LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 3-07 „Dėl Geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų kitokio nei 1435 mm ir 1520 mm vėžės pločio geležinkeliuose patvirtinimo“ pakeitimo

2017 m. vasario 1 d. Nr. 3-38

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 3-07 „Dėl Geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų kitokio nei 1435 mm ir 1520 mm vėžės pločio geležinkeliuose patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL KITOKIO NEI 1435 MM IR 1520 MM PLOČIO VĖŽIŲ GELEŽINKELIŲ TINKLŲ TECHNINIų REIKALAVIMų IR GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO ORGANIZAVIMO TVARKos aprašo patvirtinimo

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi,

t v i r t i n u Kitokio nei 1435 mm ir 1520 mm pločio vėžių geležinkelių tinklų techninius reikalavimus ir geležinkelių transporto eismo organizavimo tvarkos aprašą (pridedama).“

Susisiekimo ministras                                                                                         Rokas Masiulis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3-38

KITOKIO NEI 1435 MM IR 1520 MM PLOČIO VĖŽIŲ GELEŽINKELIŲ TINKLŲ TECHNINIAI REIKALAVIMAI IR GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.         Kitokio nei 1435 mm ir 1520 mm pločio vėžių geležinkelių tinklų techniniai reikalavimai ir geležinkelių transporto eismo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato 750 mm pločio vėžės geležinkelio (toliau – siaurasis geležinkelis) infrastruktūros ir siaurojo geležinkelio riedmenų (toliau – riedmenys) techninės priežiūros reikalavimus ir siaurojo geležinkelio transporto eismo (toliau – transporto eismas) organizavimo tvarką.

2.         Tvarkos apraše vartojamos šios sąvokos:

2.1. Apsauginis aklakelis (toliau – aklakelis) – siaurojo geležinkelio stoties (toliau – stotis) aklakelis, į kurį nukreipiamas sustabdyti nevaldomas traukinys, atitrūkusi jo dalis arba atskiri riedmenys, kad nebūtų sudaryta nenumatytų kliūčių transporto eismui nustatytais kitų traukinių maršrutais.

2.2. Apsauginis iešmas – iešmas, kuriuo neleidžiama riedmenims patekti į siaurojo geležinkelio linijas.

2.3. Iešmas – įrenginys, kuriuo važiuojantys riedmenys nukreipiami iš vieno kelio į kitą.

2.4. Kryžmėženklis – ženklas, rodantis kryžmės šerdies pločio ir ilgio santykį, rašomas trupmena 1/N, kur N – sveikasis skaičius, rodantis, kiek kartų kryžmės šerdies ilgis yra didesnis už jos plotį (1/6, 1/9, 1/11, 1/18, 1/22).

2.5. Lemiamasis nuolydis – stačiausias skaičiuojamasis kelio nuolydis, pagal kurį nustatoma vieno lokomotyvo įkalniui traukiamo sąstato svorio norma, važiuojant mažiausiu skaičiuojamuoju greičiu.

2.6. Lokomotyvas – geležinkelių transporto priemonė vagonams ar jų sąstatams geležinkeliu vežti.

2.7. Riedmenys – geležinkelių transporto priemonės (lokomotyvai, vagonai ir kita), judančios geležinkelio keliais, naudojančios trauką arba jos nenaudojančios, traukiamos kitų riedmenų ar traukiančios kitus riedmenis. Riedmenis sudaro vienas ar keli struktūriniai ir funkciniai geležinkelių posistemiai ar tokių geležinkelių posistemių dalys.

2.8. Siaurojo geležinkelio infrastruktūra (toliau – infrastruktūra) – siaurojo geležinkelio statiniai, žemė, pastatai, pagrindinė įranga ir įrenginiai, būtini transporto eismui organizuoti, valdyti ir vykdyti.

2.9. Siaurojo geležinkelio infrastruktūros valdytojas (toliau – infrastruktūros  valdytojas) – fizinis ar juridinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantis infrastruktūrą ir atsakantis už šios infrastruktūros priežiūrą ir plėtrą.

2.10. Stoties budėtojas – darbuotojas, tvarkantis siaurojo geležinkelio traukinių eismą (traukinių priėmimą, išleidimą, praleidimą per stotį), manevrus stoties pagrindiniais, atvykimo ir išvykimo keliais, o kur nėra manevrų tvarkdario, – ir visais kitais stoties keliais.

