Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO NR. IX-574 2 IR 101 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIIP-516(2)
2017 m. spalio 25 d. Nr. 859
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-320 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-516(2) (toliau – Projektas) tikslui koreguoti buhalterio profesionalo sąvoką ir pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
1. Siūlome atsisakyti valstybinio reguliavimo nuostatų. Projekto siūlymai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvirtintų buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką, šių egzaminų programą ir pastovaus kvalifikacijos palaikymo tvarką, pagal kurias egzaminų laikymą, kvalifikacijos kėlimą ir palaikymą organizuotų profesinės organizacijos) reikštų, kad suteikiant profesinę kvalifikaciją į procesą įtraukiamos valstybės institucijos. Valstybinis reguliavimas yra pateisinamas tais atvejais, kai tiktai tokiu būdu galima užtikrinti viešąjį interesą. Projekte siūlomos nuostatos dėl buhalterio profesionalo egzaminų laikymo, kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo turėtų veikti per profesijos savireguliaciją, kas ilgalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamą įtaką buhalterio profesijos prestižo augimui, nacionalinių buhalterius vienijančių profesinių organizacijų stiprėjimui. Pačios profesinės organizacijos turėtų būti suinteresuotos aiškinti įmonių vadovams, kitiems suinteresuotiems asmenims ir visuomenei apie buhalterio profesionalo vardo reikšmę.
2. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme šiuo metu įteisinta buhalterio profesionalo sąvoka ją siejant su naryste organizacijoje, kuri yra Tarptautinės buhalterių federacijos narė, ir į tai, kad šiuo metu rinkoje jau yra 123 asmenys, kurie atitinka minėtą sąvoką ir yra užsiregistravę buhalterių profesionalų sąraše, būtų tikslinga išlaikyti galiojančios sąvokos apibrėžtį siejant ją su naryste minėtoje organizacijoje, tačiau siūlytina tikslinti sąvoką ją siejant ne vien tik su egzaminų laikymu, bet ir su naryste Lietuvos profesinėje organizacijoje, vienijančioje buhalterius ir (arba) auditorius, arba Europos Sąjungos valstybės narės profesinėje organizacijoje, kuri yra Tarptautinės buhalterių federacijos narė, kartu:
2.1. nustatant reikalavimus, kad buhalteris profesionalas būtų išlaikęs profesinės organizacijos rengiamus kvalifikacinius egzaminus (buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančių teisės aktų, mokesčių teisės ir kitų žinių patikrinimas), laikytųsi profesinės organizacijos etikos kodekso, nuolat keltų kvalifikaciją;
2.2. atitinkamus finansinių ataskaitų pasirašymą reglamentuojančius teisės aktus papildant reikalavimu, kad finansines ataskaitas pasirašantis asmuo nurodytų turintis buhalterio profesionalo vardą (jeigu jį turi) ir profesinę organizaciją, kuri suteikė šį vardą. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad leidus buhalterio profesionalo vardą suteikti ne vienai profesinei organizacijai gali susidaryti situacija, kai skirtingų profesinių organizacijų suteiktus buhalterio profesionalo vardus turintys asmenys būtų nevienodo kvalifikacinio lygio. Reikalaujant nurodyti profesinę organizaciją, kuri suteikė asmeniui buhalterio profesionalo vardą, būtų sudarytos sąlygos rinkos dalyviams, finansinių ataskaitų vartotojams susidaryti nuomonę apie profesinės organizacijos suteikiamą buhalterio profesionalo vardą (kokio sudėtingumo egzaminus organizuoja, kokius kursus kvalifikacijai kelti rengia, kokiais būdais kontroliuoja narių etikos kodekso laikymąsi), stebėti besiformuojančią praktiką ir motyvuoti buhalterio profesionalo vardą teikiančias profesines organizacijas taikyti pakankamo lygio kvalifikacinius ir etikos reikalavimus.