LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS STIPRINIMO 2023-2025 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

2022 m. rugsėjo 9 d. Nr. A1-596

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.13 papunkčiu bei Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, 200-202 punktais ir atsižvelgdama į 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 1 priede nurodyto 2 tikslo 2.7 uždavinį:

1. T v i r t i n u pridedamą Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023-2025 metų veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas).

2. R e k o m e n d u o j u savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Veiksmų planą ir iš savivaldybių biudžetų skirti lėšų jo priemonėms įgyvendinti.

3. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                                               Monika Navickienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos

ir darbo ministro

2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. A1-596

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS STIPRINIMO 2023-2025 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.    Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023-2025 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) tikslas – sudaryti ilgalaikės nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) sektoriaus plėtros sąlygas, skatinti NVO vienijimąsi ir bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi, NVO finansinį savarankiškumą, verslumą, savanoriškos veiklos plėtrą, užtikrinti informacijos apie NVO sektorių sklaidą, stiprinti bendruomeninę veiklą.

II SKYRIUS

NVO SEKTORIAUS PADĖTIES APŽVALGA

2.    NVO sektorius yra organizuotos pilietinės visuomenės pagrindas. NVO laikomos valstybės pilietinio, socialinio ir iš dalies ekonominio gyvenimo rodikliu, atspindinčiu visuomenės raidos ypatybes ir problemas tam tikru laikotarpiu, lanksčiai ir operatyviai reaguojančiu į kintančius visuomenės poreikius. Piliečių telkimasis į NVO, aktyvus dalyvavimas jų veikloje, tankus stiprių NVO tinklas yra esminė demokratijos išlikimo ir jos raidos sąlyga. Dalyvavimas NVO veikloje skatina asmenis imtis iniciatyvos, bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę už bendruosius valstybės reikalus.

3.    Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) duomenimis (Registrų centras, 2022 m.) , 2022 m. rugpjūčio mėn. Lietuvoje buvo apie 33 200 pelno nesiekiančių juridinių asmenų – labdaros ir paramos fondų, asociacijų ar viešųjų įstaigų, tačiau trūksta duomenų, rodančių, kiek iš jų atitinka Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme įtvirtintą NVO sąvoką. 2021 m. Lietuvos bendruomeninių organizacijų veiklos galimybių ir poreikių tyrimo duomenimis (2021 m. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga), Lietuvoje veikia 2 004 bendruomeninės organizacijos.

Siekiant legviau nustatyti visuomenės labui veikiančias asociacijas, labdaros ir paramos fondus ar viešąsias įstaigas, turėti tikslesnių duomenų apie šalyje veikiančias NVO ir taip užtikrinti efektyvesnį valstybės politikos formavimą stiprinant NVO, nuo 2020 m. Lietuvoje veikiančios NVO gali įregistruoti NVO statusą Registrų centre. 2022 m. rugpjūčio duomenimis, yra 2 019 organizacijų, įregistravusių NVO statusą.

4.    Jungtinių Amerikos Valstijų Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) skaičiuojamas pilietinės visuomenės organizacijų (toliau – PVO) tvarumo indeksas Lietuvoje beveik nekito nuo 2002 m. ir siekė vos 2,7 balo. 2018 m. šis indeksas pasiekė aukščiausią reikšmę – 2,6 balo (tokia indekso reikšmė buvo užfiksuota 2003 m., o nuo 2003 m. ji krito iki 2,7–2,8 balo). Naujausioje PVO tvarumo indekso ataskaitoje (USAID, 2020)  nurodyta, kad 2020 m. bendras PVO tvarumo indeksas (2,5 balo) nepakito, tačiau teigiamų pokyčių pastebėta penkiose PVO sektoriaus srityse: organizacinio pajėgumo, finansinio tvarumo, paslaugų teikimo, sektoriaus infrastruktūros ir viešojo įvaizdžio. Nemažai NVO sudėtingomis sąlygomis (pandemijos metu) ėmėsi lyderystės ir tai lėmė teigiamus pokyčius organizacinio pajėgumo, paslaugų teikimo srityse. NVO pastangos kovojant su pandemija buvo įvertintos, todėl gerėjo šio sektoriaus įvaizdis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansinės priemonės padėjo švelninti neigiamą pandemijos poveikį NVO sektoriui, o Europos Sąjungos finansavimo programų lankstumas – didinti finansinį šio sektoriaus tvarumą.

5.    Gyventojų dalyvaujančių savanoriškoje veikloje daugėja, tačiau nežymiai. 2021 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikto Bendruomeninės ir savanoriškos veiklos Lietuvoje tyrimo (Vilmorus, 2022) duomenimis, per 12 mėnesių savanoriškoje veikloje dalyvavo vos 16,3 proc. apklausos dalyvių. Susirūpinimą kelia net 51 proc. apklaustųjų nusiteikimas nedalyvauti savanoriškoje veikloje. Pagridinės nedalyvavimo šioje veikloje priežastys, respondentų nuomone, – laiko stoka, amžiaus ir sveikatos problemos. 11,3 proc. jų teigė, kad trūksta informacijos apie galimybes įsitraukti į savanorišką veiklą.

6.    2019 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikto Bendruomeninės ir savanoriškos veiklos Lietuvoje tyrimo tyrimo (Vilmorus, 2019) duomenimis, 2019 m. gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad jų pasitikėjimas NVO sektoriumi nuolat auga: 2012 m. buvo 32 proc., 2018 m. – 52 proc, o 2019 m. – 55 proc.(Vilmorus, 2019).

7.    Pilietinės visuomenės instituto 2020 m. atlikto Pilietinio galios indekso (toliau – PGI) tyrimo duomenys (Civitas, 2021) rodo, kad COVID-19 pandemijos ir jos metu paskelbtų dviejų karantinų metu savanoriavo 9 proc. Lietuvos gyventojų. Tai kiek mažiau nei prieš metus atliktosios apklausos metu (15 proc.). Iš šių savanorių tik trečdalis savanoriavo reguliariai (bent kartą per savaitę ar bent kartą per mėnesį). Daugiausia respondentų savanoriavo retkarčiais, prisidėdami prie tuo metu organizuojamų akcijų. PGI tyrimo duomenys rodo, kad karantino metu itin mažai atsirado naujų savanorių, kurie neturėjo savanorystės patirties iki pandemijos. Tuo metu nesavanoriaujantieji ir neketinantys to daryti ir toliau sudaro didžiausią dalį visų respondentų – 54 proc.

8.    PGI tyrimo duomenimis, gyventojų nuomone – 2020 m. sumažėjo nevyriausybinių, visuomeninių organizacijų ir bendruomenių įtaka viešųjų sprendimų priėmimo procesui (jų įtaka įvertinta 2020 m. – 5,17 balais, 2019 m. – 6 balais, 2016 m. – 5,5 balais).

9.    PGI tyrimo duomenimis, matuojant visuomenės organizacinę narystę, populiariausia organizacinė narystė – vietos bendruomenėse. Joms priklausantys nurodė 23 proc. respondentų ir tai yra 17 proc. daugiau nei prieš ketverius metus (tuomet vietos bendruomenėms priklausantys nurodė 6 proc.).

10.  2022 m. sausio mėnesį Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-916, buvo patikslinta viešosios naudos NVO sąvoka ir nustatyti viešosios naudos NVO kriterijai, sudarytos geresnės NVO fondo veiklos sąlygos, atlikti pakeitimai, siekiant efektyvesnės Nevyriausybinių organizacijų tarybos (taip pat ir savivaldybės lygiu) veiklos.

11.  2022 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1129, buvo įtvirtinta, kad nuo 2025 metų 1,2 proc. GPM gali būti skiriamas tik NVO ir profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai. Tai užtikrina NVO sektoriaus tvaraus finansavimo stiprinimą bei pilietinių organizacijų skatinimą.

12.  NVO ėmėsi iniciatyvos ir aktyvių veiksmų prisidedant prie krizių – COVID-19 pandemijos, nelegalių migrantų srauto per Baltarusiją, karo pabėgėlių iš Ukrainos – suvaldymo. 2021 m. NVO pasitelkę 1 500 savanorių organizavo pagalbą į Lietuvos Respublikos teritoriją nelegaliai patekusims asmenims, užtikrino sveikatos, socialinių paslaugų ir globos įstaigų nepertraukiamą veikimą kovojant su pandemija. 2022 m. I pusmetį NVO pasitelkę 15 tūkst. savanorių suteikė pirminę humanitarinę pagalbą 62 tūkst. iš Ukrainos pasitraukusiems ir negalintiems į ją grįžti Ukrainos gyventojams. NVO gebėjimas greitai ir lanksčiai reaguoti dar kartą patvirtino NVO sektoriaus vaidmens svarbą bei reikšmingą pagalbą valstybės institucijoms įveikiant krizes.

13.  2021 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130-1, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX-1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X-2 skyriumi įstatymą Nr. XIV-816, įtvirtinta NVO sektoriaus teisė teikti humanitarinę pagalbą ir tvarka siekiant darnaus valstybės ir NVO resursų naudojimo, bendro veikimo krizių metu.

14.  Skėtinės nacionalinės NVO į veiklas įtraukia per 500 tūkst. šalies gyventojų. Keturiolikai skėtinių nacionalinių NVO, vienijančių įvairiose viešosios politikos srityse veikiančias NVO, sudarančias Nacionalinę NVO koaliciją, priklauso daugiau nei 3 000 NVO. Skėtinės nacionalinės NVO (NVO tinklai) teikia informaciją savo nariams ir atstovauja jų interesams įvairiose viešosios politikos srityse. Tokių tinklų veiklą stiprina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, iš dalies finansuodama jų institucinių gebėjimų stiprinimo projektus.

15.  2022 m. pradžioje atlikta sisteminė 2011 m. priimto Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo peržiūra, pasitelkiant partneres NVO rengiamas šio įstatymo pakeitimo projektas, siekiant užtikrinti savanoriškos veiklos kokybę, suderinti teisinį reguliavimąsu veikiančia praktika ir įtvirtinanti naujas savanoriškos veiklos formas (savanorišką tarnybą, krizių valdymo savanorystę).

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16.  Veiksmų plano tikslai:

16.1   sudaryti ilgalaikės NVO veiklos plėtros sąlygas;

16.2   sudaryti savanoriškos veiklos plėtros sąlygas;

16.3   didinti visuomenės dalyvavimą viešojoje politikoje.

17.  Siekiant Veiksmų plano tikslo, sprendžiami šie uždaviniai:

17.1 stiprinti NVO institucinius gebėjimus ir veiklą;

17.2 skatinti viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimą, teikiant viešąsias paslaugas, didinti NVO finansinį tvarumą;

17.3 stiprinti ir plėtoti savanorišką veiklą;

17.4 sudaryti sąlygas, tobulinti NVO veiklos teisinį reguliavimą, remiantis NVO duomenimis bei sisteminga jų analize;

17.5 didinti visuomenės ir NVO įsitraukimą į sprendimų primėmimo procesą ir dalyvavimą viešojoje politikoje;

17.6 didinti visuomenės informavimą apie NVO sektorių.

18.  Veiksmų plano 17 punkte nurodytiems uždaviniams išspręsti numatytos lėšos nurodytos Veiksmų plano 1 priede.

IV SKYRIUS

LAUKIAMI REZULTATAI

19.     Veiksmų plano įgyvendinimo rezultatai:

19.1   sustiprinti NVO instituciniai gebėjimai ir sudarytos palankesnės jų plėtros sąlygos, sustiprinta bendruomeninė veikla;

19.2   sustiprintas viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimas, sudarytos palankesnės sąlygos informacijos apie NVO sektorių ir savanorišką veiklą sklaidai;

19.3   padidėjęs savanoriškoje veikloje dalyvaujančių asmenų skaičius

19.4   padidėjęs visuomenės dalyvavimas viešojoje politikoje;

19.5 užtikrinta atvira informacijos sklaida apie NVO sektoriaus vykdomas veiklas bei valstybės biudžeto lėšų panaudojimą šiam sektoriui.

V SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

20.     Veiksmų planas įgyvendinamas 2023-2025 m.

21.     Veiksmų plano įgyvendinimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių.

22.     Veiksmų plano įgyvendinimo stebėseną vykdo ir pasiektą pažangą vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

VI SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

23.     Veiksmų plano įgyvendinimo vertinimo kriterijų ir jų reikšmių sąrašas pateiktas Veiksmų plano 2 priede.

___________________________

part_1ce03a94e2d34042a8a3689cc45d4a26_end

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos

stiprinimo 2023-2025 metų veiksmų plano

1 priedas

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS STIPRINIMO

2023-2025 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR JOMS ĮGYVENDINTI NUMATYTOS LĖŠOS

Eil. Nr.	Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas	Asignavimai, tūkst. Eur			Priemonės įgyvendinimo veikla	Atsakingi vykdytojai
		2023 m.	2024 m.	2025 m.
	Nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) veiklos stiprinimas	5169	5169	5169
1	Pavadinimas: Įgyvendinti NVO fondo veiklą	2900	2900	2900
1.1	Tikslas:sudaryti ilgalaikės NVO veiklos plėtros sąlygas	2880	2880	2880
1.1.1	Uždavinys: stiprinti NVO institucinius gebėjimus ir veiklą	2825	2825	2825
1.1.1.1	Priemonė: NVO fondo lėšomis finansuoti konkurso būdu atrinktus NVO vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektus	800	800	800	Atrenkami ir finansuojami konkurso būdu atrinkti NVO vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektai.	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Viešoji įstaiga Europos Socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA), NVO fondas
1.1.1.2.	Priemonė: NVO fondo lėšomis finansuoti konkurso būdu atrinktus nacionalinių NVO institucinio stiprinimo projektus	800	800	800	Atrenkami ir finansuojami konkurso būdu atrinkti nacionalinių NVO institucinio stiprinimo projektai.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ESFA, NVO fondas
1.1.1.3.	Priemonė: NVO fondo lėšomis finansuoti konkurso būdu atrinktus NVO institucinio stiprinimo projektus	900	900	900	Atrenkami ir finansuojami NVO projektai pagal NVO fondo tarybos nustatytas strategines NVO finansavimo kryptis, Fondo lėšomis finansuojamų projektų vertinimo kriterijus ir prioritetus.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ESFA, NVO fondas
1.1.1.4.	Priemonė: NVO fondo lėšomis finansuoti konkurso būdu atrinktus NVO stiprinimo projektus	155	95	155	Atrenkami ir finansuojami NVO projektai pagal NVO fondo tarybos nustatytas strategines NVO finansavimo kryptis, Fondo lėšomis finansuojamų projektų vertinimo kriterijus ir prioritetus.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ESFA, NVO fondas
1.1.1.5.	Priemonė: užtikrinti NVO Fondo tikslų, veiklų įgyvendinimą ir administravimą	20	80	20	Organizuojami NVO fondo tarybos posėdžiai, mokamas atlygis NVO fondo tarybos nariams už vykdomą veiklą; finansuojama NVO fondo administravimo išlaidos.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ESFA, NVO fondas
1.1.1.6.	Priemonė: NVO fondo lėšomis finansuojamų projektų vertinimas, administravimas ir priežiūra	150	150	150	Atliekamas ir analizuojamas NVO projektų administravimas siekiant jį gerinti.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ESFA, NVO fondas
1.1.2	Uždavinys: skatinti viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimą, teikiant viešąsias paslaugas, didinti NVO finansinį tvarumą	55	55	55
1.1.2.1.	Priemonė: atlikti socialinės ekonomikos sektoriaus kuriamos bendro vidaus produkto dalies vertinimą	5	5	5	Atlikti tyrimą dėl NVO sektoriaus sukuriamos bendro vidaus produkto vertės	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, NVO fondas
1.1.2.2.	Priemonė: atlikti socialinės ekonomikos sektoriaus tyrimai ir duomenų rinkimą	50	50	50	Atlikti tyrimus dėl NVO sektoriaus situacijos	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, NVO fondas
1.2	Tikslas: didinti visuomenės dalyvavimą viešojoje politikoje	20	20	20
1.2.1	Uždavinys: didinti visuomenės ir NVO įsitraukimą į sprendimų primėmimo procesą ir dalyvavimą viešojoje politikoje	20	20	20
1.2.1.1.	Priemonė: organizuoti Pilietinės galios indekos tyrimą	20	20	20	Atlikti Pilietinės galios indekso vertinimą	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, NVO Fondas
2	Pavadinimas: Įgyvendinti Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo priemones	2269	2269	2269
2.1.	Tikslas:sudaryti ilgalaikės NVO veiklos plėtros sąlygas	2211	2211	2211
2.1.1.	Uždavinys: stiprinti NVO institucinius gebėjimus ir veiklą	2201	2201	2201
2.1.1.1.	Priemonė: stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse	2 000	2 000	2 000	Finansuojami konkurso būdu atrinkti bendruomeninių organizacijų ir NVO projektai, skirti bendruomeninei veiklai ir bendruomeniškumui savivaldybėse stiprinti.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas)
2.1.1.2.	Priemonė: įgyvendinti bandomąjį modelį, siekiant efektyvinti bendruomeninės veiklos stiprinimo savivaldybėse priemonės administravimą	180	180	180	Nurodytose savivaldybėse finansuojama konkurso būdu atrinkto partnerio veikla, administruojant bendruomeninės veiklos stiprinimo savivaldybėse priemonę.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Socialinių paslaugų priežiūros departamentas
2.1.1.3.	Priemonė: stiprinti NVO, vienijančias Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjus ir kitus asmenis, nukentėjusius nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos	21	21	21	Finansuojami konkurso būdu atrinkti NVO, vienijančių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjus ir kitus asmenis, nukentėjusius nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, projektai, skirti šių asmenų ir jų šeimos narių bendravimui, savitarpio pagalbai plėtoti, istorinei atminčiai liudyti ir išsaugoti, NVO narių įsitraukimui į visuomenės gyvenimą skatinti.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Socialinių paslaugų priežiūros departamentas
2.1.2	Uždavinys: sudaryti sąlygas, tobulinti NVO veiklos teisinį reguliavimą, remiantis NVO duomenimis bei sisteminga jų analize	10	10	10
2.1.2.1.	Priemonė: stebėti, rinkti, vertinti ir sisteminti duomenis apie NVO sektoriaus padėtį, teikti rekomendacijas valstybės institucijoms ir NVO sektoriui	10	10	10	Išanalizavus NVO veiklą ir finansavimą reguliuojančius teisės aktus, rengiami teisės aktų projektai, padėsiantys sukurti palankesnes sąlygas NVO veiklai vykdyti ir finansavimui užtikrinti.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.2	Tikslas: sudaryti savanoriškos veiklos plėtros sąlygas	20	20	20
2.2.1	Uždavinys: stiprinti ir plėtoti savanorišką veiklą	20	20	20
2.2.1.1.	Priemonė: organizuoti kampanijas ir priemones, skatinančias įsitraukti į savanorišką veiklą, ją koordinuoti, skleisti gerąją patirtį	10	10	10	Organizuojamas priemonių, skatinančių įsitraukti į savanorišką ir bendruomeninę veiklą, ją koordinuoti, įgyvendinimas, savanoriškos ir bendruomeninės veiklos gerosios patirties sklaida.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.2.1.2.	Priemonė: atlikti gyventojų apklausą apie įsitraukimą į savanorišką ir bendruomeninę veiklą	10	10	10	Analizuojama NVO sektoriaus padėtis, užsakomi tyrimai ir jų pagrindu formuluojamos rekomendacijos.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.3	Tikslas: didinti visuomenės dalyvavimą viešojoje politikoje	38	38	38
2.3.1	Uždavinys: didinti visuomenės ir NVO įsitraukimą į sprendimų primėmimo procesą ir dalyvavimą viešojoje politikoje	10	10	10
2.3.1.1.	Priemonė: Organizuoti dalyvaujamosios ir svarstomosios demokratijos instrumentų diegimą	10	10	10	Organizuoti veiklas skirtas dalyvaujamosios ir svarstomosios demokratijos instrumentų diegimui	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.3.2	Uždavinys: didinti visuomenės informavimą apie NVO sektorių	28	28	28
2.3.2.1.	Priemonė: organizuoti informacijos apie nevyriausybines organizacijas kaupimą ir viešinimą	0	0	0	Skelbia informaciją apie NVO veiklą ir finansavimą	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.3.2.2.	Priemonė: organizuoti tikslinių grupių diskusijas, forumus, mokymus ir kitus renginius, skirtus NVO įtraukčiai į viešųjų paslaugų teikimą didinti, NVO bendradarbiavimui ir plėtrai aptarti, NVO gerajai patirčiai skleisti, NVO problemoms bei aktualijoms viešinti	28	28	28	Organizuojamos tikslinių grupių diskusijos, forumai, mokymai ir kiti renginiai.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Iš viso finansavimo lėšų:	5169	5169	5169

____________________________

part_695861be56db411ba3378cdc9f7b1702_end

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės

veiklos stiprinimo 2023-2025 metų veiksmų plano

2 priedas

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ IR BENDRUOMENINĖS VEIKLOS STIPRINIMO

2023-2025 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJŲ IR JŲ REIKŠMIŲ SĄRAŠAS

Vertinimo kriterijaus kodas	Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai	Vertinimo kriterijaus reikšmė			Atsakingi vykdytojai
		2023 m.	2024 m.	2025 m.
	1 tikslas: sudaryti ilgalaikės Nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) veiklos plėtros sąlygas
	1 uždavinys: stiprinti NVO institucinius gebėjimus ir veiklą
P-1-1-1	Pilietinės visuomenės organizacijų (toliau – PVO) tvarumo indeksas	2,3	2,2	2,1	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-1-1-2	Gyventojų, įsitraukusių į bendruomeninių organizacijų veiklą, dalis (procentais)	26	27	28	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	2 uždavinys: skatinti viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimą, teikiant viešąsias paslaugas, didinti NVO finansinį tvarumą
P-1-2-1	PVO tvarumo indekso dedamoji – finansinis tvarumas (balais)	2,9	2,8	2,6	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-1-2-2	PVO tvarumo indekso dedamoji – paslaugų teikimas (balais)	2,9	2,8	2,6	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	3 uždavinys: sudaryti sąlygas, tobulinti NVO veiklos teisinį reguliavimą, remiantis NVO duomenimis bei sisteminga jų analize
P-1-3-1	PVO tvarumo indekso dedamoji – teisinė aplinka (balais)	2	2	1,9	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-1-3-2	Parengtų teisės aktų projektų, padėsiančių sukurti palankesnes sąlygas NVO veiklai, skaičius	2	2	2	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	2 tikslas: sudaryti savanoriškos veiklos plėtros sąlygas
	1 uždavinys: stiprinti ir plėtoti savanorišką veiklą
P-2-1-1	Gyventojų, per paskutinius 12 mėnesių dalyvavusių savanoriškoje veikloje, skaičius (procentais)	18	19	21	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	3 tikslas: didinti visuomenės dalyvavimą viešojoje politikoje
	1 uždavinys: didinti visuomenės ir NVO įsitraukimą į sprendimų primėmimo procesą ir dalyvavimą viešojoje politikoje
P-3-1-1	Pilietinės galios indeksas	42	44	45	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-3-1-2	Parengtų rekomendacijos dėl didesnio visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą ir įdiegtų nauji svarstomosios demokratijos instrumentų, skaičius	1	2	2	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	2 uždavinys: didinti visuomenės informavimą apie NVO sektorių
P-3-2-1	parengtų rekomendacijų valstybės institucijoms dėl NVO sektoriaus viešinimo, skaičius	2	2	2	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-3-2-2	Suorganizuotų renginių, skirtų NVO ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimui skatinti, NVO gerajai patirčiai skleisti, NVO problemoms bei aktualijoms viešinti, skaičius	4	4	4	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

____________________________