2.11. Siaurojo geležinkelio pervaža (toliau – pervaža) – geležinkelio ir  automobilių kelio susikirtimo tame pačiame lygyje vieta.

2.12. Siaurojo geležinkelio traukinių eismas (toliau – traukinių eismas) – stotyse suformuotų traukinių judėjimas siaurojo geležinkelio linijomis pagal traukinių tvarkaraštį.

2.13. Signalinis ženklas – nustatytos formos, spalvos ir dydžio ženklas, kuriuo įspėjamas mašinistas apie atliktinus veiksmus (pavyzdžiui, kad reikia sušvilpti) ar eismo sąlygas.

2.14. Stotis – pagrindinis stoties pastatas klientams aptarnauti ir transporto eismui valdyti.

2.15. Transporto eismas – riedmenų judėjimas geležinkelių keliais.

2.16. Transporto eismo pertrauka – siaurojo geležinkelio statinių remonto ir statybos darbams atlikti skirtas laikas, kai nutraukiamas transporto eismas visame siaurojo geležinkelio tarpstotyje (toliau – tarpstotis) arba tam tikruose tarpstočių ar siaurojo geležinkelio stoties keliuose.

2.17. Traukinio stabdymo kelias (toliau – stabdymo kelias) – atstumas, kurį nuvažiuoja stabdomas traukinys nuo stabdžių čiaupo pasukimo iki visiško sustojimo.

2.18. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme.

3.         Visos infrastruktūros valdytojo priimtos taisyklės ar instrukcijos, kurios nustato siaurojo geležinkelio įrenginių ir riedmenų techninį naudojimą, turi atitikti Tvarkos aprašo nuostatas.

4.         Tvarkos aprašo įgyvendinimo priežiūrą vykdo Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VGI).

II SKYRIUS

INFRASTRUKTŪRA

5.         Siaurojo geležinkelio statiniai turi turėti Tvarkos aprašo 1 priede nurodytą techninį pasą, kuriame pateikiami svarbiausi jų techniniai ir eksploataciniai duomenys.

6.         Siaurojo geležinkelio išilginiai profiliai privalo atitikti infrastruktūros valdytojo patvirtintą siaurojo geležinkelio išilginį profilį.

7.         Atstumas tarp gretimų stoties geležinkelio kelio ašių tiesiuose kelio ruožuose turi būti ne mažesnis, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 2 priede. Iki šio įsakymo įsigaliojimo nutiestuose siaurojo geležinkelio ruožuose gali būti palikti esami atstumai tarp gretimų kelių ašių, kol šie keliai bus rekonstruoti ar modernizuoti.

8.         Tiesiant naujas geležinkelio linijas, rekonstruojant ar modernizuojant jau įrengtas linijas, tiesiose siaurojo geležinkelio linijose sankasos viršaus plotis turi  būti ne mažesnis kaip 3,2 m, drenuojančių gruntų linijose – ne mažesnis kaip 2,8 m. Minimalus sankasos kelkraščio plotis iš abiejų kelio pusių turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m.

9.         Sankasų, kurios formuojamos ant silpnų pagrindų (durpių, dumblo, plastiškojo molio gruntų), pagrindai turi būti tvirtinami arba sausinami.

10.       Vėžės plotį kreivėse, taip pat leistinus nuokrypius kreivėse ir tiesiuose kelio ruožuose nustato infrastruktūros valdytojas, tačiau visais atvejais neleistinas didesnis kaip 768 mm ir mažesnis kaip 748 mm vėžės plotis 750 mm pločio vėžės geležinkeliuose.

11.       Abiejų bėgių galvučių viršus tiesiame kelyje turi būti tame pačiame lygyje. Galimas aukščio skirtumas tarp dviejų bėgių galvučių turi būti ne didesnis kaip 10 mm.

12.       Išorinio bėgio pakylą kreivėse nustato infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į kreivės spindulį ir traukinių važiavimo greitį. Išorinio bėgio pakyla negali būti didesnė kaip 60 mm.

13.       Didžiausioji leidžiamoji bėgio šoninė nuodyla neturi būti didesnė kaip 8 mm.

14.       Didžiausioji leidžiamoji viršutinė bėgio nuodyla neturi būti didesnė kaip  5 mm.

15.  Siaurojo geležinkelio kelių iešmai pagal tipą ir būklę turi atitikti eismo intensyvumą, riedmenų ašių apkrovas, traukinių greitį. Iešmų kryžmėženkliai turi būti tokie:

15.1. pagrindiniuose atvykimo ir išvykimo keliuose – ne didesni kaip 1/9;

15.2. iešmai, per kuriuos keleiviniai traukiniai važiuoja tik tiesiuoju keliu, gali būti 1/9;

15.3. krovininių traukinių atvykimo ir išvykimo keliuose – ne didesni kaip 1/7;

15.4. kituose keliuose – ne didesni kaip 1/7.

16. Draudžiama riedmenims važiuoti per iešmus ir bėgių sankryžas, kai:

16.1. iešmų smailės atsiskyrusios nuo trauklių;

16.2. iešmų smailė atsitraukusi nuo rėminio bėgio 3 mm ar daugiau, matuojant ties smailių pirmąja traukle;

16.3. iešmų smailė arba slankioji šerdis ištrupėjusi tiek, kad ant jos gali užvažiuoti rato antbriaunis, ir visais atvejais, kai:

16.3.1. ištrupos yra 125 mm ar didesnės pagrindiniuose keliuose;

16.3.2. ištrupos yra 150 mm ar didesnės atvykimo ir išvykimo keliuose;

16.3.3. ištrupos yra 175 mm ar didesnės kituose stoties keliuose;

16.4. iešmų smailė nusėdusi žemiau rėminio bėgio 3 mm ar daugiau, matuojant toje vietoje, kur prasideda vertikalus smailės siaurėjimas;

16.5. 19 kg/m tipo ir lengvesnių rėminių bėgių vertikalioji nuodyla didesnė kaip 4 mm pagrindiniuose, 5 mm – atvykimo ir išvykimo ir 6 mm kituose stočių keliuose; 24 kg/m tipo – 6 mm pagrindiniuose, 7 mm – atvykimo ir išvykimo keliuose ir 8 mm – kituose stočių keliuose;

16.6. 19 kg/m tipo ir lengvesnių bėgių kryžmės šerdies, kur jos skerspjūvio plotis 30–40 mm, vertikalioji nuodyla didesnė kaip 4 mm pagrindiniuose, atvykimo ir išvykimo keliuose, didesnė kaip 5 mm – kituose stočių keliuose; 24 kg/m tipo ir sunkesnių – didesnė kaip 5 mm pagrindiniuose, atvykimo ir išvykimo keliuose ir didesnė kaip 8 mm – kituose stočių keliuose;

16.7. atstumas tarp kryžmės šerdies ir gretbėgio galvutės darbinių briaunų mažesnis kaip
716 mm;

16.8. atstumas tarp gretbėgio ir atlankos galvučių darbinių briaunų didesnis kaip 680 mm;

16.9. lūžusi iešmų smailė arba rėminis bėgis;

16.10. lūžusi kryžmė (šerdis, atlanka arba gretbėgis);

16.11. nutrūkęs gretbėgių varžtas vieno varžto įdėkle arba abu varžtai dviejų varžtų įdėkle.

17.       Stoties atvykimo ar išvykimo keliuose, kuriuose numatoma manevruoti ir atkabinti lokomotyvus nuo vagonų, esant tikimybei, kad riedmenys patys savaime gali išriedėti, turi būti įrengti aklakeliai, apsauginiai iešmai, verstukai arba aklasmailės.

18.       Keleivių peronai turi būti įrengti visose keleivinių traukinių sustojimo vietose, kuriose įlipa ir išlipa keleiviai.

19.       Stotyse turi būti apšviečiamos keleivių patalpos ir peronai, kur keleiviai įlipa į (išlipa iš) vagonus (-ų). Kitų infrastruktūros objektų, kurie turi būti apšviesti, sąrašą tvirtina infrastruktūros valdytojas. Apšvietimas neturi trukdyti matyti šviesoforo žiburių.

20.       Keleivinių peronų aukščio nuo bėgio galvutės viršaus ir atstumo nuo kelio ašies iki perono reikalavimus nustato infrastruktūros valdytojas.

21.       Naujai įrengiamos ar rekonstruojamos pervažos važiuojamoji dalis, susidedanti iš klojinio, pervažų ir signalinių stulpelių, turėklų ir aptvarų, turi atitikti projektą, patvirtintą infrastruktūros valdytojo.

22.       Pervažos važiuojamosios dalies plotis turi būti lygus automobilių kelio važiuojamosios dalies pločiui ir po 0,5 m į abi puses, o klojinio plotis gyvulių varymo vietose – ne mažesnis kaip 4 m.

23.       Pervažos prieigose iš geležinkelio pusės turi būti pastatyti nuolatiniai švilptelėjimo signaliniai ženklai. Švilptelėjimo signaliniai ženklai statomi dešinėje traukinių eismo krypties pusėje 250−500 m atstumu nuo pervažos.

III SKYRIUS

RIEDMENYS

24.       Riedmenys, skirti keleiviams vežti, turi būti su automatiniais ir rankiniais stabdžiais. Riedmenų, kuriuose gamintojo įdiegti tik rankiniai stabdžiai, sujungimo ir naudojimo tvarką nustato infrastruktūros valdytojas.

25.       Lokomotyvuose ir vagonuose turi būti įrengti standartiniai vieno taukšo sukabinimo įtaisai su dviem grandinėmis arba automatinės sankabos.

26.       Traukiniai turi būti paženklinti stabdomaisiais signalais, kad būtų matomi iš besiartinančio traukinio lokomotyvo kabinos bet kuriuo paros metu tiesiose siaurųjų geležinkelių linijose ne mažesniu kaip 800 m atstumu.

27.       Stabdomieji signalai kreivėse, taip pat greičio mažinimo signalai turi būti matomi ne mažesniu kaip 400 m atstumu. Labai raižytoje vietovėje (kalvos, gilios iškasos) šie signalai turi būti matomi ir mažesniu kaip 400 m, bet ne mažesniu kaip 200 m atstumu.

28.       Manevravimo signalai turi būti matomi ne mažesniu kaip 200 m atstumu.

IV SKYRIUS

TRAUKINIŲ EISMAS

29.       Traukinių eismą organizuoja infrastruktūros valdytojas.

30.       Infrastruktūros valdytojas privalo tvarkyti traukinių eismą taip, kad keliai būtų paruošti traukiniams priimti.

31.       Apsauginiai, pagrindinių, atvykimo ir išvykimo kelių iešmai įprastai turi būti nukreipti į pagrindinį kelią. Iešmų padėties keitimo ir naudojimo tvarką nustato infrastruktūros valdytojas.

32.       Traukinių formavimo ir iešmų remonto tvarką nustato infrastruktūros valdytojas.

33.       Už traukinių manevravimą ir formavimą atsakingi infrastruktūros valdytojas arba jo paskirti darbuotojai.

34.       Draudžiama manevruoti:

34.1. didesniu kaip 25 km/h greičiu, važiuojant laisvu keliu vienam lokomotyvui arba traukiant vagonus su įjungtais automatiniais stabdžiais;

34.2. didesniu kaip 15 km/h greičiu, stumiant vagonus laisvu keliu;

34.3. didesniu kaip 10 km/h greičiu, važiuojant su vagonais, kuriuose yra keleivių;

34.4. didesniu kaip 3 km/h greičiu, privažiuojant prie vagonų.

35.       Draudžiama manevruoti postūmiais ir keliuose, kuriuose nuolydis didesnis kaip 4 proc.

36.       Prikabinamųjų vagonų konstrukcija ir techninė būklė turi užtikrinti saugų traukinių važiavimą.

37.       Infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į riedmenų stabdymo įrangą, nustato:

37.1. mažiausią stabdymo spaudimą traukinio 100 t sąstato masei;

37.2. greičio, nuolydžio dydžio, stabdymo spaudimo ir stabdymo kelio priklausomybę.

38.       Infrastruktūros valdytojas nustato didžiausius leidžiamuosius siaurojo geležinkelio kelių traukinių greičius ir lemiamąją nuokalnę.

39.       Lokomotyvuose automatinė stabdžių įranga sujungiama su atitinkamo tipo vagonų stabdžių įranga į bendrą automatinių stabdžių vamzdyną. Sujungimo tvarką nustato infrastruktūros valdytojas.

40.       Dėl automatinių stabdžių gedimo sustojus traukiniui, mašinistas, įvertinęs visas aplinkybes, turi imtis infrastruktūros valdytojo nustatytų priemonių, užtikrinančių transporto eismo saugą.

41.       Visiškas ir dalinis traukinio automatinių stabdžių patikrinimas atliekamas infrastruktūros valdytojo nustatyta tvarka pagal infrastruktūros valdytojo parengtą automatinių stabdžių tikrinimo instrukciją.

42.       Bet kokia kliūtis traukinių eismui privalo būti paženklinta signaliniais ženklais.

43.       Stoties viršininkas, jo nesant, stoties budėtojas, priimdamas ar išleisdamas traukinį, privalo:

43.1. patikrinti, ar traukinio atvykimo / išvykimo kelias laisvas, ir parengti traukinio atvykimo / išvykimo maršrutą ir užrakinti šio maršruto iešmus;

43.2. nutraukti manevrus, jeigu manevruojama įvažiuojant į traukinio atvykimo / išvykimo kelią ar maršrutą;

43.3. stebėti atvykstančių ir išvykstančių traukinių būklę, vagonų skaičių. Apie pastebėtus gedimus ar trūkumus būtina pranešti stoties budėtojui.

44.       Traukinio priėmimo metu greitis turi būti sumažinamas iki 15 km/h, mašinistas privalo būti pasiruošęs sustabdyti traukinį, jeigu atsirastų kliūtis važiuoti toliau.

45.       Traukinio mašinistas privalo:

45.1. išmanyti lokomotyvų konstrukciją, žinoti siaurojo geležinkelio kelio išilginį profilį, pervažų vietas;

45.2. priimdamas lokomotyvą patikrinti, kaip veikia jo stabdžiai, smėlio tiekimo sistema, radijo (mobilusis) ryšys, garsiniai signalai;

45.3. vykdyti stoties viršininko, jo nesant − stoties budėtojo nurodymus;

45.4. sustoti kiekvienoje stotyje ir stotelėje, kurioje įlipa ir išlipa keleiviai;

45.5. šalinti gedimus ir kliūtis, trukdančius saugiam traukinių eismui.

46.       Mašinisto padėjėjas privalo:

46.1. prieš traukiniui išvykstant iš stoties įsitikinti, kad traukinys tinkamai suformuotas;

46.2. užtikrinti, kad traukinys būtų paženklintas signaliniais ženklais;

46.3. stebėti traukinio sąstatą, dirbančius kelio darbininkus, eismo ženklus;

46.4. šalinti gedimus ir kliūtis, trukdančius saugiam traukinių eismui.

47.       Infrastruktūros valdytojas gali nustatyti kitokią traukinių eismo tvarką atsižvelgęs į Tvarkos aprašo reikalavimus ir suderinęs ją su VGI.

48.       Traukinio mašinistus ir mašinistų padėjėjus rengia traukinio mašinistų mokymo centrai ir infrastruktūros valdytojas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo nustatyta tvarka.

49.       Fizinių asmenų, pageidaujančių dirbti darbą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su transporto eismu siaurajame geležinkelyje, žinių tikrinimo tvarką nustato infrastruktūros valdytojas, suderinęs ją su VGI.

V SKYRIUS

SIAUROJO GELEŽINKELIO STATINIŲ IR RIEDMENŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR TECHNINĖS PRIEŽIŪROS DOKUMENTAI

50.       Už siaurojo geležinkelio kelio ir jo priklausinių būklę atsakingas infrastruktūros valdytojas ir jo paskirti darbuotojai.

51.       Siaurojo geležinkelio kelio ir jo priklausinių techninę priežiūrą organizuoja, jos tvarką ir periodiškumą, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą ir statinių būklę, nustato infrastruktūros valdytojas. Techninės priežiūros metu turi būti pildomi Tvarkos aprašo 3 ir 4 prieduose pateiktos formos siaurojo geležinkelio kelio ir jo priklausinių techninės priežiūros žurnalas ir techninės apžiūros aktas.

52.       Už sankabų techninę būklę ir tinkamą vagonų sukabinimą atsakingas mašinisto padėjėjas. Už tinkamą prie lokomotyvo (traukinio) prikabintų vagonų ir vagonų, su kuriais manevruojama, sukabinimą atsako mašinisto padėjėjas. Už tinkamą lokomotyvo ir sąstato pirmojo vagono sukabinimą atsakingas lokomotyvo mašinistas.

53.       Riedmenų ir aširačių techninės būklės reikalavimus, techninės priežiūros ir remonto tvarką ir periodiškumą, remonto ir priežiūros technologiją nustato infrastruktūros valdytojas.

54.       Už techninės riedmenų priežiūros ir remonto kokybę ir saugų eismą atsakingi techninę priežiūrą ir remontą atliekantys darbuotojai.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

55.       Infrastruktūros valdytojas tvirtina jo kompetencijai priskiriamus norminius techninius dokumentus, darbų saugos instrukcijas.

______________

Kitokio nei 1435 mm ir 1520 mm pločio vėžių geležinkelių tinklų techninių reikalavimų ir geležinkelių transporto eismo organizavimo tvarkos aprašo

1 priedas

SIAUROJO GELEŽINKELIO KELIO IR JO PRIKLAUSINIŲ TECHNINIS PASAS

SIAUROJO GELEŽINKELIO KELIO IR JO PRIKLAUSINIŲ CHARAKTERISTIKA

Siaurojo geležinkelio kelio ir jo priklausinių pavadinimas

(kelias, tiltas, peronas, pervaža, pralaida)

Adresas

(km, pk)

Stotis (tarpstotis)

Nuosavybės forma (privati, vieša, mišri)

Savininkas (naudotojas)

Pastatymo (rekonstrukcijos) data

Projektuotojas

(organizacija, projekto vadovas)

Statytojas

(naujų ar rekonstruotų)

Siaurojo geležinkelio kelio ilgis

Siaurojo geležinkelio kelio:

1. Bėgių tipas

2. Pabėgių tipas

3. Balasto tipas

Maksimali leidžiama siaurojo geležinkelio kelio apkrova

Siaurojo geležinkelio kelio priklausiniai

PAGRINDNIAI SIAUROJO GELEŽINKELIO KELIO IR JO PRIKLAUSINIŲ BRĖŽINIAI

Nr.	Brėžinio pavadinimas	Brėžinio Nr. ar kodas	Lapų skaičius brėžinyje
Iš viso:

Techninį pasą parengė

(organizacija, pareigos, vardas, pavardė, parašas)

Pasas sudarytas 20_ _ m. ____________ _ _ d.

______________

Kitokio nei 1435 mm ir 1520 mm pločio vėžių geležinkelių tinklų techninių reikalavimų ir geležinkelių transporto eismo organizavimo tvarkos aprašo

2 priedas

ATSTUMAS TARP GRETIMŲ STOTIES KELIŲ AŠIŲ TIESIUOSE KELIO RUOŽUOSE

Eil. Nr.	Gretimų stoties kelių pavadinimai	Atstumas ne mažesnis kaip, mm
		Siaurosios vėžės	Siaurosios ir 1520 mm vėžės
1.	Pagrindiniai ir gretimi keliai	4000	4700
2.	Kaupiamieji ir traukinių atvykimo ir išvykimo kelynų keliai	3800	4300
3.	Stočių atsarginiai ir postovio keliai	3600	4100
4.	Viename lygyje esantys perkrovimo iš vieno vagono į kitą keliai:
	a)  rankomis perkraunant smulkiuosius krovinius	2800	3200
	b)  perkraunant didžiagabaričius krovinius
		2800	3600
5.	Pagrindiniai ir skirstymo keliai	4000
6.	Remonto keliai	5200

______________

Kitokio nei 1435 mm ir 1520 mm pločio vėžių geležinkelių tinklų techninių reikalavimų ir geležinkelių transporto eismo organizavimo tvarkos aprašo

3 priedas

SIAUROJO GELEŽINKELIO KELIO IR JO PRIKLAUSINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS ŽURNALAS

Adresas

(Nr., linija, teritorija, tarpstočio / stoties pavadinimas, km+pk)

Kadastro / unikalus numeris

Savininkas (naudotojas)

Žurnalas pradėtas pildyti 20_ _ m. ____________ _ _ d.

