I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Medicinos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami medicinos studijų krypties (G01), kuri priklauso Sveikatos mokslų studijų krypčių grupei (G), programų specialieji reikalavimai. Aprašas medicinos studijų kryptį (toliau – medicinos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymą, Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymą, Lietuvos medicinos normą MN 7:2022 „Medicinos gydytojas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-930 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 7:2022 „Medicinos gydytojas“ patvirtinimo“, Lietuvos medicinos normą MN 68:2018 „Medicinos biologas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-169 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 68:2018 „Medicinos biologas“; Lietuvos medicinos normą MN 156:2019 „Medicinos genetikas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-400 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 156:2019 „Medicinos genetikas“. Taip pat atsižvelgta į Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą, Pasaulinės medikų rengimo federacijos standartus (World Federation for Medication Education. Basic Medical Education, WFME Global Standards for Quality Improvement in Medical Education. 2015), Tuning projekto (Medicina) dokumentą („Learning outcomes / competences for Undergraduate Medical Education in Europe“), Europos klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos federacijos laboratorinės medicinos specialistų podiplominio mokymo ir rengimo programą (The European Federation of Clinical Chemistry and Laboratory Medicine syllabus for postgraduate education and training for Specialists in Laboratory Medicine) ir Europoje registruotų medicinos genetikų programą (European registered Clinical Laboratory Geneticist Core curriculum).
3. Aprašo reikalavimai taikomi medicinos krypties universitetinių vientisųjų studijų programoms, pagal kurias rengiami medicinos gydytojai, ir antrosios pakopos studijų programoms, pagal kurias rengiami medicinos biologai ir medicinos genetikai. Visos medicinos krypties studijų programos gali būti vykdomos tik nuolatine studijų forma.
4. Baigusiesiems vientisųjų medicinos krypties studijų programų, skirtų medicinos gydytojams rengti, studijas suteikiamas sveikatos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą, ir suteikiama medicinos gydytojo kvalifikacija, patvirtinami aukštosios mokyklos išduodamu magistro diplomu ir diplomo priedėliu. Kartu su diplomu ir diplomo priedėliu turi būti išduotas klinikinės praktikos (internatūros) pažymėjimas, nurodantis suteiktą medicinos gydytojo kvalifikaciją. Baigusiesiems antrosios pakopos studijas, skirtas medicinos biologams ir medicinos genetikams rengti, suteikiamas sveikatos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis ir medicinos biologo arba medicinos genetiko kvalifikacija, patvirtinami aukštosios mokyklos išduodamu magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Medicinos krypties studijos negali būti dviejų krypčių ar tarpkryptinių studijų programų sudėtinė dalis.
6. Stojantiesiems į vientisųjų studijų programas, skirtas medicinos gydytojams rengti, Aprašas specialių reikalavimų nenustato. Į antrosios pakopos studijų programas, skirtas medicinos biologams ir medicinos genetikams rengti, rekomenduojama priimti asmenis, turinčius bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir atitinkančius aukštosios mokyklos nustatytus priėmimo reikalavimus, profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį turintys asmenys turi baigti universitetines papildomas studijas.
7. Asmenys, įgiję išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją pagal užsienio valstybių švietimo programas, priimami įvertinus ir pripažinus užsienyje įgytą kvalifikaciją Vyriausybės nustatyta tvarka.
8. Studijų programos, skirtos medicinos gydytojams rengti, turi atitikti šiuos reikalavimus:
8.1. bendra vientisųjų studijų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 360 studijų kreditų, o trukmė – ne trumpesnė kaip 6 metai arba 5 500 valandų, skirtų teoriniams ir praktiniams užsiėmimams universitete ir (arba) klinikinėje universiteto bazėje, vadovaujant universiteto dėstytojams;
8.2. aukštoji mokykla, atsižvelgdama į specifines studijų ypatybes, turi nustatyti kontaktinio ir savarankiško darbo santykį. Savarankiško studento darbo dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. studijų programos apimties;
8.3. bendra vientisųjų studijų klinikinės praktikos (internatūros) trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 30 studijų kreditų;
8.4. vientisųjų studijų programa baigiama įvertinus, ar absolventas įgijo pakankamai teorinių, klinikinių žinių, praktinių gebėjimų bei klinikinės patirties: atliko klinikinę medicinos praktiką (internatūrą), apgynė baigiamąjį darbą, išlaikė studijų programos baigiamąjį (-uosius) egzaminą (-us). Baigiamojo darbo ruošimui ir gynimui skiriama ne mažiau kaip 15 kreditų.
9. Studijų programos, skirtos medicinos biologams ir medicinos genetikams rengti, turi atitikti šiuos reikalavimus:
9.1. antrosios pakopos studijų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 120 studijų kreditų, o trukmė – ne trumpesnė kaip 2 metai arba 1 300 valandų, skirtų teoriniams ir praktiniams užsiėmimams universitete ir (arba) klinikinėje universiteto bazėje, vadovaujant universiteto dėstytojams;
9.2. antrosios studijų pakopos programos baigiamos įvertinus, ar absolventas įgijo pakankamai teorinių žinių bei praktinių gebėjimų ir apgynė baigiamąjį darbą. Baigiamojo darbo ruošimui ir gynimui skiriama ne mažiau kaip 15 kreditų.
10. Medicinos krypties vientisųjų studijų programos absolventai, siekdami verstis gydytojo specialisto praktika, turi teisę stoti į rezidentūrą, skirtą pasirengti savarankiškai gydytojo specialisto praktikai.
11. Medicinos krypties studijų programų absolventai gali tęsti medicinos ir sveikatos mokslų sričių doktorantūros studijas Lietuvos ar užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
12. Medicinos krypties studijų objektas yra principų ir procedūrų visuma, kurią taikant siekiama išvengti ligų ir sveikatos sutrikimų, jas diagnozuoti, analizuoti ir gydyti siekiant išlaikyti žmogaus bendrą sveikatą.
13. Svarbiausias šios krypties studijų tikslas – suteikti teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, išugdyti supratimą apie ligų ir sveikatos sutrikimų prigimtį, vystymosi procesus, molekulinius, ląstelinius mechanizmus, žmogaus kūno ir psichikos sandarą ir funkcijas, sveikatos būklės palaikymą ir atstatymą, ugdyti socialines ir emocines kompetencijas bei išugdyti gebėjimą vertinti klinikinius duomenis, leidžiančius nustatyti diagnozę ir imtis atitinkamų veiksmų.
14. Studijų metu ugdomi gebėjimai apima medicininių procedūrų atlikimą ir eigą, kritinių situacijų valdymą, lyderystę, savimonę, savitvardą, pozityvų bendravimą su pacientais, jų artimaisiais ir sveikatos priežiūros specialistais, paciento sveikatos būklės stebėseną, paciento psichologinės, fizinės ir emocinės būklės įvertinimą, pirmosios psichologinės pagalbos teikimą, profesinės atsakomybės asmeniui ir bendruomenei ugdymą, ėminių vertinimą, nustatant patologijos (ligos) kilmę, būseną ir eigą.
15. Medicinos gydytojų rengimas skirstomas į etapus (šis Aprašas nustato tik pirmojo etapo reikalavimus):
15.1. vientisosios medicinos krypties studijos su integralia klinikine praktika (internatūra), skirtos sveikatos mokslų magistro kvalifikaciniam laipsniui ir medicinos gydytojo profesinei kvalifikacijai įgyti;
15.2. medicinos rezidentūra – profesinės studijos, skirtos medicinos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir pasirengti savarankiškai gydytojo specialisto praktikai;
15.3. mokymasis visą gyvenimą – medicinos praktikos profesinės kvalifikacijos kėlimas, skirtas tęstinėms papildomoms medicinos praktikos žinioms, gebėjimams ar atitinkamos specializuotos medicinos praktikos gebėjimams įgyti bei stiprinti socialines ir emocines kompetencijas.
16. Pagal medicinos krypties studijų programas rengiamų asmens sveikatos priežiūros sistemos specialistų – gydytojų, medicinos biologų, medicinos genetikų – veikla yra licencijuojama.
17. Vientisųjų studijų programoje, skirtoje medicinos gydytojams rengti, turi būti įtraukti šie turinio elementai:
17.1. teorinė dalis, apimanti (žinios, gebėjimai ir nuostatos) bendrųjų profesinių veiklos kompetencijų ir elgsenos gebėjimų, socialinių ir emocinių kompetencijų, psichikos sveikatos raštingumo, teorinių fundamentalios medicinos žinių, leidžiančių suprasti sveiko ir sergančio žmogaus molekulinius, ląstelinius, anatominius, fiziologinius bei psichologinius ypatumus, individo sąveiką su fizine bei socialine aplinka, vertybinių nuostatų, žmogaus teisių užtikrinimo principų, medicininių žinių, turinčių sąsajų su ligų ir sveikatos sutrikimų gydymo eiga, sveikatos priežiūros problemų įvairove, kritinį mąstymą, sveikatos priežiūros įgyvendinimo strategijas ir vadybinius procesus, ugdymą;
17.2. praktinė dalis, apimanti profesijos metodų mokymą – ligų ir sveikatos sutrikimų priežasčių genetinę, cheminę, fizikinę diagnostiką, gydymą ir profilaktiką;
17.3. biomokslinių tyrimų metodologijos išmanymas ir taikymas;
17.4. bendrųjų kompetencijų ugdymas – medicinos srities specialisto, empatiško, bendradarbiaujančio, gebančio konstruktyviai, dalykiškai ir pagarbiai komunikuoti su pacientais, jų artimaisiais bei kolegomis įvairių situacijų metu, kritiškai analizuojančio ir praktinę profesinę veiklą reflektuojančio, gebančio valdyti stresą, konfliktus bei visą gyvenimą besimokančio profesionalo-praktiko, parengimas.
18. Antrosios pakopos studijų programoje, skirtoje medicinos biologams, medicinos genetikams rengti, atsižvelgiant į studijų programos pobūdį, turi būti įtraukti šie turinio elementai:
18.1. medicinos genetikos kurso teorinė dalis, apimanti genetinių ligų etiologiją, patogenezę ir jų laboratorinę diagnostiką, žmogaus genomo struktūros ir funkcionavimo principus, kintamumą ir jo pasekmes, ligų paveldėjimo principus, genetinio konsultavimo ir tyrimų sąsajas, molekulinės biotechnologijos ir bioinformatikos principus ir jų taikomąsias bei fundamentines perspektyvas;
18.2. medicinos genetikos kurso praktinė dalis, apimanti profesijos metodų mokymą – šiuolaikinius medicinos genetikos tyrimo metodus, gautų tyrimo duomenų analizę ir interpretavimą;
18.3. medicinos biologijos kurso teorinė dalis, apimanti pagrindinių klinikinių laboratorinių metodų įvairovę ir taikymą, žmogaus fiziologinius, molekulinius, biocheminius, imunologinius, hematologinius ir kitus parametrus normos ir įvairių patologijų atvejais, laboratorinės diagnostikos kokybės kontrolės principus, ligų etiologijos ir patogenezės principus;
18.4. medicinos biologijos kurso praktinė dalis, apimanti gebėjimus parinkti, įdiegti ir naudoti analizės metodus ir aparatūrą, savarankiškai interpretuoti tyrimų rezultatus bei kontroliuoti paskirtų tyrimų tikslingumą, ekonominį pagrįstumą, naudotis informacinėmis technologijomis;
18.5. bendrųjų kompetencijų ugdymas – medicinos srities specialisto, empatiško, bendradarbiaujančio, gebančio konstruktyviai, dalykiškai ir priimtinai komunikuoti su gydytojais bei kolegomis įvairių situacijų metu, kritiškai analizuojančio ir praktinę profesinę veiklą reflektuojančio bei visą gyvenimą besimokančio profesionalo-praktiko, parengimas.
19. Pagrindinė medicinos gydytojo profesinė veiklos sritis – asmens sveikatos priežiūra. Įgiję medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją privalo gebėti:
19.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;
19.2. kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, gydyti Medicinos gydytojo normoje išvardintas ligas ir sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir organizuoti jų profilaktikos priemones, propaguoti įrodymais grįstos sveikos gyvensenos principus, ligų prevencijos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;
19.3. etiškai ir profesionaliai bendradarbiauti su asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos darbuotojais bei kitais specialistais, dirbti komandoje siekiant paciento sveikatos gerovės;
19.4. tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, užtikrinti duomenų apsaugą, teikti statistikos ir kitą informaciją pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir juos įgyvendinančius teisės aktus nustatytą tvarką bei analizuoti savo darbo rezultatus;
19.5. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;
19.6. nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją, socialines ir emocines kompetencijas;
19.7. suvokti medicinos praktikos licencijavimo taisyklių laikymosi svarbą ir atsakomybę už tinkamą teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
19.8. atlikti kitas teisės aktais, reglamentuojančias medicinos gydytojo veiklą nustatytas pareigas.
20. Pagrindinė medicinos biologo ir medicinos genetiko profesinė veiklos sritis – asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Įgiję sveikatos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį privalo gebėti:
20.1. gerai suvokti ligų etiologiją, patogenezę ir jų laboratorinę diagnostiką;
20.2. išmanyti ir savarankiškai taikyti modernius medicininius genetikos, biochemijos, hematologijos, imunologijos ir kitus tyrimo metodus;
20.3. sugebėti nagrinėti bei interpretuoti, kritiškai ir nuosekliai vertinti gautus tyrimų duomenis šiuolaikinių biomedicinos mokslų žinių kontekste, pateikti ir pagrįsti mokslines išvadas;
20.4. gebėti bendrauti ir perteikti biomedicinos mokslų paradigmas specialistams ir nespecialistams. Gebėti apsibrėžti savo mokslinius ir profesinius interesus biomedicinos mokslų raidos kontekste, nuolat siekti naujų bei atnaujinti teorines žinias ir praktinius gebėjimus.
21. Medicinos krypties studijų absolventai yra rengiami darbui asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS, VERTINIMAS
24. Medicinos krypties studijos privalo remtis mokslinių tyrimų rezultatais, atspindėti ryšius su kitomis studijų ir mokslo kryptimis. Studijuojantiesiems turi būti suteikiamos ne tik bazinės žinios (pagrindai), bet ir naujausios moksliniais įrodymais grįstos medicinos žinios.
25. Studijavimas turi padėti studentams atpažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, identifikuoti kompleksines darbines ir socialines problemas; rasti tinkamiausius problemų sprendimo būdus, didinti motyvaciją nuolat gilinti žinias, plėsti bei tobulinti socialinius ir emocinius, profesinius gebėjimus, suformuoti profesinį identitetą, sudaryti galimybę įgyti bendrąsias ir dalykines kompetencijas.
26. Studijų metodai turi būti efektyvūs ir įvairūs, savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos numatomus studijų rezultatus, motyvuoti studentus racionaliai naudoti savo ir dėstytojų laiką bei materialiuosius ir metodinius išteklius (bibliotekas, laboratorijas, įrangą ir kita).
27. Atsižvelgiant į dalyke (modulyje) numatytus pasiekti rezultatus, pasirenkami skirtingi studijų metodai. Studijų programoje gali būti taikomi įvairūs tradiciniai ir inovatyvūs studijų metodai: naudojant muliažus ir demonstracinius audinių bei organų preparatus, simuliacinį, situacinį mokymą, virtualią mokymosi erdvę, efektyvius nuotolinio mokymosi metodus, vaizdines ir garso priemones ir telemediciną, mokomosios vaizdinės medžiagos peržiūras, konsultacijos struktūros sudarymą ir analizę, garso įrašų klausymą, pacientų apžiūrą, klinikinių ir probleminių atvejų analizę laboratorijoje, operacinėje, reanimacijos ir intensyviosios terapijos, chirurgijos ir terapijos skyriuose, atitinkamų medicinos dokumentų pildymą stacionare ir ambulatorinėje praktikoje, projektų rengimą, refleksijas, supervizijas ir kt.
28. Medicinos gydytojams rengti skirtos vientisųjų studijų programos šeštaisiais studijų metais vykdoma internatūra, kurios metu atliekama klinikinė medicinos praktika pagal aukštosios mokyklos patvirtintą programą ir reglamentą klinikinės praktikos vietose, prižiūrint internatūros vadovui ir (arba) koordinatoriui. Klinikinės praktikos (internatūros) metu siejamos medicinos žinios ir gebėjimai bei klinikinė patirtis, etapiškai įgyti studijuojant medicinos studijų programą; ugdomas gebėjimas veikti realioje klinikinėje aplinkoje, suprasti, analizuoti ir vertinti savo patirtį, iš jos mokytis, dirbti komandoje bei gebėti jai vadovauti, kritiškai vertinti savo kompetencijų ribas.
29. Studijų programoje turi būti sudarytos sąlygos aktyviam į studentą orientuotam mokymosi procesui, kurio metu studentams be auditorinio ir praktinio darbo sudaromos sąlygos studijuoti savarankiškai, skiriant atitinkamas užduotis. Studijų metodai turi būti interaktyvūs, pirmenybė teikiama seminarams, darbui mažomis grupėmis bei individualioms užduotims. Šis procesas turi apimti visus mokymosi elementus (literatūros paiešką ir analizę, projektų bei pristatymų rengimą ir vykdymą, studentų ir dėstytojų tarpusavio komunikaciją, praktinį pacientų klinikinį ištyrimą, gautų diagnostinių tyrimų reikšmių aptarimą ir pan.).
30. Mokslo tiriamasis darbas ir jo pritaikymas atitinkamos studijų programos klinikinėje praktikoje yra viena iš svarbių savarankiško studijavimo ir klinikinio mąstymo lavinimo formų. Tokiu būdu turi būti ugdomas studentų kritinis mąstymas, analitiniai, praktiniai ir asmeniniai bei socialiniai – emociniai gebėjimai. Turi būti pasirenkamos tokios formos kaip: studentų atliekama literatūros paieška ir analizė, projektų ir pristatymų rengimas bei jų vykdymas, moksliniai-praktiniai seminarai, studentų moksliniai tyrimai, pranešimai mokslinėse konferencijose, mokslinės publikacijos.
31. Vertinimo strategija turi būti iš anksto skelbiama, stiprinanti studentų motyvaciją studijuoti ir skatinanti savarankišką mokymąsi. Studentai turi laiku gauti grįžtamąją informaciją, o vertinimas turi būti grindžiamas iš anksto suformuluotais aiškiais kriterijais ir standartais, atsižvelgiant į darbo atlikimo sąlygas ir išteklius.
32. Vertinimo sistema turi būti orientuota į studijų programos rezultatus ir turi užtikrinti, kad jie būtų pasiekti, bei atitikti šiuos reikalavimus: turi būti aiškūs kiekvieno vertinimo tikslai, metodai bei kriterijai, numatytos aiškios apeliacijų, skundų pateikimo ir svarstymo taisyklės. Turi būti skatinama abipusė grįžtamojo ryšio praktika tarp studentų bei jų dėstytojų.
33. Studijų programoje gali būti taikomi šie vertinimo metodai: studentų pristatymų (prezentacijų) vertinimas per seminarus ir pratybas, žinių tikrinimas žodžiu ir raštu, apklausos per įtraukiančiąsias paskaitas, laboratorinių darbų ataskaitos, tyrimų ir klinikinių situacijų analizė, medicinos dokumentų pildymo vertinimas, gebėjimų demonstravimas (laboratorijose ir prie paciento lovos), konsultacijos struktūros analizė, tęstinis klinikinio darbo su pacientu vertinimas dėstytojui prižiūrint, klinikinės praktikos apskaita, klinikiniai egzaminai, panaudojant tikrus ar simuliuotus (suvaidintus) pacientus, virtualiojoje erdvėje atliekamas procedūras ar pan., objektyvūs struktūrizuoti klinikiniai egzaminai (OSCE) ir kiti pažangūs vertinimo metodai.
34. Studijų rezultatų vertinimas vykdomas pagal aukštosios mokyklos patvirtintą tvarką, nustatančią studijų pasiekimų vertinimo principus, organizavimo tvarką, studijų pasiekimų vertinime dalyvaujančių asmenų atsakomybę, jų teises ir pareigas. Dalyko (modulio) studijų pasiekimų vertinimo tvarka turi būti numatyta jo apraše. Semestro pradžioje dalyko (modulio) dėstytojas turi pristatyti studentams studijų pasiekimų vertinimo tvarką, išdėstyti detalią dalyko (modulio) programą, tikslus, numatomus studijų rezultatus, konkrečią dėstomojo dalyko (modulio) studijų rezultatų vertinimo struktūrą, kriterijus ir kita.
35. Siekiant nuodugniai patikrinti visas išugdytas žinias ir gebėjimus, turi būti pasitelktas ne vienas, o keli ir įvairesni vertinimo metodai, leidžiantys patikrinti visų studijuojančiųjų išmokimo lygį ir jo atitikimą numatytiems studijų rezultatams, apibrėžtiems studijų programoje ar atskirame dalyke (modulyje).
36. Studijų programos baigimo vertinimas: medicinos gydytojams rengti skirta vientisųjų studijų programa turi būti baigiama įvertinus, ar absolventas įgijo pakankamai teorinių, klinikinių žinių ir praktinių gebėjimų bei klinikinės patirties: ar atliko klinikinę medicinos praktiką (internatūrą), apgynė baigiamąjį darbą, išlaikė studijų programos baigiamąjį (-uosius) egzaminą (-us).
36.1. Medicinos biologams ir medicinos genetikams rengti skirta antrosios pakopos studijų programa turi būti baigiama įvertinus, ar absolventas įgijo pakankamai teorinių žinių ir praktinių gebėjimų bei patirties: ar apgynė baigiamąjį darbą ir išlaikė studijų programos baigiamąjį egzaminą.
37. Baigiamasis magistro darbas turi būti parengtas ir apgintas pagal aukštosios mokyklos nustatytą tvarką. Jei baigiamajame darbe naudojama konfidenciali informacija – baigiamasis darbas ginamas uždarame posėdyje.
38. Baigiamojo egzamino, baigiamojo magistro darbo gynimo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas baigiamojo egzamino komisijos narys turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos.
39. Vientisųjų studijų programos klinikinė praktika (internatūra) turi būti pabaigta bendrosios medicinos praktinių žinių ir įgūdžių, įgytos klinikinės patirties ir pasiektų specialiųjų gebėjimų įvertinimu. Studentas praktikos dienyne turi suregistruoti būtinus pagal programą numatytus įsisavinti gebėjimus ir išlaikyti praktinį internatūros egzaminą. Egzaminą turi vertinti speciali vertinimo komisija, sudaryta iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
40. Studijų programą organizuojanti aukštoji mokykla privalo vykdyti biomedicinos srities mokslinius tyrimus.
41. Studijų programą turi vykdyti kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, besidomintys mokslo naujovėmis, atliekantys mokslinius tyrimus, gebantys taikyti pažangius studijų metodus, laisvai bendraujantys bent viena iš tarptautiniam bendradarbiavimui vartojamų užsienio kalbų, dalyvaujantys profesinio tobulėjimo programose, pripažinti profesinėse ar mokslinėse bendrijose, išmanantys absolventų būsimo darbo specifiką ir gebantys padėti studentams pasirengti būsimai profesinei ir (ar) akademinei veiklai.
42. Dėstytojų kompetencija ir kvalifikacija vertinama pagal jų išsilavinimą, mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį, vadovaujantis aukštųjų mokyklų nustatytais kriterijais ir kvalifikaciniais reikalavimais.
43. Ne mažiau kaip pusę pirmajai studijų pakopai prilyginamų vientisųjų studijų programos dalykų turi dėstyti mokslininkai, paskelbę mokslinių straipsnių aukštosios mokyklos vardu. Visus dalykus turėtų dėstyti dėstytojai, kurių mokslinė ir profesinė veikla atitinka jų dėstomus dalykus.
44. Ne mažiau kaip 80 procentų antrosios studijų pakopos ir šiai pakopai prilyginamų universitetinių vientisųjų studijų programos dalykų turi dėstyti mokslininkai, paskelbę mokslinių straipsnių aukštosios mokyklos vardu, išskyrus klinikinę praktiką (internatūrą). Kiti gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus (modulius) atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Šiame punkte taikomųjų dalykų (modulių) dėstytojams nurodyta profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų antrajai studijų pakopai priskiriamų universitetinių medicinos krypties dalykų apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
45. Siekiant sėkmingai vykdyti medicinos krypties studijų programą, būtina tokia materialinė bazė:
45.1. higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkantis prozektoriumas (taikoma vientisųjų (Medicinos) studijų programoms).
45.2. anatomijos, histologijos ir patologijos preparatų kolekcijos;
45.3. higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios fiziologijos, histologijos, biochemijos, patologijos, mikrobiologijos ir genetikos mokomosios laboratorijos;
45.4. higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios auditorijos, aprūpintos šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis;
45.5. specialios patalpos (su stumdomais baldais, įranga), tinkamos dirbti grupėmis, praktiniams gebėjimams (simuliacijos klasės), bendravimo gebėjimams lavinti;
45.6. virtualių pacientų, procedūrų, operacijų ir kitokių klinikinių medicinos studijų simuliacijų platformos (taikoma vientisųjų (Medicinos) studijų programoms);
45.7. pakankamas skaičius kompiuterių su tekstų, kiekybinių ir kokybinių duomenų apdorojimo bei inovatyviomis mokymo programomis;
45.8. bibliotekose ir skaityklose pakankamas kiekis studijų programai įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su interneto ryšio prieiga prie tarptautinių mokslo ir studijų institucijos prenumeruojamų ar laisvos prieigos duomenų bazių;
45.9. aukštosios mokyklos mokymo bazė ar aukštosios mokyklos įvertinta ir atrinkta studijų programai ir jos praktinei daliai vykdyti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti diagnostines, stacionarines ir (ar) ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turinti užtikrinti studijų turinį ir sandarą, dėstytojų, praktikos koordinatorių (vadovų) kvalifikaciją, studijoms būtiną techninę-materialinę bazę.
46. Studijų metu atliekamų praktikų ir klinikinės praktikos (internatūros) reikalavimai:
46.1. klinikinė praktika (internatūra) yra integrali ir privaloma vientisųjų (Medicinos) studijų dalis;
46.2. klinikinė praktika (internatūra) turi būti rengiama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta klinikinės praktikos (internatūros) organizavimo tvarka;
46.3. klinikinė praktika (internatūra) gali būti atskiras studijų dalykas (modulis) ir (arba) sudėtinė dalyko (modulio) dalis;
46.4. aukštoji mokykla turi pasiūlyti studentams galimų aukštosios mokyklos praktikos vietų, teikiančių diagnostines, stacionarines ir (ar) ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys, sąrašą. Studentas, suderinęs su aukštąja mokykla, praktikos vietą, atitinkančią aukštosios mokyklos reikalavimus, gali susirasti pats. Pasirinkus praktikos instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
47. Medicinos krypties studijų programas vykdanti aukštoji mokykla turi užtikrinti studijų kokybę, nuolat tobulinti studijų programas, atsižvelgti į naujausius medicinos mokslo pasiekimus, darbo rinkos ir studijuojančiųjų poreikius.
