LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 120:2015 „GYDYTOJAS HEMATOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2015 m. birželio 23 d. Nr. V-791

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 120:2015 „Gydytojas hematologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministrė                                                                               Rimantė Šalaševičiūtė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2015 m. birželio 23 d.

įsakymu Nr. V-791

LIETUVOS MEDICINOS NORMa                             mn 120:2015

Gydytojas HEMATOLOGAS

TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

1. Ši Lietuvos medicinos norma nustato gydytojo hematologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams hematologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų profesinę kvalifikaciją bei prižiūrinčioms jų veiklą.

II SKYRIUS

NUORODOS

3. Rengiant šią Lietuvos medicinos normą vadovautasi šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu;

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu;

3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu;

3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu;

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu;

3.6. Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymu;

3.7. Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymu;

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“;

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 583 „Dėl gydomųjų aferezių ir hemosorbcijos kokybės reikalavimų“;

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“;

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“;

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birželio 11 d.  įsakymu Nr. V-348 „Dėl Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 422 „Dėl ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodikų patvirtinimo pakeitimo“;

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“;

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“;

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“;

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-545 „Dėl Hematologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“;

3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-632 „Dėl Žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų, apmokamų iš žmogaus organų ir audinių transplantacijos paprastųjų išlaidų finansavimo programos lėšų, teikimo reikalavimų, bazinių kainų ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

3.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“;

3.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/AI-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“;

3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-39 „Dėl Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

3.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“;

3.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;

3.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10 AM) įdiegimo“;

3.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1063 „Dėl Kraujo donorystės įstaigų ir ligoninių kraujo bankų geros praktikos nuostatų patvirtinimo“.

III SKYRIUS

TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽTYS

4. Šioje Lietuvos medicinos normoje vartojami terminai ir jų apibrėžtys:

4.1. Hematologija – medicinos mokslo šaka, kuri nagrinėja kraujo sistemos fiziologiją, patofiziologiją, kraujo sistemos ligų etiologiją, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

4.2. Gydytojas hematologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo hematologo profesinę kvalifikaciją.

4.3. Gydytojo hematologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo hematologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti kraujo sistemos ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.

4.4. Ląstelių terapija – gydymas gyvomis ir (ar) negyvomis ląstelėmis.

4.5. Pažangioji terapija – ląstelių biologijos bei inžinerijos aspektus apimantys inovatyvūs medicinos taikomieji metodai (pvz., genų terapija, modifikuotų ląstelių terapija, audinių inžinerija) ligoms gydyti ar pažeistiems audiniams atkurti.

IV SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Gydytojo hematologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir hematologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo hematologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo hematologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo hematologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo hematologo profesinę kvalifikaciją.

7. Gydytojas hematologas verčiasi gydytojo hematologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti hematologijos paslaugas.

8. Gydytojas hematologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais.

9. Gydytojas hematologas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia Lietuvos medicinos norma ir kitais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

V SKYRIUS

TEISĖS

10. Gydytojas hematologas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo hematologo praktika šios Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. spręsti laikinojo nedarbingumo klausimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5. pagal kompetenciją tirti ir gydyti suaugusius asmenis, skirti jiems imunoprofilaktikos priemones ir, esant indikacijų, bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais bei socialinės rūpybos specialistais ir atsižvelgti į jų rekomendacijas;

10.6. konsultuoti hematologijos klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.7. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.8. siųsti pacientus į Gydytojų konsultacinę komisiją ir (ar) į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

10.9. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja paciento interesams arba gali sukelti realų pavojų gydytojo sveikatai ar gyvybei;

10.10. nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.11. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.12. dalyvauti pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, mokslinių draugijų veikloje, kur nagrinėjami su profesine kvalifikacija susiję klausimai;

10.13. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinos ir informacines technologijas ir diegti į praktiką Lietuvos Respublikoje įteisintus naujus tyrimo ir gydymo metodus;

10.14. taikyti neįteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, naudoti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius medicinos prietaisus, atliekant biomedicinos tyrimus teisės aktų nustatyta tvarka ar stengdamasis pacientą išgydyti, išgelbėti ar pratęsti jo gyvybę;

10.15. dalyvauti Lietuvos ir (ar) užsienio gydytojus hematologus vienijančių organizacijų, asociacijų ir mokslinių draugijų veikloje, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, įvairiose diagnostikos, gydymo ir profilaktikos programose, moksliniuose tyrimuose;

10.16. teikti siūlymus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybių gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, darbdaviams, mokymo bei ugdymo įstaigų vadovams, kaip pagerinti ligonių ištyrimą, gydymą, medicininę reabilitaciją, profilaktiką, socialines ir darbo sąlygas bei paslaugų apmokėjimo tvarką;

10.17. dalyvauti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliekamo audito procedūrose, siekdamas pagerinti pacientų priežiūrą;

10.18. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, higieninės sąlygos, apsaugos priemonės, medicinos prietaisai, jų priežiūra bei jų atnaujinimas), reikalingas diagnostikos ir (ar) gydymo procedūroms atlikti;

10.19. gydytojas hematologas gali turėti ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktais.

VI SKYRIUS

PAREIGOS

11. Gydytojas hematologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. turėti medicinos gydytojo spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;

11.4. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;

11.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų prevencijos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.6. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.7. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.8. nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.9. laikytis gydytojo hematologo praktiką reglamentuojančių teisės aktų;

11.10. tvarkyti gydytojo hematologo praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.11. paaiškinti gydytojo hematologo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

11.12. taikyti Lietuvos Respublikoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis;

11.13. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus, išskyrus šios medicinos normos 10.14 papunktyje nurodytas išimtis;

11.14. pagal savo kompetenciją ir įstaigos, kurioje dirba, paslaugų teikimo lygį kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ligą, gydyti bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.15. bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais, dalyvaujančiais atliekant tyrimo, diagnostikos ir gydymo veiksmus;

11.16. pacientą siuntusiam gydytojui raštu pranešti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, išvadas, rekomendacijas;

11.17. teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją:

11.17.1. visuomenės sveikatos centrui apskrityje, jei nustato (įtaria) užkrečiamąją ligą;

11.17.2. Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, jei nustato (įtaria) nepageidaujamas vaistinių preparatų sukeliamas reakcijas;

11.18. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

VII SKYRIUS

KOMPETENCIJA

12. Gydytojo hematologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo hematologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas hematologas turi žinoti:

13.1. sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos organizavimo pagrindus;

13.2. dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles;

13.3. medicinos statistikos pagrindus;

13.4. sveikatos draudimo principus ir rūšis;

13.5. vidaus ligų klinikinės farmakologijos principus;

13.6. kraujo, kraujodaros organų ir limfinės sistemos ligų bei sindromų klasifikaciją, epidemiologiją, etiologiją, patogenezę, prognozę;

13.7. žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją;

13.8. medicinos etikos ir deontologijos pagrindus;

14. Gydytojas hematologas turi išmanyti:

14.1. darbo saugos reikalavimus;

14.2. organizmo kraujo, kraujodaros organų ir limfos apykaitos fiziologiją ir patofiziologiją;

14.3. Lietuvoje įteisintus kraujo, kraujodaros organų ir limfinės sistemos ligų diagnostikos, gydymo, stebėsenos ir reabilitacijos principus;

14.4. reanimacijos ir intensyvios terapijos principus;

14.5. transfuziologijos principus;

14.6. chemoterapijos, taikinių terapijos, imunoterapijos, imunoprofilaktikos principus;

14.7. radioterapijos principus;

14.8. kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos principus, pacientų parengimo transplantacijai ir potransplantacinio gydymo principus.

14.9. gydomųjų aferezių principus.

15. Gydytojas hematologas turi mokėti:

15.1. surinkti hematologinę anamnezę;

15.2. taikyti chemoterapiją, taikinių terapiją, imunoterapiją, ląstelių terapiją ir pažangią terapiją;

15.3. koreguoti kraujo krešėjimo rodiklius;

15.4. atlikti kraujo komponentų transfuziją;

15.5. diagnozuoti ir gydyti šiuos susirgimus (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM):

15.5.1. limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių piktybinius navikus (C81–C96);

15.5.2. tikrąją policitemiją (D45);

15.5.3. mielodisplazinius sindromus (D46);

15.5.4. kitus limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių neaiškios ar nežinomos eigos navikus (D47);

15.5.5. mitybines anemijas (D50–D53);

15.5.6. hemolizines anemijas (D55–D59);

15.5.7. aplazines ir kitas anemijas (D60–D64);

15.5.8. krešėjimo defektus, purpurą ir kitas hemoragines būkles (D65–D69);

15.5.9. kitas kraujo ir kraujodaros organų ligas (D70–D77);

15.5.10. sfingolipidų apykaitos ir kitų lipidų kaupimosi sutrikimus (E75);

15.5.11. mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimus (E83);

15.5.12. amiloidozę (E85);

15.5.13. trombinę mikroangiopatiją (M31.1);

15.5.14. hepatomegaliją ir splenomegaliją, neklasifikuojamas kitur (R16);

15.5.15. padidėjusius limfmazgius (R59);

15.5.16. kitų ligų bei sindromų sukeltas kraujodaros, kraujo ir limfinės sistemos komplikacijas;

15.5.17. chemoterapijos, taikinių terapijos, imunoterapijos, radioterapijos ir transfuzinės terapijos komplikacijas;

15.5.18. ligoninėje įgytą (hospitalinę) infekciją;

15.5.19. po papildomo mokymo universiteto kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos centre – kitas ligas, kuriomis sergant reikalinga kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija.

16. Gydytojas hematologas turi gebėti:

16.1. atlikti:

16.1.1. aspiracinę kaulų čiulpų punkciją ar perkutaninę kaulų čiulpų biopsiją;

16.1.2. diagnostinę bei gydomąją juosmeninę punkciją;

16.1.3. paviršinio patologinio darinio ir odos biopsiją;

16.1.4. poodžio riebalų aspiraciją;

16.1.5. pleuros ir ascito diagnostinę ir (ar) gydomąją punkciją;

16.2. vertinti:

16.2.1. šios Lietuvos medicinos normos 16.1 papunktyje išvardytų procedūrų metu gautus rezultatus;

16.2.2. rentgenologinio, ultragarsinio, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos, radioizotopinio, scintigrafinio ir kitų tyrimų rezultatus;

16.2.3. citomorfologinių, citocheminių, histologinių, imunohistocheminių, citogenetinių, molekulinės genetikos tyrimų rezultatus;

16.2.4. laboratorinių tyrimų rezultatus;

16.2.5. imunologinių tyrimų rezultatus;

16.3. naudotis darbui reikalinga kompiuterine technika, programine įranga ir kitomis technologijomis;

16.4. po specialaus teorinio ir praktinio pasirengimo teisės aktų nustatyta tvarka gydytojas hematologas turi gebėti:

16.4.1. tirti, gydyti bei stebėti pacientą prieš ir po autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos, atlikti donoro kaulų čiulpų paėmimo autologinei kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijai procedūrą, atlikti autologinę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją, gydyti komplikacijas po jos;

16.4.2. įvertinti imunologinių bei kitų tyrimų duomenis parenkant donorus alogeninei kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijai, gydyti bei stebėti pacientą prieš ir po alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos, atlikti donoro kaulų čiulpų paėmimo alogeninei kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijai procedūrą, atlikti alogeninę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją, gydyti komplikacijas po jos;

16.4.3. gydyti bei stebėti pacientą prieš ir po gydomųjų aferezių procedūros, skirti bei atlikti pacientams gydomųjų aferezių procedūrą, gydyti komplikacijas po jos.

VIII SKYRIUS

atsakomybė

17. Gydytojas hematologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų atlikimą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

___________________________