Administracinė byla Nr. A-2401-968/2024
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00333-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės,
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui D. K. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,
vertėjai Kristinai Dolininai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) piliečiui D. K., gim., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis), taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 mėnesių laikotarpiui iki 2024 m. lapkričio 23 d., bet ne ilgiau nei bus galutinai išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas.
2. Centras teikimą grindė šiais argumentais:
2.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką pirmą kartą atvyko 2021 m., pateikė prieglobsčio prašymą. Tais pačiais metais Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti jį į kilmės valstybę, sprendimas įsiteisėjęs. Užsienietis buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu buvo apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre, iš kur 2022 m. lapkričio 7 d. pasišalino.
2.2. 2024 m. rugpjūčio 21 d. užsienietis pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Dublino III reglamentas) buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir jam būnant Lietuvos Respublikos teritorijoje jis pateikė pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
2.3. Patikrinus Vidaus reikalų informacinės sistemos VRIS duomenų bazę ir Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS nustatyta, kad duomenų apie Užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą nėra. Taip pat nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje turi prieglobsčio prašytojo statusą. Patikrinus ieškomų asmenų registrą, duomenų apie minėto užsieniečio paiešką bei uždraudimą atvykti į Šengeno erdvę nėra. Patikrinus vizų modulį, duomenų apie išduotas ir galiojančias vizas nenustatyta.
2.4. Užsienietis jau buvo Lietuvos Respublikoje, taip pat jo prieglobsčio prašymas buvo galutinai išnagrinėtas bei buvo priimtas galutinis sprendimas, tačiau užsienietis, turėdamas laisvą judėjimo teisę, pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir tokiu būdu sutrukdė įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo į kilmės valstybę. Užsienietis buvo gražintas iš Vokietijos Federacines Respublikos, o tai reiškia, kad jis neteisėtai keliavo į kitas Europos Sąjungos valstybes, kur galimai slapstėsi iki kol buvo sulaikytas.
2.5. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis linkęs pažeidinėti tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos valstybių įstatymus, kad turėdamas laisvą judėjimo laisvę jis pakartotinai gali bandyti pasišalinti arba pasislėpti ir tokiu būdu nebus tinkamai išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas bei priimti galutiniai sprendimai, siekiamiems tikslams pasiekti būtina suvaržyti Užsieniečio judėjimo laisvę.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.
4. Teismas nustatė šias bylos faktines aplinkybes:
4.1. 2021 m. vasarą užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos. Jis prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis D. K., neturėjo su savimi jokių tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.
4.2. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 21S16468 nutarė prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės.
4.3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 21S35173 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į CSIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su minėtu sprendimu, užsienietis jį apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė užsieniečio skundą.
4.4. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 18 d. sprendimu nusprendė įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
4.5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje – iki 2023 m. vasario 18 d., bet ne ilgiau nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nesutikdamas su priimtu sprendimu užsienietis pateikė skundą. LVAT 2022 m. spalio 19 d. nutartimi skundą tenkino, pakeitė apylinkės teismo sprendimą ir taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki 2023 m. sausio 31 d., bet ne ilgiau nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
4.6. 2022 m. lapkričio 7 d. 9.19 val. Užsienietis išėjo iš apgyvendinimo vietos ir nustatytu laiku negrįžo.
4.7. 2024 m. rugpjūčio 21 d. pagal Dublino III reglamentą Užsienietis buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos Federacinės Respublikos.
5. Teismas nusprendė, kad byloje egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4, 7 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, nes kol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje negalima vertinti, kad yra aiškūs motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Be to, apgyvendintas VSAT, Užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką ir išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.
6. Atsižvelgdamas į Užsieniečio elgesį (sužinojęs, kad atsisakyta suteikti jam prieglobstį išvyko iš Lietuvos Respublikos), teismas sprendė, jog Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti gautinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis.
III.
7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
8. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Užsieniečio sulaikymo pagrindai grindžiami Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies
2–4 punktais, tačiau nei vienas iš nurodytų pagrindų pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas, nes prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytais atvejais.
8.2. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. vasarą, jo prieglobsčio prašymas buvo priimtas nagrinėti iš esmės 2021 m. rugpjūčio 26 d. Užsienietis iki LVAT 2022 m. spalio 19 d. nutarties, kuria nuspręsta pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, buvo laikomas de facto (faktiškai, iš tikrųjų) sulaikymo sąlygomis, t. y., asmuo daugiau nei metus laiko buvo sulaikytas, bijodamas būti deportuotas į kilmės valstybę, kur jam gresia persekiojimo veiksmai, pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Užsienietis supranta padaręs klaidą, nurodo jos daugiau nekartosiąs, prašo teismo atsižvelgti į faktą, kad pažeidimas vienkartinis, padarytas prieš beveik 2 metus.
8.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog Užsienietis yra de facto sulaikytas, nes jis laikomas sulaikytų asmenų bendrabutyje, nustatant teisę judėti tik bendrabučio ribose, kuris yra aptvertas tvora ir atribotas nuo likusios Centro teritorijos be teisės laisvai judėti visoje Centro teritorijoje. Užsieniečiui iš esmės sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose, jo judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje ir jo prieigose budinčių pareigūnų, išeiti iš šios zonos jam negalima (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2022 m. birželio 30 d. sprendimas M. A. byloje C-72/22 PPU, ECLI:EU:C:2022:505).
8.4. Pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad klausimų dėl asmens tapatybės nėra keliama, nėra duomenų, kad asmuo keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar kad nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, todėl Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti ir netaikant Užsieniečiui jo laisvę varžančios priemonės, kas yra pagrindas taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų.
9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Užsieniečiui nuo 2022 m. spalio 19 d. jau buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė be judėjimo laisvės apribojimų, tačiau jis tyčia 2022 m. lapkričio 7 d. neteisėtai išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, todėl nebuvo galimybės įvykdyti Migracijos departamento sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Apelianto prašomas taikyti apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų nepasiektų tokios priemonės taikymo tikslų. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.
9.2. Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, neturėdamas su savimi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Būdamas sulaikytu jis pateikė prieglobsčio prašymą ir pasišalino iš apgyvendinimo vietos, kadangi siekė išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas manyti, kad siekiami tikslai gali būti pasiekti tik apribojus apelianto judėjimo laisvę, todėl jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga. Apelianto judėjimo laisvės ribojimas iš viso trunka 15 mėnesių ir neviršija Įstatyme nustatyto maksimalaus 18 mėnesių termino.
9.3. Apelianto argumentai, kad jis de facto yra sulaikytas, yra nepagrįsti. Kaip nurodė LVAT 2024 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2044-520/2024, nors judėjimo laisvė apribota tam tikroje teritorijoje, tačiau yra suteikiama teisė joje judėti bet kuriuo paros metu. Be to, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis teikė prašymą apgyvendinimo vietos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui išvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ir jam nebuvo leista to padaryti.
9.4. Užsieniečio pateiktoje Centro teritorijos nuotraukoje pateikta informacija neatitinka tikrovės. Nuotraukoje, vaizduojančioje neva Centro teritorijos ribas, yra apibrėžta ¼ teritorijos dalis, iš tiesų priklausanti Centrui. Sprendžiant iš nuotraukoje esančių pastatų išdėstymo, darytina išvada, kad ji buvo padaryta 2021 m. pabaigoje – 2022 m. pradžioje. Apeliantas klaidingai nurodo užsieniečių, teismo sprendimu apgyvendintų taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatančią pareigą neišeiti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be vadovo leidimo, judėjimo ribas. Apeliantas turi teisę judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, jis gali laisvai judėti savo aukšte bei gyvenamojo pastato kieme. Taip pat Centro patalpose yra įrengta laisvalaikio patalpa, biblioteka, maldos kambarys. Apeliantas gali išeiti ir būti lauke bet kurią dieną visos paros metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas ir Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, todėl konstatavo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
12. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti ir netaikant Užsieniečiui jo laisvę varžančios priemonės, todėl yra pagrindas taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016, 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1935-552/2024).
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).
15. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).
17. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje yra nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.
18. Įvertinusi bylos duomenis, susijusius su Užsieniečio patekimu į šalį bei buvimu čia, taip pat charakterizuojančius jį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytam pagrindui, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, įvertinus Įstatymo
113 straipsnio 5 dalies 2–4, 7 punktuose nurodytas aplinkybes, nes kol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje negalima daryti išvados, kad yra aiškūs motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT ir išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.
19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Užsieniečiui de facto yra taikomas sulaikymas, bei dėl ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendime, priimtame byloje C‑72/22, kuriame buvo vertinamas Įstatymo teisinis reguliavimas, leidžiantis taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo įstaigai priklausančioje teritorijoje, padarytą išvadą, kad trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė, pažymi, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo yra pasikeitęs ir nėra tapatus minimoje ESTT byloje aptartam reglamentavimui: šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad užsienietis, apgyvendintas apibrėžtoje teritorijos, gali iš jos išvykti, gavęs Centro vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą. Pažymėtina, jog Centre Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Užsienietis būtų kreipęsis į Centro vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš Centro teritorijos, ir toks leidimas jam nebūtų duotas.
20. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas, jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką bei neteisėtai iš jos pasišalino, neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė vertintina kaip proporcinga siekiamam tikslui.
21. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija