuostata būtų taikytina nagrinėjamam atvejui, tai iš šios nuostatos turinio matyti, kad palūkanos neskaičiuojamos pirmaisiais metais, nagrinėjamu atveju tai būtų laikotarpis nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. Atsakovas taip pat pritaikė netinkamą palūkanų normą – 2,23 proc. Pinigų kainos skaičiavimuose galėtų būti naudojama tik ta palūkanų norma, kuri buvo atsakovo viešai skelbiama papildomai gautų pajamų nustatymo metu, t. y. Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo / Tarybos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo priėmimo metu – 2,10 proc. Ta pati palūkanų norma (2,10 proc.) buvo skelbiama ir įsigaliojant Metodikos 771 punktui (2019 m. gegužės 24 d.). Pinigų kaina (palūkanos), apskaičiuota nuo 14 921,73 tūkst. Eur papildomai gautų pajamų, nevertinant pirmaisiais metais grąžintinos sumos, ir taikant 2,10 proc. palūkanų normą bei palūkanas pradedant skaičiuoti nuo 13 papildomai gautų pajamų grąžinimo mėnesio (t. y. 2019 m. gruodžio mėn.), sudaro 362,32 tūkst. Eur.
4. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
5. Atsakovas tvirtino, kad Metodikos 771 punktas nebuvo pritaikytas atgal, savo veiksmais atsakovas nepažeidė VAĮ nuostatų, pareiškėjo teisėtų lūkesčių, nepagrįstai teigiama, kad atsakovas nukrypo nuo savo paties praktikos analogiškose situacijose.
6. Dėl apskaičiuotos palūkanų sumos atsakovas paaiškino, kad, pagal Metodikos 771 punktą, kai Metodikos 76 ir 77 punktuose numatyta tvarka apskaičiuotų ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, įvertinama pinigų kaina. Pinigų kainos nustatymui taikomas Lietuvos banko pinigų finansų įstaigų paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms likučių palūkanų normos svertinis vidurkis už laikotarpį nuo praėjusių ataskaitinių metų liepos mėn. iki einamųjų metų liepos mėn. Skaičiavimų metu buvo taikoma 2,23 proc. palūkanų norma (galiojusi pareiškėjo 2019 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 20-2779 pateikto AB „Kauno energija“ šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo patikslinto projekto (toliau – ir Patikslintas šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo projektas antriesiems metams) pateikimo metu). Pareiškėjo atveju pritaikytas mėnesinis linijinis palūkanų skaičiavimo būdas, palūkanos buvo skaičiuojamos ne nuo visos grąžintinos sumos, o nuo 3/4 sumos. Pirmųjų metų palūkanos apskaičiuotos kaip paprastosios palūkanos nuo praėjus vieneriems papildomos dedamosios taikymo metams likusios grąžinti papildomai gautų pajamų sumos, laikant, kad kiekvienais metais grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis. Antrųjų ir paskesnių metų palūkanos apskaičiuotos taikant linijinį palūkanų skaičiavimo metodą nuo antraisiais ir paskesniais metais grąžintinos papildomai gautų pajamų sumos, laikant, kad kiekvieną mėnesį grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis. Palūkanos pradėtos skaičiuoti tik nuo Metodikos redakcijos, numatančios Metodikos 771 punkto nuostatas, įsigaliojimo.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB „Kauno energija“ skundą.
8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai taikė Metodikos 771 punktą bei tinkamai atliko skaičiavimus, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad taikant Metodikos 771 punktą buvo pažeistas teisės aktų negaliojimo atgal principas. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nepažeista VAĮ 6 straipsnio 4 dalis. Teismas pripažino pareiškėjo pretenzijas dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo nepagrįstomis.
9. Spręsdamas dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl neteisingai apskaičiuotų palūkanų pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo akcentuojama Tarybos Šilumos ir vandens departamento Šilumos bazinių kainų skyriaus 2020 m. liepos 16 d. pažyma Nr. O5E-514 neaktuali, nes ja nebuvo vadovaujamasi priimant Nutarimą 1 ir Nutarimą 2. Minėti nutarimai priimti kitų pažymų pagrindu, jie nurodyti pačiuose nutarimuose. Kaip matyti iš bylos (2020 m. rugpjūčio 21 d. pažymos Nr. O5E-660), Tarybos skyrius, vadovaudamasis Metodikos 771 punktu, vertino pinigų kainą nuo pareiškėjo valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 įvertintų 14 268,25 tūkst. Eur papildomai gautų pajamų, kurių grąžinimas buvo išdėstytas 48 mėn. laikotarpiui. Nustatyta, kad Lietuvos banko skelbiamų ne finansų bendrovėms suteiktų paskolų eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkis už paskutinius 12 mėnesių,
t. y. Patikslinto šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto antriesiems metams pateikimo metu, buvo 2,23 proc. Atsižvelgiant į tai, kad papildomai gautų pajamų grąžinimas buvo nustatytas ketverių metų laikotarpiui, pinigų kainą vertinant nuo 2019 m. gegužės 25 d., vadovaujantis Metodikos 771 punktu, taikant linijinį palūkanų skaičiavimo metodą, apskaičiuotos palūkanos, vertinamos šio perskaičiavimo metu, sudarė 487,22 tūkst. Eur. Teismas laikė, kad Tarybos skyrius, skaičiuodamas pinigų kainą, pagrįstai rėmėsi palūkanų norma –
2,23 proc., kuri galiojo Patikslinto šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto antriesiems metams pateikimo atsakovui metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d., o ne kitu metu. Pareiškėjo argumentai, kad pinigų kainos skaičiavimuose turėjo būti naudojama tik ta palūkanų norma
(2,10 proc.), kuri buvo papildomai gautų pajamų nustatymo metu, t. y. Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo / Tarybos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo priėmimo metu, buvo atmesti, nes tuo metu dar negaliojo Metodikos 771 punktas ir palūkanų perskaičiavimo klausimas buvo neaktualus. Be to, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad palūkanų skaičiavimo termino pradžia sietina su Metodikos 771 punkto įsigaliojimu, o pareiškėjo teiginius, kad palūkanos turi būti pradedamos skaičiuoti nuo antrųjų metų, laikė nepagrįstais. Be to, Tarybos skyriaus 2020 m. pažymoje nurodyta, kad nuo 653,48 tūkst. Eur papildomai gautų pajamų, kurių grąžinimas buvo išdėstytas 48 mėn. laikotarpiui, vertinama pinigų kaina, taikant 2,23 proc. palūkanų norma. Todėl apskaičiuotos palūkanos, vertinamos šio perskaičiavimo metu, sudaro 22,31 tūkst. Eur. Taigi iš viso šios palūkanos sudaro 509,53 tūkst. Eur. (487,22 tūkst. Eur + 22,31tūkst. Eur). Teismas padarė išvadą, kad Tarybos skyrius išsamiai pagrindė ir tinkamai apskaičiavo palūkanas, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, ir jas skaičiuodamas nepadarė klaidos.
10. Teismas akcentavo, jog nenustatyta, kad priimant ginčijamas Nutarimo 1 ir Nutarimo 2 dalis buvo pažeistos pagrindinės ir esminės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Ginčijamus aktus priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Taryba, kuri veikė savo kompetencijos ribose. Juos priimant nepažeistos VAĮ nuostatos. Taigi ginčijamos Nutarimo 1 ir Nutarimo 2 dalys yra teisėtos ir pagrįstos, nėra jokio pagrindo jas naikinti.
III.
11. Pareiškėjas AB „Kauno energija“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.
12. Pareiškėjas pakartojo anksčiau išdėstytus savo argumentus, pavyzdžiui, kad papildomai gautų pajamų grąžinimas vartotojams per 48 mėnesių laikotarpį buvo suderintas dar 2018 metais, permoka vartotojams pradėta grąžinti (šilumos kaina sumažinta) nuo 2018 m. gruodžio mėn., todėl Metodikos 771 punkto nuostatos neteisėtai pritaikytos atgal; palūkanos apskaičiuotos vadovaujantis vidiniu Tarybos protokolu, o ne Metodikos 771 punktu; jei palūkanos turėtų būti skaičiuojamos, tai jos nepagrįstai apskaičiuotos nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo (2019 m. birželio mėn.) ir nepagrįstai panaudota 2,23 proc. palūkanų norma; ginčijamais aktais buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei objektyvumo principai. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nesulaukė, kol sueis Nutarimo 1 apskundimo terminas, ir dar 2020 m. rugsėjo 25 d. posėdyje nusprendė dėl vienašališko laikino šilumos kainų dedamųjų nustatymo.
13. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
14. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas manė, kad Metodikos 771 punkto nuostatos buvo pritaikytos tinkamai, o Tarybos protokolu nebuvo nustatyti privalomi reikalavimai pareiškėjui. Minėta teisės norma nebuvo pritaikyta atgal, todėl pareiškėjo teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. Pareiškėjo nurodytos kitų įmonių situacijos nėra analogiškos jo situacijai, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo diskriminacijos faktą. Atsakovas paaiškino, kad skaičiuojant palūkanas buvo pritaikyta 2,23 proc. palūkanų norma (galiojusi Patikslinto šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto antriesiems metams pateikimo metu), kuri atitinka Lietuvos banko pinigų finansų įstaigų paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms likučių palūkanų normos svertinį vidurkį. Atsakovo teigimu, buvo taikomas mėnesinis linijinis palūkanų skaičiavimo būdas, palūkanos buvo skaičiuojamos ne nuo visos grąžintinos sumos, o nuo 3/4 sumos. Palūkanos pradėtos skaičiuoti tik nuo Metodikos redakcijos, numatančios Metodikos 771 nuostatas, įsigaliojimo. Atsakovo įsitikinimu, palūkanos apskaičiuotos teisingai, jokia klaida nebuvo padaryta.
IV.
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo AB „Kauno energija“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. LVAT panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. O3E-761 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ ir 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. O3E-880 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“ dalių, kuriose apskaičiuotas palūkanų dydis, teisėtumo ir pagrįstumo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo padarytus pažeidimus. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl ginčijamų Nutarimų 1 ir 2 dalių nepagrįstos, išskyrus pretenzijas dėl pinigų kainos skaičiavimo pradžios momento.
17. Be kita ko, teisėjų kolegija akcentavo, kad Taryba pinigų kainą vertino nuo 2019 m. gegužės 25 d., t. y. Metodikos 771 punkto įsigaliojimo dienos (Tarybos 2020 m. rugpjūčio 21 d. pažymos Nr. O5E-660 l. 17). Tačiau Bendrovės šilumos kainos dedamosios pirmiesiems metams buvo nustatytos (suderintos) Komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390, todėl jos dar galiojo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo dieną ir 6 mėnesius po to. Atsižvelgdamas į tai, LVAT konstatavo, jog pareiškėjas pagrįstai tvirtino, kad pinigų kaina negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai). LVAT sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Tarybos skyrius palūkanų skaičiavimo termino pradžią pagrįstai susiejo su Metodikos 771 punkto įsigaliojimu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui 509,53 tūkst. Eur palūkanų (Teismo nutarties 42 p.).
18. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išskyrus skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl apskaičiuotų palūkanų dydžio. Kadangi byla nagrinėtina aspektu, kuris iš esmės nebuvo tirtas pirmosios instancijos teisme, ir tam gali būti reikalinga gauti papildomus ginčo šalių paaiškinimus (preliminarius skaičiavimus), siekiant nepažeisti šalių teisės į apeliaciją, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad yra tikslinga panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų dydžio apskaičiavimo ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
V.
19. 2022 m. gegužės 2 d. pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. Taryba priėmė pakoreguotą 2020 m. liepos 16 d. pažymos Nr. O5E-514 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ versiją (Pažyma II), pagal kurią ji, remdamasi Metodikos 771 punktu, įvertino pinigų (pareiškėjos papildomai gautų pajamų) kainą ir paskaičiavo palūkanų sumą – 509 530 Eur. Pažymoje II Skyrius nusprendė, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo (nuo 2019 m. birželio mėn.).
20. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas 2020 m. rugpjūčio 28 d. vykusio Tarybos posėdžio metu sutiko su Pažyma II ir priėmė Nutarimą 1, kuriame: 1) konstatavo šilumos kainos dedamųjų skaičiavimo pažeidimus, tarp jų ir Metodikos 771 punkto nesilaikymą, t. y. įpareigojo nustatyti šilumos kainų dedamąsias taikant palūkanas; 2) nurodė, kad, Bendrovės valdybai nepašalinus Nutarime 1 nurodytų pažeidimų, Taryba vienašališkai nustatys laikinas šilumos kainos dedamąsias. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutarties 42 punkto išvadas, akcentavo, jog Nutarimo 1 1.11 papunkčiu įtvirtintas skaičiavimas yra klaidingas ir neteisėtas.
21. Anot pareiškėjo, atsakovas 2020 m. rugsėjo 25 d. priėmė Nutarimą 2 ir vienašališkai nustatė laikinas šilumos kainos dedamąsias, įskaitant ir 509 530 Eur palūkanų sumą, remiantis Metodikos 771 punktu (Nutarimo 2 4.2 papunktis). Nutarimo 2 4.2 papunktis priimtas Nutarimo 2 1.11 papunkčio ir 2 punkto pagrindu. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į LVAT nutarties 42 punkto išvadas, manė, jog pareiškėjo skundas dėl Nutarimo 2 4.2 papunkčio nepagrįstumo ir neteisėtumo yra pagrįstas, o Nutarimo 2 4.2 papunkčiu įtvirtintas skaičiavimas yra klaidingas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
22. Pareiškėjas akcentavo, kad, atsižvelgiant į LVAT nutarties 42 punkto išvadas, palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo 2019 m. gruodžio 1 d. ir sudaro 384,75 tūkst. Eur, t. y. 124,78 tūkst. Eur mažiau, nei nustatyta Nutarimo 1 1.11 papunktyje ir Nutarimo 2 4.2 papunktyje.
23. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasis skunde bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais. Papildomai pareiškėjo atstovas nurodė, kad atsakovo paaiškinimuose išdėstyta pozicija yra nepagrįsta ir prieštarauja LVAT nutarties 42 punkto išaiškinimams. Pareiškėjas teigė, kad nors atsakovas ir akcentavo, jog palūkanoms skaičiuoti naudojo grąžintinos sumos likutį, buvusį ne 2018 m. gruodžio mėn., o 2019 m. lapkričio mėn., tačiau tos pačios palūkanos buvo skaičiuojamos nuo 2019 m. birželio mėn., t. y. nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo dienos, o tai prieštarauja LVAT nutarties 42 punkto išaiškinimams. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad LVAT minėtoje nutartyje pasisakė būtent apie palūkanų, t. y. pinigų kainos skaičiavimo laikotarpį, o ne grąžintinos sumos likučio dalį. Atsikirsdamas į atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, pareiškėjas nurodė, kad atsakovo pateikti paaiškinimai nepaneigia pareiškėjo išdėstytos pozicijos.
24. Atsakovas Taryba papildomai paaiškino, jog pirmųjų metų palūkanos buvo pradėtos vertinti tik įsigaliojus Metodikos 771 punkto nuostatoms ir apskaičiuojamos kaip paprastosios palūkanos nuo praėjus vieneriems papildomos dedamosios taikymo metams likusios grąžinti papildomai gautų pajamų sumos, t. y. ne nuo 14 921,73 tūkst. Eur papildomų pajamų (suma patvirtina pareiškėjo valdybos Sprendimu), o nuo 11 191,30 tūkst. Eur papildomų pajamų (nuo pirmaisiais metais, t. y. 2018 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu, grąžintos papildomų pajamų sumos – 3 730,43 tūkst. Eur palūkanos neskaičiuojamos), laikant, kad kiekvienais metais grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis. Antrųjų ir paskesnių metų palūkanos apskaičiuojamos taikant linijinį palūkanų skaičiavimo metodą nuo antraisiais ir paskesniais metais grąžintinos papildomai gautų pajamų sumos, laikant, kad kiekvieną mėnesį grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis.
25. Atsakovas teigė, jog, atsižvelgiant į palūkanų skaičiavimo detalizaciją, matyti, kad nuo pareiškėjo pirmaisiais metais, kai buvo taikomos pareiškėjo valdybos Sprendimu patvirtintos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams (nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.), grąžinamos papildomų pajamų sumos palūkanos nebuvo skaičiuotos. Tarybos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai tvirtino, kad pinigų kaina buvo skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. įskaitytinai, t. y. kol buvo taikomos pareiškėjo valdybos Sprendimu patvirtintos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams.
26. Atsakovo atstovai teismo posėdyje, remdamiesi atsiliepime į skundą bei papildomuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad LVAT nepriėmė galutinio sprendimo dėl palūkanų apskaičiavimo, o perdavė nagrinėti šį klausimą iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas Nutarimo 1 1.11 papunktis turėtų būti panaikintas visa apimtimi, kadangi jame yra nurodyta tik tai, jog apskaičiuojant palūkanas buvo nesilaikyta Metodikos 771 punkto nuostatų, tačiau nėra nurodyta jokios palūkanų sumos ar laikotarpio, už kurį jos turi būti skaičiuojamos, todėl minėtas Nutarimo 1 papunktis turėtų būti paliktas galioti net ir tuo atveju, jei teismas tenkintų pareiškėjo skundo dalį dėl palūkanų dydžio.
