Administracinė byla Nr. A-2315-463/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07958-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 30d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas D. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT, Kalėjimų tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2023 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. V-586 „Dėl atrankos į Pravieniškių l-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus viršininko pareigas rezultatų pripažinimo negaliojančiais“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovas skundžiamu Įsakymu panaikino Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. V-525 „Dėl atrankos į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus viršininko pareigas komisijos sudarymo“ (toliau – ir Įsakymas dėl komisijos) bei laikė negaliojančiu atrankos į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus viršininko pareigas (toliau – ir Atranka) komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 22 d. protokolinį sprendimą Nr. LV-33843 (toliau – ir Protokolinis sprendimas), kuriuo pripažinta, kad Atranką laimėjo pareiškėjas. Įsakymas dėl komisijos buvo panaikintas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – ir Federacija) rašto Nr. Nr. 4-11 pagrindu, nors Atrankoje dalyvavę asmenys nereiškė pretenzijų dėl įvykusios Atrankos ir jos rezultatų.
2.2. Tik Atrankos dalyviai galėjo ginti savo pažeistas teises, kadangi profesinė sąjunga gali būti profesinės sąjungos nario atstove, tačiau negali ginčyti darbdavio sprendimų, kurie nesusiję su darbuotojų darbo, ekonominių ar socialinių teisų pažeidimu. Nagrinėjamu atveju ginčas buvo individualus, susijęs tik su Atrankos dalyvių teisėmis. Taigi profesinės sąjungos raštas neturėjo įtakoti vykusios Atrankos rezultatų panaikinimo.
2.3. Atrankoje dalyvavęs pretendentas M. K. buvo atstovaujamas profesinės sąjungos, nes Komisijoje dalyvavo Federacijos narė – Komisijos pirmininkė R. K.. Kalėjimų tarnyba yra pasirašiusi šakos kolektyvinę sutartį su Federacija, todėl jos atstovė į Komisijos sudėtį buvo iš karto įtraukta. Komisijos pirmininkė, Federacijos narė, buvo susipažinusi su pretendentų duomenimis, ir tai sudaro pagrindą teigti, kad Federacija buvo informuota apie profesinės sąjungos nario dalyvavimą atrankoje. Komisija turėjo pakankamai laiko susipažinti su kandidatų duomenimis ir nustatyti, ar kandidatas priklauso profesinei sąjungai, tačiau to nepadarė, ir tai sudaro pagrindą nepanaikinti Įsakymo dėl komisijos ir įvykusios Atrankos rezultatų.
2.4. Nesant teisės aktuose nustatytos procedūros, kaip ir kokiu būdu į atrankos komisijos sudėtį įtraukiami profsąjungų atstovai, pareiga rūpintis savo teisėmis ir pranešti tokią informaciją tenka patiems pretendentams. Nagrinėjamu atveju M. K. nebuvo pakankamai aktyvus, neinformavo Komisijos apie tai, kad jis yra profesinės sąjungos narys.
2.5. Nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas tarnybinis ar aplinkybių patikrinimas, siekiant tinkamai įvertinti situaciją, nepateikta išvada ar pažyma, kuria remiantis būtų galima panaikinti įvykusios Atrankos rezultatus. Ne kiekvienas pareigos skirti profesinės sąjungos narį į atrankos komisiją pažeidimas yra pagrindu pripažinti priimtą sprendimą neteisėtu. Kalėjimų tarnyba turėjo vertinti galimo pažeidimo pobūdį Atrankoje dalyvavusiems pareigūnams, o ne tiesiog atsižvelgti į formalius pažeidimus, panaikinant Įsakymą dėl komisijos ir Atrankos rezultatus.
2.6. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, nesilaikė viešojo administravimo subjektui keliamų rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, teisės aktų nuostatų. Buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, taip pat teisingumo, proporcingumo ir protingumo principai, sprendimas panaikinti atrankos rezultatus yra akivaizdžiai neproporcingas ir priimtas vien formaliais pagrindais. Skundžiamu Įsakymu buvo paneigti pareiškėjo teisėti lūkesčiai būti paskirtam į pareigas.
3. Atsakovas Kalėjimų tarnyba pateiktame atsiliepime nesutiko su skundu, prašė jį atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. LKT direktorius 2023 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-400 „Dėl atrankos į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus viršininko (statutinis valstybės tarnautojas) pareigas paskelbimo“ paskelbė atranką į laisvas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas ir minėto įsakymo 3 punkte nurodė, kokią informaciją ir dokumentus pretendentai turi pateikti. Šiame įsakyme nebuvo numatyta, kad kandidatai, priklausantys profesinėms sąjungoms, apie tai turi informuoti LKT.
3.2. Pareiškėjas ir M. J. pateikė atsakovui informaciją, jog yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariai, todėl atsakovas informavo nurodytą profesinę sąjungą apie minėtų pretendentų dalyvavimą Atrankoje. M. K. duomenų apie priklausymą profesinei sąjungai nepateikė. Teisės aktai nenumato, kokiu būdu kandidatai turi informuoti apie priklausymą profesinei sąjungai, todėl atsakovas, tikrindamas kandidatų dokumentus, netikrino duomenų apie kiekvieno kandidato priklausymą profesinei sąjungai.
3.3. Atsižvelgiant į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjungos pateiktą informaciją, Kalėjimų tarnybos direktorius Įsakymu dėl komisijos į Komisijos sudėtį įtraukė ir Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narį, pareiškėjo ir M. J. atstovą Z. S., tačiau neįtraukė kandidato M. K. profesinės sąjungos atstovo, nors turėjo ir privalėjo tai padaryti, taip užtikrinant Atrankoje dalyvausiantiems asmenims lygias teises. Atranka buvo vykdoma neturint informacijos, kad M. K. priklauso Federacijai, Atranką laimėjo pareiškėjas.
3.4. Federacija 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. 4-115 informavo atsakovą, kad į atrankos Komisiją nebuvo įtrauktas M. K. atstovas, Federacijos narys, todėl prašė panaikinti Atrankos rezultatus. Atsakovas, įvertinęs Federacijos raštą, sutiko, kad Įsakymas dėl komisijos priimtas pažeidžiant lygiateisiškumo principą, kadangi M. K. profesinės sąjungos atstovo neįtraukimas į komisijos sudėtį ne tik sudarė Atrankos kandidatams nevienodas sąlygas ir teises, tačiau ir neleido šiam dalyviui pasinaudoti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10, 15, 18 straipsniuose įtvirtintomis garantijomis profesinei sąjungai ginant jo darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus, todėl skundžiamu Įsakymu pripažino netekusiu galios Įsakymą dėl komisijos bei laikė negaliojančiu Komisijos 2023 m. liepos 22 d. Protokolinį sprendimą.
3.5. Nagrinėjamu atveju, priimant Įsakymą dėl komisijos, buvo pažeista imperatyvi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir VTS, Statutas) 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, dėl to Atranka vyko pažeidžiant lygiateisiškumo principą bei neužtikrinant kandidatui M. K. teisių ir garantijų, todėl skundžiamu Įsakymu minimas Įsakymas dėl komisijos bei Atrankos rezultatai buvo panaikinti. Nagrinėjamu atveju Komisijos sudarymo tvarkos pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu.
3.6. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Atrankos rezultatus galėjo skųsti tik Atrankos dalyviai. Įsakymas panaikintas ne Federacijos skundo pagrindu, o dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų bei lygiateisiškumo principo nesilaikymo. Pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, kad Federacijos atstovo dalyvavimas Komisijoje nebūtų pakeitęs situacijos. LKT privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti visiems asmenims lygias teises ir garantijas.
3.7. Nei pareiškėjas, nei kiti Atrankos dalyviai neskundė Komisijos Protokoliniu sprendimu priimto sprendimo dėl Atrankos rezultatų ar pačios Atrankos procedūros.
3.8. Komisijos pirmininke paskirta R. K. į Komisiją buvo įtraukta ne kaip Federacijos atstovė, atstovaujanti M. K. interesus, bet kaip LKT atstovė ir darbuotoja, be to, Komisijos nariai paaiškino, kad nežinojo apie M. K. priklausymą Federacijai, bei neturėjo galimybės to išsiaiškinti prieš Atranką.
3.9. Priėmus skundžiamą Įsakymą, pareiškėjui nėra užkertamas kelias pakartotinai dalyvauti atrankoje į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas.
4. Pareiškėjas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad šiu metu galiojantys teisės aktai nenumato statutinės tarnybos vadovui vienašališkai panaikinti įvykusios atrankos protokolinio sprendimo; nagrinėjamu atveju taip pat negalėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos dėl administracinio sprendimo panaikinimo, kadangi Protokolinis sprendimas nėra administravimo subjekto priimtas sprendimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo nagrinėjamas individualus ginčas, todėl ir nebuvo nustatytos Federacijos ir M. K. neveikimo – informacijos apie Federacijos narius neatnaujinimo, nepranešimo apie priklausimą profesinei sąjungai – priežastys. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju Federacija nevykdė pareigos kartą per pusmetį patikslinti profesinės sąjungos narių sąrašą, todėl atsakovas negalėjo žinoti apie M. K. narystę Federacijoje.
II.
6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
6.1. LKT organizavo atranką į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas. Į Įsakymu dėl komisijos sudarytos Komisijos sudėtį, be kitų narių, buvo įtrauktas Z. S., Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas, Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos suderintas atstovas. 2023 m. liepos 19 d. vykusioje Atrankoje dalyvavo keturi pretendentai – D. Č., L. G., M. J. ir M. K., Atranką laimėjo pareiškėjas.
6.2. Federacija atsakovui pateikė 2023 m. liepos 21 d. raštą Nr. 4-115 „Dėl neteisėto direktoriaus įsakymo ir jo pagrindu neteisėtai organizuotos atrankos“, nurodydama, kad, sudarant Komisiją, į jos sudėtį neįtrauktas Federacijos atstovas, nors tokia pareiga numatyta VTS 28 straipsnio 3 dalyje.
6.3. LKT direktorius, vadovaudamasis VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, VTS 28 straipsnio 3 dalimi, Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – ir Aprašas), atsižvelgdamas į Federacijos 2023 m. liepos 21 d. rašte išdėstytas faktines aplinkybes, 2023 m. liepos 26 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino Įsakymą dėl komisijos netekusiu galios ir pripažino negaliojančiu Komisijos 2023 m. liepos 22 d. protokolinį sprendimą Nr. LV-3384, ir įpareigojo Personalo valdymo skyrių iš naujo sudaryti Atrankos komisiją, organizuoti jos posėdį, atsižvelgiant į atrankos vykdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
7. Teismas aptarė VAĮ 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 6 punkto, 16 straipsnio 1 dalies, Statuto 28 straipsnio 1–3 dalių, Profesinių sąjungų įstatymo 10, 15, 18 straipsnių, Aprašo 6, 7, 10, 33, 35 punktų nuostatas.
8. Teismas nustatė, kad Personalo valdymo skyriaus prašymas dėl Atrankos buvo paskelbtas laikantis Aprašo 10 punkte numatytų reikalavimų, pagal jame numatytą tvarką buvo nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti Atrankoje norintys dalyvauti asmenys. Kalėjimų tarnybos direktorius įsakymu paskelbė atranką į laisvas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas, nurodydamas, kokią informaciją ir dokumentus pretendentai turi pateikti, tačiau nei minėtame prašyme, nei įsakyme nebuvo nurodyta ir prašyta, kad kandidatai, priklausantys profesinėms sąjungoms, apie tai turi informuoti LKT.