1.    SIAUROJO GELEŽINKELIO KELIO IR JO PRIKLAUSINIŲ TECHNINIAI PRIŽIŪRĖTOJAI IR JŲ KAITA

Eil. Nr.	Techninis prižiūrėtojas^[1]			Paskyrimo pagrindimas (įsakymo Nr.)	Paskyrimo data
	Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo (juridinio asmens pavadinimas)	Darbuotojas, kuriam yra pavesta vykdyti geležinkelio kelio techninę priežiūrą (pareigos, vardas, pavardė)	Kvalifikaciją įrodantys dokumentai (kvalifikacijos atestato Nr., aukštesniojo ar aukštojo mokslo baigimo diplomo Nr.)

2.    SIAUROJO GELEŽINKELIO KELIO IR JO PRIKLAUSINIŲ BŪKLĖS NUOLATINIAI STEBĖJIMAI

(Pildo geležinkelio kelio techninis prižiūrėtojas)

Eil.Nr.

Apžiūros akto registravimo numeris

Apžiūros akto registravimo data

3.    KASMETINĖS (SEZONINĖS) APŽIŪROS

(Pildo geležinkelio kelio techninis prižiūrėtojas)

Eil.Nr.

Apžiūros akto registravimo numeris

Apžiūros akto registravimo data

4.    NEEILINĖS APŽIŪROS

(Pildo geležinkelio kelio techninis prižiūrėtojas)

Eil.Nr.

Apžiūros akto registravimo numeris

Apžiūros akto registravimo data

5.    STATYBINIAI TYRINĖJIMAI

(Pildo statinio techninis prižiūrėtojas, jei statybiniai tyrinėjimai buvo atlikti)

Eil. Nr.

Statybinių tyrinėjimų sutarties numeris

Statybinių tyrinėjimų vadovas (vardas, pavardė)

Statybinių tyrinėjimų tikslas

Svarbiausios statybinių tyrinėjimų išvados

Statybinių tyrinėjimų ataskaitos registravimo numeris ir data

6.    NURODYMAI SIAUROJO GELEŽINKELIO KELIO IR JO PRIKLAUSINIŲ TECHNINIAM PRIŽIŪRĖTOJUI

(Pildo statinio savininkas (naudotojas)

Eil. Nr.

Trumpas nurodymo turinys ir data

Nurodymą įrašiusiojo asmens pareigos, vardas ir pavardė

Nurodymą įrašiusiojo asmens parašas

Žyma apie įvykdytus nurodymus (parašas)

7.    VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ, VYKDANČIŲ SIAUROJO GELEŽINKELIO KELIO IR JO PRIKLAUSINIŲ

NAUDOJIMO PRIEŽIŪRĄ, PATIKRINIMAI

(Pildo viešojo administravimo subjektas, atlikęs statinio naudojimo priežiūrą)

Eil. Nr.

Patikrinimo data

Patikrinimo akto^[2] numeris

Viešojo administravimo subjektas, atlikęs patikrinimą (pareigos, vardas, pavardė)

______________

Kitokio nei 1435 mm ir 1520 mm pločio vėžių geležinkelių tinklų techninių reikalavimų ir geležinkelių transporto eismo organizavimo tvarkos aprašo

4 priedas

SIAUROJO GELEŽINKELIO KELIO IR JO PRIKLAUSINIŲ
NUOLATINĖS / KASMETINĖS / NEEILINĖS APŽIŪROS AKTAS

(pabraukti)

(už techninę priežiūrą atsakingo asmens vardas, pavardė, pareigos)

STATINIO APŽIŪROS AKTAS

Nr.

(data)

(statinio vieta, km, pk)

Eil. Nr.

Statinio pavadinimas

Rasti gedimai ir trūkumai

Rekomenduojami darbai defektams šalinti

Pašalinimo data ir parašas

__________________________________                  ___________              _________________

(apžiūros vadovo pareigos)                                           (parašas)                     (vardas, pavardė)

__________________________________                  ___________              _________________

(apžiūros vadovo pareigos)                                           (parašas)                     (vardas, pavardė)

__________________________________                  ___________              _________________

(apžiūros vadovo pareigos)                                           (parašas)                     (vardas, pavardė)

______________

---

^[1] Techninis prižiūrėtojas turi turėti ne mažesnį kaip aukštesnįjį techninį išsilavinimą.

^[2] Patikrinimo aktas pridedamas prie žurnalo.