VI.
27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu tenkino AB „Kauno energija“ skundą ir panaikino Nutarimo 1 1.11 punktą ir Nutarimo 2 4.2 punktą. Teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjui 8 472,91 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų dalį.
28. Teismas nustatė, kad:
28.1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2004 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. O3-24 „Dėl šilumos tiekimo licencijos AB „Kauno energija“ išdavė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-26.
28.2. Komisija 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3E-283 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ nustatė Bendrovei šilumos bazinės kainos dedamąsias, kurios galioja iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
28.3. Bendrovės valdyba 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“, be kita ko, nustatė Bendrovės šilumos kainos dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio) pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams (1 punktas); paskirstė 4 metų laikotarpiui šilumos kainų dedamųjų galiojimo metu (2014 m. birželio 1 d. – 2015 m. gegužės 31 d.) nesugrąžintas 81,8 tūkst. Eur papildomai gautas pajamas dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti neatitikties ir šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.) dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos kainų skirtumo gautas 14 186,4 tūkst. Eur papildomas pajamas, iš viso 14 268,25 tūkst. Eur papildomų pajamų, šilumos kainą mažinant 0,31 ct/kWh. (be pridėtinės vertės mokesčio) (3 punktas). Sprendimu taip pat buvo paskirstytos 4 metų laikotarpiui Komisijos 2018 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. O3E-92 „Dėl akcinės bendrovės „Kauno energija“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ patvirtinto 2018 m. kovo 22 d. Bendrovės neplaninio patikrinimo akto Nr. S3-1 išvadose nurodytos laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. pareiškėjo nepagrįstai gautos 653,5 tūkst. Eur papildomos pajamos, mažinant šilumos kainą 0,01 ct/kWh. (be pridėtinės vertės mokesčio) (4 punktas).
28.4. Komisija 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų“ suderino Bendrovės valdybos minėtu 2018 m. spalio 24 d. sprendimu nustatytas perskaičiuotas šilumos kainos dedamąsias (2.1 punktas).
28.5. Bendrovė 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 20-2492 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė Tarybai Šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą antriesiems metams bei Bendrovės valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainos dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kopiją.
28.6. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 20-2779 „Dėl šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto patikslinimo“ pateikė Patikslintą šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą antriesiems metams.
28.7. Taryba, įvertinusi Bendrovės valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainos dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-761 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“, kurio 1.11 papunktyje konstatavo, kad Bendrovės valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainų dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, prieštarauja (neatitinka) Metodikos 771 punktui, nustatančiam, kaip įvertinama pinigų kaina, kai ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį; minėto Nutarimo 2 punkte Taryba nurodė, jog, Bendrovės valdybai per 30 kalendorinių dienų nepašalinus minėtame nutarime nurodytų pažeidimų, Taryba, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 13 dalimi, įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias.
28.8. Bendrovė 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. E20-561 „Dėl AB „Kauno energija“ valdybos sprendimų pakeitimų“ pateikė Tarybai Bendrovės valdybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 2020-22-1 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“, kuriuo, be kita ko, nustatytos šilumos kainų dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kopiją.
28.9. Pareiškėjui nesilaikant Nutarimo 1 1.11 papunkčio nurodymų, atsakovas 2020 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-880 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“, kurio 1 punkte konstatavo, kad Bendrovės valdyba pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 13 dalies nuostatą, t. y. per 30 dienų nepašalino Tarybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarime nurodytų pažeidimų; 2 punktu vienašališkai nustatė laikinas Bendrovės šilumos kainų dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio); 4.2 papunkčiu paskirstė 36 mėn. laikotarpiui 509,53 tūkst. Eur palūkanų, šilumos kainą mažinant 0,01ct/kWh.
28.10. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT) su skundu dėl atsakovo priimto Nutarimo 1 dalies (1.11 papunkčio) ir Nutarimo 2 dalies (4.2. papunkčio) panaikinimo. VAAT 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-966-860/2021 atmetė pareiškėjo skundą, dėl šio teismo sprendimo pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą. LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-275-525/2022 nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti VAAT 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl Tarybos Nutarimo 1 ir Nutarimo 2 dalių, kuriose apskaičiuotas palūkanų dydis, teisėtumo ir pagrįstumo ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
29. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. O3E-160 „Dėl valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ 3 punkte nustatyta, jog šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) perskaičiavimo projektams, pateiktiems iki šio nutarimo įsigaliojimo datos, taikomos Metodikos redakcijos, galiojančios iki šio nutarimo įsigaliojimo datos, nuostatos.
30. Teismas pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nutarimo 1 1.11 papunkčio ir Nutarimo 2 4.2 papunkčio, kuriais apskaičiuotas palūkanų dydis. LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-275-525/2022 nustatė, jog atsakovas vertino pinigų kainą nuo 2019 m. gegužės 25 d., t. y. nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo dienos, nors pareiškėjo šilumos kainos dedamosios pirmiesiems metams buvo nustatytos (suderintos) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390 ir turėjo būti taikomos iki 2019 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgdamas į tai, LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutarties 42 punkte konstatavo, kad pinigų kaina negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai) ir išaiškino, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas palūkanų skaičiavimo termino pradžią pagrįstai susiejo su Metodikos 771 punkto įsigaliojimu ir pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui 509 530 Eur palūkanų.
31. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartimi neginčijamai konstatavo, jog pinigų kaina negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai). Iš byloje pateikto 2018 m. spalio 24 d. pareiškėjo valdybos sprendimo Nr. 2018-26-2 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“ ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų“ matyti, jog pareiškėjo šilumos kainos dedamosios pirmiesiems metams valdybos sprendimu buvo nustatytos ir minėtu nutarimu patvirtintos iki Metodikos 771 punkto įsigaliojimo dienos ir galiojo dar 6 mėnesius po minėto Metodikos punkto įsigaliojimo, t. y. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Teismo vertinimu, nors atsakovas papildomuose paaiškinimuose akcentavo, kad Nutarimas 1 ir Nutarimas 2 nepakeitė pareiškėjo valdybos sprendimu apskaičiuotų kainų dedamųjų, apskaičiuotos papildomų pajamų sumos bei sprendimo papildomų pajamų grąžinimą išdėstyti 4 metų laikotarpiui, taip pat, jog palūkanos skaičiuotos ne nuo pareiškėjo valdybos sprendimu patvirtintos 14 921,73 tūkst. Eur sumos, o nuo 11 191,30 tūkst. Eur sumos (kuri apskaičiuota įvertinus tai, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas vartotojams grąžino 3 730, 43 tūkst. Eur), niekaip nekeičia fakto, kad atsakovas pradėjo skaičiuoti palūkanas nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu aspektu atsakovo pozicija prieštarauja LVAT neskundžiama nutartimi konstatuotai aplinkybei, jog palūkanos negalėjo būti skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai).
32. Teismas nustatė, kad iš byloje kartu su paaiškinimais pareiškėjo pateiktos pinigų kainos (palūkanų) skaičiavimo lentelės matyti, jog, pradėjus skaičiuoti palūkanas nuo 2019 m. gruodžio mėn., galutinė palūkanų suma 2022 m. lapkričio mėn. sudaro 384 747 Eur. Atsakovo kartu su paaiškinimais teismui pateiktoje 1 lentelėje „Tarybos įvertintų palūkanų skaičiavimo detalizacija“ nurodyta, jog palūkanos pradėtos skaičiuoti nuo 2019 m. birželio mėn. Teismas pastebėjo, kad palūkanos, kaip paaiškinimuose ir nurodo atsakovas, apskaičiuotos nuo 11 191,30 Eur sumos, tačiau galutinė palūkanų suma 2022 m. lapkričio mėn. sudaro 509 530 Eur, t. y. atsakovo apskaičiuota galutinė palūkanų suma yra 124 783 Eur didesnė, nei kad apskaičiuota pareiškėjo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo bei atsakovo pateiktose palūkanų skaičiavimo lentelėse nurodyta palūkanų skaičiavimo termino pradžia ir galutinė suma skiriasi, darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai apskaičiavo pareiškėjui 509 530 Eur palūkanas. Teismas atkreipė dėmesį, kad tai, jog atsakovas apskaičiavo palūkanas ne nuo 14 921,73 Eur papildomų pajamų, o nuo 11 191,30 Eur sumos, laikant, kad kiekvienais metais grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis, nepaneigia fakto, jog palūkanos buvo pradėtos skaičiuoti nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo, nors kaip ir minėta, jos turėjo būti pradėtos skaičiuoti praėjus 6 mėnesiams nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo, t. y. ne nuo 2019 m. birželio mėn., o nuo 2019 m. gruodžio mėn. Atitinkamai tai lėmė klaidingą palūkanų sumos skaičiavimą ir galutinė palūkanų suma nuo 384 747 Eur nepagrįstai išaugo iki 509 530 Eur.
33. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad net ir tenkinus pareiškėjos skundo dalį dėl palūkanų apskaičiavimo, ginčijamas Nutarimo 1 1.11 papunktis turėtų būti paliktas galioti visa apimtimi, nes jame nėra nurodyta palūkanų suma ar laikotarpis, už kurį skaičiuojamos palūkanos. Teismas pažymėjo, kad, kaip pagrįstai savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė pareiškėjas, atsakovas 2020 m. rugpjūčio 21 d. Nutarimo 1 1.11 papunkčio pagrindu priėmė pakoreguotą 2020 m. liepos 16 d. pažymą Nr. O5E-514 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – ir Pažyma I) versiją, t. y. Pažymą II, pagal kurią atsakovas, remdamasis Metodikos 771 punktu, įvertino pareiškėjo papildomai gautų pajamų kainą ir apskaičiavo didesnę palūkanų sumą – 509 530 Eur. Iš byloje pateiktos Pažymos II matyti, jog atsakovas sprendė, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 28 d. Tarybos posėdžio metu sutiko su Pažyma II ir priėmė Nutarimą 1, kurio 1.11 papunktyje konstatavo, kad 2018 m. spalio 24 d. pareiškėjos valdybos sprendimu Nr. 2018-26-2 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“ šilumos kainų dedamosios buvo nustatytos nesilaikant Metodikos 771 punkto nuostatų. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad jokie paskaičiavimai nebuvo atlikti, nes nors Nutarimo 1 1.11 papunktyje tiesiogiai jie nenurodyti, apskaičiavimai detalizuoti Pažymoje II, kuria remiantis ir buvo priimtas Nutarimo 1 1.11 papunktis.
34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamo Nutarimo 1 1.11 papunktis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Atitinkamai, panaikinus Nutarimo 1 1.11 papunktį, naikintinas ir Nutarimo 2 4.2 papunktis, nes jis buvo priimtas remiantis Nutarimo 1 1.11 papunkčiu.
35. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 4 862,50 Eur, patirtas nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI4-966-860/2021 Vilniaus apygardos administraciniame teisme; 3 642 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas LVAT nagrinėjant administracinę bylą Nr.eA-275-525/2022; 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI4-3659-596/2022 Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, todėl bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI2-3659-596/2022 priteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.). Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-275-525/2022 tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, pareiškėjas įgijo teisę ir į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI4-966-860/2021 Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-275-525/2022 apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
36. Teismas pažymėjo, kad, vertinant bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl susipažinimo su ginčo situacija ir skundų teismui parengimu, atlyginimo pagrįstumą, laikomasi nuostatos, jog susipažinimas su dokumentais, konsultacija, pareiškėjo skundo ar atsiliepimo į skundą parengimas laikytini vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog skundą administracinėje byloje Nr. eI4-966-860/2021 pareiškėjas pateikė teismui 2020 m. spalio 1 d., apskaičiuojant maksimalų priteistiną atlygintinos sumos dydį taikytinas užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2020 metų II ketvirčio, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 398,50 Eur. Pritaikius koeficientą 2,5 maksimali galima priteisti suma už skundo parengimą yra 3 496,25 Eur. Pareiškėjo bendra (su PVM) prašoma priteisti suma už skundą 4 862,50 Eur viršija maksimalią galimą priteisti sumą, todėl mažintina iki maksimalios galimos priteisti sumos – 3 496,25 Eur.
37. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš administracinėje byloje Nr. eA-275-525/2022 pateikto 2021 m. birželio 9 d. prašymo „Dėl bylinėjimosi išlaidų Administracinėje byloje Nr. eA-3278-525/2021 priteisimo“ bei prie jo pridedamų dokumentų matyti, jog bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje Nr. eA-275-525/2022 sudaro 3 642 Eur (situacijos ir dokumentų analizė, apeliacinio skundo pagrindų rengimas, apeliacinio skundo teismui parengimas ir pateikimas). Teismas sprendė, kad, apskaičiuojant maksimalų priteistiną atlygintinos sumos dydį, taikytinas 2021 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 679,30 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, pritaikius koeficientą 0,4, maksimali galima priteisti suma už paaiškinimų parengimą yra 671,72 Eur.
38. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma 2 420 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą 2022 m. gegužės 5 d. posėdyje bei papildomų paaiškinimų teismui pateikimą viršija maksimalias galimas priteisti sumas, prašoma priteisti suma buvo sumažinta iki 2 351,02 Eur.
39. Teismas taip pat priteisė pareiškėjo sumokėtus žyminius mokesčius (viso 34,50 Eur) už skundų nurodytose administracinėse bylose teismui pateikimą.
VII.
41. Atsakovas Taryba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
42. Tarybos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartis, kurioje buvo konstatuota, kad pinigų kaina negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai) buvo priimta toje pačioje administracinėje byloje, kaip ir skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimas, o ne kitoje administracinėje byloje, teismas nepagrįstai rėmėsi ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, nurodydamas, kad šios aplinkybės nebereikia įrodinėti.
43. Taryba teigia, kad, atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl palūkanų dydžio skaičiavimo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėjo pats (o ne remiantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi) motyvuotai įvertinti, ar pinigų kaina galėjo (ar negalėjo) būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai), tačiau to neatliko. Taryba pabrėžia, kad LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartis priimta toje pačioje byloje, o ne kitoje byloje, kaip tai numato ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis.
44. Tarybos įsitikinimu, Metodikos 771 punktas taikytinas nuo Komisijos 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. O3E-160 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3E-160) įsigaliojimo, t. y. nuo 2019 m. gegužės 25 d. pateiktiems šilumos kainų nustatymo ar perskaičiavimo projektams. Taryba paaiškina, kad Nutarimo Nr. O3E-160 3 punkte įtvirtinta nuostata dėl šio nutarimo taikymo, kuri numato, kad šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) perskaičiavimo projektams, pateiktiems iki šio nutarimo įsigaliojimo datos, taikomos Metodikos redakcijos, galiojančios iki šio nutarimo įsigaliojimo datos, nuostatos. Taryba pažymi, kad šiai atsakovo išvadai 2022 m. kovo 9 d. nutartyje pritarė ir LVAT, nurodydamas, kad reguliuojamam ūkio subjektui, kuris papildomai gautų pajamų sumą grąžina per ilgesnį nei vieneri metai terminą, pateikus kainų perskaičiavimo projektą, privaloma taikyti galiojantį teisinį reguliavimą, įtvirtintą Metodikos 771 punkte, ir kainos perskaičiavimo metu papildomai įvertinti palūkanas. Taryba atkreipia dėmesį, kad Šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo projektas antriesiems metams bei pareiškėjo valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainos dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kopiją, pareiškėjas pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 20-2492 „Dėl duomenų pateikimo“, t. y. po Nutarimo Nr. O3E-160 įsigaliojimo. LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartyje pažymėjo, jog kadangi minėtas projektas pateiktas jau po Metodikos 771 punkto įsigaliojimo, todėl Taryba neturėjo pagrindo netaikyti šios galiojančios teisės normos.
45. Atsakovas nurodo, kad Taryba skundžiamo Nutarimo 1 1.11 papunktyje konstatavo, kad pareiškėjo valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 2019-16-2 šilumos kainų dedamosios nustatytos nesilaikant Metodikos 771 punkto, numatančio, kaip įvertinama pinigų kaina, kai ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, o skundžiamo Nutarimo 2 4.2 papunkčiu 36 mėn. laikotarpiui išdėstė 509,53 tūkst. Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 48 mėn. laikotarpiui paskirstytų papildomai gautų pajamų –14 921,7 tūkst. Eur, šilumos kainą mažinant 0,01 ct/kWh.
46. Taryba akcentuoja, kad Metodikoje įtvirtintas retrospektyvus šilumos kainų dedamųjų vertinimo mechanizmas, kai šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu peržiūrimos ūkio subjekto pajamos ir sąnaudos už praėjusius laikotarpius ir šios pajamos ir sąnaudos įvertinamos ateityje taikomoje šilumos kainoje. Atsižvelgiant į tai, vertinimas, jog pinigų kaina pareiškėjui negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai), t. y. tuo laikotarpiu, kai galiojo pareiškėjo šilumos kainų dedamosios pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams, neatitinka Metodikos principų, reguliuojančių šilumos kainodarą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ūkio subjekto sąnaudų ir pajamų vertinimas už praėjusius laikotarpius įtvirtintas ne tik Metodikos 771 punkte, tačiau ir kitose Metodikos nuostatose, dėl kurių taikymo pareiškėjas neturėjo skundų. Atsižvelgdamas į tai, Tarybos Šilumos ir vandens departamento Šilumos kainų ir investicijų skyrius, perskaičiuodamas pareiškėjo šilumos kainų dedamąsias antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, įvertino šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti ir faktiškai patirtų sąnaudų skirtumą, susidariusį 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, t. y. ir laikotarpiu, kurio metu galiojo pareiškėjo valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 nustatytos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams. Taigi pinigų kainos skaičiavimui pritaikyta analogiška nuostata, kai, vadovaujantis Metodika, atliekamas pareiškėjo pajamų vertinimas už praėjusius laikotarpius. Taryba pabrėžia, kad ūkio subjekto sąnaudų ir pajamų vertinimas už praėjusius laikotarpius yra būtinas, siekiant įgyvendinti vieną iš Šilumos ūkio įstatymo tikslų, t. y. mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams (Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
47. Taryba pažymi, kad ji skundžiamais Nutarimu 1 ir Nutarimu 2 nepakeitė pareiškėjo valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 apskaičiuotų kainų dedamųjų, apskaičiuotos papildomų pajamų sumos bei sprendimo papildomų pajamų grąžinimą išdėstyti 4 metų laikotarpiui.
48. Taryba paaiškina, kad, vadovaujantis Metodikos 771 punktu, vertinant pinigų kainą, nebuvo skaičiuotos palūkanos nuo pirmaisiais metais pareiškėjo vartotojams grąžinamos papildomų pajamų sumos, t. y. palūkanos skaičiuotos ne nuo pareiškėjo valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 patvirtintos 14 921,73 tūkst. Eur sumos, o nuo 11 191,30 tūkst. Eur sumos, kuri apskaičiuota įvertinus, kad 2018 m. gruodžio 31 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu pareiškėjas vartotojams grąžino 3 730,43 tūkst. Eur. Tarybos vertinimu, teismas nepagrįstai tvirtina, kad pinigų kaina negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., t. y. kol buvo taikomos pareiškėjo valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 patvirtintos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams. Pirmųjų metų palūkanos pradėtos vertinti tik įsigaliojus Metodikos 771 punkto nuostatoms ir apskaičiuojamos kaip paprastosios palūkanos nuo praėjus vieneriems papildomos dedamosios taikymo metams likusios grąžinti papildomai gautų pajamų sumos, t. y. ne nuo 14 921,73 tūkst. Eur papildomų pajamų (suma patvirtina pareiškėjo valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2), o nuo 11 191,30 tūkst. Eur papildomų pajamų (nuo pirmaisiais metais, t. y. 2018 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu, grąžintos papildomų pajamų sumos – 3 730,43 tūkst. Eur – palūkanos neskaičiuojamos), laikant, kad kiekvienais metais grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis. Antrųjų ir paskesnių metų palūkanos apskaičiuojamos taikant linijinį palūkanų skaičiavimo metodą nuo antraisiais ir paskesniais metais grąžintinos papildomai gautų pajamų sumos, laikant, kad kiekvieną mėnesį grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis. Anot atsakovo, atsižvelgiant į palūkanų skaičiavimo detalizaciją, matoma, kad nuo pareiškėjo pirmaisiais metais, kai buvo taikomos pareiškėjo valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 patvirtintos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams (nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.), grąžinamos papildomų pajamų sumos palūkanos nebuvo skaičiuotos.
49. Atsakovo vertinimu, teismas, pripažinęs, kad Taryba netinkamai apskaičiavo palūkanų dydį, nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjo skundą tenkino visa apimtimi.
50. Taryba pažymi, kad skundžiamo Nutarimo 1 1.11 papunktyje Taryba, nenurodydama konkrečių sumų ir / ar laikotarpių, konstatavo, kad pareiškėjo valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainų dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, prieštarauja Metodikos 771 punktui; 2 punkte konstatavo, jog, pareiškėjo valdybai per 30 kalendorinių dienų nepašalinus skundžiamame Nutarime 1 nurodytų pažeidimų, Taryba, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 13 dalimi, įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias. LVAT nutartyje patvirtino aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui turėjo būti pritaikyta pinigų kaina ir pareiškėjo valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainų dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, prieštaravo Metodikos 771 punktui.
51. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į skundžiamo Nutarimo 1 1.11 papunkčio formuluotę, aplinkybė, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje Nr. O5E-660 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ buvo atlikti tam tikri skaičiavimai, savaime nesuponuoja išvados, kad skundžiamo Nutarimo 1 1.11 punktas turėtų būti laikomas prieštaraujančiu teisės aktų reikalavimams ir pripažįstamas negaliojančiu.
52. Taryba daro išvadą, kurią LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartis patvirtina, kad ji teisėtai pritaikė pareiškėjui pinigų kainą, tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl palūkanų dydžio, ir tuo pagrindu panaikino teismo sprendimo dalį dėl palūkanų dydžio apskaičiavimo ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tarybos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria teismas visa apimtimi tenkino pareiškėjo skundą, yra nepagrįsta ir neteisėta. Taryba pažymėjo, kad tuo atveju, jei galutiniu teismo sprendimu būtų patvirtinta, jog Taryba neteisingai apskaičiavo palūkanų dydį, palūkanų suma mažėtų ketvirtadaliu (t. y. 124,78 tūkst. Eur) nuo Tarybos priskaičiuotos 509,53 tūkst. Eur sumos.
53. Taryba akcentavo, kad net ir tuo atveju, jei galutiniu teismo sprendimu būtų patvirtinta, jog Taryba, skaičiuodama pinigų kainą, neteisingai įvertino laikotarpį, už kurį skaičiuojama pinigų kaina, ir todėl pareiškėjui priskaičiuotų palūkanų suma turėtų būti mažinama iki 384,75 tūkst. Eur, skundžiamo Nutarimo 2 4.2 papunktis, kuriuo Taryba paskirstė 36 mėn. laikotarpiui 509,53 tūkst. Eur palūkanų, šilumos kainą mažinant 0,01 ct/kWh, turėtų būti koreguojamas iš dalies, t. y. turėtų būti patikslinta tik palūkanų suma, tačiau ne sumos įtaka kainai, t. y. šilumos kaina vis tiek mažėtų 0,01 ct/kWh.
54. Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų Taryba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė principo, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Anot atsakovo, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą ne visa apimtimi, tačiau panaikino tik šio sprendimo dalį dėl palūkanų dydžio apskaičiavimo ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad net ir tuo atveju, jei galutiniu teismo sprendimu būtų patvirtinta, jog Taryba neteisingai apskaičiavo palūkanų dydį, palūkanų suma mažėtų ketvirtadaliu (t. y. 124,78 tūkst. Eur) nuo Tarybos priskaičiuotos 509,53 tūkst. Eur sumos, o skundžiamo Nutarimo 1 1.11 papunktis turėtų likti nepakeistas, maksimali priteistina teismo išlaidų suma turėtų sudaryti ketvirtį nuo skundžiamu sprendimu priteistos 8 472,91 Eur sumos, t. y. 2 118,23 Eur. Papildomai Taryba pastebi, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinta pareiškėjo pasitelktų advokato paslaugų poreikis bei būtinybė, kadangi byloje keliami klausimai yra susiję su pareiškėjo vykdoma licencijuojama / reguliuojama veikla ir pats pareiškėjas turėjo tiek teisinius, tiek ir ekonominius pajėgumus / žmogiškuosius išteklius tinkamai įvertinti bei pasiruošti byloje keliamiems klausimams. Tarybos nuomone, byloje keliami klausimai pareiškėjui nėra sudėtingi, todėl pareiškėjas galėjo ginti savo interesus nepasitelkiant advokatų.
55. Pareiškėjo AB „Kauno energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
56. Pareiškėjas pažymi, kad LVAT jau konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai apskaičiavo pareiškėjui 509,53 tūkst. Eur palūkanų. Šalių ginčas, kuris buvo LVAT nutartimi grąžintas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, buvo susijęs su netinkamų palūkanų skaičiavimu. Būtent klaidingai pritaikytos (apskaičiuotos) palūkanos buvo apskaičiuotos ir nustatytos skundžiamais Nutarimo 1 1.11 punktu ir Nutarimo 2 4.2 punktu. Tokiu būdu LVAT nutartimi jau buvo neginčijamai ir galutinai konstatuota, kad pinigų kaina (palūkanos) negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai).