9. Teismas nustatė, kad visi dalyviai tinkamai užpildė paraiškas dalyvauti konkurse, visi pretendentai atitiko Statuto 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus bei pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, pateikė nurodytus dokumentus. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo ir M. J. pateiktą informaciją, kad jie yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariai, į Komisijos sudėtį buvo įtrauktas minėtos profesinės sąjungos narys, pareiškėjo ir M. J. atstovas Z. S.. Teismas nustatė, kad daugiau panašaus pobūdžio prašymų ar informacijos apie priklausymą profesinei sąjungai kiti kandidatai nepateikė, bei atkreipė dėmesį, kad informacijos pateikimas apie priklausymą profesinei sąjungai ir nebuvo privalomas,
10. Teismas pažymėjo, kad Atranka įvyko LKT neturint informacijos, jog M. K. priklauso Federacijai, nes šis asmuo prašymo skirti atstovą nepateikė, o LKT neturėjo informacijos apie pretendento priklausymą profesinei sąjungai. Teismas nustatė, kad Kalėjimų tarnyba po Atrankos buvo informuota, kad M. K. nebuvo atstovaujamas profesinės sąjungos atstovo, dėl ko Atranka pagrįstai pripažinta vykdyta pažeidžiant lygiateisiškumo principą bei Statuto 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą.
11. Teismas nurodė, kad ginčo atveju nebuvo išlaikytas lygybės principas, nes Atrankos sąlygos visiems pretendentams nebuvo vienodai lygios. Teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, jog atranka vyko įstatymų numatyta tvarka, tuo metu visiems pretendentams atitikus visus reikalavimus ir pateikus reikiamus dokumentus, paaiškėjus naujoms aplinkybėms Įsakymas dėl komisijos negali būti laikomas teisėtu, nes buvo priimtas pažeidžiant lygiateisiškumo principą bei Statuto 28 straipsnio 3 dalyje numatytą imperatyvią pareigą į Komisijos sudėtį įtraukti profesinių sąjungų atstovus, jei atrankos kandidatas priklauso profesinei sąjungai. Teismas akcentavo, kad visiškai nesvarbu, kad nei Statute, nei Apraše nenumatyta, kaip ir kokiu būdu turi būti užtikrintas informacijos gavimas apie priklausymą profesinei sąjungai, ar tai turi padaryti pats kandidatas, ar ją rinkti atrankas organizuojanti institucija, kadangi institucija turi pareigą užtikrinti profesinės sąjungos atstovo dalyvavimą, todėl privalo numatyti, kokiu būdu tokią informaciją gaus.
12. Teismas sprendė, kad Komisijos sudarymo tvarkos pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu, nes jis prieštarauja imperatyvioms VTS 28 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pažeidžia kandidatų lygiateisiškumo principą, kadangi nebuvo užtikrintos visiems kandidatams vienodas sąlygos būti atstovaujamiems profesinės sąjungos atstovų. Teismas pažymėjo, kad atrankos komisijos sudarymas yra vienas iš svarbiausių atrankos į laisvas pareigūno pareigas procedūros elementų, nuo kurio priklauso tolimesnė atrankos procedūros eiga ir tolimesnėje pareigūno atrankoje priimamų sprendimų dėl atrankos rezultatų teisėtumas bei skaidrumas, todėl jis negali būti vertinamas kaip mažareikšmiškas, formalus pažeidimas.
13. Teismas pažymėjo, kad Apraše nėra reglamentuota situacija, susidariusi nagrinėjamoje byloje, tačiau tai nesudaro pagrindo aiškinti, jog LKT direktorius turėjo pareigą skirti pareiškėją į pareigas, į kurias vyko Atranka. Teismas konstatavo, kad, nustačius Atrankos vykdymo procedūrinius neatitikimus, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas turėjo būti paskirtas į pareigybę, į kurią vyko Atranka, o LKT direktorius dėl minėto pažeidimo negalėjo priimti skundžiamo Įsakymo, kuris susijęs su pareiškėjo neskyrimu į pareigas, į kurias vyko Atranka. Teismas sprendė, kad skundžiame Įsakyme nurodytas pagrįstas jo priėmimo motyvas, teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo vadovautasi, jis priimtas siekiant teisinio aiškumo ir skaidrumo.
14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad M. K. buvo atstovaujamas profesinės sąjungos atstovo, nes Komisijoje dalyvavo Federacijos narė – Komisijos pirmininkė R. K.-L., nustatęs, kad ji į Komisiją buvo paskirta ne kaip šio pretendento atstovė, o kaip LKT atstovė ir darbuotoja. Teismas pažymėjo, kad Įsakyme dėl komisijos aiškiai išskiriamas profesinės sąjungos atstovas ir Komisijos pirmininkė bei kiti nariai ir nenurodoma, jog R. K.-L. būtų profesinės sąjungos atstovė.
15. Teismas akcentavo, kad visiems pretendentams turi būti sudarytos vienodos sąlygos ir užtikrintas lygiateisiškumo principas, o šiuo atveju negalima pripažinti, kad Komisijos nariai žinojo apie M. K. priklausymą Federacijai.
16. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Įsakymas neužkirto pareiškėjui kelio dalyvauti tolimesnėje atrankoje į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas.
17. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, jos tinkamai įvertinos, teisės normos pritaikytos tinkamai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus, išsamus, paremtas surinktais duomenimis, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
III.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. liepos 26 d. Įsakymą.
20. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, priimtas neatsižvelgiant į byloje nustatytas, neginčijamas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, jie tinkamai neįvertinti, teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Pareiškėjos skundas atmestas vien formaliais pagrindais, jis neatitinka teisingumo kriterijaus.
20.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, kad ne visi nustatomi pažeidimai yra laikomi esminiais, dėl kurių atrankos rezultatai turi būti naikinami. Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar nagrinėjamu atveju buvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas, ar tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Šiuo atveju nei pareiškėjo, nei Komisijos pažeidimų vykdant Atranką nenustatyta. Nei teismas, nei atsakovas nepagrindė, kokiu būdu Federacijos nedalyvavimas Komisijoje galėjo paveikti Atrankos rezultatus.
20.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad teisės aktai nenustato, kokiu būdu profsąjungos atstovai turi būti įtraukiami į atrankos komisijas, taip pat nevertino aplinkybės, kad patys pretendentai turi būti rūpestingi ir pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu. Nagrinėjamu atveju nei prieš Atranką, nei jos metu M. K. Komisijai nepateikė informacijos apie tai, kad jis yra Federacijos narys, nereiškė nušalinimų Komisijos nariams.
20.4. Skundžiamu Įsakymu buvo paneigti pareiškėjo teisiniai lūkesčiai, kadangi Atrankos rezultatai panaikinti ne dėl pareiškėjo, o dėl Atrankos organizatorių ir M. K. kaltės (neveikimo).
20.5. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino aplinkybės, ar M. K. kėlė klausimą dėl netinkamo jo atstovavimo Atrankoje, bei dėl savo pažeistų teisių, taip pat neišsiaiškino aplinkybės, ar atsakovas turėjo teisę priimti skundžiamą Įsakymą vadovaudamasis VAĮ 16 straipsnio 1 dalimi, kadangi Aprašas nenumato galimybės statutinės įstaigos vadovui vienašališkai panaikini atrankos rezultatų, be to, Protokolinis sprendimas nėra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju atsakovo diskrecijos teisė nėra absoliuti.
20.6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises, o nagrinėjamu atveju buvo kilęs individualaus pobūdžio ginčas, todėl Federacija neturėjo teisės prašyti panaikinti Atrankos rezultatus.
20.7. Teismas neteisingai ir neteisėtai traktuoja profesinės sąjungos atstovo atrankos komisijoje statusą ir įgaliojimus. Minėtas atstovas turi lygiai su kitais komisijos nariais rūpintis teisingumu ir teisėtumu, o ne užtikrinti privilegijas profsąjungai priklausančiam pretendentui, nes priešingu atveju būtų pažeistas kitų pretendentų lygiateisiškumas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos M. K. teisės.
20.8. Pirmosios instancijos teismas nevertino teisinio argumento ir fakto dėl šakos kolektyvinėje sutartyje nustatytos pareigos Federacijai teikti informaciją apie profesinės sąjungos narius, nes būtent šios pareigos nevykdymas užkirto kelią atsakovui laiku sužinoti apie M. K. narystę Federacijoje bei pasirūpinti tinkamu jo atstovavimu.
20.9. Profesinei sąjungai iš atrankos į statutinio pareigūno pareigas nekyla jokios teisės ar pareigos, profesinė sąjunga nėra atrankos dalyvis, todėl Atrankos rezultatai neteisėtai panaikinti tiesiogiai materialiai nesuinteresuoto subjekto rašto pagrindu. Nors atsakovas teigia, kad atliko situacijos vertinimą, tačiau byloje nėra tą patvirtinančių duomenų.
21. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas pateikia tokius atsiliepimo argumentus:
21.1. Nors pareiškėjas skunde ir teigia, kad ne visi nustatomi pažeidimai praktikoje yra laikomi esminiais, dėl kurių atrankos rezultatai būtų naikinami, tačiau atsižvelgus į imperatyvią Statuto 28 straipsnio 3 dalies nuostatą ir į tai, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, pirmosios instancijos teismas teisingai ir teisėtai pripažino byloje ginčijamą Įsakymą teisėtu.
21.2. Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo pasisakyti dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, o teismo sprendimo motyvuojamoji dalis pagrindžia teismo padarytas išvadas. Tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas detaliai nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo skundo argumento, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų ar bylą išsprendė netinkamai ir neišsamiai, dėl ko sprendimas turi būti naikinamas ar pripažįstamas kaip pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus.
21.3. Vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303, 14.5 ir 16.5 punktais, VAĮ nuostatos taikytinos ir Kalėjimų tarnybai, kaip viešojo administravimo subjektui, todėl Kalėjimų tarnyba, priimdama šioje byloje skundžiamą įsakymą, VAĮ 16 straipsnio 1 dalimi vadovavosi teisėtai ir pagrįstai.
21.4. Atsižvelgus į tai, jog VAĮ įtvirtinta galimybė viešojo administravimo subjektui panaikinti jo priimtą neteisėtą administracinį aktą, ir į tai, jog teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, skundžiamas Įsakymas buvo panaikintas teisėtai ir pagrįstai.
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. V-586, kuriuo panaikintas Įsakymas dėl Komisijos bei Protokolinis sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo argumentus, ištyręs ir įvertinęs pateiktus duomenis bei įrodymus byloje, pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
24. Nesutikdamas su sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos sprendimo, nurodydamas praktiškai vienodus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kaip ir savo pirminiame skunde (patikslintame skunde), argumentus, apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, priėmė formalų, nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kurį prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą, panaikinant atsakovo sprendimą.
25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas ištiria pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose. Pažymėtina, kad tai nėra naujas bylos nagrinėjimas.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai bei išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami.
27. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų. Pareiškėjo teigimas, kad jis kitaip supranta aplinkybes bei kitaip jas vertina, nėra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nemotyvuotu, nepagrįstu ar neteisėtu. Apeliantas, skųsdamas priimtą teismo sprendimą, iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių ar teisiškai pagrįstų argumentų. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.
28. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, Viešojo administravimo įstatymas, Profesinių sąjungų įstatymas bei Aprašas.
29. VTS 28 straipsnio 3 dalyje yra imperatyviai numatyta, kad jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas.
30. VAĮ 2 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.
31. VAĮ 3 straipsnio 6 punkte yra numatytas lygiateisiškumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.
32. VAĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.
33. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnyje yra numatyta, kad Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. To paties įstatymo 15 straipsnis garantuoja, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose. Pagal to paties įstatymo 18 straipsnį, profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises.
34. Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigas atlikimo tvarką reglamentuoja Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašas, kuris numato tokių atrankų organizavimo ir vykdymo tvarką.
35. Aprašo 6 punkte yra numatyta, kad sprendimą dėl atrankos organizavimo, atsižvelgdamas į pareigūnų poreikį, priima asmuo, turintis teisę skirti pareigūną į pareigas, o sprendimą dėl atrankos organizavimo į laisvas apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viršininkų pavaduotojų ir policijos komisariatų viršininkų pareigas apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viršininkų teikimu priima policijos generalinis komisaras. Aprašo 7 punktas įtvirtina, kad apie atranką skelbiama atitinkamos ministerijos ir atitinkamos centrinės statutinės įstaigos interneto svetainėse. Papildomai apie atranką gali būti skelbiama atitinkamos statutinės įstaigos, organizuojančios atranką, interneto svetainėje, pasirinktame šalies dienraštyje, taip pat vietos spaudoje ar kitose visuomenės informavimo priemonėse. Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pretendentas, išskyrus pretendentą į statutinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareigas, atranką organizuojančios įstaigos struktūriniam padaliniui ar asmeniui, atliekančiam personalo administravimo funkcijas, o jeigu statutinėje įstaigoje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, įstaigai, centralizuotai atliekančiai personalo administravimo funkcijas, privalo pateikti: 10.1. rašytinį prašymą leisti dalyvauti atrankoje, kuriame nurodomas pretendento vardas, pavardė, nekarinis pareigūno laipsnis ir einamos pareigos, ir jei turi, elektroninio pašto adresas, Apraše nustatytai informacijai pateikti; 10.2. asmens tapatybę ir pilietybę bei išsilavinimą patvirtinančius dokumentus; 10.3. gyvenimo aprašymą; 10.4. kitus skelbime apie atranką nurodytus dokumentus, būtinus patvirtinti pretendento atitiktį pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams. Aprašo 33 punkte numatyta, kad atrankai vykdyti atranką organizuojančios įstaigos vadovo įsakymu iš ne mažiau kaip 5 narių sudaroma atrankos komisija. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra išklausę mokymo atrankos klausimais programą. Ši nuostata netaikoma profesinės sąjungos atstovui, kuris skiriamas atrankos komisijos nariu. Atrankos komisija sudaroma pasibaigus dokumentų priėmimo laikui ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki atrankos komisijos posėdžio dienos. Aprašo 34 punkte nustatyta, kad Įsakyme dėl atrankos komisijos sudarymo nurodomi atrankos komisijos pirmininkas, atrankos komisijos pirmininko pavaduotojas, kiti atrankos komisijos nariai ir atrankos komisijos sekretorius, kuris nėra atrankos komisijos narys. Aprašo 35 punktas nustato, kad į atrankos komisijos narius turi būti paskirtas būsimasis tiesioginis pretendento vadovas arba jį pavaduojantis pareigūnas ir profesinės sąjungos atstovas VTS 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tvarka.
36. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tik formaliai įvertino įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-2312-968/2021.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus pagal minėtas nuostatas ir vadovaudamasis aktualia teismų praktika.
37. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, dėl to, kad profesinės sąjungos atstovo nedalyvavimas Komisijos sudėtyje turi būti vertinamas kaip mažareikšmis, kadangi nutarties 29 ir 33 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas numato imperatyvų reikalavimą dėl tinkamo profsąjungos nario atstovavimo atrankos procedūrose. Šiuo atveju vieno iš konkurso dalyvių M. K. laimėta vieta ginčijamoje atrankoje, ar pakartotinėje atrankoje, kurios rezultatai taip pat yra panaikinti, tik nebuvo ginčyti teismine tvarka. Toks atrankoje dalyvavusio pretendento M. K. pasirinktas elgesio variantas, neginti savo pažeistų teisių ir dėl profesinės sąjungos atstovo neįtraukimo į Komisijos sudėtį, ginčo atveju neturi teisinės reikšmės. Atsakovas, šiuo atveju atranką organizuojantis subjektas, turi pareigą užtikrinti tinkamą atrankos Komisijos darbo organizavimą, o gavęs informaciją ir nustatęs trūkumus komisijos darbe, veikia savo diskrecijos ribose pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas bei Aprašą. Ginčo atveju, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebuvo išlaikytas lygybės principas, nes atrankos sąlygos visiems pretendentams nebuvo vienodai lygios. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia išvada ir pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kad atranka vyko įstatymų numatyta tvarka, tuo metu visiems pretendentams atitikus visus reikalavimus ir pateikus reikiamus dokumentus, tačiau, paaiškėjus naujoms aplinkybės, Įsakymas negali būti laikomas teisėtu, nes buvo priimtas pažeidžiant lygiateisiškumo principą bei VTS 28 straipsnio 3 dalyje numatytą imperatyvią pareigą į Komisijos sudėtį įtraukti profesinių sąjungų atstovus, jei atrankoje dalyvaujantis kandidatas priklauso profesinei sąjungai.
38. Aktualioje teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės tarnyba, o ypač statutinių valstybės tarnautojų tarnybos santykiai, yra grindžiami teisėtumo principu, kurio sudėtinė dalis yra tai, jog visi su valstybės tarnautojų karjera susiję veiksmai turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktuose įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl tokių imperatyviai suformuluotų taisyklių nesilaikymas yra vada pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-781/2008, 2011 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2947/2011).
39. Atmestinas ir pareiškėjo skundo argumentas, kad buvo pažeistas jo teisėtas lūkestis eiti šias pareigas. Atrankos komisijos protokolas yra tik tarpinis dokumentas, siekiant užimti atrankoje skelbtas pareigas, todėl nėra pagrindo teikti, kad jau po komisijos protokolinio sprendimo pateikimo vadovui pareiškėjui susiformavo teisėtas lūkestis eiti konkurso pareigas.
40. Federacijos pateiktas skundas dėl netinkamos Komisijos sudėties yra laikytinas teisėtu, ginant teisėtus savo profsąjungos nario interesus, kurį numato teisinis reguliavimas, numatytas šios nutarties 33 punkte, todėl atmestinas ir šis apeliacinio skundo argumentas.
41. Teismų praktikoje pripažįstama, kad motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
42. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo Sprendimo, teismas motyvavo ir rašytiniais dokumentais pagrindė priimtą Sprendimą, jį priėmė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, todėl bylos šalys bei jų pateikti dokumentiniai įrodymai ir paaiškinimai buvo įvertinti ir išanalizuoti tinkamai ir išsamiai. Taip pat teismas, priimdamas Sprendimą, laikėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, t. y. pasisakyti dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, kuris kilo iš pareiškėjo skundo reikalavimo (panaikinti LKT direktoriaus Įsakymą ir įpareigoti atlikti veiksmus). Vadovaujantis suformuluota teismų praktika, pirmosios instancijos teismui nekilo pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo skundo argumentą, tačiau kilo pareiga pagrįsti priimtą Sprendimą, tą teismas detaliai ir padarė, pateikdamas motyvus dėl bylos ginčo dalyko – Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
43. Pareiškėjas skunde teigia, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl skundo argumento, ar LKT direktorius, priimdamas naikinamą įsakymą, galėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi.
44. VAĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. VAĮ nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Ginčo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ 14.5 ir 16.5 papunkčius atsakovas vykdė viešo administravimo funkcijas ir turėjo teisę panaikinti savo priimtą Įsakymą.
45. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija