LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1k-499 „DĖL 2014–2020 metų EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ veiksmų programos STEBĖSENOS RODIKLIŲ skaičiavimo aprašO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. rugsėjo 25 d. Nr. 1K-337
Vilnius
P a k e i č i u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:
1. Pakeičiu II skyrių „Specialieji rezultato stebėsenos rodikliai“:
1.1. Pakeičiu rodiklio R.S.364 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„R.S.364 |
„Užimtųjų dalis tikslinėse teritorijose“ |
Procentai |
Užimtų asmenų dalis – gyventojų nuo 15 iki 64 m. amžiaus skaičiaus (šaltinis: 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 8.2.1 uždavinio aprašymas).
Užimtas asmuo suprantamas kaip darbuotojas – pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnį fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.
Tikslinės teritorijos – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (šaltinis: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-655 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš gyvenamųjų vietovių grupės, apimančios mažuosius miestus ir kaimo vietoves, turinčius nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, principų“). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas dvejus metus atliekant tyrimą. Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.
|
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas dvejus metus atliekamo tyrimo (apklausos) ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus dvejiems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą (apklausą), kurio metu apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“ |
1.2. Pakeičiu rodiklio R.S.392 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„R.S.392 |
„Asmenų, kurie įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją po dalyvavimo ESF veiklose, dalis“ |
Procentai |
Asmenų grupė apima dirbančius asmenis, turinčius ne aukštesnį kaip profesinį išsilavinimą, suaugusiuosius, nebaigusius bendrojo ugdymo programos, 40 metų amžiaus ir vyresnius asmenis, neturinčius aukštojo išsilavinimo, ir kitus asmenis, turinčius bakalauro arba bakalauro ir magistro (laipsnius, bet neturinčius formalaus vadybinio išsilavinimo ir (ar) pedagogo profesinės kvalifikacijos.
ESF – Europos socialinis fondas.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai pagal formaliojo švietimo programas ar modulius.
Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai atlikti, visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc. |
Pirminiai šaltiniai: diplomų ir (arba) pažymėjimų sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinęs projekto veiklas asmuo įgyja kvalifikaciją ar baigia formaliojo švietimo modulį ir užregistruojamas jo diplomas ir (arba) pažymėjimas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
R.S.392-1
|
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“ |
Skaičius
|
Reikšmė automatiškai nurodoma pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.404 „Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“ pasiekimą.
|
|||||
R.S.392-2
|
P – pokyčio (kintamasis): „Asmenys, kurie įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją po dalyvavimo ESF veiklose“ |
Skaičius
|
Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
2. Pakeičiu III skyrių „Bendrieji produkto stebėsenos rodikliai“:
2.1. Pakeičiu rodiklio P.B.233 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„P.B.233 |
„Papildomai prie pažangiųjų tinklų prijungtų vartotojų skaičius“ |
Vartotojai |
Vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).
Pažangusis tinklas – išmanusis elektros tinklas – elektros tinklas, gebantis visų elektros energetikos sistemos dalyvių (gaminančių ir vartojančių) veiklą valdyti taip, kad užtikrintų ekonominį efektyvumą, elektros energetikos sistemos ilgalaikes funkcines galimybes su minimaliais nuostoliais bei aukštą elektros kokybę, jos tiekimo patikimumą ir saugą (šaltinis: Elektros tinklų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“).
Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros kryptys nustatytos 2012 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr. 1-221 „Dėl Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros kryptys).
Projekto vykdytojas turi atitikti Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių 7 punkte nustatytas sąlygas. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant vartotojus, prijungtus prie pažangiojo tinklo, įgyvendinant pažangiųjų tinklų projektą. |
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo sudaromas elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu sudaromas ir kartu su mokėjimo prašymu pateikiamas elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
2.2. Pakeičiu rodiklio P.B.238 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„P.B.238 |
„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“ |
Kvadratiniai metrai |
Miestų vietovės – pagal Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos Sąjungos struktūrinių ir investavimo fondų naudojimą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: 5 didžiųjų miestų tikslinės teritorijos (miestų dalys), kuriose įgyvendinami 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2013 L 347, p. 289), 7 straipsnyje nurodyti tvarios miestų plėtros veiksmai; savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)).
Atvira erdvė – gyvenamosios vietovės teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams.
Sukurta atvira erdvė – nenaudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.
Atnaujinta atvira erdvė – naudojama arba mažai naudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.
Žemės naudojimo būdai apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
Kelio servitutas apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.117 straipsnyje.
Kelias apibrėžtas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.
Gatvė apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių įstatyme. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtų ir (ar) atnaujintų visuomenei prieinamų, atvirame ore esančių miestų erdvių plotą (kvadratiniais metrais), t. y.: 1. tvarkomų šių naudojimo būdų žemės sklypų plotas, išskyrus jame esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą: 1.1. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų, 1.2. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų, 1.3. komercinės paskirties objektų teritorijų, 1.4. bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijų, 1.5. atskirųjų želdynų teritorijų, 1.6. rekreacinių teritorijų, 1.7. rekreacinių miškų, 1.8. apsauginių miškų, 1.9. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų ir (arba) 1.10. visuomeninės paskirties teritorijų ir kultūros paveldo objektų, jei toks sklypas neužstatytas arba tokiame sklype yra kultūros paskirties pastatas, arba pagal projekto veiklas tokiame sklype bus sukuriami ir (ar) atnaujinami sporto inžineriniai statiniai, arba tokiame sklype projekto veiklomis bus prisidedama prie rodiklio „Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“ pasiekimo, 2. tvarkomų susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų plotas, apribotas tvarkomos gatvės atkarpos ilgiu pagal ašinę liniją ir tvarkomo sklypo pločiu, 3. tvarkomų inžinerinių statinių plotas (tvarkomų kelio ar gatvės elementų projektinių sprendinių plotas), kai projekto veiklos įgyvendintos: 3.1. vandens ūkio paskirties žemėje, 3.2. nesuformuotame žemės sklype arba 3.3.visuomeninės paskirties teritorijų ar kultūros paveldo objektų sklype, kuriame tvarkomas servitutinis kelias, einantis į 1 punkte nurodyto naudojimo būdo tvarkomą žemės sklypą.
Jei suformuotame žemės sklype įgyvendinant kelis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos finansuojamus projektus sukuriama ir (ar) atnaujinama visuomenei prieinama, atvirame ore esanti miesto erdvė, tai rodiklis skaičiuojamas žemės sklypo plotą dalijant iš jame planuojamų įgyvendinti, įgyvendinamų ir įgyvendintų projektų skaičiaus. |
Pirminiai šaltiniai: Nekilnojamojo turto registro duomenys, skaičiuojant tvarkomų žemės sklypų plotą, ir (arba) statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), ir (arba) atestuoto matininko atliktų matavimų duomenys, kuriais pagrindžiamas pagal projektą tvarkomos teritorijos plotas, ir (arba) kadastrinių matavimų byla, kai projekto veiklos įgyvendintos nesuformuotame sklype ar vandens ūkio paskirties žemėje arba kai atnaujinamas ir (ar) sukuriamas servitutinis kelias visuomeninės paskirties arba kultūros paveldo objektų sklype, arba kai tvarkomi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių žemės sklypai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
3. Pakeičiu IV skyrių „Specialieji produkto stebėsenos rodikliai“:
3.1. Pakeičiu rodiklio P.S.301 aprašymą ir jį išdėstau taip:
P.S.301 |
„Tarptautinės MTEPI infrastruktūros, kurių narė yra Lietuva“ |
Skaičius |
MTEPI – moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos.
Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).
Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“).
Tarptautinė MTEPI infrastruktūra – priemonės, ištekliai ir su jais susijusios paslaugos, kuriomis naudojasi tarptautinė mokslo bendruomenė, atlikdama mokslinius tyrimus (pavyzdžiui, mokslinė įranga, mokslinių tyrimų medžiaga, žinių šaltiniai, informacijos ir ryšių technologijomis grindžiamos infrastruktūros bei kitos priemonės, kurios yra svarbiausios mokslinei kompetencijai įgyti). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant tarptautines MTEPI infrastruktūras, kurių narė yra Lietuva ar jos mokslo ir studijų institucijos (jeigu MTEPI infrastruktūros steigimo ir (ar) veiklos dokumentuose jungiamasi institucijos vardu), ir MTEPI infrastruktūras, kuriose užtikrinama tolesnė narystė (infrastruktūrų skaičius). |
Pirminiai šaltiniai: įstojimo į tarptautines MTEPI infrastruktūras pagrindimo dokumentai (kopija). Narystės tarptautinėje MTEPI infrastruktūroje pagrindimo dokumentai (kopija).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai Lietuva ar jos mokslo ir studijų institucija tampa tarptautinės MTEPI infrastruktūros nare arba užtikrina tolesnį dalyvavimą MTEPI infrastruktūroje, į kurią įstota. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
3.2. Pakeičiu rodiklio P.S.318 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„P.S.318 |
„Šilumos vartotojai, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir pagerėjo tiekimo kokybė“ |
Asmenys |
Šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų (šaltinis: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas).
Šilumos vartotojai, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir kokybiškiau, – šilumos vartotojai, kuriems šiluma tiekiama iš įgyvendinant projekto veiklas modernizuotų (atnaujintų) ir (ar) naujai nutiestų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų.
Modernizuotas (atnaujintas) centralizuoto šilumos tiekimo tinklas – centralizuoto šilumos tiekimo tinklas, kurio seni vamzdžiai pakeisti naujais sutartiniais 100 mm skersmens viengubais vamzdžiais. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant šilumos vartotojus, kuriems šiluma tiekiama iš įgyvendinant projekto veiklas modernizuotų (atnaujintų) ir (ar) naujai nutiestų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. |
Pirminiai šaltiniai: šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo, suvestinė.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu sudaromas ir kartu su mokėjimo prašymu pateikiamas šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su vartotojais, kuriems šiluma tiekiama iš įgyvendinant projekto veiklas modernizuotų (atnaujintų) ir (ar) naujai nutiestų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, sąrašas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
3.3. Pakeičiu rodiklio P.S.319 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„P.S.319 |
„Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“ |
km |
Šilumos tiekimo tinklas – įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (šaltinis: Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“). Modernizuotas (atnaujintas) centralizuoto šilumos tiekimo tinklas – centralizuoto šilumos tiekimo tinklas, kurio seni vamzdžiai pakeisti naujais sutartiniais100 mm skersmens viengubais vamzdžiais. Sutartinių 100 mm skersmens viengubų vamzdžių ilgis apskaičiuojamas pagal formulę: L = (d/100)*l, kur: L – modernizuoto (atnaujinto) vamzdyno ilgis sutartiniais vienetais (km); d – modernizuoto (atnaujinto) vamzdžio skersmuo (mm); l – modernizuoto (atnaujinto) vamzdžio ilgis (km). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas modernizuoto (atnaujinto) centralizuoto šilumos tiekimo tinklo ilgį (kilometrais).
|
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo aktas.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
|
3.4. Pakeičiu rodiklio P.S.320 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„P.S.320 |
„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos transformatorių pastotės ir (arba) skirstyklos, sukuriant bent 3 naujas pažangiojo elektros tinklo technines-funkcines savybes“ |
Skaičius |
Transformatorių pastotė – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklo dalis, užimanti tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti transformatorius, skirstyklą ir kitus įrenginius ir statinius (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).
Skirstykla – elektros įrenginys, skirtas elektrai priimti ir skirstyti, turintis komutavimo aparatus, magistralinius ir jungiamuosius įtvarus, pagalbinius įrenginius (kompresorius, akumuliatorius ir kt.), taip pat apsaugos ir automatikos įtaisus ir matavimo prietaisus (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).
Elektros įrenginių ir statinių įrengimas suprantamas kaip veikla, kurios tikslas pastatyti, sumontuoti, nutiesti naujus elektros įrenginius ir inžinerinius statinius, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.
Elektros įrenginių ir statinių atnaujinimas suprantamas kaip elektros įrenginių ir statinių atstatymas ir modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines atnaujinamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.
Pažangusis tinklas – išmanusis elektros tinklas – elektros tinklas, gebantis visų elektros energetikos sistemos dalyvių (gaminančių ir vartojančių) veiklą valdyti taip, kad užtikrintų ekonominį efektyvumą, elektros energetikos sistemos ilgalaikes funkcines galimybes su minimaliais nuostoliais bei aukštą elektros kokybę, jos tiekimo patikimumą ir saugą (šaltinis: Elektros tinklų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“).
Projekto vykdytojas turi atitikti Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1-221 „Dėl Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių patvirtinimo“, 7 punkte nustatytas sąlygas.
Naujos techninės-funkcinės savybės yra elektros įrenginių ir statinių savybės, gerinančios ir (ar) sukuriančios naujas turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą techninę įrangą. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengtas ir (arba) atnaujintas transformatorių pastotes ir (arba) skirstyklas. |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai, atliktų darbų aktai, ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti aktai (kopijos).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo, atliktų darbų ir (arba) ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
3.5. Pakeičiu rodiklio P.S.332 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„P.S.332 |
„Vandens telkiniai, kuriems taikytos būklės gerinimo priemonės“ |
Skaičius |
Vandens telkinys, kuriam taikyta būklės gerinimo priemonė, – paviršinis vandens telkinys, kuriam pritaikytos būklės gerinimo priemonės gerai telkinio būklei pasiekti.
Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpiniai ir priekrantės vandenys (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas).
Gera paviršinio vandens telkinio būklė – paviršinio vandens telkinio būklė, kai jo ekologinė ir cheminė būklė pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus vertinama gerai arba labai gerai (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant paviršinius vandens telkinius, kuriems įgyvendinant projekto veiklas buvo taikomos būklės gerinimo priemonės. Paviršinis vandens telkinys skaičiuojamas kaip vienas vienetas, kai jo būklei pagerinti pritaikytos priemonės, vykdant veiklą pačiame vandens telkinyje, jo atkarpoje ar jo apsaugos zonoje (vienas vandens telkinys, jo atkarpa, jo apsaugos zona = 1 vnt.). Tas pats vandens telkinys kelis kartus neskaičiuojamas. Tuo atveju, kai pagal Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Veiksmų planas), tam pačiam vandens telkiniui Sanglaudos fondo lėšomis numatoma taikyti skirtingų projekto vykdytojų atliekamas 2 priemones: įgyvendinus Veiksmų plano 3.1 priemonę įskaitoma vandens telkinio dalis – 0,7 ir įgyvendinus 3.4 priemonę – 0,3; 3.1 priemonę – 0,3 ir 3.8.2 priemonę – 0,7; 3.2 priemonę – 0,1 ir 3.4 priemonę – 0,9. Kai atliekamos 4 priemonės, įskaitoma vandens telkinio dalis: įgyvendinus 3.1 priemonę – 0,5, 3.2 priemonę – 0,05, 3.4 priemonę – 0,25, 3.9 priemonę – 0,2. |
Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas (kai įgyvendinamos pasikartojančios tęstinės veiklos – paskutinis aktas) arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
3.6. Pakeičiu rodiklio P.S.344 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„P.S.344 |
„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos transformatorių pastotės ir (arba) skirstyklos“ |
Skaičius |
Transformatorių pastotė – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklo dalis, užimanti tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti transformatorius, skirstyklą ir kitus įrenginius ir statinius (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).
Skirstykla – elektros įrenginys, skirtas elektrai priimti ir skirstyti, turintis komutavimo aparatus, magistralinius ir jungiamuosius įtvarus, pagalbinius įrenginius (kompresorius, akumuliatorius ir kt.), taip pat apsaugos ir automatikos įtaisus ir matavimo prietaisus (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).
Elektros įrenginių ir statinių įrengimas suprantamas kaip veikla, kurios tikslas pastatyti, sumontuoti, nutiesti naujus elektros įrenginius ir inžinerinius statinius, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.
Elektros įrenginių ir statinių atnaujinimas suprantamas kaip elektros įrenginių ir statinių atstatymas ir modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines atnaujinamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengtas ir (arba) atnaujintas transformatorių pastotes ir (arba) skirstyklas. |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
3.7. Pakeičiu rodiklio P.S.345 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„P.S.345 |
„Nutiestų ir (arba) rekonstruotų elektros perdavimo linijų ilgis“ |
km |
Elektros linija – elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalis, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai persiųsti (šaltinis: Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“).
Perdavimas – elektros energijos persiuntimas perdavimo tinklais, įskaitant teikiamas sistemines paslaugas, išskyrus tiekimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).
Tiesimas suprantamas kaip elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalies, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai persiųsti, įrengimas, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.
Rekonstravimas suprantamas kaip elektros linijos veikimo atkūrimas ar modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines rekonstruojamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai nutiestų ir (arba) rekonstruotų elektros perdavimo linijų ilgį (kilometrais). |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
3.8. Pakeičiu rodiklio P.S.346 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„P.S.346 |
„Panaudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo stotys“ |
Skaičius |
Dujų skirstymo stotis yra laikoma dujų apskaitos tašku, kuris suprantamas kaip visuma įrenginių, kurių paskirtis užtikrinti nepertraukiamą nustatyto slėgio, išvalytų, įtrauktų į apskaitą, odoruotų, sutartyse numatytų kiekių gamtinių dujų perdavimą į dujų skirstymo sistemas arba į vartotojų dujų sistemas (šaltinis: Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“).
Modernizavimas – turto modernizavimas, kuris suprantamas kaip investicija į ilgalaikį turtą, siekiant pailginti jo tarnavimo laiką ir (arba) pagerinanti jo kokybines savybes, pritaikant (įdiegiant) naujas technologijas (šaltinis: Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“).
Naudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo stotys – pažangios dujų infrastruktūros dalis. Pažangi dujų infrastruktūra suprantama taip, kaip ji apibrėžta Europos Komisijos gairėse dėl ex-ante sąlygų, skirtų Europos struktūriniams ir investicijų fondams (II dalis) (žr. 186 psl.): http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/informat/2014/eac_guidance_esif_part2_en.pdf. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas panaudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo stotys. |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
3.9. Pakeičiu rodiklio P.S.347 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„P.S.347 |
„Nutiestų magistralinių dujotiekių ilgis“ |
km |
Magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję įrenginiai, įskaitant dujų skirstymo stotis, dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiam vamzdynui veikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas).
Magistralinio dujotiekio tiesimas suprantamas kaip magistralinio dujotiekio statyba ar įrengimas, įdiegiant pažangias nuotolinio valdymo sistemas, elektrocheminės apsaugos sistemas, kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kameras ir kitą technologinę įrangą. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai nutiestų magistralinių dujotiekių ilgį (kilometrais).
|
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo aktas.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
|
3.10. Pakeičiu rodiklio P.S.348 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„P.S.348 |
„Nutiestų skirstomųjų dujotiekių ilgis“ |
km |
Skirstomasis dujotiekis suprantamas kaip gamtinių dujų skirstymo sistema – žemo slėgio vamzdynai gamtinėms dujoms iš magistralinio dujotiekio per gamtinių dujų skirstymo stotis pristatyti iki gamtinių dujų vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas).
Tiesimas suprantamas kaip skirstomojo dujotiekio statyba ar įrengimas, įdiegiant pažangias nuotolinio valdymo sistemas, elektrocheminės apsaugos sistemas, kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kameras ir kitą technologinę įrangą. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas nutiestų skirstomųjų dujotiekių ilgį (kilometrais). |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
3.11. Pakeičiu rodiklio P.S.364 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„P.S.364 |
„Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus)“ |
Kvadratiniai metrai |
Vietovės nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus) – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-655 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš gyvenamųjų vietovių grupės, apimančios mažuosius miestus ir kaimo vietoves, turinčius nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, principų“).
Atvira erdvė – gyvenamosios vietovės teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams.
Nauja atvira erdvė – sukurta arba atnaujinta atvira erdvė.
Sukurta atvira erdvė – nenaudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.
Atnaujinta atvira erdvė – naudojama arba mažai naudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.
Žemės naudojimo būdai apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
Kelio servitutas apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.117 straipsnyje.
Kelias apibrėžtas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.
Gatvė apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių įstatyme. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtų ir (ar) atnaujintų atvirų erdvių plotą (kvadratiniais metrais) vietovėse nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus), t. y.: 1. tvarkomų šių naudojimo būdų žemės sklypų plotas, išskyrus jame esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą: 1.1. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų, 1.2. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų, 1.3. komercinės paskirties objektų teritorijų, 1.4. bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijų, 1.5. atskirųjų želdynų teritorijų, 1.6. rekreacinių teritorijų, 1.7. rekreacinių miškų, 1.8. apsauginių miškų, 1.9. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų ir (arba) 1.10. visuomeninės paskirties teritorijų ir kultūros paveldo objektų, jei toks sklypas neužstatytas arba tokiame sklype yra kultūros paskirties pastatas, arba pagal projekto veiklas tokiame sklype bus sukuriami ir (ar) atnaujinami sporto inžineriniai statiniai, arba tokiame sklype projekto veiklomis bus prisidedama prie rodiklio „Atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse“ pasiekimo, 2. tvarkomų susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų plotas, apribotas tvarkomos gatvės atkarpos ilgiu pagal ašinę liniją ir tvarkomo sklypo pločiu, 3. tvarkomų inžinerinių statinių plotas (tvarkomų kelio ar gatvės elementų projektinių sprendinių plotas), kai projekto veiklos įgyvendintos: 3.1. vandens ūkio paskirties žemėje, 3.2. nesuformuotame žemės sklype, 3.3. visuomeninės paskirties teritorijų ar kultūros paveldo objektų sklype, kuriame tvarkomas servitutinis kelias, einantis į 1 punkte nurodyto naudojimo būdo tvarkomą žemės sklypą. Jei suformuotame žemės sklype įgyvendinant kelis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos finansuojamus projektus sukuriama ir (ar) atnaujinama atvira erdvė, tai rodiklis skaičiuojamas žemės sklypo plotą dalijant iš jame planuojamų įgyvendinti, įgyvendinamų ir įgyvendintų projektų skaičiaus. |
Pirminiai šaltiniai: Nekilnojamojo turto registro duomenys, skaičiuojant tvarkomų žemės sklypų plotą, ir (arba) statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), ir (arba) atestuoto matininko atliktų matavimų duomenys, kuriais pagrindžiamas pagal projektą tvarkomos teritorijos plotas, ir (arba) kadastrinių matavimų byla, kai projekto veiklos įgyvendintos nesuformuotame sklype ar vandens ūkio paskirties žemėje arba kai atnaujinamas ir (ar) sukuriamas servitutinis kelias visuomeninės paskirties sklype ar kultūros paveldo objektų sklype, arba kai tvarkomi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių žemės sklypai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
3.12. Pakeičiu rodiklio P.S.404 aprašymą ir jį išdėstau taip:
„P.S.404 |
„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“ |
Skaičius |
Asmenų grupė apima dirbančius asmenis, turinčius ne aukštesnį kaip profesinį išsilavinimą, suaugusiuosius, nebaigusius bendrojo ugdymo programos, 40 metų amžiaus ir vyresnius asmenis, neturinčius aukštojo išsilavinimo, ir kitus asmenis, turinčius bakalauro arba bakalauro ir magistro (laipsnius, bet neturinčius formalaus vadybinio išsilavinimo ir (ar) pedagogo profesinės kvalifikacijos.
ESF – Europos socialinis fondas.
ESF veiklos – mokymai pagal formaliojo švietimo programas ar modulius.
Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Švietimo programa – iš anksto apibrėžtos formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, aprašymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Švietimo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška švietimo programos dalis (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Švietimo programos moduliu taip pat laikomas kompetencijų rinkinys, įeinantis į formalaus mokymo programos sudėtį. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami asmenys, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: asmenų, besimokančių pagal formaliojo švietimo programą ar modulį, sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į asmenų, besimokančių pagal formaliojo švietimo programą ar modulį, sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“ |
3.13. Pakeičiu rodiklio P.S.422 aprašymą ir jį išdėstau taip:
P.S.422 |
„Pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinti projektai, skirti diegti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymą“ |
Skaičius |
Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją turinčių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus.
Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.
Kompetencijomis grįstas žmogiškųjų išteklių valdymas – sisteminio ir institucinio lygmens integruotų priemonių, skirtų žmogiškiesiems ištekliams valstybės tarnyboje valdyti (t. y. darbuotojams atrinkti, darbuotojų veiklos rezultatams vertinti, darbuotojų karjerai planuoti, darbuotojų mokymams organizuoti, darbuotojams motyvuoti) remiantis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams būtinų turėti kompetencijų visuma.
Projektas, skirtas kompetencijomis grįstam žmogiškųjų išteklių valdymui diegti, – projektas, skirtas sukurti ir įdiegti sisteminio lygmens priemonėms (teisinėms, organizacinėms, techninėms, programinėms ir (ar) kitoms), kurios reikalingos kompetencijomis grįstam valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymui taikyti valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose (ar) proceso koordinavimui šį modelį diegiančiose institucijose užtikrinti.
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintus projektus, skirtus kompetencijomis grįstam žmogiškųjų išteklių valdymui diegti (projektų skaičius). |
Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas (kopija). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai baigiamos įgyvendinti visos projekto, skirto kompetencijomis grįstam žmogiškųjų išteklių valdymui diegti, veiklos ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |