LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

 

2024 m. gegužės 10 d. Nr. 1K-171

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 9 dalimi, 33 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 34 straipsnio 2 dalimi ir 35 straipsnio 2 dalies 1 punktu:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Transporto priemonių draudikų biuro narių atskaitymų ir nario įnašo dydžių nustatymo ir mokėjimo taisykles;

1.2. Rekomendacijas dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo.

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 1K-141 „Dėl Stojamojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nario įnašo dydžio ir jo mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.2. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 1K-484 „Dėl atskaitymų nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 1K-485 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro iždo lėšų investavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.4. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 1K-367 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“.

 

 

 

 

Finansų ministrė                                                                                                          Gintarė Skaistė

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171

 

TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIKŲ BIURO NARIŲ ATSKAITYMŲ ir NARIO ĮNAŠO DYDŽIŲ NUSTATYMO IR MOKĖJIMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Transporto priemonių draudikų biuro narių atskaitymų ir nario įnašo dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama: 

1.1. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) narių atskaitymų nuo pasirašytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų (toliau – atskaitymai) dydis, sumokėjimo tvarka ir delspinigių už pavėluotą atskaitymų sumokėjimą dydis;

1.2. stojamojo Biuro nario įnašo dydis, jo mokėjimo terminai ir tvarka.

 

II SKYRIUS

ATSKAITYMAI

 

2. Atskaitymų pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą dydis yra 1,75 procento.

3. Iš atskaitymų, apskaičiuotų taikant Taisyklių 2 punkte nustatytą dydį, 0,95 procento skiriama Biuro iždui sudaryti, 0,1 procento – prevencijos fondui kaupti.

4. Visi Biuro nariai, kurie yra Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės, kartu su Taisyklių 2 punkte nurodytais atskaitymais moka papildomus atskaitymus nuo draudimo įmokų, gautų ar gautinų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, kuriose Biuro narys platina transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimus, apskaičiuotus taip:

4.1. 1 procentas, jei bendras registruotų transporto priemonių skaičius valstybėse, kuriose Biuro narys platina transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimus, pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenis, yra iki 5 milijonų imtinai;

4.2. 2 procentai, jei bendras registruotų transporto priemonių skaičius valstybėse, kuriose Biuro narys platina transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimus, pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenis, viršija 5 milijonus.

5. Nesant Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenų, transporto priemonių skaičius valstybėje nustatomas pagal Europos Sąjungos valstybių oficialiųjų statistikos tarnybų duomenis.

6. Atskaitymų suma, apskaičiuota taikant Taisyklių 4 punkte nustatytus dydžius, skiriama Biuro iždui sudaryti ir naudojama Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 20 straipsnio nuostatoms įgyvendinti.

7. Atskaitymus apskaičiuoja pats mokėtojas – Biuro narys nuo per praėjusį kalendorinį ketvirtį pasirašytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų.

8. Atskaitymai sumokami vieną kartą per kalendorinį ketvirtį. Atskaitymus Biuro narys turi pervesti į Biuro nurodytą mokėjimo sąskaitą ne vėliau nei iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos.

9. Atskaitymų sumokėjimo diena laikoma diena, kai lėšos įskaitomos į Biuro nurodytą mokėjimo sąskaitą.

10. Biuras gali tikrinti Biuro narių apskaičiuotus ir sumokėtus atskaitymus. Apie atskaitymų permoką ir nepriemoką Biuras raštu informuoja Biuro narį. Jei susidaro atskaitymų permoka, Biuro narys gali pasirinkti prašyti permoką įskaityti į ateinančio kalendorinio ketvirčio atskaitymų sumą arba grąžinti permoką į jo nurodytą mokėjimo sąskaitą. Pasirinkus atskaitymų permokos grąžinimą, Biuras turi ją grąžinti Biuro nariui per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Atskaitymų nepriemoką Biuro narys privalo pervesti per 10 dienų nuo informacijos apie ją gavimo dienos.

11. Delspinigių už pavėluotą atskaitymų sumokėjimą Biurui dydis yra 0,04 procento mokėtinos atskaitymų sumos už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną.

 

III SKYRIUS

STOJAMASIS BIURO NARIO ĮNAŠAS

 

12. Stojamasis Biuro nario įnašas yra 15 000 eurų.

13. Gavęs prašymą dėl narystės Biure ir dokumentus, kuriais patvirtinama draudimo įmonės teisė vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, Biuras raštu nurodo mokėjimo sąskaitą, į kurią ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos turi būti pervestas stojamasis Biuro nario įnašas.

14. Stojamojo Biuro nario įnašo sumokėjimo diena laikoma diena, kai lėšos įskaitomos į Biuro nurodytą mokėjimo sąskaitą.

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171

 

REKOMENDACIJOS DĖL EISMO ĮVYKIO METU PADARYTOS NETURTINĖS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO

 

1. Rekomendacijos dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo (toliau – Rekomendacijos) taikytinos transporto priemonių valytojų civilinės atsakomybės draudikui (toliau – draudikas), jo atstovui pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – Biuras), kai pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą kyla pareiga mokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos.

2. Rekomendacijose  vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos

asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“.

3. Nustatant konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus kriterijus – sveikatos sutrikdymo mastą, laikinojo nedarbingumo trukmę, neįgalumo lygį, dalyvumo lygį, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, sužalojimo pasekmes, mirties faktą ir priežastis, nukentėjusio trečiojo asmens ar žuvusiojo kaltę ar didelį neatsargumą ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Mirties atveju atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti ar Biuras turi vertinti nukentėjusio trečiojo asmens individualų ryšį su mirusiuoju iki jo mirties (emocinį artumą, rūpinimąsi, bendravimą ir panašaus pobūdžio ryšį) ir asmens mirties poveikį nukentėjusiam trečiajam asmeniui (emocinę įtampą, dvasinį sukrėtimą ir kitas piniginės išraiškos neturinčias pasekmes).

4. Rekomenduojama nustatyti tokius neturtinės žalos dydžius:

4.1. esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui – iki 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA);

4.2. esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį:

4.2.1. iki 1 mėnesio – iki 4 MMA;

4.2.2. nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA;

4.2.3. nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA;

4.2.4. virš 6 mėnesių – iki 8 MMA;

4.3. esant sunkiam sveikatos sutrikdymui – iki 12 MMA;

4.4. papildomą dydį prie Rekomendacijų 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytų dydžių pridedant:

4.4.1. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 45–55 procentų dalyvumo arba kai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, arba kai nustatytas ketvirtas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, – 25 procentus;

4.4.2. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 60–70 procentų dalyvumo arba kai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, arba kai nustatytas trečias individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, – 50 procentų;

4.4.3. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 75–100 procentų dalyvumo arba kai nustatytas sunkus neįgalumo lygis, arba kai nustatytas pirmas arba antras individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, – 100 procentų;

4.5. mirties atveju – iki 30 MMA dydį neturtinei žalai vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, atlyginti.

 

_______________________________