57. Pareiškėjas akcentuoja, kad klausimas dėl palūkanų normos skaičiavimo laikotarpio jau buvo ištirtas ir išnagrinėtas LVAT nutartyje ir pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo iš naujo nagrinėti klausimą dėl palūkanų normos skaičiavimo laikotarpio, tai buvo ištirta LVAT nutartyje. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime įvertino šalių pateiktas pozicijas dėl palūkanų skaičiavimo ir priėmė sprendimą, kad skundžiamais Nutarimo 1 1.11 punktu ir Nutarimo 2 4.2 punktu įtvirtintas skaičiavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir Nutarimo 1 1.11 punktas ir Nutarimo 2 4.2 punktas naikintini.
58. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime pagrįstai ir teisingai nuspręsta, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai priskaičiavo 124,78 tūkst. Eur palūkanų. Pareiškėjas mano, kad atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tvirtina, kad pinigų kaina negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., siekia kvestionuoti jau priimtą galutinę ir neskundžiamą LVAT nutarties 42 punkto išvadą ir analogišką skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą.
59. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad aplinkybė, jog palūkanos skaičiuotos ne nuo pareiškėjo valdybos sprendimu patvirtintos 14 921,73 tūkst. Eur sumos, o nuo 11 191,30 tūkst. Eur sumos (kuri apskaičiuota įvertinus tai, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas vartotojams grąžino 3 730, 43 tūkst. Eur), nekeičia fakto, kad atsakovas pradėjo skaičiuoti palūkanas nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo tai prieštarauja LVAT nutarties 42 punkto išvadai).
60. Pareiškėjas pažymi, kad palūkanų skaičiavimui aktualios dvi datos: 1) grąžintinos sumos likutis (2019 m. lapkričio mėn.); ir 2) nuo kada pradėtos skaičiuoti palūkanos (nuo 2019 m. birželio mėn.). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, nors skaičiavimuose naudotas 2019 m. lapkričio mėn. buvęs grąžintinos sumos likutis, tačiau pačios palūkanos nuo šios sumos pradėtos skaičiuoti nuo 2019 m. birželio mėn. (taip prieštarauja LVAT nutarties 42 punkto išvadai). Tai lėmė klaidingą palūkanų sumos skaičiavimą, galutinė palūkanų suma nepagrįstai išaugo nuo 384 747 Eur iki 509 530 Eur.
61. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundą tenkino visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas panaikinti Nutarimo 1 1.11 papunktį bei Nutarimo 2 4.2 papunktį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundas patenkintas visa apimtimi. LVAT konstatavo, kad Nutarimo1 1.11 punktu ir Nutarimo 2 4.2 punktu įtvirtinti palūkanų dydžio skaičiavimai buvo klaidingi ir neteisėti. Būtent toks ir buvo pareiškėjo skundo dalykas.
62. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės iš dalies panaikinti Nutarimo 1 1.11 punktą ir Nutarimo 2 4.2 punktą. Atsižvelgiant į LVAT nutarties 42 punkto išvadas, Nutarimo 1 1.11 punktas ir Nutarimo 2 4.2 punktas yra nepagrįsti ir neteisėti visa apimtimi, nes jais patvirtinti palūkanų skaičiavimai yra klaidingi ir neteisėti.
63. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundas tenkintas visa apimtimi, todėl pareiškėjas įgijo teisę į visų savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi LVAT bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė, šį klausimą pagrįstai išsprendė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis nereiškė jokių kitų reikalavimų, todėl nėra aktuali atsakovo nurodoma teismų praktika dėl proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų.
64. Pareiškėjo nuomone, atsakovo argumentai dėl bylos sudėtingumo ir poreikio pasitelkti advokatus yra nepagrįsti. Pareiškėjo išlaidos buvo įvertintos, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Jos atitiko būtinumo, pagrįstumo ir realumo kriterijus. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjama byla pasižymėjo dideliu bylos medžiagos kiekiu, sprendžiamų klausimų naujumu, specifiniu ir sudėtingu taikomos šilumos kainų metodologijos interpretavimu ir skaičiavimu. Taigi šios konkrečios bylos aplinkybės rodo, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga ir reikalauja daug teisininkų resursų. Be kita ko, pareiškėjas pažymi, kad atsakovo argumentus, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, paneigia faktas, kad nagrinėjama byla tęsiasi jau nuo 2020 m. rugsėjo mėn., ji pareikalavo pakartotinio nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tai rodo, kad nagrinėjama byla buvo sudėtinga, todėl buvo reikalingas tinkamas pareiškėjo atstovavimas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
VIII.
65. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. O3E-761 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ 1.11 papunkčio bei 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. O3E-880 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“ 4.2 papunkčio teisėtumo ir pagrįstumo.
66. Minėtais nutarimais Valstybinės energetikos reguliavimo taryba, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Metodikos 771 punktą, ir jam neištaisius šio pažeidimo vienašališkai paskirstė 36 mėn. laikotarpiui 509,53 tūkst. Eur palūkanų, šilumos kainą mažinant 0,01 ct/kWh.
67. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad:
67.1 . Komisija 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3E-283 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ nustatė Bendrovei šilumos bazinės kainos dedamąsias, kurios galiojo iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
67.2 . Bendrovės valdyba 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“, be kita ko, nustatė Bendrovės šilumos kainos dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio) pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams (1 punktas); paskirstė 4 metų laikotarpiui šilumos kainų dedamųjų galiojimo metu (2014 m. birželio 1 d. – 2015 m. gegužės 31 d.) nesugrąžintas 81,8 tūkst. Eur papildomai gautas pajamas dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti neatitikties ir šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.) dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos kainų skirtumo gautas 14 186,4 tūkst. Eur papildomas pajamas, iš viso 14 268,25 tūkst. Eur papildomų pajamų, šilumos kainą mažinant 0,31 ct/kWh. (be pridėtinės vertės mokesčio) (3 punktas). Sprendimu taip pat buvo paskirstytos 4 metų laikotarpiui Komisijos 2018 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. O3E-92 „Dėl akcinės bendrovės „Kauno energija“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ patvirtinto 2018 m. kovo 22 d. Bendrovės neplaninio patikrinimo akto Nr. S3-1 išvadose nurodytos pareiškėjo nepagrįstai laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. gautos 653,5 tūkst. Eur papildomos pajamos, mažinant šilumos kainą 0,01 ct/kWh. (be pridėtinės vertės mokesčio) (4 punktas).
67.3 . Komisija 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų“ suderino Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu nustatytas perskaičiuotas šilumos kainos dedamąsias (2.1 punktas).
67.4 . Bendrovė 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 20-2492 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė Tarybai Šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą antriesiems metams bei Bendrovės valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainos dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kopiją.
67.5 . Bendrovė 2019 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 20-2779 „Dėl šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto patikslinimo“ pateikė Patikslintą šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą antriesiems metams.
67.6 . Taryba, įvertinusi Bendrovės valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainos dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-761 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“, kurio 1.11 papunktyje konstatavo, kad Bendrovės valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainų dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, prieštarauja (neatitinka) Metodikos 771 punkto, nustatančio, kaip įvertinama pinigų kaina, kai ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, o 2 punkte nurodė, jog, Bendrovės valdybai per 30 kalendorinių dienų nepašalinus minėtame nutarime nurodytų pažeidimų, Taryba, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 13 dalimi, įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias.
67.7 . Bendrovė 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. E20-561 „Dėl AB „Kauno energija“ valdybos sprendimų pakeitimų“ pateikė Tarybai Bendrovės valdybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 2020-22-1 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“, kuriuo, be kita ko, nustatytos šilumos kainų dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kopiją.
67.8 . 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovas priėmė nutarimą Nr. O3E-880 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“, kuriame konstatavo, kad Bendrovės valdyba pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 13 dalies nuostatą, t. y. per 30 dienų nepašalino Tarybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarime nurodytų pažeidimų (1 punktas); vienašališkai nustatė laikinas Bendrovės šilumos kainų dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio) (2 punktas); paskirstė 36 mėn. laikotarpiui 509,53 tūkst. Eur palūkanų, šilumos kainą mažinant 0,01ct/kWh (4.2 papunktis).
67.9 . Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į VAAT su skundu dėl Nutarimo 1 1.11 papunkčio ir Nutarimo 2 4.2. papunkčio panaikinimo, nurodydamas, kad Komisija 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų“ suderino Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu nustatytas perskaičiuotas šilumos kainos dedamąsias, todėl nagrinėjamu atveju Metodikos 771 punktas yra taikomas atgal. VAAT 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-966-860/2021 atmetė pareiškėjo skundą, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo. LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-275-525/2022 nutarė patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies – panaikinti VAAT 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl Tarybos Nutarimų 1 ir 2 dalių, kuriose apskaičiuotas palūkanų dydis, teisėtumo ir pagrįstumo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad pareiškėjo pretenzijos dėl ginčijamų Nutarimų 1 ir 2 dalių nepagrįstos, išskyrus pretenzijas dėl pinigų kainos skaičiavimo pradžios momento.
67.10 . Grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, VAAT 2022 m. birželio 2 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą – panaikino Nutarimo 1 1.11 papunktį ir Nutarimo 2 4.2 papunktį, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 8 472,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neteisingai nustatė palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, t. y. palūkanos pradėtos skaičiuoti nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo momento (nuo 2019 m. gegužės 25 d.), nors LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartimi aiškiai konstatavo, kad palūkanos negalėjo būti skaičiuojamos nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai).
67.11 . Proceso šalys pateikė palūkanų skaičiavimo detalizacijas. Iš atsakovo pateiktos palūkanų skaičiavimo detalizacijos, pateiktos kartu su VAAT teiktais papildomais paaiškinimais, matyti, kad palūkanos pradėtos skaičiuoti nuo 2019 m. birželio 1 d. ir skaičiuotos iki 2022 m. rugpjūčio 4 d., iš viso jos sudaro 509 530 Eur. Pagal pareiškėjo paskaičiavimus, pateiktus pirmosios instancijos teismui, palūkanos pradėtos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio mėn. ir iki 2022 m. lapkričio mėn., sudaro 384 747 Eur. LVAT priėmus 2022 m. kovo 9 d. nutartį, pareiškėjas patikslino palūkanų paskaičiavimus.
68. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
70. Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad, jeigu šilumos tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris valdo skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, teikia vienodas šilumos kainų dedamąsias visoms savivaldybėms, šilumos kainų dedamąsias nustato šilumos tiekėjas įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Metodiką. Šiuo atveju nustatant šilumos kainų dedamąsias mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalyse numatyta šilumos kainų dedamųjų nustatymo procedūra, o savivaldybių tarybos šioje procedūroje nedalyvauja.
71. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. O3E-160 Metodika buvo papildyta 771 punktu (įsigaliojo nuo 2019 m. gegužės 25 d.), kuris nustato, jog kai Metodikos 76 ir (ar) Metodikos 77 punktuose numatyta tvarka apskaičiuotų Ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, įvertinama pinigų kaina. Pinigų kainos nustatymui taikomas Lietuvos banko pinigų finansų įstaigų paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms likučių palūkanų normos svertinis vidurkis už laikotarpį nuo praėjusių ataskaitinių metų liepos mėn. iki einamųjų metų liepos mėn. Minėtu nutarimu, be kita ko, nustatyta, kad šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) perskaičiavimo projektams, pateiktiems iki šio nutarimo įsigaliojimo datos, taikomos Metodikos redakcijos, galiojančios iki šio nutarimo įsigaliojimo datos, nuostatos (3 p.).
72. Faktinės aplinkybės dėl taikytinos palūkanų normos ir dėl laikotarpio, už kurį negali būti skaičiuojamos palūkanos, yra nustatytos LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartyje.
73. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame procese ginčas kilo dėl palūkanų skaičiavimo pradžios momento ir palūkanų paskaičiavimo (jų dydžio) teisėtumo ir pagrįstumo.
74. Dėl ginčijamų Nutarimo 1 ir Nutarimo 2 papunkčių teisėtumo ir pagrįstumo:
74.1. Išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-275-525/2022, LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai tvirtino, jog pinigų kaina negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai). LVAT taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Tarybos skyrius palūkanų skaičiavimo termino pradžią pagrįstai susiejo su Metodikos 771 punkto įsigaliojimu. Bylos dalį, kurioje apskaičiuotas palūkanų dydis, LVAT grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
74.2. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais bei proceso šalių pateiktais paaiškinimais dėl palūkanų paskaičiavimo, padarė išvadą, kad LVAT nutartimi neginčijamai konstatuota, jog pinigų kaina negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai). Iš byloje pateikto 2018 m. spalio 24 d. pareiškėjo valdybos sprendimo Nr. 2018-26-2 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“ ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų“ matyti, jog pareiškėjo šilumos kainos dedamosios pirmiesiems metams valdybos sprendimu buvo nustatytos ir minėtu nutarimu patvirtintos iki Metodikos 771 punkto įsigaliojimo dienos ir galiojo dar 6 mėnesius po minėto Metodikos punkto įsigaliojimo, t. y. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas pradėjo skaičiuoti palūkanas nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo, o ši atsakovo pozicija prieštarauja LVAT neskundžiama nutartimi konstatuotai aplinkybei, jog palūkanos negalėjo būti skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai). Teismas konstatavo, kad skundžiamo Nutarimo 1 1.11 papunktis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Panaikinęs Nutarimo 1 1.11 papunktį, teismas panaikino ir Nutarimo 2 4.2 papunktį, nes jis buvo priimtas remiantis Nutarimo 1 1.11 papunkčiu.
74.3. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su VAAT padarytomis išvadomis, kad palūkanos negalėjo būti skaičiuojamos nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo. Taryba atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 20-2492 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė Patikslintą šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą antriesiems metams bei pareiškėjo valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainos dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kopiją, t. y. kopija pateikta po Nutarimo Nr. O3E-160 įsigaliojimo. LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartyje pažymėjo, jog kadangi minėtas projektas pateiktas jau po Metodikos 771 punkto įsigaliojimo, todėl Taryba neturėjo pagrindo netaikyti šios galiojančios teisės normos. Taryba akcentuoja, kad Metodikoje įtvirtintas retrospektyvus šilumos kainų dedamųjų vertinimo mechanizmas, kai šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu peržiūrimos ūkio subjekto pajamos ir sąnaudos už praėjusius laikotarpius ir šios pajamos ir sąnaudos įvertinamos ateityje taikomoje šilumos kainoje. Tarybos teigimu, vertinimas, jog pinigų kaina pareiškėjui negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai), t. y. tuo laikotarpiu, kai galiojo pareiškėjo šilumos kainų dedamosios pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams, neatitinka Metodikos principų, reguliuojančių šilumos kainodarą. Atsakovo vertinimu, teismas, pripažinęs, kad Taryba netinkamai apskaičiavo palūkanų dydį, nepagrįstai ir neteisėtai tenkino pareiškėjo skundą visa apimtimi. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į skundžiamo Nutarimo 1 1.11 papunkčio formuluotę, aplinkybė, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje Nr. O5E-660 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ buvo atlikti tam tikri skaičiavimai, savaime nesuponuoja išvados, kad skundžiamo Nutarimo 1 1.11 papunktis turėtų būti laikomas prieštaraujančiu teisės aktų reikalavimams ir pripažįstamas negaliojančiu. Taryba pažymėjo, kad tuo atveju, jei galutiniu teismo sprendimu būtų patvirtinta, jog Taryba neteisingai apskaičiavo palūkanų dydį, palūkanų suma mažėtų ketvirtadaliu (t. y. 124,78 tūkst. Eur) nuo Tarybos priskaičiuotos 509,53 tūkst. Eur sumos. Taryba akcentavo, kad net ir tuo atveju, jei galutiniu teismo sprendimu būtų patvirtinta, jog Taryba, skaičiuodama pinigų kainą, neteisingai įvertino laikotarpį, už kurį skaičiuojama pinigų kaina, ir todėl pareiškėjui priskaičiuotų palūkanų suma turėtų būti mažinama iki 384,75 tūkst. Eur, skundžiamo Nutarimo 2 4.2 papunktis, kuriuo Taryba paskirstė 509,53 tūkst. Eur palūkanų 36 mėn. laikotarpiui, šilumos kainą mažinant 0,01 ct/kWh, turėtų būti koreguojamas iš dalies, t. y. turėtų būti patikslinta tik palūkanų suma, tačiau ne sumos įtaka kainai, t. y. šilumos kaina vis tiek mažėtų 0,01 ct/kWh.
74.4. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino faktines ir teisines aplinkybes. LVAT nutartimi buvo neginčijamai ir galutinai konstatuota, kad pinigų kaina (palūkanos) negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai), todėl VAAT privalėjo vadovautis minėta nutartimi. Pareiškėjas pažymi, kad palūkanų skaičiavimui aktualios dvi datos, t. y.: 1) grąžintinos sumos likutis (2019 m. lapkričio mėn.); ir 2) nuo kada pradėtos skaičiuoti palūkanos (nuo 2019 m. birželio mėn.). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, nors skaičiavimuose naudotas 2019 m. lapkričio mėn. buvęs grąžintinos sumos likutis, tačiau pačios palūkanos nuo šios sumos pradėtos skaičiuoti nuo 2019 m. birželio mėn. (taip prieštarauja LVAT padarytai išvadai). Tai lėmė klaidingą palūkanų sumos skaičiavimą, galutinė palūkanų suma nepagrįstai išaugo nuo 384 747 Eur iki 509 530 Eur.
74.5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptartas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, proceso šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas, Pažymoje II apskaičiavęs palūkanų sumą – 509 530 Eur – ir ją patvirtinęs Nutarimo 2 4.2 papunktyje, iš esmės netinkamai taikė Metodikos 771 punktą, kadangi nepagrįstai palūkanas pradėjo skaičiuoti nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo (t. y. 2019 m. gegužės 25 d.). Bendrovės šilumos kainos dedamosios pirmiesiems metams buvo nustatytos (suderintos) Komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390, todėl jos dar galiojo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo dieną ir 6 mėnesius po jos (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. O3E-160 3 punktas). Metodikos 771 punkto taikymui reikšminga ne tik suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, tačiau ir palūkanų skaičiavimo pradžios momentas. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta, kad suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, yra grąžintina suma (jos dalis), kuri buvo negrąžinta iki 2019 m. lapkričio 30 d., tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nepagrįstai sieja palūkanų skaičiavimo pradžios momentą su 2019 m. gegužės 25 d.
74.6. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartyje aiškiai ir imperatyviai pasisakė dėl palūkanų skaičiavimo pradžios momento, nurodydamas, jog pinigų kaina (palūkanos) negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai).
74.7. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, t. y. kad atsakovo atliktas palūkanų apskaičiavimas (palūkanų skaičiavimo pradžios momentas ir apskaičiuotas palūkanų dydis) yra neteisingas. Vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą visa apimtimi, pirmiausiai pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų galima matyti, jog skundžiami aktai pripažinti neteisėtais dėl to, kad jais nepagrįstai konstatuotas Metodikos pažeidimas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. ir už tai paskirta poveikio priemonė. Nutarimo 1 ginčijamame 1.11 papunktyje ir Nutarimo 2 ginčijamame 4.2 papunktyje nėra atskirai išskirtas šis laikotarpis: kaip minėta, Nutarimo 1 1.11 papunktyje konstatuota, kad Bendrovės valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainų dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, prieštarauja (neatitinka) Metodikos 771 punkto, nustatančio, kaip įvertinama pinigų kaina, kai ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį; Nutarimo 2 4.2 papunktyje nuspręsta paskirstyti 36 mėn. laikotarpiui 509,53 tūkst. Eur palūkanų, šilumos kainą mažinant 0,01ct/kWh. Iš byloje pateiktos Pažymos II matyti, jog atsakovas nustatė, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo dienos, ir nuo šio momento buvo pripažintas Metodikos 771 punkto pažeidimas.
74.8. Taigi pinigų kaina (palūkanos) negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nutarimo 1 1.11 papunkčio dalis, kuria nustatytas Metodikos 771 punkto taikymo pažeidimas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai), pripažintina neteisėta ir nepagrįsta. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria visas Nutarimo 1 1.11 papunktis pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, keistina, pripažįstant Nutarimo 1 1.11 papunkčio dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą aptarta apimtimi.
74.9. Vertinant Nutarimo 2 4.2 papunkčio atitiktį teisės aktų reikalavimams, pažymėtina, kad, pripažinus, kad pinigų kaina (palūkanos) negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai), darytina išvada, kad Nutarimo 2 4.2 papunktyje nurodyta palūkanų suma yra nepagrįsta, kadangi ji apskaičiuota, be kita ko, už laikotarpį, už kurį palūkanos negali būti skaičiuojamos. Taigi Nutarimo 2 4.2 papunktyje nepagrįstai nuspręsta paskirstyti 36 mėn. laikotarpiui 509,53 tūkst. Eur palūkanų, šilumos kainą mažinant 0,01ct/kWh.
74.10. Taisant Nutarimo 1 ir Nutarimo 2 neatitikties teisės aktams padarinius, turėtų būti nustatomas konkretus laikotarpis, už jį apskaičiuota palūkanų suma, jos paskirstymo laikotarpis, nustatyta jau atliktų mokėjimų įtaka šilumos kainai ir pan. Pagal Šilumos ūkio įstatymą (be kita ko, šio įstatymo 32 str. 13 d.) bei Metodikos nuostatas, Taryba yra kompetentinga atlikti šiuos veiksmus. Nesant galimybių ištaisyti šiuos neatitikimus teisės aktų reikalavimams teismui priimant sprendimą (yra reikalinga atlikti išsamų visų aplinkybių įvertinimą ir, atsižvelgus į tai, iš naujo apskaičiuoti palūkanų sumą), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant pagrindą panaikinti visą ginčijamą Nutarimo 2 4.2 papunktį. Taigi Taryba turi pareigą priimti administracinį aktą (ar aktus), kuriuo (kuriais) būtų ištaisomi dėl Nutarimo 1 ir Nutarimo 2 neatitikties teisės aktams kilę padariniai.
74.11. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas patenkinti atsakovo apeliacinį skundą iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies, panaikinant Nutarimo 1 1.11 papunkčio dalį, kuria pripažintas Metodikos 771 punkto pažeidimas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai), ir Nutarimo 2 4.2 papunktį.
75. Dėl bylinėjimosi išlaidų:
75.1. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas iš esmės buvo patenkintas, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 8 472,91 Eur (3 496,25 Eur + 2 591,14 Eur + 2 351,02 Eur + 34,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI4-966-860/2021 Vilniaus apygardos administraciniame teisme, administracinę bylą Nr. eA-275-525/2022 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, administracinę bylą Nr. eI4-3659-596/2022 Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
75.2. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė principo, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai, taip pat neįvertino patirtų išlaidų būtinumo.
75.3. Pareiškėjas tvirtina, kad jo skundo dalykas buvo pripažinti, kad Nutarimo 1 1.11 papunktyje ir Nutarimo 2 4.2 papunktyje įtvirtinti palūkanų dydžio skaičiavimai buvo nepagrįsti ir neteisėti, todėl mano, kad VAAT pagrįstai panaikino minėtus punktus visa apimtimi. Pareiškėjas akcentuoja, jog nagrinėjama byla pasižymėjo dideliu bylos medžiagos kiekiu, sprendžiamų klausimų naujumu, specifiniu ir sudėtingu taikomos šilumos kainų metodologijos interpretavimu ir skaičiavimu, todėl nagrinėjama byla yra sudėtinga ir reikalauja daug teisininkų resursų, tai patvirtina, kad buvo būtina pasitelkti advokatų pagalbą.
75.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, bylos medžiagos apimtį, nagrinėjamo klausimo naujumą, daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurios proporcingos patenkintų reikalavimų daliai.
75.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą kiekvieno proceso etape, sumažino jas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (teisines paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) įtvirtintas ribas. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo atliktų maksimalių priteistinų sumų apskaičiavimo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad minėtos išlaidos nebuvo būtinos. Tai, kad pareiškėjas dirba energetikos sferoje ir turi šios srities profesinių specialių žinių, savaime nepaneigia jo teisės būti atstovaujamam profesionalaus teisininko.
75.6. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, mažinant bylinėjimosi išlaidų sumą 50 procentų ir priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 4 236,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI4-966-860/2021 Vilniaus apygardos administraciniame teisme, administracinę bylą Nr. eA-275-525/2022 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, administracinę bylą Nr. eI4-3659-596/2022 Vilniaus apygardos administraciniame teisme, atlyginimą.
75.7. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-3243-789/2022 apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimai patenkinti iš dalies, pareiškėjas įgijo teisę ir į proporcingą dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
75.8. Išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 2022-06-047, suteiktų paslaugų ataskaitą bei 2022 m. liepos 12 d. sąskaitos išrašą. Minėti dokumentai pagrindžia, kad pareiškėjas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 420 Eur išlaidas.
75.9. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 1,3 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apmokėjimas už paslaugas atliktas 2022 m. liepos 12 d. (2022 m. III ketvirtį), todėl Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis užpraėjusio ketvirčio (2022 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 729,9 Eur. Todėl pritaikius koeficientą maksimali priteistina suma sudaro 2 248,87 Eur. Taigi patirtos išlaidos mažintinos iki Rekomendacijose nurodytos maksimalios ribos, t. y. 2 248,87 Eur, ir atitinkamai pareiškėjui priteistina 50 procentų šios sumos, t. y. 1 124,43 Eur.
75.10. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteistinas 5 360,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. O3E-761 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ 1.11 papunkčio dalį, kuria pripažintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 771 punkto pažeidimas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai). Kitą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. O3E-761 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ 1.11 papunkčio dalį palikti nepakeistą.
Panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. O3E-880 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“ 4.2 papunktį.
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Kauno energija“ iš atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 5 360,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis