LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL 2022–2027 M. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2022 m. balandžio 5 d. Nr. A1-251/V-693
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 2 punktu, įgyvendindami Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.3.1 papunktį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.1 papunktį, atsižvelgdami į Europos Komisijos 2021 m. birželio 28 d. komunikatą Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginė programa. Darbuotojų sauga ir sveikata kintančiame darbo pasaulyje“ ir siekdami gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą,
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys
| SUDERINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 7 d. raštu Nr. (14)-D8(E)-681 |
SUDERINTA Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022 m. vasario 14 d. raštu Nr. SR-517 |
SUDERINTA Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2022 m. vasario 7 d. raštu Nr. S-314 |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2022 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-251/V-693
2022–2027 M. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2022–2027 m. darbuotojų saugos ir sveikatos veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – detaliai suplanuoti veiksmus, skirtus Europos Komisijos 2021 m. birželio 28 d. komunikate Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginė programa. Darbuotojų sauga ir sveikata kintančiame darbo pasaulyje“ numatytiems tikslams Lietuvoje įgyvendinti.
II SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3. Veiksmų planu siekiama įgyvendinti Europos Komisijos 2021 m. birželio 28 d. komunikate Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginė programa. Darbuotojų sauga ir sveikata kintančiame darbo pasaulyje“ numatytus tikslus, nurodytus Veiksmų plano priede.
III SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
PIRMASIS SKIRSNIS
DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA, PASIRENGIMAS POKYČIAMS DARBE
Žalioji, skaitmeninė ir demografinė pertvarkos
5. 2019–2030 m. Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodyje nurodyta, kad Europos Sąjungoje (toliau – ES) pramonė sukuria 80 proc. visų inovacijų ir eksporto, taip pat daug darbo vietų. Didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, kuris generuoja apie 20 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, – apdirbamoji gamyba. Lietuvos gamybos produktyvumas kyla, tačiau lėčiau nei darbo sąnaudos. Per paskutinius 5 metus darbo sąnaudos pakilo 60 proc., o Lietuvos gamybos sektoriaus produktyvumas – 40 proc. 85 proc. visų Lietuvos gamybos sektoriaus darbuotojų dirba žemo ir žemo-vidutinio technologinio išsivystymo gamybos įmonėse. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. apdirbamosios gamybos sektoriuje naujos darbo vietos buvo kuriamos greičiau, nei jos buvo užimamos: laisvų darbo vietų skaičius išaugo vidutiniškai 10 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 2,4 proc. Pagrindinė priežastis, kodėl laisvos darbo vietos neužimamos nepaisant aukšto nedarbo lygio, yra ta, kad tipinis darbo neturintis asmuo yra vyresnio amžiaus ir turi tik vidurinį išsilavinimą. Darbuotojams, norintiems užimti laisvas apdirbamosios gamybos sektoriaus darbo vietas, būtina turėti aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą (beveik 57 proc. visų darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems darbuotojams), bent 1–2 metų patirtį, būti motyvuotiems mokytis naujų dalykų ir dirbti komandoje, turėti skaitmeninių įgūdžių.
ES vykstanti sparti pramonės automatizacija ir robotizacija turės įtakos verslo bei užsakomosios gamybos ryšiams tarp skirtingų ES šalių narių. Norėdamos išlaikyti ir plėtoti užsakomosios gamybos ryšius su pagrindinėmis ES šalimis narėmis, Lietuvos gamybos įmonės turės sekti jų pavyzdžiu ir prisijungti prie ES automatizacijos ir robotizacijos lenktynių, todėl turės investuoti į išmaniąją gamybos įrangą ir (arba) procesus, mokslinius tyrimus ir plėtrą.
Pažymėtina, kad skaitmeninimas yra žaliosios ekonominės pertvarkos variklis, leidžiantis optimizuoti gamybos procesus. Žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms reikalingi nauji produktai (gaminiai ir (ar) paslaugos), rinkos ir verslo modeliai, technologijos ir kompetencijos. Su skaitmeninimu ir žaliąja pertvarka susiję socialiniai aspektai taip pat tampa vis aktualesni. Šiame kontekste tiek naujų darbo vietų kūrimas, tiek senų darbo vietų išsaugojimas labai svarbūs. Dėl šių priežasčių svarbu užtikrinti, kad darbo jėgos kompetencijos būtų nuolatos tobulinamos ir atitiktų naujausias verslo plėtros tendencijas, o taikomos kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemonės būtų tinkamos. Žiedinė ekonomika gali paskatinti inovacijų ir technologijų atsiradimą tam tikruose sektoriuose, nes įvairios medžiagos ir skirtingi produktai perdirbami skirtingais būdais.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES valstybių narių, vyksta demografiniai pokyčiai (sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius bei besikeičianti gyventojų amžiaus struktūra), kuriuos sąlygoja mažas gimstamumas, didelė migracija ir visuomenės senėjimas. Per pastaruosius 10 metų (2011–2020 m.) Lietuvos gyventojų sumažėjo apie 8,4 proc. Nors, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. ir 2020 m. Lietuvoje fiksuota teigiama neto tarptautinė migracija pagerino demografinę situaciją, tačiau demografinės prognozės rodo Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijas ir ateityje. Pagal Eurostato prognozes, iki 2030 m. Lietuvos gyventojų skaičius gali sumažėti dar apie 8 proc.
Lietuvos visuomenė sparčiai sensta: mažėja vaikų ir darbingo amžiaus asmenų, daugėja vyresnio amžiaus gyventojų. Per pastaruosius 10 metų vyresnių nei 65 metų gyventojų padaugėjo apie 4,5 proc. ir 2020 m. jie sudarė apie 20 proc. šalies gyventojų, o 100 darbingo amžiaus (15–64 metų) asmenų teko beveik 31 išlaikomasis, t. y. 65 metų ir vyresnio amžiaus asmuo. Pagal Eurostato prognozes, vyresnio amžiaus asmenų ir toliau daugės ir 2030 m. 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų dalis, tenkanti 100 darbingo amžiaus asmenų, padidės iki 41.
Teisinis reglamentavimas
6. Darbuotojų saugą ir sveikatą (toliau – DSS) Lietuvoje reglamentuoja Įstatymas ir kiti DSS norminiai teisės aktai. 2016 m. Įstatymas buvo papildytas naujais straipsniais, nustatančiais darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, saugos reikalavimus (381 straipsnis) ir laikinųjų darbuotojų saugos reikalavimus (382 straipsnis). Minimalius DSS reikalavimus darbovietėms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“. DSS reikalavimai, taikomi kompiuterizuotoms darbo vietoms, nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-65 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ patvirtinimo“, ir Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 „Dėl Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ (nauja redakcija įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.). Darbuotojų apsaugos nuo elektromagnetinių laukų reikalavimai nustatyti Darbuotojų apsaugos nuo elektromagnetinių laukų keliamos rizikos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A1-614 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo elektromagnetinių laukų keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių medžiagų ir mišinių reikalavimai nustatyti Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatuose ir Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos higienos normoje HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, Darbo su asbestu nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-184/V-546 „Dėl Darbo su asbestu nuostatų patvirtinimo“, Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-199 „Dėl Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, aprašo tvirtinimo“, ir Praktinėse rekomendacijose atsitiktiniam ir mažo intensyvumo asbesto veikimui darbuotojams nustatyti, paskelbtose Higienos instituto interneto svetainėje. Stresas darbe apibrėžtas Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A1-241 „Dėl Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“. DSS norminiais teisės aktais perkeliami ir įgyvendinami ES DSS reikalavimai. ES teisės aktais nustačius naujus DSS reikalavimus, atitinkamai turės būti keičiami Lietuvos teisės aktai.
DSS reikalavimų laikymosi kontrolė
7. Įstatymo 47 straipsniu DSS norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolė pavesta Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI). VDI veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas. VDI funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“. Įgyvendindama savo funkcijas, VDI ne tik kontroliuoja, kaip laikomasi DSS norminių teisės aktų reikalavimų, bet ir konsultuoja darbdavius, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių įgaliotus asmenis, darbuotojus, darbuotojų atstovus DSS reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų taikymo bei jų nuostatų vykdymo klausimais, rengia tam tikras metodikas, metodines rekomendacijas, gerosios praktikos vadovus ir (ar) organizuoja jų parengimą, aprobavimą ir sklaidą.
Nelaimingų atsitikimų darbe (toliau – NAD) rodikliai rodo, kad VDI vykdoma prevencinė veikla DSS srityje, atsižvelgiant į šią veiklą vykdančių inspektorių skaičių, prevencijos kryptis ir priemones, yra efektyvi, tačiau dėl naujai kylančių problemų (nauja rizika, naujos darbo formos, numatoma savarankiškai dirbančių asmenų DSS reikalavimų laikymosi kontrolė ir priežiūra) nuolat kyla iššūkių VDI veiklos efektyvumui ir atsiranda papildomų lėšų poreikis. 2021 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje veiklą vykdė 108,2 tūkst. įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų organizacinių struktūrų (neįskaičiuojant ūkininkų) (toliau – įmonė), kuriose dirbo 1 191 tūkst. samdomų darbuotojų, o VDI inspektorių, kurie kontroliuoja DSS norminių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą įmonėse (toliau – VDI DSS inspektoriai), skaičius – apie 90. Taigi vienam VDI DSS inspektoriui tenka apie 1 200 įmonių ir (ar) 13 000 darbuotojų. VDI žmogiškieji ir materialieji ištekliai galbūt nebeatitinka prevencinės (priežiūros) veiklos poreikių.
Siekiant VDI atliekamos įmonių veiklos priežiūros efektyvumo NAD ir profesinių ligų prevencijos srityje, ypač svarbus proporcingas VDI žmogiškųjų išteklių paskirstymas tokioms veikloms kaip švietimas, konsultavimas, fiziniai ūkio subjektų patikrinimai, tačiau išsamus VDI išteklių vertinimas, atsižvelgiant į pavestas funkcijas, nebuvo atliktas.
VDI DSS inspektoriai privalo nuolat tobulinti kompetenciją tiek tradicinių rizikos veiksnių, tiek (ypač) naujų ar naujai atsirandančių rizikos veiksnių vertinimo, prevencijos priemonių parinkimo srityse. Pradėjęs eiti pareigas VDI DSS inspektorius, išskyrus santykinai neilgą periodą, kai jam skiriamas didesnę patirtį turintis inspektorius-mentorius, iš esmės mokosi savarankiškai ir vidutinius veiklos efektyvumo rodiklius pasiekia po 2–3 metų. Lietuvoje sunku surasti kokybiškas ir poreikius atitinkančias mokymo paslaugas teikiančius mokymo teikėjus, kurie galėtų tobulinti VDI DSS inspektorių kompetenciją. VDI, organizuodama mokymus VDI DSS inspektoriams, patiria problemų, ieškodama švietimo teikėjų. Neįvertintas poreikis ir neišanalizuotos VDI DSS inspektorių kompetencijų tobulinimo (mokymo bazės sukūrimo ar kito mechanizmo) galimybės, neišnaudojamos VDI DSS inspektorių kompetencijų tobulinimo paslaugų įsigijimo iš užsienio mokymo teikėjų galimybės, neišplėtota tikslingo ir sistemiško VDI DSS inspektorių kompetencijų tobulinimo valstybinio finansavimo sistema, pritraukiama nepakankamai ES fondų lėšų – dėl visų šių priežasčių neužtikrinamas poreikius atitinkantis VDI inspektorių kompetencijų DSS klausimais tobulinimas.
Darbuotojų psichikos sveikatos stebėsena ir stiprinimas
8. 2015 m. atlikus Europos darbo sąlygų̨ tyrimą, Lietuvoje nustatyti itin aukšti emocinio nerimo darbo vietoje rodikliai – beveik pusė Lietuvos darbuotojų nuo 25 proc. iki 75 proc. laiko darbe (didžiausias procentas, lyginant su kitomis ES šalimis) patiria emocinį nerimą̨. Tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad depresijos paplitimas tarp gydytojų vidutiniškai siekia 29 proc., perdegimo simptomus jaučia apie 52 proc. gydytojų, 10–12 proc. jų išsivysto priklausomybės ligos (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo), o savižudybės rizika tarp gydytojų yra dukart didesnė nei bendrojoje populiacijoje.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-590 „Dėl Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo tvarkos aprašas, pagal kurį savivaldybių visuomenės sveikatos biurai organizuoja darbuotojų mokymus psichikos sveikatos kompetencijų klausimais įmonėse ir taip prisideda prie Lietuvos įmonių darbuotojų psichikos sveikatos stiprinimo.
Higienos instituto interneto svetainėje paskelbta metodinė medžiaga darbuotojų sveikos gyvensenos mokymo, sveikatos stiprinimo, psichikos sveikatos kompetencijų didinimo darbo vietose temomis.
Siekiant skatinti medicinos darbuotojų psichologinei (emocinei) gerovei palankią, saugią ir sveiką aplinką, mažinti psichologinio smurto apraiškas asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) bei stiprinti esamų ir būsimų asmens sveikatos priežiūros specialistų psichikos sveikatą, parengtas Darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo asmens sveikatos priežiūros sistemoje veiksmų 2021–2024 metų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-322 „Dėl Darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo asmens sveikatos priežiūros sistemoje veiksmų 2021–2024 metų plano patvirtinimo“ (toliau – Psichologinės gerovės planas). Psichologinės gerovės plano priemonės orientuotos į geresnį ASPĮ valdymą, pozityvaus mikroklimato kūrimą, taip pat medicinos ir kitų sveikatos mokslų studijų dėstytojų, studentų, ASPĮ vadovų bei darbuotojų socialinių, emocinių ir kitų kompetencijų, psichologinio atsparumo, raštingumo psichikos sveikatos srityje ugdymą.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. V-1596 „Dėl ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių asmens ir visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų 2021–2022 metų plano patvirtinimo“ ir Psichologinės gerovės planą, 2021 m. pradėta įgyvendinti daug naujų švietimo ir pagalbos priemonių, skirtų medikų psichikos sveikatai gerinti: stiprinami ASPĮ gebėjimai veiksmingiau reaguoti į psichologines krizes, organizuojamos klinikinės supervizijos labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktiems asmens sveikatos priežiūros specialistams, vykdomi konfliktų valdymo, pasitelkiant mediacijos metodą, mokymai, taip pat bandomieji psichologinio smurto (įskaitant mobingą) atpažinimo ir tinkamo reagavimo į jį mokymai, rengiamas bazinis psichologinio smurto atpažinimo ir reagavimo į jį algoritmas, teikiama psichologinė pagalba asmens sveikatos priežiūros specialistams, susiduriantiems su psichologiniais sunkumais dėl profesinės veiklos.
2021 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Psichikos sveikata – 2030“, NVO vaikams konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija ir Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija pasirašė susitarimą dėl visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo ir raštingumo psichikos sveikatos srityje didinimo, kurį įgyvendinant numatoma stiprinti psichikos sveikatos rizikos veiksnių prevencijos priemonių taikymą sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų, kultūros sektoriuose.
ANTRASIS SKIRSNIS
NAD IR PROFESINĖS LIGOS, JŲ PREVENCIJA
9. NAD – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas NAD (Įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). NAD pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus (nepriskiriamas sunkių ar mirtinų NAD kategorijai), sunkius (dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai) ir mirtinus (dėl kurio darbuotojas miršta).
Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga (Įstatymo 2 straipsnio 29 dalis).
NAD
10. Darbo aplinka vis dar kelia pavojų DSS. 2020 m. Lietuvoje įvyko 4 058 NAD, iš jų 3 892 lengvi, 132 sunkūs ir 34 mirtini. 2020 m. mirtinų NAD skaičius, tenkantis 100 000 darbuotojų, buvo 2,5, neįskaičiuojant įvykių, įvykusių dėl Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, pažeidimų. Lengvų NAD skaičius 100 000 darbuotojų – 303,9. Pastarųjų 5 metų laikotarpiu sunkių NAD skaičius iš esmės nekito (12,2 NAD 100 000 darbuotojų tiek 2016 m., tiek 2020 m.), o mirtinų NAD skaičius šiek tiek sumažėjo (nuo 4,2 (2016 m.) iki 3,1 (2020 m.) NAD 100 000 darbuotojų). Siektina, kad tokių įvykių darbe apskritai nebūtų.
11. 2020 m. mirtinų NAD skaičius, palyginti su 2019 m., sumažėjo 7 atvejais, t. y. 17,1 proc.
Pagal įmonių dydį 2020 m. daugiausia mirtinų NAD (11 atvejų, t. y. 32,4 proc.) įvyko įmonėse, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų (toliau – maža įmonė), taip pat įmonėse (po 9 atvejus, t. y. po 26,5 proc.), kuriose dirba iki 9 darbuotojų (toliau – labai maža įmonė) ir nuo 50 iki 249 darbuotojų (toliau – vidutinė įmonė). Įmonėse, kuriose dirba nuo 250 iki 499 ir daugiau nei 500 darbuotojų (toliau – didelė įmonė) 2020 m. įvyko 4 mirtini NAD.
Pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis (toliau – EVR) daugiausia mirtinų NAD 2020 m. įvyko: 8 transporto ir saugojimo įmonėse; po 5 apdirbamosios gamybos įmonėse ir statybos įmonėse; po 3 didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse, augalininkystės ir gyvulininkystės, medžioklės ir susijusių paslaugų įmonėse, miškininkystės ir medienos ruošos įmonėse bei vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo įmonėse. Šiose įmonėse 2020 m. įvyko 88 proc. mirtinų NAD.
2020 m. NAD metu žuvo 11 darbuotojų, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų. NAD pasiskirstymo pagal darbuotojų stažą analizė rodo, kad 2020 m., kaip ir ankstesniais metais, didžiausia rizika NAD įvykti išlieka darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų: jiems nutikę mirtini NAD sudarė 32 proc. visų mirtinų NAD. Darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje nuo 1 iki 2 metų, 2020 m. nutiko 21 proc. visų mirtinų NAD, o darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje nuo 2 iki 3 metų, – 18 proc. 2019 m. mirtini NAD, nutikę darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų, sudarė 36 proc., darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje nuo 1 iki 2 metų ir nuo 2 iki 3 metų, – po 10 proc. Darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 3 metų, 2020 m. nutiko 71 proc. visų mirtinų NAD, o 2019 m. – 56 proc.
2020 m. 10 (arba 31 proc.) mirtinų NAD priežastis buvo kritimas iš aukščio, 7 (arba 21 proc.) – kelių transporto priemonės, 6 (arba 18 proc.) – veikiantys įrenginiai, 4 (arba 12 proc.) – krentantys, virstantys objektai (3 atvejais medžiai, 1 atveju pastato konstrukcijos), 3 (arba 9 proc.) – asfiksija. Po 1 mirtiną NAD sąlygojo grunto nuošliauža, vykdant darbus iškasose, ir griuvimas. Pagal mirtinų NAD statistiką darytina išvada, kad įmonės, organizuodamos darbus, ypač aukštyje, neužtikrina tinkamo profesinės rizikos vertinimo ir neįgyvendina efektyvių kritimo prevencijos priemonių, t. y. nepakankamai dėmesio bei materialinių išteklių skiriama pavojingoms zonoms pažymėti, aptverti, atitinkamoms kolektyvinėms apsaugos priemonėms įrengti, arba neužtikrinama, kad darbuotojai tinkamai naudotų asmenines apsaugos priemones.
2020 m. 2 mirtini NAD įvyko darbuotojams esant neblaiviems (5,8 proc. visų šalyje įvykusių ištirtų mirtinų NAD) – po 1 atvejį augalininkystės ir gyvulininkystės, medžioklės ir susijusių paslaugų įmonėse bei kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonėse. 2019 m. užfiksuoti 4 tokie atvejai (11 proc. visų šalyje įvykusių ištirtų mirtinų NAD).
12. 2020 m. sunkių NAD skaičius, palyginti su 2019 m., padidėjo nuo 125 iki 132.
Pagal įmonių EVR daugiausia sunkių NAD 2020 m. įvyko: 26 transporto ir saugojimo įmonėse; 24 statybos įmonėse; 20 apdirbamosios gamybos įmonių; 21 didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėje; 8 vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo įmonėse; 7 augalininkystės ir gyvulininkystės, medžioklės ir susijusių paslaugų įmonėse; 5 miškininkystės ir medienos ruošos įmonėse. Šiose įmonėse 2020 m. įvyko 84 proc. sunkių NAD.
2020 m. darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų, nutiko 44 sunkūs NAD (35 proc. visų sunkių NAD), darbuotojams, kurių stažas įmonėje nuo 1 iki 2 metų, – 15 proc., darbuotojams, kurių stažas nuo 2 iki 3 metų, – 10 proc. 2019 m. sunkūs NAD, nutikę darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų, sudarė 34 proc. visų sunkių NAD, darbuotojams, kurių stažas įmonėje nuo 1 iki 2 metų, – 18 proc., darbuotojams, kurių stažas įmonėje nuo 2 iki 3 metų, – 9 proc. Taigi darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 3 metų, 2020 m. nutiko 60 proc. visų sunkių NAD, o 2019 m. – 61 proc.
2020 m. 43 (arba 32 proc.) sunkių NAD priežastis buvo kritimas iš aukščio, 35 (arba 27 proc.) – griuvimas, 20 (arba 15 proc.) – krovinių kritimas, 15 (arba 11 proc.) – kelių transporto priemonės, 8 (arba 6 proc.) – veikiantys įrenginiai. NAD tyrimai rodo, kad pagrindinė sunkius NAD lemianti priežastis – neatliktas ar netinkamai atliktas profesinės rizikos vertinimas ir darbuotojų darbo kontrolės nebuvimas (31 (arba 27 proc.) NAD). 13 (arba 12 proc.) sunkių NAD įvyko dėl to, kad darbdavys netinkamai organizavo darbus.
2020 m. 7 sunkūs NAD įvyko darbuotojams esant neblaiviems (5,3 proc. visų šalyje įvykusių ištirtų mirtinų NAD) – po 1 atvejį augalininkystės ir gyvulininkystės, medžioklės ir susijusių paslaugų įmonėse, miškininkystės ir medienos ruošos įmonėse, transporto ir saugojimo įmonėse, kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonėse, vandens tiekimo įmonėse, 2 atvejai statybos įmonėse. 2019 m. užfiksuoti 8 tokie atvejai (11 proc. visų šalyje įvykusių ištirtų mirtinų NAD).
13. Lengvų NAD skaičius 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 868. Jų skaičius, tenkantis 100 000 darbuotojų, 2020 m., palyginti su 2019 m. (369,6), sumažėjo 17,8 proc. Įvertinus tai, kad ES šalių narių nemirtinų NAD skaičiaus, tenkančio 100 000 darbuotojų, vidurkis 2018 m. buvo 1 518,8, pažymėtina, jog šio rodiklio reikšmės Lietuvoje santykinai labai nedidelės.
Profesinės ligos
14. 2020 m. Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registre užregistruotos 333 profesinės ligos, nustatytos 166 asmenims (33 profesinėmis ligomis ir 23 asmenimis mažiau negu 2019 m., kai užregistruotos 366 profesinės ligos, nustatytos 189 asmenims). 2020 m. vyrams nustatyta 231 (69,4 proc.) profesinė liga (17 profesinių ligų mažiau negu 2019 m.), moterims – 102 (30,6 proc.) profesinės ligos (16 profesinių ligų mažiau negu 2019 m.). Per 2016–2020 m. laikotarpį vienam asmeniui vidutiniškai buvo nustatyta po 2 profesines ligas.
Profesinių ligų priežastys 2016–2020 m. laikotarpiu iš esmės nesikeitė. Daugiausia profesinių ligų 2020 m., kaip ir ankstesniais metais, lėmė ergonominiai veiksniai ir fizikiniai veiksniai. Jie sukėlė po 48,9 proc. profesinių ligų, t. y. po 163 profesines ligas (atitinkamai 15 ir 13 ligų mažiau negu 2019 m.). Cheminiai ir biologiniai veiksniai (profesinių ligų dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) neužregistruota) sukėlė 2,2 proc. (arba 7) profesinių ligų. 2019 m. ergonominiai veiksniai sukėlė 48,6 proc. (arba 178) profesinių ligų, fizikiniai veiksniai – 48,1 proc. (arba 176) profesinių ligų, cheminiai ir biologiniai veiksniai – 3,3 proc. (arba 12) profesinių ligų.
Pagal įmonių EVR 2016–2020 m. trys ketvirtadaliai visų diagnozuotų profesinių ligų nustatyta statybos sektoriuje, transporto ir saugojimo sektoriuje, augalininkystės ir gyvulininkystės, medžioklės ir susijusių paslaugų sektoriuje, miškininkystės ir medienos ruošos sektoriuje, apdirbamosios gamybos sektoriuje. Pagal profesijas dažniausiai profesinės ligos nustatomos vairuotojams, mechanizatoriams, traktorininkams.
NAD ir profesinių ligų prevencija
15. VDI kompetencijai priskiriama NAD, profesinių ligų, DSS norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija (Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnis). Vykdydama prevenciją, VDI organizuoja įvairias prevencines veiklas: rengia metodikas, metodines rekomendacijas, gerosios praktikos vadovus arba organizuoja jų parengimą, aprobavimą ir sklaidą, darbdavių ir darbuotojų mokymus, konsultavimą, švietimą.
Remiantis DSS užtikrinimo principais, įtvirtintais 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva Nr. 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo ir ją Lietuvoje įgyvendinančiu Įstatymu, profesinės rizikos vertinimas yra viena iš esminių priemonių, užtikrinančių saugesnių ir geriau pritaikytų darbo vietų kūrimą. Jo tikslas – nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos. Lietuvoje pagrindiniai profesinės rizikos vertinimą įmonėse organizuojantys ir atliekantys subjektai – darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo bei DSS specialistas. Būtent minėtų asmenų žinios ir patirtis lemia (ne)tinkamą profesinės rizikos vertinimo atlikimą, prevencijos priemonių parinkimą ir įdiegimą, taigi ir NAD bei profesinių ligų prevencijos kokybę.
Atsakomybė už DSS reikalavimų pažeidimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK). Ji taikoma fiziniams asmenims – darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui. Juridiniams asmenims sankcijų taikymas už DSS reikalavimų pažeidimus teisės aktuose nenumatytas, išskyrus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatytą sankciją – perkėlimą į aukštesnę NAD ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupę. Tačiau toks perkėlimas praktikoje taikomas tik santykinai labai nedidelei įmonių grupei – padidinto tarifo įmokas moka tik apie 0,3 proc. įmonių. Kitoms įmonėms skaičiuojamas bazinis įmokos tarifas. Mokamų įmokų dydžio skaičiavimas pagal apskaičiuotą darbo užmokestį lemia šio instrumento selektyvumą – įmokų absoliutieji dydžiai juntamai auga tik vidutinėms, didelėms ir labai didelėms įmonėms, kuriose darbo užmokesčio sąnaudos yra didelės. Šio instrumento taikymas labai mažoms ir mažoms įmonėms nėra efektyvus. Taigi, sankcijų už DSS pažeidimus taikymo sistema neskatina darbdavių užtikrinti DSS reikalavimų laikymosi įmonėse. Trūksta išsamios analizės, kokia darbdavių motyvavimo sistema (skatinimas ir sankcijos) būtų veiksminga, kad įmonėse būtų laikomasi DSS reikalavimų.
Įgyvendinant 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 2.9 uždavinį „Stiprinti socialinį dialogą ir gerinti darbo vietų kokybę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“ patvirtinta 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programa (toliau – ĮDRPP). ĮDRPP numatytos dvi DSS srities pažangos priemonės: 1) „Efektyvinti profesinės rizikos valdymą įmonėse ir savarankiškai dirbant“ – ją įgyvendinant numatoma tobulinti tiek profesinės rizikos valdymo specialistų, tiek VDI inspektorių kompetencijas profesinės rizikos valdymo srityje; 2) „Tobulinti mechanizmą, skatinantį darbdavius įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus“ – ją įgyvendinant siekiama sunkių ir mirtinų NAD (neįskaičiuojant įvykių, įvykusių dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų) skaičių, tenkantį 100 tūkst. darbuotojų, sumažinti 25 proc.
Sveikatinimo veikla darbe
16. Vadovaujantis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575 „Dėl Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), darbuotojų sveikatos stiprinimo programų rengimas ir jų įgyvendinimo organizavimas, sveikos gyvensenos mokymų vykdymas yra viena iš profesinės sveikatos specialistams priskirtų darbuotojų sveikatos priežiūros funkcijų. Profesinės sveikatos specialistai privalo būti įdarbinami Nuostatų 1 ir 2 priede įvardytų EVR veiklomis užsiimančiose įmonėse, atitinkamai turinčiose 100 ir daugiau arba 200 ir daugiau darbuotojų.
Higienos instituto interneto svetainėje paskelbta metodinė medžiaga darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo, psichikos sveikatos kompetencijų didinimo darbo vietose, fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos skatinimo, pamaininio darbo organizavimo, darbingumo vyresniame amžiuje išsaugojimo, grįžimo į darbą po onkologinės ligos ir kitomis temomis.
Higienos instituto 2019 m. atlikto tyrimo „Profesinės sveikatos paslaugų Lietuvos įmonėse prieinamumas“ duomenimis, maždaug kas antras įmonių DSS tarnybose dirbantis profesinės sveikatos specialistas įmonėse organizavo darbuotojų sveikatos stiprinimo veiklas (darbuotojų mokymus sveikos gyvensenos temomis organizavo 44 proc. respondentų, darbuotojų sveikatos stiprinimo programas įgyvendino 56 proc. respondentų). Dažniausia įmonių DSS tarnybose dirbantys profesinės sveikatos specialistai organizavo darbuotojų sveikatos stiprinimo programų fizinio aktyvumo, sveikos mitybos skatinimo ir streso kontrolės srityse įgyvendinimą.
2021 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) vykdytos darboviečių atstovų apklausos duomenimis, 45 proc. respondentų darbovietėse buvo vykdomas darbuotojų informavimas, švietimas bei mokymai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos temomis, 37 proc. – darbuotojų psichikos sveikatos gerinimas, psichoemocinių kompetencijų didinimas (perdegimo darbe įveikos, streso įveikos, miego higienos, konfliktų sprendimo), 31 proc. respondentų darboviečių darbuotojai buvo konsultuojami dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamų problemų. Apklausos duomenimis, 1 iš 5 darboviečių karantino dėl COVID-19 ligos metu nebevykdė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių, kurias vykdė iki tol, arba jų vykdė mažiau. Apie trečdalis darboviečių, kurios iki tol vykdė tokias priemones kaip darbuotojų psichikos sveikatos gerinimas, švietimas, konsultavimas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemų klausimais, pagalba darbuotojams, turintiems tokių problemų, karantino metu to nebedarė. Darbuotojų tikrinimų dėl alkoholio vartojimo nebevykdė ketvirtadalis darboviečių, kurios iki tol tai darė. Sprendžiant darbuotojų alkoholio vartojimo problemą, 61 proc. darboviečių darbe neblaivūs pasirodę darbuotojai tą dieną nušalinami nuo darbo, o 40 proc. darboviečių darbuotojai gauna papeikimą. Rečiau buvo nurodoma, kad problemų dėl alkoholio vartojimo turintys ar priklausomi darbuotojai yra: konsultuojami (27 proc.), atleidžiami iš darbo (25 proc.), jiems sudaromos galimybės gydytis ir užtikrinama darbo vieta baigus gydymo / reabilitacijos programą (23 proc.).
NTAKD 2021 m. vykdytas darbo vietų tyrimas parodė, kad dažniausios kliūtys, trukdančios vykdyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją darbo vietose, yra ne lėšų ar specialistų stygius, o poreikio vykdyti tokias veiklas nematymas ir iniciatyvos trūkumas. Daugiau nei pusė (55 proc.) tyrime dalyvavusių darboviečių atstovų nurodė nematantys poreikio darbovietėje vykdyti prevencines veiklas, 18 proc. tyrimo dalyvių nurodė nesuprantantys, kuo prevencija būtų naudinga jų darbovietei, 17 proc. darboviečių atstovų kaip kliūtį nurodė baiminimąsi, kad darbuotojai nepalankiai įvertins jų sprendimą įgyvendinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir jo prevencija darbo vietose
17. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, pagrindinės su darbu susijusių mirčių priežastys ES yra vėžys ir kraujotakos sistemos ligos.
Remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Rūkymo sąlygojamos žalos tyrimo rezultatais, rūkymo sukeltos ligos 2006–2013 m. Lietuvoje lėmė 9,8 proc. visų nustatytų netekto darbingumo (0–55 proc. darbingumo lygio) atvejų; dėl rūkymo sukeltų ligų netektas darbingumas kasmet buvo nustatytas vidutiniškai 8 tūkst. darbingo amžiaus asmenų.
Vytauto Didžiojo universiteto 2018 m. atlikto tyrimo, kurio metu analizuota 161 įmonės darbuotojų daugiau kaip 2,6 mln. blaivumo patikrų įrašų, rezultatai atskleidė, kad įmonėse, turinčiose neblaivumo patikros sistemą, teigiamų testų rodiklis gana žemas – 0,32 proc. Mokslininkų teigimu, alkoholio žala darbui siejama ne tik su girtumo, bet ir su pagirių sindromo pasekmėmis, jų nuomone, blaivumo patikros darbo vietoje gali būti efektyvi alkoholio problemų darbo vietoje valdymo priemonė.
NTAKD užsakymu 2020 m. atlikto tyrimo „Tabako gaminių ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių efektyvumo ir požiūrio vertinimas“ duomenimis, 1 iš 4 rūkančių darbuotojų kasdien rūko uždarose patalpose darbe, 66 proc. (arba 2 iš 3) dirbančiųjų bent kartą per paskutinį mėnesį vartojo alkoholį, daugiau nei trečdalis (36 proc.) darbuotojų buvo vartoję alkoholį darbo vietoje. Dėl alkoholio vartojimo ar jo sukeltų pagirių 9 proc. dirbančiųjų yra neatvykę į darbą, 14 proc. – vėlavę į darbą, 15 proc. dirbo prasčiau, 19 proc. yra tekę dirbti daugiau, nes jų bendradarbis neatvyko į darbą ar dirbo prasčiau dėl alkoholio vartojimo. Šio tyrimo duomenimis, 49 proc. dirbančiųjų nurodė bent kartą gyvenime vartoję kokias nors psichoaktyviąsias medžiagas (alkoholį, tabaką, narkotikus, vaistus), siekdami sumažinti stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti. Daugiausia psichoaktyviąsias medžiagas šiuo tikslu vartojančių dirbančių asmenų buvo tarp dirbančių įstaigose protinį darbą ar aptarnavimo srityje, o mažiausia – tarp dirbančių žemės ūkio, miško darbus.
Kaip nurodoma Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje „Alkoholis ir darnus vystymasis“, žalingas alkoholio vartojimas mažina darbo produktyvumą, didina nedarbo ir pravaikštų riziką, netiesioginės išlaidos, patirtos dėl prarasto darbo produktyvumo, pravaikštų ir alkoholio paveiktų darbuotojų žemų darbo rezultatų, yra 4 kartus didesnės už tiesiogines alkoholio vartojimo nulemtas sveikatos priežiūros išlaidas.
Europos Tarybos Pompidou grupės parengtose rekomendacijose „Alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencija darbovietėse“ nurodyta, kad priklausomybės įpročius darbovietėje lemia specifiniai veiksniai, todėl darbo vietose tikslinga taikyti specifines prevencijos priemones, ir kad darbovietė gali turėti įtakos priklausomybės įpročių išsivystymui.
Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), 17 punkte konstatuota, kad „bene didžiausią visuomenės dalį galima pasiekti darbo vietose, tinkamas darbdavių požiūris į su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusias problemas, kuriama darbo aplinka ir taikomos socialinės kontrolės, informavimo ar konsultavimo priemonės gali padėti išvengti darbuotojų sveikatai ar saugumui kylančios rizikos darbe, taip pat suteikti pagrindą žmogaus nuostatų ir elgesio, susijusio su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, kaitai. Taigi žinių ir įgūdžių suteikimas darbdaviams, jų socialinės atsakomybės už plėtojamą veiklą, investavimo į žmonių sveikatos ir gerovės užtikrinimą skatinimas turi tapti viena iš prevencijos krypčių – kol kas tam tiek darbdaviai, tiek valstybė skiria itin mažai dėmesio“. Viena iš Programoje numatytų krypčių – „sukurti ir praktiškai taikyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas ir priemones darbo, pasilinksminimo, laisvalaikio praleidimo vietose, masiniuose renginiuose“ (21.4.4 papunktis).
Prevencinė veikla, kuria siekiama sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, galėtų būti integruota į darbovietėse vykdomas darbuotojų sveikatos stiprinimo programas. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija darbe galėtų būti vykdoma didinant darbdavių ir darbuotojų sąmoningumą, aiškinant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos svarbą, naudingumą darbdaviui ir darbuotojui, rengiant ir įgyvendinant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas / priemones darbuotojams – tai prisidėtų prie darbuotojų sveikatos gerinimo ir jų saugos užtikrinimo. Siekiant mažinti darbuotojų rūkymą, būtų galima įgyvendinti tikslines rūkymo prevencijos priemones darbo aplinkoje. Tai leistų ne tik mažinti žalingų įpročių paplitimą tarp darbuotojų ir jų žalą darbovietei per se, bet ir įgyvendinti kovos su vėžiu priemones, mažinti darbuotojų sergamumą ir mirtingumą.
Tabako ir alkoholio vartojimo prevencija darbo vietose
18. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama darbo vietose, esančiose uždarose patalpose, ir kad įmonėse gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti, 4 dalyje – kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ patvirtinimo“ nustatyti rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai.
19. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnyje nustatytos vietos, kuriose draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus. Nors nėra tiesioginės nuostatos, kad darbo vietose vartoti alkoholį draudžiama, tačiau to paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbuotojai, jei yra pagrindas įtarti, kad jie dirba neblaivūs (girti), taip pat asmenys, vairuojantys antžeminio, vandens ir oro transporto priemones Lietuvos Respublikoje, gali būti tikrinami dėl neblaivumo (girtumo) ir alkoholio kiekio kraujyje arba iškvepiamame ore. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad prieš reisą būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, yra blaivūs (negirti).
ANK 98 straipsnyje nustatytos baudos neblaiviems darbuotojams už buvimą darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat darbuotojams už vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, darbdaviams ir kitiems atsakingiems asmenims už neblaivių darbuotojų nenušalinimą nuo darbo. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. nustatytos baudos neblaiviems savarankiškai dirbantiems asmenims už savarankiškos veiklos vykdymą, taip pat už vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo.
Gairės, rekomendacijos dėl profesinės rizikos vertinimo ir prevencijos priemonių, darbdavių ir darbuotojų mokymai, švietimas DSS klausimais
20. VDI vykdo aktyvią informacinę, konsultacinę veiklą. 2020 m. VDI plėtojo šią veiklą, skirdama ypatingą dėmesį darbuotojų, kurių darbo stažas įmonėje yra iki 1 metų, darbo sąlygoms užtikrinti, viešino interaktyvias metodines rekomendacijas, skirtas įmonėje pradedančių dirbti darbuotojų NAD prevencijai įgyvendinti, darbuotojų kritimo iš aukščio prevencijos ir kitais aktualiais profesinės rizikos vertinimo klausimais, įskaitant saugų cheminių medžiagų naudojimą, ir skatino darbdavius, darbuotojus jomis naudotis.
Įvykių, kuriuos lemia nesaugūs darbuotojų veiksmai, prevencijai užtikrinti efektyvūs veiksmai galėtų būti aktyvių informacinių kampanijų bei socialinių reklamų, atkreipiančių pačių darbuotojų dėmesį į būtinumą laikytis DSS reikalavimų ir į tokių reikalavimų nesilaikymo pasekmes, organizavimas bei įgyvendinimas.
Nuo 2015 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu VDI pavesta vykdyti Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos ryšių punkto veiklą. Vykdydama šią veiklą, VDI renka ir teikia nacionalinę informaciją DSS klausimais Europos saugos ir sveikatos darbe agentūrai pagal jos pateiktas užklausas, koordinuoja ir perduoda Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros parengtą informaciją nacionaliniu lygmeniu socialiniams partneriams ir kitiems su DSS klausimais susijusiems subjektams, dalyvauja Lietuvoje įgyvendinant Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros vykdomas informacines saugių darbo vietų kampanijas, pavyzdžiui, 2020–2022 m. Europos saugių darbo vietų kampaniją „Saugiose darbo vietose mažesnis krūvis“.
21. Įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aukštųjų mokyklų studentai, mokiniai, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas, privalo būti mokomi DSS reikalavimų pagal įgyjamas kvalifikacijas ir profesijas, mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, privalo supažindinti mokinius su bendraisiais saugos ir sveikatos darbe ir buityje reikalavimais. Mokiniai, besimokantys pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, supažindinami su bendraisiais saugos ir sveikatos reikalavimais mokantis žmogaus saugos dalyko pagal Žmogaus saugos bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), ir pasirašytinai – su saugumo reikalavimais per mokslo metus (pvz., vykstant į ekskursiją, fizinio ugdymo, technologijų, kitų dalykų mokymo ir gyvenimo mokykloje situacijų metu). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Nacionalinė švietimo agentūra vykdo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų atnaujinimą. Atnaujinus ugdymo programas, Programos turinys įtrauktas į pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos projektą (sujungiant Socialinio ir emocinio ugdymo, Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai ir Žmogaus saugos bendrąsias programas) ir papildytas DSS temomis. Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimas mokyklose startuos nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 1, 3, 5, 7, 9 / I gimnazijos klasėse, o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – 2, 4, 6, 8, 10 / II gimnazijos klasėse.
Integravus Žmogaus saugos bendrąją programą į atnaujintų bendrųjų ugdymo programų dalykus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas DSS srityje numatytas kaip integrali jų kompetencijų tobulinimo dalis.
Darbuotojų sveikatos priežiūra
22. Įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad profesinė sveikata – darbuotojų sveikata, kuriai išsaugoti ir stiprinti vykdoma darbo aplinkos kenksmingų veiksnių, lemiančių sveikatos pakenkimus, prevencija, darbo aplinkos pritaikymas darbuotojų fiziologinėms ir psichologinėms galimybėms, darbuotojų sveikatos priežiūra, įgyvendinamos sveikatos stiprinimo priemonės. Vadovaujantis Įstatymu ir jį įgyvendinančiais norminiais teisės aktais, atliekamas privalomas darbuotojų sveikatos tikrinimas ASPĮ ir darbuotojų sveikatos būklės stebėsena, stiprinama darbuotojų sveikata įmonėse.
Privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimai nustatyti Įstatymo 21 straipsnyje. Įgyvendinant Įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Privalomo įsidarbinančių asmenų, darbuotojų ir asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogeninių, mutageninių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų naudojimo darbo procese, sveikatos patikrinimo ir apmokėjimo tvarkos aprašas. Privalomą darbuotojų sveikatos tikrinimą reglamentuoja Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Aprašas). Šiuo metu galiojančiame Apraše yra nurodyti pavojingi darbai, kurių sąrašas buvo sudarytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“. Kadangi minėtas Vyriausybės nutarimas nuo 2020 m. gegužės 1 d. pripažintas netekusiu galios, Apraše tikslinga atsisakyti nuostatų, susijusių su pavojingais darbais, atitinkamai įtraukiant nuostatas dėl darbuotojų, kurių darbo vietoje yra nustatyti fiziniai (arba pavojingi) rizikos veiksniai, sveikatos tikrinimo.
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Higienos instituto interneto svetainėse paskelbtos metodinės rekomendacijos „Profilaktiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai“, kaip pagerinti darbuotojų profilaktinių sveikatos tikrinimų kokybę, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai darbuotojai ir darbdaviai skundžiasi profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugų kokybe, todėl būtų tikslinga sistemiškai įvertinti ASPĮ atliekamų darbuotojų profilaktinių sveikatos tikrinimų kokybę ir gauti rekomendacijas dėl jos gerinimo.
Įmonėse darbuotojų sveikatos būklės stebėseną bei darbuotojų sveikatos stiprinimo priemones vykdo profesinės sveikatos specialistai. Nuostatuose apibrėžta, kas yra profesinės sveikatos specialistas. Tai sveikatos priežiūros specialistas, turintis aukštąjį medicinos, visuomenės sveikatos ar slaugos išsilavinimą ir atitinkantis Profesinės sveikatos specialistų, galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-271 „Dėl Profesinės sveikatos specialistų, galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus; nustatytos profesinės sveikatos specialistų funkcijos: stebi darbuotojų sveikatos būklę, atsižvelgdami į darbo procesą; organizuoja pirmosios pagalbos teikimą; dalyvauja atliekant NAD ir profesinių ligų tyrimą ir analizuoja jų priežastis; konsultuoja darbuotojų sveikatos apsaugos, darbo procesų pritaikymo darbuotojų galimybėms ir asmens apsaugos priemonių panaudojimo klausimais; organizuoja sveikos gyvensenos mokymus; rengia darbuotojų sveikatos stiprinimo programas ir organizuoja jų įgyvendinimą. Tačiau profesinės sveikatos specialistai privalo būti įdarbinami ir minėtos funkcijos vykdomos tik įmonėse, užsiimančiose Nuostatų 1 ir 2 priede įvardytų EVR veikla ir atitinkamai turinčiose 100 ir daugiau arba 200 ir daugiau darbuotojų. Higienos instituto 2019 m. atlikto tyrimo „Profesinės sveikatos paslaugų Lietuvos įmonėse prieinamumas“ duomenimis, profesinės sveikatos paslaugų teikimas yra užtikrinamas tik 4 proc. Lietuvos įmonių darbuotojų, iš dalies profesinės sveikatos paslaugos prieinamos 11,5 proc. dirbančiųjų. Šiuo metu rengiama Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programa, į kurią numatoma įtraukti priemones, skirtas profesinės sveikatos priežiūros paslaugoms plėtoti.
TREČIASIS SKIRSNIS
SVEIKATOS KRIZĖS
Pasirengimas reaguoti į grėsmes
23. Pasaulinė COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemija, kilusi 2019–2020 m., tapo dideliu iššūkiu užtikrinant darbuotojams saugią ir sveiką darbo aplinką. Dėl pasaulį apėmusios krizės sutrikus galimybei įsigyti asmeninių apsaugos priemonių ir kitų priemonių, būtinų įstaigų veiklos vykdymui užtikrinti (medicinos (pvz., medicininių kaukių), dezinfekcinių priemonių) (toliau – apsaugos priemonės), o sukauptais rezervais nepajėgiant patenkinti išaugusio apsaugos priemonių poreikio, apsaugos priemonių stygių labiausiai pajuto asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos paslaugas teikiančios įstaigos bei kiti subjektai, kurie karantino laikotarpiu privalėjo užtikrinti būtinųjų funkcijų vykdymą ir paslaugų teikimą. Tokia situacija atskleidė nepakankamas egzistuojančios apsaugos priemonių kaupimo sistemos galimybes ir paskatino sukurti mechanizmą, kuris padėtų užtikrinti tinkamą pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.
Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. lapkričio 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymą, kuriuo įtvirtino, kad atitinkamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įmonės ir organizacijos, kiti ūkio subjektai privalo kaupti apsaugos priemones. Savivaldybių administracijos privalo kaupti apsaugos priemonių atsargas savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, ūkio subjektams, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė. Savivaldybių administracijų sukauptos atsargos būtų naudojamos tais atvejais, jei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir savivaldybių ūkio subjektams neužtektų pačių sukauptų apsaugos priemonių.
Įgyvendinant Civilinės saugos įstatymo nuostatas, savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų, kurie privalo sukaupti apsaugos priemonių atsargas, sąrašas, laikotarpis, kuriam turi būti sukauptos apsaugos priemonių atsargos, apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), sąrašas buvo nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 286 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo atitinkamų nuostatų įgyvendinimo“. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-160 „Dėl Valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų, savivaldybių administracijų kaupiamų asmeninės apsaugos priemonių ir kitų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), atsargų sąrašo bei šių priemonių kiekio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo nustatytas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, kitiems ūkio subjektams sukauptinų apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), sąrašas, kiekis ir savivaldybių administracijų direktoriams sukauptinų apsaugos priemonių sąrašas, kiekis.
Atlikus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V‑2225 „Dėl Sveikatos priežiūros sistemos subjektuose kaupiamų asmeninės apsaugos priemonių ir kitų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių, skirtų pasirengti ekstremaliųjų situacijų, sukeltų cheminių, biologinių veiksnių, branduolinių ar radiologinių avarijų bei teroristinių išpuolių likvidavimui ir jų padarinių šalinimui, atsargų sąrašų ir šių priemonių minimalaus sukauptino kiekio (normatyvų) bei kaupimo terminų tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytas sukauptinų apsaugos priemonių, skirtų sveikatos priežiūros sistemos subjektuose dirbančiam personalui apsisaugoti teikiant pagalbą nukentėjusiesiems ar vykdant kitas pavestas funkcijas cheminės, biologinės, branduolinės, radiologinės kilmės ekstremaliųjų situacijų bei teroristinių išpuolių atvejais, sąrašas, šių priemonių minimalus sukauptinas kiekis (normatyvai) bei kaupimo terminai.
24. Siekiant padėti darbdaviams valdyti pandemijos keliamas rizikas, priimti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – OV) sprendimai dėl apsaugos priemonių naudojimo sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas teikiančiose įstaigose (2020 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. V-754 „Dėl asmeninės apsaugos priemonių naudojimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagal saugumo lygius“; 2020 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. V-917 „Dėl Asmeninės apsaugos priemonių naudojimo socialines paslaugas teikiančiose įstaigose pagal saugumo lygius“). Parengta informacija, rekomendacijos, metodinė medžiaga patalpų valymo ir dezinfekcijos klausimais.
Siekdama padėti darbdaviams ir darbuotojams greičiau ir efektyviau valdyti naujus iššūkius, VDI parengė ir VDI interneto svetainėje paskelbė įvairių rekomendacijų dėl darbo organizavimo COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos metu.
Ekstremaliosios situacijos metu daug dėmesio reikalauja ne tik darbuotojų fizinės darbo sąlygos, bet ir jų psichikos sveikata. Siekiant suvaldyti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos sukeltas psichologines pasekmes, informuoti visuomenę ir kontaktinį darbą dirbančius specialistus apie psichologinės pagalbos galimybes, sukurta Nacionalinio psichikos sveikatos tinklapio pagalbasau.lt nauja versija. Parengtos ir Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje paskelbtos rekomendacijos ASPĮ darbuotojams (gydytojams, slaugytojams, kitam medicinos personalui), kaip rūpintis savo emocine sveikata COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos metu. Stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms, tiesiogiai dirbančioms su COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pacientais, teiktos konsultacinės paslaugos dėl personalo psichoemocinio klimato palaikymo ekstremaliosios situacijos metu.
25. COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos metu bendram tikslui buvo sutelkti skirtingų sektorių kontrolės institucijų pajėgumai: OV 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. V‑2347 „Dėl ekstremaliosios situacijos metu taikomų apribojimų laikymosi kontrolės“ Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybių administracijų direktoriams, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, VDI ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pavesta vykdyti ekstremaliosios situacijos metu taikomų apribojimų laikymosi kontrolę ir teikti konsultacijas atitinkamos srities ūkinės veiklos, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo ribojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ ir OV sprendimų įgyvendinimo klausimais teisės aktais kiekvienai institucijai pavestose ūkio subjektų, veiklų priežiūros srityse ir (arba) kontrolės objektuose.
IV SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
27. Veiksmų plano veiksmai, laukiami rezultatai, vykdymo terminas ir atsakingi vykdytojai numatyti Veiksmų plano priede.
28. Veiksmų plano įgyvendinimo stebėseną atlieka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Veiksmų plano priede nurodyti atsakingi vykdytojai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki vasario 1 dienos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitas, kuriose įvertina pasiektus rezultatus.
29. Veiksmai finansuojami iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų bendrųjų asignavimų atsakingiems vykdytojams, ES fondų ir kitų lėšų, gautų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakingi vykdytojai lėšų konkretiems veiksmams vykdyti poreikį numato savo planavimo dokumentuose (strateginiuose veiklos planuose, metiniuose veiklos planuose). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmai finansuojami iš asignavimų, skirtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atitinkamų metų strateginio veiklos plano Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo programos tęstinei priemonei 09-006-11-02-01 (TP) „Sudaryti sąlygas ministerijos veiklai“ įgyvendinti, VDI veiksmai finansuojami iš asignavimų, skirtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atitinkamų metų strateginio veiklos plano Užimtumo didinimo programos tęstinei priemonei 09-001-02-09-07 (TP) „Sudaryti sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos veiklai“ įgyvendinti, išskyrus atvejus, kai Veiksmų plano priede nurodytos kitos įgyvendinamos priemonės.
2022–2027 m. darbuotojų
saugos ir sveikatos
veiksmų plano
priedas
2022–2027 M. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKSMAI, LAUKIAMI REZULTATAI, VYKDYMO TERMINAS IR ATSAKINGI VYKDYTOJAI
| Uždavinio pavadinimas |
Veiksmo pavadinimas |
Laukiami rezultatai |
Vykdymo terminas |
Atsakingi vykdytojai |
| Tikslas – numatyti ir valdyti pokyčius darbe, kuriuos lemia žalioji, skaitmeninė ir demografinė pertvarkos |
||||
| 1. Peržiūrėti ir pagal poreikį atnaujinti darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į žaliąją, skaitmeninę ir demografinę pertvarką |
1.1. Parengti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą, įgyvendinant Europos Komisijos rengiamą 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 89/654/EEB dėl būtiniausių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų (pirmoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) pakeitimą |
Parengtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas |
2025 m. |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) |
|
|
1.2. Parengti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. V-65 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo projektą, įgyvendinant Europos Komisijos rengiamą 1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyvos 90/270/EEB dėl saugos ir sveikatos apsaugos būtiniausių reikalavimų dirbant su displėjaus ekrano įrenginiais (penktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 87/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) pakeitimą |
Parengtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. V-65 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo projektas |
2024 m. |
SAM |
|
|
1.3. Parengti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. A1‑184/V‑546 „Dėl Darbo su asbestu nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą, įgyvendinant Europos Komisijos rengiamą 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe, pakeitimą |
Parengtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. A1-184/V-546 „Dėl Darbo su asbestu nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas |
2024 m. |
SADM, SAM |
|
|
1.4. Parengti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo projektą, įgyvendinant Europos Komisijos rengiamą 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvos 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), pakeitimą (dėl švino ir diizocianatų) ir rengiamą 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe, pakeitimą |
Parengtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo projektas |
2024 m. |
SAM, SADM |
|
|
1.5. Parengti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo projektą, įgyvendinant Europos Komisijos rengiamą 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), pakeitimą (dėl kobalto) |
Parengtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo projektas |
2026 m. |
SAM, SADM |
| 2. Didinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) atliekamų patikrinimų DSS klausimais veiksmingumą |
2.1. Organizuoti VDI inspektorių, atliekančių statybviečių patikrinimus, mokymus DSS klausimais |
Suorganizuoti 2 mokymai kasmet. Apmokyta 20 VDI inspektorių kasmet |
2022–2027 m. |
VDI |
|
|
2.2. Didinti VDI atliekamų įmonių patikrinimų darbo vietose skaičių |
VDI atliekamų patikrinimų darbo vietose skaičiaus padidėjimas 20 proc. per laikotarpį, lyginant su 2021 m. |
2022–2027 m. |
VDI |
| 3. Stebėti ir stiprinti darbuotojų psichikos sveikatą |
3.1. Įsteigti VDI atskirą skyrių psichologinio smurto prevencijai vykdyti ir pagalbai darbuotojams, patyrusiems psichologinį smurtą darbe, teikti |
VDI įsteigtas atskiras skyrius |
2022 m. |
VDI |
| Tikslas – gerinti nelaimingų atsitikimų darbe (toliau – NAD), profesinių ligų ir su darbu susijusių sveikatos problemų prevenciją |
||||
| 4. Siekti nulinio mirčių skaičiaus darbe |
4.1. Organizuoti studiją dėl profesinės rizikos valdymo kompetencijų, skirtą įmonių DSS specialistų, VDI inspektorių, savarankiškai dirbančių asmenų mokymo, švietimo poreikiams ir galimybėms įvertinti, vykdant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022–2024 metų strateginio veiklos plano Užimtumo didinimo programos tęstinę priemonę 09-001-02-09-08 (TP) „Atlikti studijas dėl profesinės rizikos valdymo kompetencijų; dėl darbdavių motyvavimo įgyvendinti DSS reikalavimus; dėl VDI išteklių“ (toliau – SADM SVP priemonė 09-001-02-09-08 (TP)) |
Suorganizuota studija dėl profesinės rizikos valdymo kompetencijų |
2022 m. |
VDI, SADM |
|
|
4.2. Organizuoti studiją dėl darbdavių motyvavimo (skatinimo ir sankcijų) įgyvendinti DSS reikalavimus, vykdant SADM SVP priemonę 09-001-02-09-08 (TP) |
Suorganizuota studija dėl darbdavių motyvavimo įgyvendinti DSS reikalavimus |
2022 m. |
VDI, SADM |
|
|
4.3. Organizuoti studiją dėl VDI išteklių (pakankamumo, paskirstymo efektyvumo ir efektyvumo didinimo), atsižvelgiant į skirtingas priežiūros sritis, vykdant SADM SVP priemonę 09-001-02-09-08 (TP) |
Suorganizuota studija dėl VDI išteklių |
2022 m. |
VDI, SADM |
|
|
4.4. Įgyvendinti 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – Plėtros programa), numatytą pažangos priemonę „Efektyvinti profesinės rizikos valdymą įmonėse ir savarankiškai dirbant“, vykdant SADM atitinkamų metų strateginio veiklos plano Užimtumo didinimo programos pažangos priemonę 09-001-02-09-03 (PP) (įmonių profesinės rizikos valdymo specialistų ir VDI inspektorių kompetencijų tobulinimas, savarankiškai dirbančių asmenų švietimas) |
Asmenų, kurie, baigę dalyvauti veiklose, įgijo arba patobulino profesinės rizikos vertinimo ir priežiūros (kontrolės) kompetencijas, dalis, proc. (95 proc.) |
2023–2027 m. |
VDI, SADM |
|
|
4.5. Įgyvendinti Plėtros programoje numatytą pažangos priemonę „Tobulinti mechanizmą, skatinantį darbdavius įgyvendinti DSS reikalavimus“, vykdant SADM atitinkamų metų strateginio veiklos plano Užimtumo didinimo programos pažangos priemonę 09-001-02-09-04 (PN) (DSS teisinės sistemos efektyvumo ir VDI (DSS) priežiūros veiklos efektyvumo didinimas) |
Sunkių ir mirtinų NAD, neskaičiuojant įvykių, įvykusių dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, skaičiaus, tenkančio 100 tūkst. darbuotojų, mažėjimas, proc. |
2024–2027 m. |
SADM, VDI |
|
|
4.6. Parengti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, siekiant supaprastinti darbuotojų patirtų eismo įvykių tyrimą, nustatant, kad juos atliks pačios įmonės |
Parengtas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas |
2022 m. |
SADM |
|
|
4.7. Parengti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. A1‑22/D1-34 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą, siekiant įgyvendinti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 4, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą ir papildyti jį kitais aktualiais reikalavimais, atsižvelgiant į Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 „Dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“, taikymo praktiką |
Parengtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. A1‑22/D1-34 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas |
2022 m. |
SADM, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – AM), VDI |
|
|
4.8. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 346 „Dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“ |
Parengtas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 346 „Dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios projektas |
2022 m. |
VDI |
|
|
4.9. Parengti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ pakeitimo projektą, siekiant atnaujinti DSS reikalavimus |
Parengtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ pakeitimo projektas |
2022 m. |
AM |
|
|
4.10. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo projektą, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymą |
Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo projektas |
2022 m. |
SADM |
|
|
4.11. Organizuoti informacijos apie NAD ir profesinių ligų padarinius kampaniją, skirtą darbuotojams |
Suorganizuota informacijos apie NAD ir profesinių ligų padarinius kampanija |
2023–2024 m. |
VDI |
| 5. Skatinti sveikatinimo veiklą darbe |
5.1. Parengti metodines rekomendacijas įmonėms, kaip rengti ir įgyvendinti alkoholio vartojimo prevencijos programas ar jų priemones veiksmingai alkoholio vartojimo prevencijai darbo vietose vykdyti |
Parengtos įmonėms skirtos metodinės rekomendacijos dėl alkoholio vartojimo prevencijos programų / priemonių darbo vietose |
2023 m. |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinis psichikos sveikatos centras |
| 6. Šviesti, mokyti ir konsultuoti darbdavius ir darbuotojus profesinės rizikos vertinimo ir prevencijos priemonių bei kitais DSS klausimais |
6.1. Dalyvauti 2020–2022 m. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Europos saugių darbo vietų kampanijoje „Saugiose darbo vietose mažesnis krūvis“ |
Informacijos sklaida apie su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevenciją darbo vietose |
2022 m. |
VDI |
|
|
6.2. Viešinti Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros vykdomus projektus |
Informacijos apie DSS prevenciją sklaida |
2022–2027 m. |
VDI |
|
|
6.3. Dalyvauti 2023–2025 m. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros saugių darbo vietų kampanijoje, skirtoje darbuotojų saugos ir sveikatos efektyviam valdymui skaitmeninėje darbo aplinkoje |
Informacijos apie DSS valdymą sklaida, plėtojantis skaitmeninėms technologijoms |
2023–2025 m. |
VDI |
| 7. Gerinti darbuotojų sveikatos priežiūrą |
7.1. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Privalomo įsidarbinančių asmenų, darbuotojų ir asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogeninių, mutageninių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų naudojimo darbo procese, sveikatos patikrinimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą, siekiant įgyvendinti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 5 dalį |
Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Privalomo įsidarbinančių asmenų, darbuotojų ir asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogeninių, mutageninių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų naudojimo darbo procese, sveikatos patikrinimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas |
2022 m. |
SAM |
|
|
7.2. Parengti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo projektą, siekiant atsisakyti nuostatų dėl pavojingų darbų |
Parengtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo projektas |
2022 m. |
SAM |
|
|
7.3. Atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų planinį patikrinimą, siekiant įvertinti privalomo darbuotojų ir įsidarbinančių asmenų sveikatos tikrinimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, ir, atsižvelgiant į patikrinimo išvadas, imtis veiksmų šių patikrinimų kokybei gerinti ir prieinamumui užtikrinti |
Atliktas asmens sveikatos priežiūros įstaigų planinis patikrinimas |
2022 m. |
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos |
| Tikslas – gerinti pasirengimą galimoms sveikatos krizėms ateityje |
||||
| 8. Stiprinti pasirengimą reaguoti į galimas sveikatos grėsmes ateityje |
9.1. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1198 „Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų“ pakeitimo projektą, atsižvelgiant į Europos Komisijos iki 2022 m. atnaujintą Komisijos rekomendaciją dėl profesinių ligų, kad į jų sąrašą būtų įtraukta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) |
Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1198 „Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų“ pakeitimo projektas |
2023 m. |
SAM, SADM |