LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO ir sporto MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, VEIKLOS

teminio išorinio vertinimo, organizuoJamo 2021–2022 metais, TEMOS, klausimų ir vertinimo rodiklių nustatymo

2021 m. liepos 9 d. Nr. V-1254

Vilnius

Vadovaudamasi Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-587 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 24 punktu:

1.  N u s t a t a u:

1.1. mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos teminio išorinio vertinimo, organizuojamo 2021–2022 metais, analizuojamą temą – „Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo kryptingumas mokyklose, vykdančiose bendrojo ugdymo programas“;

1.2. klausimus šio įsakymo 1.1 papunktyje nustatytai temai:

1.2.1.   mokyklos pažanga įtraukties visiems sampratos link;

1.2.2.   įtraukiojo ugdymo praktika mokykloje: patirtys, sėkmės ir iššūkiai;

1.2.3.      mokykloje puoselėjamos pagarbos įvairovei vertybės, lygiavertė vadovų, mokytojų, personalo ir mokinių partnerystė, dominuojanti įtraukios lyderystės kultūra, specialistų, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas;

1.2.4.      visų mokinių individualių mokymosi skirtumų, poreikių, galimybių ir specialiųjų ugdymosi poreikių ypatumų pažinimas ir atpažinimas;

1.2.5.      mokytojų gebėjimas numatyti, su kokiomis programų, aplinkos ir metodų, veiklos būdų kliūtimis gali susidurti atskiri mokiniai ar jų grupelės;

1.2.6.      ugdymo(si) sąlygos mokykloje ir mokytojų gebėjimas klasėje ugdomosios veiklos metu kurti bebarjerę mokymosi aplinką, kelti lanksčius tikslus, kurti metodų ir priemonių pasirinkimus mokiniams;

1.2.7.      mikroklimatas: mokytojų gebėjimas klasėse kurti sąlygas, tinkamas mokiniams mokytis palankiausiu būdu – bendradarbiaujant, vieniems kitus paremiant, naudojantis individualia aplinka, technologijomis ir kt.;

1.2.8.      veiklos įvairovė: mokytojų gebėjimas pasiūlyti mokiniams skirtingus variantus pasiekimams pademonstruoti, kad mokiniai galėtų maksimaliai, jiems priimtinais būdais atskleisti tai, ko jie išmoko;

1.2.9.      personalizavimas: ugdymo proceso organizavimas stiprinant kiekvieno mokinio (įskaitant ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius), kaip besimokančio eksperto, gebėjimų ugdymą (aktyviai suvokiančio, savivaldaus, strateguojančio, savireguliatyvaus, motyvuoto mokinio ugdymą);

1.2.10.    informacijos ir infrastruktūros prieinamumas: mokyklos ugdymo proceso aprūpinimo sistemos orientavimas į mokinių įvairovę, alternatyvių priemonių prieinamumas visiems mokiniams, multimodalinio mokymosi galimybių užtikrinimas;

1.2.11.    ugdymo(si) įvertinimas ir koregavimas: specialistų veikla individualių užsiėmimų metu įvertinant specialiųjų ugdymosi poreikių pobūdį, lavinant sutrikusias funkcijas, ugdant įgūdžius, kurių trūksta, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje ugdymosi veikloje;

1.2.12.    komunikacija ir bendradarbiavimas: kaip pagalbos specialistai kartu su mokytojais planuoja ir organizuoja sėkmingą kiekvieno mokinio ugdymosi procesą; kaip mokyklos vadovas imasi iniciatyvos aptarti problemas, bendradarbiauja spręsdamas pagalbos specialisto ir / ar mokytojo iškeltą mokinių ugdymo(si) problemą.

2.    T v i r t i n u Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos teminio išorinio vertinimo, organizuojamo 2021–2022 metais, analizuojamos temos – „Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo kryptingumas mokyklose, vykdančiose bendrojo ugdymo programas“  vertinimo rodiklius (pridedama).

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė                                                                    Jurgita Šiugždinienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo, mokslo ir sporto ministro

2021 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. V-1254

MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, VEIKLOS TEMINIO IŠORINIO VERTINIMO, ORGANIZUOJAMO 2021–2022 METAIS ANALIZUOJAMOS TEMOS – „ĮTRAUKIOJO UGDYMO ĮGYVENDINIMO KRYPTINGUMAS MOKYKLOSE, VYKDANČIOSE BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS“ VERTINIMO RODIKLIAI

1 vertinamoji veiklos sritis. Lyderystė ir vadyba

1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai	Vizijos bendrumas. Mokyklos vizija yra reali mokyklos veiklos perspektyva, priimtina visiems mokyklos bendruomenės nariams. Strateginiai, metiniai planai, veiklos programos grindžiami bendrai apmąstytu mokytojų, mokinių, tėvų, socialinių partnerių sutarimu. Veiklos kryptingumas. Mokyklos vizija orientuota į „mokykla visiems“ nuostatas, paremta šiuolaikinių švietimo tyrimų rezultatais, atitinka nacionalinę ir regiono strategiją. Sprendimų pagrįstumas. Mokyklos veiklos tobulinimo sprendimai priimami vadovaujantis sutarta bendros veiklos perspektyva, atsakingo mokyklos veiklos įsivertinimo rezultatais ir bendromis diskusijomis.
	Planų gyvumas. Planų, programų laikymasis ir įgyvendinimas yra akivaizdus visoje mokyklos veikloje, susitarimas dėl ateities demonstruojamas ir kasdien bendraujant, bendradarbiaujant, priimant taktinius sprendimus. Mokyklos bendruomenės nariai atsakingai dalyvauja, įgyvendindami išsikeltus mokyklos tikslus ir uždavinius.
	Optimalus išteklių paskirstymas. Personalo politika yra vykdoma, atsižvelgiant į mokinių interesus. Finansiniai ištekliai skirstomi skaidriai, prireikus randama papildomų finansinių išteklių (pasinaudojant įvairiomis projektinio finansavimo ir veiklos galimybėmis, parama ir pan.). Materialiniai mokyklos ištekliai panaudojami lanksčiai, kūrybingai.
1.2. Lyderystė	Lyderystė mokymuisi. Lyderių veikla telkia mokyklos bendruomenę pokyčiams, inovacijoms ugdymo srityje. Lyderiai palaiko profesinį įsivertinimą, refleksiją ir tobulėjimą. Mokytojai ir mokyklos vadovai periodiškai atvirai ir konstruktyviai diskutuoja apie mokinių mokymosi sėkmes ir problemas, padeda vieni kitiems.
	Įsipareigojimas susitarimams. Mokyklos vadovai imasi tiesioginių veiksmų strategijai ir veiklos programoms įgyvendinti, kasdieniu elgesiu demonstruoja sutartas mokyklos vertybes ir socialinius emocinius gebėjimus. Mokytojai pasitiki mokyklos formaliais lyderiais kaip partneriais, pagalbininkais ir patarėjais.
1.3. Mokyklos savivalda	Skaidrumas ir atvirumas. Mokyklos valdymo procese atstovaujami visų mokyklos bendruomenės narių interesai. Mokyklos savivalda funkcionuoja ne kaip formali, o kaip realiai veikianti, savarankiškai priimanti sprendimus institucija. Pripažįstama požiūrių ir nuomonių įvairovė, palaikoma diskusija, gerbiama kiekvieno nuomonė.
	Sprendimų pagrįstumas ir veiksmingumas. Savivaldos strateginiai ir kasdienės veiklos gerinimo siūlymai yra argumentuoti. Visi savivaldos sprendimai yra reikalingi ir keičia mokyklos gyvenimą. Mokykloje yra sistema, kaip priimami sprendimai, svarbūs tiek mokyklos ateities siekiams, tiek kasdieniam gyvenimui mokykloje.
1.4. Veikimas kartu	Bendradarbiavimo kultūra. Mokyklos personalas – solidari bendruomenė, kurios santykiai grindžiami geranoriškumu vienas kitam ir kolegialia pagalba. Dirbdami kaip viena ambicinga profesionalų komanda, mokytojai pasiekia aukštesnių individualių ir bendrų rezultatų.
	Kolegialus mokymasis. Mokytojai mokosi drauge ir vieni iš kitų: dalydamiesi patirtimi, atradimais, sumanymais ir kūriniais, studijuodami šaltinius, stebėdami kolegų pamokas. Sąmoningas ir kryptingas mokymasis vyksta įvairiose mokytojų komandose. Periodiškai organizuojamos mokytojų mokymosi išvykos, skirtos akiračiui plėsti bei mokinių ugdymo turiniui praturtinti ir aktualizuoti.
1.5. Bendradarbiavimas su tėvais globėjais	Pažinimas ir sąveika. Tėvų informavimo ir švietimo sistema atitinka tėvų poreikius ir mokyklos specifiką. Mokytojai domisi tėvų galimybėmis padėti vaikams augti ir pasiūlo tėvams tinkamus pagalbos ir bendradarbiavimo būdus bei formas. Mokytojai ir tėvai bendradarbiauja (skiria laiko ir inicijuoja susitikimus, pokalbius ir kt.), palaikydami ir skatindami mokinio pažangą, stiprindami jo psichinę ir fizinę sveikatą bei socialumą.
	Į(si)traukimas. Tėvai įsitraukia į vaikų ugdymą(si) įvairiomis formomis (plėsdami jų kultūrinį akiratį, skatindami pažintinį aktyvumą, padėdami išsikelti ambicingus ugdymosi tikslus ir jų siekti, taip pat dalyvaudami mokyklos veiklose, individualiuose ir bendruose susitikimuose su mokytojais, inicijuodami prasmingas veiklas, projektus, vesdami pamokas ar kitas veiklas). Bendradarbiaujama abiem pusėms tinkamu laiku.
1.6. Mokyklos tinklaveika	Atvirumas. Mokykla yra atvira pasauliui: bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka, reaguoja į pasikeitimus, mezga socialinius ryšius. Bendradarbiaujama su vietos bendruomene, įvairiomis organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ryšiai su mokyklos absolventais.
	Prasmingumas. Mokyklos tinklaveika padeda kompleksiškai siekti užsibrėžtų tikslų. Partnerystės yra kruopščiai planuojamos, siekiama jų perspektyvumo. Periodiškai vertinama tinklaveikos nauda ir sąnaudos.
1.7. Kompetencija	Pozityvus profesionalumas.  Mokytojai gerbia mokinius ir laikosi pedagogo etikos, yra tolerantiški, tobulina savo socialinius emocinius, įtraukiojo ugdymo ir kitus gebėjimus. Mokytojai išmano savo ugdymo sritį, mokomuosius dalykus, domisi ir seka naujoves. Jie dirba kaip savo srities profesionalai – šiuolaikiškai, įdomiai bei veiksmingai ir siekia dirbti kuo geriau.

3 1.8. Nuolatinis profesinis tobulėjimas

Reiklumas sau. Mokytojai, susikūrę viziją, kaip gerai dirbti, ir ja remdamiesi, vertina savo veiklą ir jos rezultatus, asmeninės kompetencijos ribas ir būtinas profesinio tobulėjimo sritis. Asmeninį profesinės veiklos įsivertinimą palaiko personalo mokymosi kultūra mokykloje: aukšti mokytojų veiklos lūkesčiai, pagarba profesionalumui, parama tobulinant asmeninį meistriškumą. Asmeninis meistriškumas  paremtas nuostata kuo geriau atlikti savo darbą ir siekti nuolatinio tobulėjimo.

Atkaklumas ir nuoseklumas. Mokytojai ir mokyklos administracija planuoja asmeninio meistriškumo augimą ir jo atkakliai siekia. Jie mokosi pasinaudodami įvairiomis galimybėmis: savo mokykloje su kolegomis ir iš jų, su mokiniais ir iš jų, per informacinius ir socialinius kolegialaus mokymosi tinklus, kursuose, seminaruose, išvykose ir kt.

2 vertinamoji veiklos sritis. Ugdymas(is) ir mokinių patirtys

2.1. Ugdymo(si) planavimas	Ugdymo(si) tikslai. Mokytojas, švietimo pagalbos specialistas formuluoja pamatuojamą, lankstų pamokos, specialiųjų pratybų (mokymosi įgūdžiams ugdyti, medžiagai išsiaiškinti, pasirengti dalyvauti pamokoje ir kitoms veikloms) tikslą, kuris sukuria galimybes kiekvienam mokiniui jo siekti sau patogiu būdu pagal optimalias asmenines galimybes. Tikslas orientuotas į dalyko programos rezultatus ir yra siejamas su mokinį į ugdymąsi įtraukiančiu aktualiu kontekstu, jo interesais, asmenine, socialine ir kultūrine patirtimi. Pamokos tikslas yra aptariamas, mokiniai aiškiai žino laukiamą asmeninį rezultatą. Mokinių įvairovės pažinimas, galimų kliūčių numatymas, aplinkos be kliūčių modeliavimas. Mokinio individualių poreikių atpažinimas ir pripažinimas vyksta stebint mokinio mokymosi veiklą, reflektuojant ją su mokiniais, bendradarbiaujant su tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, pagal poreikį konsultuojantis su pedagogine psichologine tarnyba. Mokytojas, švietimo pagalbos specialistas, planuodamas ir įgyvendindamas ugdymosi procesą, remiasi mokinių įvairovės pažinimo ir ugdymo proceso universalumo principais: turinio prieinamumo, visų dalyvavimo, ugdymo būdų bei priemonių alternatyvų numatymu ir naudojimu bendrame mokymosi kontekste, pasirinkimo galimybių sukūrimu. Pastoliavimas mokiniui ugdymo procese (pastoliavimas suprantamas kaip ugdymo planavimo būdas, kurio metu numatomi edukaciniai sprendimai (pvz., skirtingi metodai, priemonės, aplinkos), padedantys mokiniams išvengti mokymosi kliūčių ir užtikrinantys mokymosi sėkmę; pedagogo kompetencijomis grįsta optimali ir savalaikė ugdymos(si) / mokymo(si)  parama mokiniui kaip pastoliai – nei per aukšti / aukšta, nei per žemi / žema). Mokymosi procese kliūčių įveikai planuojama ir taikoma parama kaip pastoliai, kad mokinys pats pasiektų numatyto tikslo (papildomos priemonės, nukreipiantys klausimai, galimybė dirbti su kitu (-ais) mokiniu (-iais), kito mokymosi būdo pasiūlymas ir kt.). Parama teikiama kiekvienam mokiniui (ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams), kuris susiduria su mokymosi kliūtimis. Planavimo lankstumas ir nuoseklumas. Mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, tėvai (globėjai, rūpintojai), mokiniai kartu planuoja, rengia, peržiūri ugdymo programas, individualius ugdymo(si), pagalbos planus, reflektuodami sėkmes ir nesėkmes. Ugdymas planuojamas taip, kad veiklos padėtų siekti išsikeltų ugdymo tikslų, vienos kitas papildytų ir derėtų. Mokymosi laikas ir periodai lanksčiai pritaikomi ugdymo(si) poreikiams (palčiai išnaudojamos ugdymo plano galimybės jungiant pamokas, formuojant mobilias veiklas, integruojant mokomuosius dalykus, organizuojant projektines ir neformaliojo vaikų švietimo veiklas, pritaikant tvarkaraščius individualiems mokinio poreikiams, dalį pamokų ar neformaliojo vaikų švietimo veiklų mokantis su kitos klasės mokiniais ir kt.). Mokykloms ir (ar) pedagogams, ugdžiusiems ir ugdysiantiems mokinį bendradarbiaujant, tikslingai planuojamas sklandus mokinio perėjimas iš vienos institucijos į kitą, iš vienos ugdymosi pakopos į kitą, siekiant ilgalaikių tikslų. Švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų padėjėjų vaidmenys, planuojant ir įgyvendinat ugdymo procesą. Švietimo pagalbos specialistai kartu su mokytojais, mokiniais, jų tėvais analizuoja mokymosi nesėkmių priežastis, modeliuoja veiksmingiausius mokymosi ir jo organizavimo būdus, konsultuoja, bendradarbiauja ir teikia paramą mokyklos bendruomenei, mokytojų padėjėjai bendradarbiauja su mokytojais, planuojant ir įgyvendinant ugdymo procesą (numatant galimas kliūtis pamokoje konkretiems mokiniams, aptariant pastoliavimo variantus dėl atsirandančių asmeninių, programos ar įgūdžių kliūčių). Mokytojas, švietimo pagalbos specialistas ir mokytojų padėjėjai drauge kuria sąlygas visiems mokiniams sėkmingai dalyvauti  bendrame ugdymo(si) procese. Pagalba mokiniui ir šeimai. Mokykloje aiškiai susitarta dėl paramos ar pagalbos teikimo mokiniams ir šeimoms tvarkos. Teikdama pagalbą, mokykla naudojasi vidiniais ir išoriniais resursais, bendradarbiauja su kitomis institucijomis, socialiniais partneriais, neformaliojo švietimo mokytojais. Mokiniai visada laiku sulaukia specialiosios pedagoginės, specialiosios pagalbos. Švietimo pagalbos specialistų, mokytojų padėjėjų pakanka veiksmingai tenkinti / užtikrinti mokyklos bendruomenės narių poreikius. Mokytojams informacija apie pagalbos mokiniui poreikį yra prieinama, planuojant ugdymąsi ir teikiant pagalbą yra užtikrinamas mokinio asmens duomenų ir asmeninės informacijos konfidencialumas.
2.2. Įgalinantis vadovavimas mokymuisi ir mokinių mokymosi patirtys	Visų mokinių motyvuojantis įtraukimas į mokymosi procesą. Mokytojas taiko veiksmingus visų ir kiekvieno mokinio įsitraukimo į mokymosi procesą būdus: sudaro sąlygas individualiai pasirinkti tikslą, mokymosi būdą, užduoties atlikimo būdą, priemones ir kt.; identifikuoja individualią motyvaciją mokiniui; kuria optimalius iššūkius, netikėtą kontekstą; pašalina / minimizuoja galimus trukdžius; kuria galimybes mokiniams bendradarbiauti, pastebi ir įvertina pastangas, sudaro sąlygas įsivertinimui ir savirefleksijai. Sąlygų supratimui ir giliam mokymuisi sudarymas. Sudaro sąlygas visiems ir kiekvienam mokiniui visiškai suprasti naują mokymosi medžiagą, pateikdamas ją skirtingais būdais (kalba, vaizdu, praktiškai veikiant ir kt.); įsitikina, kad mokiniai supranta vartojamą žodyną, kalbos struktūras, simbolius, schemas; skatina žinojimo sisteminimą, pertvarkymą, naujų žinių siejimą su turimomis ir kt. Sąlygų sudarymas strategiškai taikyti ir įvairiais būdais pademonstruoti žinojimą. Sudaro sąlygas visiems ir kiekvienam mokiniui pritaikyti turimas žinias strateguojant, planuojant, kuriant, konstruojant, modeliuojant, prognozuojant, ieškant problemų sprendimo būdų ir kt. Kuriamas judrus, aktyvus, veiklus mokymosi procesas. Mokytojas numato ir naudoja  alternatyvius būdus  žinių taikymo procesams ir žinojimui atskleisti, kuriuos turi galimybę rinktis mokiniai, atsižvelgdami į savo stiprybes ir interesus. Įtraukios kultūros kūrimas Mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų, mokytojų tarpusavio santykiai grindžiami pozityvaus elgesio skatinimu, pagarba, pasitikėjimu, įsiklausymu ir išklausymu, geranoriškumu, rūpinimusi padedant ir dalijantis. Siekiama, kad kiekvienas jaustųsi vertingas, reikalingas ir saugus. Mokiniai dalyvauja kuriant pageidaujamo elgesio taisykles ir priimant sprendimus individualiu, klasės ir mokyklos lygmeniu. Mokinių elgesys konstruojamas laikantis iš anksto susitartų taisyklių ir procedūrų, asmeniniu mokinio ir mokytojo įsipareigojimu, socialiniu emociniu ugdymu, pageidaujamo elgesio skatinimu. Siekiama pageidaujamo elgesio, sutelkiant  mokinių dėmesį į jiems prasmingą veiklą, mokymąsi. Mokymasis,  padedant mokytojams, derinamas su savivaldžiu mokymusi ir klasės kaip savarankiškos besimokančios bendruomenės ugdymu. Mokomasi konstruktyviai, skatinant identifikuoti ir numatyti veiklas  mokymosi sunkumams ir kliūtims įveikti.
2.3. Vertinimas ugdant ir rezultatai	Pasiekimų vertinimas mokinių įvairovėje. Mokytojas, švietimo pagalbos specialistas sistemingai organizuoja refleksijas ir naudoja įvairias priemones bei būdus, skatinančius  mokinius apmąstyti mokymosi tikslą, pasiektą rezultatą, veiksmingus ir  neveiksmingus mokymosi būdus, mokymąsi palengvinusias aplinkas ir priemones. Vertinimo procesas suprantamas kaip neatsiejama mokymosi dalis, auginanti tikėjimą savo galiomis, mąstymą, atkaklumą, kryptingumą. Identifikuotos klaidos yra natūralus mokymosi elementas, skatinantis tobulėjimo siekį. Vertinimo procese yra aktyvūs mokiniai ir mokytojas. Sistemingai taikomas formuojamasis vertinimas. Apibendrinamasis vertinimas naudojamas, kai mokinys jaučiasi pasiekęs optimalų rezultatą. Susitarta dėl ugdymo(si) rezultatų ir pažangos sampratos. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi rezultatai vertinami taikant tą pačią balų sistemą kaip visiems mokiniams, ją siejant su lanksčiai keliamais tikslais ir sudarant sąlygas atskleisti pasiekimus (žinojimą ir gebėjimus) jiems tinkamiausiais būdais. Susitarimai dėl vertinimo sistemos fiksuojami mokyklos ugdymo plane ir / ar kituose mokyklos dokumentuose. Pažangą skatinantis grįžtamasis ryšys. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai užtikrina, kad mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) informacija apie mokymąsi būtų teikiama reguliariai, būtų informatyvi, asmeniška ir skatinanti kiekvieną mokinį siekti asmeninės pažangos. Siekiama abipusio grįžtamojo ryšio (dialogo), padedančio mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams pasirinkti tinkamas mokymo strategijas, o mokiniams – siekti optimalios asmeninės sėkmės, taisyti mokymosi spragas ir vadovauti savo pačių mokymuisi. Rezultatai (pasiekimai ir pažanga). Ugdymo(si) rezultatai siejami ne tik su akademiniais pasiekimais, bet ir su asmenybės brandos aspektais. Planuojami, pripažįstami ir skatinami individualūs mokinio ugdymo(si) rezultatai. Sistemingai stebima, analizuojama, reflektuojama visų mokinių ir kiekvieno pažanga, atsižvelgiant į individualias mokinio startines pozicijas, raidos galimybes ir kt. numatytus pasiekimus. Vertinamas ir analizuojamas ugdymo(si) / mokymo(si) poveikis ir pagalbos veiksmingumas ugdymosi rezultatams.

______________________________________________