Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 6, 24, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-22(2)
2017 m. birželio 21 d. Nr. 484
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. sausio 20 d. sprendimo „Dėl įstatymų projektų išvadų“ Nr. SV-S-78 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-22(2) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pagal kompetenciją pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma išplėsti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų statinių projektų sąrašą – įrašyti ir pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektą. Parengus nurodytų statinių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą projektus, būtina tokius pastatus ir inžinerinius statinius pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais. Pažymėtina, kad reikalavimas pritaikyti statinius specialiesiems neįgaliųjų poreikiams galiotų, tik jeigu projekte numatyta vykdyti statybos darbus. Kadangi pastato (patalpos, patalpų) paskirtis gali būti keičiama ir neatliekant jokių (tarp jų ir remonto) statybos darbų, pastatas pagal siūlomą formuluotę gali būti nepritaikytas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnis, nustatantis papildomas teisines statinių pritaikymo specialiesiems neįgaliųjų poreikiams sąlygas paprastojo remonto atveju, t. y. „kai paprastojo remonto išlaidos sudaro daugiau nei 25 proc. nekilnojamojo turto vieneto vertės, nustatytos masiniu būdu; statinio pritaikymo neįgaliųjų reikmėms darbų išlaidos neviršija 50 proc. bendrų remonto darbų išlaidų; remontuojamas bent vienas iš statinių ar jų priklausinių: automobilių saugykla ar stovėjimo aikštelė, priėjimas prie statinio, pagrindinis įėjimas į statinį, statinio sanitarinės patalpos, koridorius, praėjimai tarp statinio patalpų (durys, slenksčiai ir pan.), perėjimai tarp pastato aukštų, gyvenamosios patalpos bei visi kiti statiniai, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje“, teisiškai neišsprendžia pagrindinio Įstatymo projekto rengimo tikslo – intensyvinti statinių ir jų aplinkos pritaikymą specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, kadangi paprastojo remonto darbams priskiriami apdailos ir kito panašaus profilio darbai, kurie pagal techniškai pagrįstus statybos išteklių ar jų analogų sąnaudų normatyvus, išteklių rinkos kainas ir kitus duomenis, pagrindžiančius kainos apskaičiavimus pagal projektiniuose dokumentuose numatytus kiekybinius ir kokybinius statinio ar statybos darbų rodiklius, nesiekia 25 procentų statinio vertės.
Neaiški siūloma formuluotė „remontuojamas bent vienas iš statinių ar jų priklausinių“, t. y. neaišku, kokie statiniai ar statinių grupė ir kokių statinių priklausiniai minimi. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visi šioje Įstatymo projekto nuostatoje statinių priklausiniais vadinami objektai pagal teisės aktus gali būti priskiriami statinių priklausiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.19 straipsnis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnis, statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“). Šioje nuostatoje nereikėtų nurodyti konkrečių statinių ir statinių priklausinių, jeigu nėra galimybės nustatyti baigtinio jų sąrašo. Taip pat neaišku, kodėl šioje Įstatymo projekto nuostatoje teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus statinius, jeigu siūloma paprastojo remonto atveju specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikyti tik tuos statinius, kurie įrašyti į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą.
Vadovaujantis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą statinių, kuriuos būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Žmonėms su negalia svarbių statinių sąrašas pateiktas statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“, 1 priede. Šio sąrašo 1 punkte nurodyti gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai); gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai (namai).
Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Toks reglamentavimas nustato, kad sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus specialiesiems neįgaliųjų poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas nepritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarka. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams būtų atliktas nemažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. Už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymą specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, atsako savivaldybės vykdomoji institucija. Šis reikalavimas užtikrinamas 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies pakeitimais, nustatančiais, kad už objektų pritaikymą specialiesiems neįgaliųjų poreikiams atsako savivaldybės vykdomoji institucija ir objektų savininkai bei naudotojai.
Neaišku, ar Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 5 dalies 18 punkte atitinkamai pateiktų sąvokų „nekilnojamojo turto vieneto vertė“ ir „remontuojamo turto vieneto mokestinė vertė“ turinys sutampa su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnyje pateiktos sąvokos „nekilnojamojo turto mokestinė vertė“ turiniu. Be to, neaišku, ar Įstatymo projekte pateikta mokestinė vertė nurodytina Nekilnojamojo turto registro išraše.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnį tikslinti ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba keičiama statinių paskirtis į šiame sąraše nurodytą paskirtį, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, o viešuosiuose pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus būtina įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti.“
Atitinkamai siūloma tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį, 3 straipsnio 1, 2 dalis ir 4 straipsnį – atsisakyti nuorodų į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį kaip netikslingų ir perteklinių, taip pat Įstatymo projekte atsisakyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies papildymo 18 punktu.
2. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, ir pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 69 dalį statinio projekto vadovas, atstovaudamas statytojo interesams, normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius ir statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai. Pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 7 punktą ir 10 dalį daugumos statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija. Taip užtikrinami pastatų ir inžinerinių statinių pritaikymo specialiesiems neįgaliųjų poreikiams reikalavimai, kai rengiamas statinio projektas ir numatoma atlikti statybos darbus.
Siūloma Įstatymo projekte išplėsti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliotos institucijos tikrinamų projektų sąrašą ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:
„10. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos tiekimo inžinerinių tinklų).“
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnį – numatyti Įstatymo projekto įsigaliojimo datą 2017 m. lapkričio 1 d., taip pat reikėtų įvertinti pereinamųjų nuostatų įtvirtinimo poreikį.