NERINGOS SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL NERINGOS SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO IR NERINGOS SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO

2020 m. vasario 14 d. Nr. V13-54

Neringa

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. V-757 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 ir 28 punktais, Valstybės (strateginiais) švietimo stebėsenos rodikliais, patvirtintais Lietuvos  Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. V-620 „Dėl Valstybės (strateginių) švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“:

1. T v i r t i n u  Neringos savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašą (pridedama).

2. T v i r t i n u  Neringos savivaldybės  švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą (pridedama).

3. P a n a i k i n u Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. V13-615 „Dėl Neringos savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir Neringos savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašo patvirtinimo“.

Administracijos direktorius                                                                               Egidijus Šakalys

PATVIRTINTA

Neringos savivaldybės

administracijos direktoriaus

2020 m. vasario 14 d. įsakymu

Nr.V13-54

NERINGOS SAVIVALDYBĖS Švietimo stebėsenos tvarkos aprašas

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1.  Neringos savivaldybės švietimo stebėsena (toliau – savivaldybės švietimo stebėsena) yra švietimo stebėsenos subjektų vykdoma nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas bei reikalingų duomenų rinkimas. Ji apima duomenų rinkimą apie švietimą: ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, suaugusiųjų mokymą, neformalųjį vaikų švietimą.

2.  Neringos savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato Neringos savivaldybės (toliau – savivaldybės) švietimo stebėsenos paskirtį, uždavinius, objektą ir subjektą, principus, stebėsenos organizavimą ir vykdymą, rodiklius, jų atrankos kriterijus ir tvirtinimą, disponavimą stebėsenos informacija bei finansavimą.

3.  Savivaldybės švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, informuoti visuomenę apie švietimo būklę.

4.  Savivaldybės švietimo stebėsenos uždaviniai:

4.1. tirti savivaldybės švietimo valdymo subjektų informacijos apie švietimą poreikius;

4.2. rinkti, kaupti ir apdoroti duomenis apie savivaldybės švietimo sistemos būklę;

4.3. analizuoti ir vertinti savivaldybės švietimo būklę bei kaitą ir jai darančius įtaką veiksnius, atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus ir uždavinius;

4.4. prognozuoti savivaldybės švietimo sistemos kaitą;

4.5. teikti ir skelbti  švietimo stebėsenos duomenis ir (ar) analitinę informaciją.

5.  Savivaldybės švietimo stebėsenos objektas – švietimo būklė.

6.  Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai – savivaldybės institucijos, vykdančios švietimo stebėseną:

6.1. savivaldybės administracija;

6.2. švietimo įstaigos;

7.  Švietimas stebimas šiais pagrindiniais aspektais:

7.1. švietimo funkcionavimo (švietimo kontekstas, indėlis į švietimą, švietimo procesai, švietimo rezultatai ir švietimo pasekmės);

7.2. švietimo rūšių ir programų (formalusis švietimas, švietimo programos, neformalusis švietimas, švietimo pagalba);

7.3. švietimo valdymo lygmenų –savivaldybės ir įstaigų;

7.4. kitais teisės aktų nustatytais teminiais-analitiniais aspektais.

8.  Savivaldybės švietimo stebėsenos principai:

8.1. tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami švietimo būklei vertinti bei savivaldybės švietimo valdymo subjektų sprendimams priimti;

8.2. nešališkumas – savivaldybės švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių;

8.3. patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama tikrovę atitinkanti informacija;

8.4. konfidencialumas – skelbiama tik tokia informacija, kuri garantuoja fizinio asmens duomenų anonimiškumą, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus;

8.5. sistemingumas – visa švietimo sistema stebima planingai, suderintai ir laikantis tęstinumo.

9.  Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais.

10.       Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos apraše vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

švietimo Stebėsenos organizavimas ir vykdymas

11.  Savivaldybėje švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma savivaldybės ir švietimo įstaigos lygmenimis.

12.  Savivaldybės lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius.

13.  Švietimo ir sporto skyrius organizuoja ir vykdo šias veiklas:

13.1.  tiria informacijos, rodiklių ir duomenų poreikius;

13.2.  sudaro, atnaujina ir šiame apraše nustatytiems subjektams teikia rodiklių sąrašus;

13.3.  vykdo duomenų rinkimą, kaupimą ir apdorojimą;

13.4.  paskelbia apibendrintą savivaldybės švietimo stebėsenos informaciją visuomenei;

13.5.  teikia informaciją užsakovams ir (ar) skelbia naudotojams.

14.  Švietimo įstaiga organizuoja ir vykdo įstaigos lygmens švietimo stebėseną.

15.  Švietimo įstaiga švietimo stebėsenos organizavimą ir vykdymą reglamentuoja įstaigos veiklos dokumentuose.

III SKYRIUS

švietimo Stebėsenos rodikliAI, JŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR TVIRTINIMAS

16.  Savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių atrankos kriterijai:

16.1.    rodiklio aiškumas ir informatyvumas;

16.2.    validumas;

16.3.    rodiklio naudingumas, tinkamumas švietimo valdymo, švietimo būklės analizės ir visuomenės informavimo reikmėms;

16.4. rodikliui skaičiuoti reikalingų duomenų prieinamumas ir patikimumas.

17.  Savivaldybės lygmens stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, apibūdinantys švietimo būklę ir kaitą savivaldybės mastu. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

18.  Švietimo įstaigos lygmens stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, parodantys švietimo būklę ir (ar) pokyčių mastą švietimo įstaigoje. Jos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina švietimo įstaigos vadovas.

IV SKYRIUS

DISPONAVIMAS ŠVIETIMO STEBĖSENOS INFORMACIJA

19.     Visais savivaldybės lygmens renkamais duomenimis disponuoja savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius.

20.     Savivaldybės administracija disponuoja duomenimis ir informacija, gautais vykdant pagal papildomus savivaldybės poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp savivaldybės administracijos ir duomenų gavėjo.

21.     Švietimo įstaiga disponuoja duomenimis ir informacija, gautais vykdant pagal papildomus švietimo įstaigos poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp švietimo įstaigos administracijos ar jos įgalioto asmens ir duomenų gavėjo.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22.  Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodikliams būtinus duomenis ir informaciją teikia neatlygintinai.

23.  Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai naudojami Švietimo valdymo informacinės sistemos prieinami duomenys bei kitų institucijų – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinės švietimo agentūros ir kt. – viešai skelbiami duomenys.

24.  Švietimo stebėsenos organizavimo ir vykdymo savivaldybės švietimo įstaigose priežiūrą vykdo savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius.

__________________________

PATVIRTINTA

Neringos savivaldybės

administracijos direktoriaus

2020 m. vasario 14 d. įsakymu

Nr. V13-54

NERINGOS SAVIVALDYBĖS LYGMENS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ SĄRAŠAS

1.  Švietimo konteksto rodikliai (parodo išorines sąlygas ir reikmes, darančias poveikį švietimo sistemos procesams):

1.1.      Švietimo aplinka:

1.1.1.   gyventojų skaičiaus pokytis;

1.1.2.   vaikų, kuriems organizuojamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, skaičius;

1.1.3.   švietimo įstaigų skaičius pagal tipus ir jų kaita per 5 metus.

2.  Indėlio į švietimą rodikliai (parodo pastangas ir (arba) išteklius, reikalingus švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti):

2.1.      Besimokančiųjų charakteristika:

2.1.1.   besimokančiųjų skaičiaus kaita per 5 metus;

2.1.2.   švietimo įstaigose ugdomų 1–5 (6) metų vaikų skaičius;

2.1.3.   mokinių pasiskirstymas pagal ugdymo programas (ikimokyklinio priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, suaugusiųjų);

2.1.4.   bendrojo ugdymo mokyklų vykdomas neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) programas lankančių mokinių dalis (proc.);

2.1.5. tikslinėmis valstybės NVŠ lėšomis pasinaudojančių mokinių dalis (proc.);

2.1.6. mokyklos nelankančių mokinių skaičius;

2.2.      Personalo charakteristika:

2.2.1.   mokyklų pedagogų pasiskirstymas pagal amžių;

2.2.2.   mokyklų pedagogų pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas;

2.3.      Materialieji ir finansiniai ištekliai:

2.3.1.   savivaldybės biudžeto išlaidų dalis švietimui;

2.3.2.   mokyklos aplinkai skirtų lėšų suma, tenkanti vienam besimokančiajam;

2.3.3.   vieno mokinio išlaikymo kaina mokykloje;

2.3.4.   jungtinių ir (ar) nepilnų klasių (grupių) skaičius;

2.3.5.   pavežamų besimokančiųjų dalis (proc.), transporto išlaidos vienam pavežamam besimokančiajam;

2.3.6.   nemokamai maitinamų besimokančiųjų skaičius ir dalis (proc.);

2.3.7. mokyklų pastatų, atnaujintų per paskutinius 5 metus, skaičius;

2.3.8. mokiniui tekęs mokyklos patalpų plotas.

3.  Švietimo procesų rodikliai (parodo priežastiniais ryšiais susijusių švietimo sistemos pokyčių eigą):

3.1. Mokymas, mokymasis:

3.1.1.   besimokančiųjų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis (proc.);

3.1.2.   grįžusių (atvykusių) iš užsienio mokinių skaičius mokyklose;

3.2. Ugdymo procesų organizavimas ir valdymas:

3.2.1.   pedagogų, dirbančių pilnu etatu, dalis (proc.);

3.2.2.   vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte ar grupėje;

3.2.3.   vienam pedagogo etatiniam vienetui tenkančių besimokančiųjų skaičius;

3.2.4.   specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę ir socialinę pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis.

4.    Švietimo rezultatų rodikliai (parodo būvį pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui arba švietimo sukurtą produktą):

4.1.      Švietimo rezultatas:

4.1.1. nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinime (NMPP) dalyvavusių 2, 4, 6 ir 8 klasės mokinių skaičius;

4.1.2. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavusiųjų dalis pagal dalykus (proc.);

4.1.3. brandos egzaminus laikiusių ir išlaikiusių mokinių skaičius pagal dalykus;

4.1.4. pagrindinį išsilavinimą įgijusių dalis (proc.);

4.1.5. vidurinį išsilavinimą įgijusių dalis (proc.);

4.1.6. gabių mokinių, laimėjusių I, II ir III vietas akademinės, meno, technikos ir sporto sričių olimpiadose, konkursuose, varžybose skaičius ir dalis (proc.);

4.2. Švietimo pasekmės:

4.2.1.   įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis (proc.);

4.2.2.   pagal privalomojo ugdymo programas asmenų, turinčių 6–16 metų, nesimokančių dalis (proc.);

4.2.3.   mokinių, nutraukusių mokymąsi, skaičius ir (ar) dalis (proc.);

4.2.4.   mokinių, kartojančių kursą pagal ugdymo programas, dalis (proc.).

4.2.5.   baigusiųjų ir tais pačiais metais tęsiančių mokymąsi ar studijas kitame švietimo lygmenyje arba įsidarbinusių mokinių/studentų dalis. 

5.  Švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per metus.

__________________________