LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL SAVIVALDYBIŲ KULTŪROS POLITIKOS GAIRIŲ PATVIRTINIMO

 

2024 m. gruodžio 6 d. Nr. ĮV-992

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi,

tvirtinu Savivaldybių kultūros politikos gaires (pridedama).

 

 

 

Laikinai einantis kultūros ministro pareigas                                                 Simonas Kairys

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2024 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-992

 

 

SAVIVALDYBIŲ KULTŪROS POLITIKOS GAIRĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    Savivaldybių kultūros politikos gairės (toliau ‒ Gairės) reglamentuoja kultūros politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenos, renkamų kultūros statistikos rodiklių, tolygaus ir kokybiško kultūros paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose, Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatytų bendradarbiavimo sričių įgyvendinimo rekomendacijas.

2.    Gairėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme, Lietuvos Respublikos dainų švenčių tradicijos įstatyme, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatyme, Kultūros politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme, Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

 

II SKYRIUS

KULTŪROS POLITIKOS TIKSLO IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO SAVIVALDYBĖSE STEBĖSENA, RENKAMI KULTŪROS STATISTIKOS RODIKLIAI

 

 

3.   Kultūros politikos tikslo ir uždavinių, įtvirtintų Kultūros politikos pagrindų įstatyme, įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenos (toliau – stebėsena) paskirtis – rinkti, valdyti ir naudoti objektyvius kultūros būklės ir procesų rodiklius ir rezultatus, reikalingus priimti įrodymais pagrįstus kultūros politikos įgyvendinimo sprendimus. Stebėsenos metu surinktais rodikliais ir rezultatais pagrįsti sprendimai užtikrina aukštą jų kokybę ir maksimaliai naudingas pasekmes, didina jų skaidrumą, leidžia įvertinti objektyvią faktinę būklę ir realius pokyčius.

4.   Gairės nereglamentuoja stebėsenos ir statistikos rodiklių, kuriuos savivaldybės renka ir teikia Valstybės duomenų agentūrai ar kitoms valstybės institucijoms, įgyvendindamos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ar kitus teisės aktus.

5.   Pagrindiniai valstybės kultūros politikos prioritetai, spręstinos problemos ir siektini rodikliai įtvirtinti:

5.1.                    Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“; 

5.2.                    2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane (NPP), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998;

5.3.                    Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789;

5.4.                    2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 781.

6.   Planuojant kultūros finansavimą, kultūros funkcijoms atlikti skirtos savivaldybių infrastruktūros plėtrą, savivaldybės investicijas rekomenduojama atsižvelgti į prioritetus, rodiklius ir priemones, nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje.

7.   Savivaldybių kultūros politikos prioritetai ir stebėsenos rodikliai nustatomi planavimo dokumentuose, rengiamuose Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

8.   Pagrindiniai stebėsenos principai:

8.1.                    stebėsena vykdoma periodiškai;

8.2.                    stebėsenai naudojami tokie rodikliai, kurie skaičiuojami valstybės mastu;

8.3.                    stebėsenos rodiklio formuluotė turi būti aiški ir lengvai suprantama;

8.4.                    stebėsenos rodiklis turi būti logiškai susijęs su strateginiu tikslu, uždaviniu, priemone ar projektu, kurio stebėsenai yra pasirinktas;

8.5.                    stebėsenos rodiklis turi būti specifiškas, aiškiai atspindintis, kokio pokyčio yra siekiama;

8.6.                    stebėsenos rodiklio duomenų šaltinis turi būti lengvai identifikuojamas.

9.   Savivaldybėje matuojamus stebėsenos rodiklius rekomenduojama nustatyti atsižvelgiant į:

9.1.                    Gairių 5 ir 6 punktuose nurodytuose teisės aktuose įtvirtintus rodiklius, kurie savivaldybės institucijoms padėtų įgyvendinti kultūros politiką.

9.2.                    vertinant savivaldybių kultūros įstaigų veiklą – į Vieningą kultūros ministro valdymo sričių biudžetinių įstaigų bendrųjų funkcijų ir veiklos vertinimo kriterijų rinkinį, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-748 „Dėl Vieningo kultūros ministro valdymo sričių biudžetinių įstaigų veiklos stebėsenos rodiklių rinkinio patvirtinimo“, išskyrus savivaldybių viešąsias bibliotekas, kurių veiklos vertinimą rekomenduojama atlikti atsižvelgiant į Bibliotekų veiklos statistinių ataskaitų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-695 „Dėl bibliotekų veiklos statistinių ataskaitų formų patvirtinimo“;

9.3.                    vertinant kultūros įstaigų lankytojų pasitenkinimą savivaldybės kultūros įstaigų teikiamomis paslaugomis – į Kultūros įstaigų vartotojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo metodiką, patvirtintą kultūros ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ĮV-675 “Dėl Kultūros įstaigų vartotojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo metodikos patvirtinimo“;

9.4.                    kitas kokybines ar kiekybines faktinių duomenų reikšmes, kurios savivaldybės institucijoms padėtų įgyvendinti kultūros politiką.

10. Savivaldybių institucijoms ir įstaigoms rekomenduojama aktyviai dalyvauti (teikti duomenis, rodiklių reikšmes ir kitą informaciją) Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos ir kitų subjektų vykdomuose kultūros tyrimuose.

 

III SKYRIUS

TOLYGUS IR KOKYBIŠKAS KULTŪROS PASLAUGŲ TEIKIMAS SAVIVALDYBIŲ TERITORIJOSE

 

11.   Tolygaus ir kokybiško kultūros paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose uždaviniai:

11.1. siekti tolygaus kultūros įstaigų tinklo;

11.2. sudaryti sąlygas savivaldybės teritorijoje veikiantiems kultūros dalyviams tobulinti kompetenciją;

11.3. skatinti kultūros raiškos įvairovę savivaldybės teritorijoje;

11.4. stiprinti savivaldybės ar regiono kultūrinį savitumą;

11.5. skatinti tarptautinį ir skirtinguose Lietuvos regionuose ir savivaldybėse veikiančių kultūros dalyvių bendradarbiavimą;

12.   Siekiant tolygaus kultūros įstaigų tinklo savivaldybėms rekomenduojama:

12.1. finansinėmis ir nefinansinėmis paskatomis sudaryti galimybes nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms kultūros srityje, teikti kultūros paslaugas ir (ar) įgyvendinti bendrus projektus ar veiklas kartu su savivaldybių kultūros įstaigomis;

12.2. bendradarbiauti su kitomis savivaldybėmis ar pasitelkti kitus kultūros dalyvius, siekiant teikti kokybiškesnes kultūros paslaugas, racionaliai naudoti išteklius ar neturint objektyvių galimybių savarankiškai užtikrinti įstatymuose numatytų kultūros įstaigų veiklos įgyvendinimą;

12.3. didinti savivaldybės kultūros įstaigų ir teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą specialiųjų poreikių turintiems lankytojams, dalyvauti valstybės vykdomuose projektuose ir iniciatyvose;

12.4. modernizuoti ir įveiklinti kultūros infrastruktūros objektus sudarant galimybes didinti kultūros paslaugų prieinamumą nepriklausomai nuo asmenų gyvenamosios vietos, socialinės padėties ar kitų apribojimų;

12.5. organizuoti kultūros paslaugų teikimą ir kultūros įstaigų veiklą atsižvelgiant į kitose srityse priimtus sprendimus, teikiamas viešąsias paslaugas ir turimą infrastruktūrą;

12.6. sudaryti galimybes ir skatinti savivaldybės kultūros įstaigose kuriamo ir saugomo kultūros paveldo, meno kūrybos ir kitų kūrybinės veiklos rezultatų skaitmeninimą;

12.7. skatinti kultūros ir kūrybinių industrijų (toliau – KKI) indėlį į tvarią ir socialiai atsakingą ekonomiką sudarant sąlygas vykdyti veiklą savarankiškai dirbantiems meno kūrėjams ir nevyriausybinėms organizacijoms;

12.8. kultūros paslaugų teikimo sistemą organizuoti taip, kad pačios būtiniausios ir dažnai naudojamos paslaugos būtų teikiamos bent savivaldybės centre, o santykinai rečiau naudojamos kultūros paslaugos – apskričių centruose ar bent vienoje funkcinei zonai priklausančios savivaldybės teritorijoje.

13Sudarant sąlygas savivaldybės teritorijoje veikiantiems kultūros dalyviams tobulinti kompetenciją savivaldybėms rekomenduojama:

13.1. sudaryti sąlygas tikslingai ir sistemingai tobulinti savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojų bendrąsias, vadybines ir profesines kompetencijas;

13.2. užtikrinti savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojų dalyvavimą Kultūros ministerijos organizuojamame kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo procese;

13.3. ugdyti gyventojų pilietiškumo kompetencijas, stiprinti gebėjimą kritiškai vertinti informaciją ir jų atsparumą informacinėms grėsmėms, užtikrinti gyventojų medijų ir informacinio raštingumo mokymų paslaugos prieinamumą ir plėtrą;

13.4. pasitelkti savivaldybių viešąsias bibliotekas vietos bendruomenių aprūpinimui informacija ir valstybės elektroninių paslaugų plėtros skatinimui.

14.   Skatinant kultūros raiškos įvairovę savivaldybės teritorijoje savivaldybėms rekomenduojama:

14.1. sudaryti sąlygas visoms visuomenės grupėms dalyvauti kultūroje;

14.2. užtikrinti savivaldybės teritorijoje kuriamo profesionaliojo meno, vykdomos kultūrinės edukacijos, kitų kultūros paslaugų įvairovę;

14.3. savivaldybių kultūros įstaigoms bendradarbiauti su švietimo įstaigomis, meno kūrėjais ir skatinti meno kūrėjų veiklą;

14.4. skatinti tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvų įtraukimą į savivaldybės teritorijoje vykdomas veiklas.

15.   Stiprinant savivaldybės ir regiono kultūrinį savitumą savivaldybėms rekomenduojama:

15.1. kiekvienoje savivaldybėje įsteigti savivaldybės (krašto) muziejų, kuriame būtų kaupiamos, saugomos ir tradicinėmis bei šiuolaikinėmis priemonėmis pristatomos savivaldybės ir (ar) regiono kultūrą atspindinčios ir vietos bendruomenei reikšmingos muziejinės vertybės;

15.2. organizuoti regionines dainų šventes ir kitus dainų švenčių tradiciją palaikančius renginius, prisidėti prie mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimo nurodytuose renginiuose;

15.3. didinti informacijos apie nematerialų kultūros paveldą sklaidą, skatinti asmenis dalyvauti savivaldybės ar regiono kultūrinį tapatumą atskleidžiančiose nematerialaus kultūros paveldo veiklose.

16.   Skatinant tarptautinį ir skirtinguose Lietuvos regionuose ir savivaldybėse veikiančių kultūros dalyvių bendradarbiavimą savivaldybėms rekomenduojama:

16.1. dalyvauti tarptautinėse partnerysčių, mainų, iniciatyvų programose, įgyvendinti tarptautinius projektus;

16.2. skatinti kultūros dalyvių rezidencijas savivaldybių kultūros įstaigose;

16.3. esant poreikiui spręsti dėl daugiafunkciškumo ar bendro kelioms savivaldybėms kultūros įstaigų tinklo įgyvendinimo.

 

IV SKYRIUS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ BENDRADARBIAVIMO SRIČIŲ ĮGYVENDINIMAS

 

17.   Vykdant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą rekomenduojama:

17.1. organizuoti valstybės ir savivaldybių kultūros įstaigų veiklą taip, kad jos ne konkuruotų tarpusavyje, o būtų atsakingos už tas veiklos sritis, kuriose veikia efektyviausiai;

17.2. skatinti bendrą savivaldybių kultūros įstaigų ir nacionalinių ar valstybinių kultūros įstaigų veiklų, projektų ar programų įgyvendinimą, inicijuoti aukštos meninės vertės kultūros paslaugų ar kultūros vertybių mobilumą, tinklaveikos renginius, partnerysčių platformas;

17.3. savivaldybių institucijoms prisidėti prie valstybės lėšomis finansuojamų kultūros projektų;

17.4. priimant sprendimus dėl kultūros sričių projektų ir veiklų finansavimo, jų kokybinį vertinimą perduoti kultūros ekspertams;

17.5. savivaldybės taryboms sudaryti Istorinio atminimo įamžinimo komisiją, kuri vertintų ir teiktų išvadas, siūlymus ar rekomendacijas savivaldybės institucijoms ir įstaigoms dėl jų inicijuotų ir (ar) vykdomų istorinio atminimo įamžinimo priemonių, nagrinėtų savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl istorinio atminimo įamžinimo priemonių inicijavimo ir vykdymo;

17.6. skatinti savivaldybių mokyklas naudotis Kultūros paso paslaugomis;

17.7. prisidėti prie Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtų atmintinų metų minėjimo organizuojant ar padedant savivaldybėje veikiantiems kultūros dalyviams įgyvendinti atmintinų metų minėjimo veiklas, puoselėti pilietinį ir tautinį tapatumą;

17.8. konsultuotis, keistis informacija, informuoti apie metodinės pagalbos poreikį, dalintis gerąja praktika su Kultūros ministerija, įstaigomis prie ministerijos, nacionalinėmis kultūros įstaigomis ar kitais kompetencijų centrais;

17.9. keistis su kultūros politiką formuojančiomis ir įgyvendinančiomis valstybės institucijomis informacija apie kultūros politikos įgyvendinimo ir žmogaus kultūrinių teisių ir laisvių įgyvendinimo stebėseną ir pasiektus jos rodiklius, siūlyti teisinio reguliavimo pokyčius;

17.10. derinti sprendimus, kurie padėtų rengti ir pritraukti į regionus kvalifikuotus kultūros srityje dirbančius ar veiklą vykdančius fizinius asmenis. 

 

V SKYRIUS

KITOS KULTŪROS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO SAVIVALDYBĖSE REKOMENDACIJOS

 

18.   Savivaldybių institucijoms ir įstaigoms priimant sprendimus rekomenduojama taikyti Kultūros politikos pagrindų įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą kultūros horizontalumo principą.

________________