Administracinė byla Nr. eA-2495-463/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02744-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
nustatė:
Pareiškėjas A. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 24S128225, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), bei atsakovą įpareigoti skubos tvarka nagrinėti A. B. prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. B. skundą tenkinti visiškai.
2024 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas per atstovę elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriame prašo iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2495-463/2024 įsiteisėjimo dienos sustabdyti Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas A. B. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vykdymą. Pareiškėjas paaiškina, kad skundo teismui padavimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) redakcijos 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, jog apskundus Migracijos departamento sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šio sprendimo vykdymas yra stabdomas. Nuo 2024 m. liepos 1 d. ši Įstatymo nuostata buvo panaikinta, o tai reiškia, jog A. B., nepaisant Sprendimo apskundimo fakto, yra priverstas palikti Lietuvą. Taigi, atsakovo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 24S128225 priėmimo faktas pats savaime pareiškėjo buvimą Lietuvoje daro nelegaliu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. A. B. pažymi, kad administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog jis ne tik dirba Lietuvoje ir moka mokesčius (nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. vykdo individualią veiklą pagal pažymą), bet ir 2024 m. gegužės 31 d. sudarė santuoką su M. T., turinčia galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuriai yra taikoma laikinoji apsauga; pareiškėjo sutuoktinė turi oficialų darbą Lietuvoje. A. B. teigia, kad šios aplinkybės patvirtina jo ryšius su Lietuva ir turimą legalų pragyvenimo šaltinį. Be to, pareiškėjas 2024 m. gegužės 18 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal darbo sutartį, kai turima profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, tačiau šis prašymas nėra išnagrinėtas. Atsižvelgus į tai, su skundu kreipiantis į teismą, taip pat buvo prašoma Migracijos departamentą įpareigoti skubos tvarka nagrinėti A. B. 2024 m. gegužės 18 d. prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindžia susidariusia situacija, kai dėl pasikeitusių Įstatymo nuostatų jis, turtintis legalų pragyvenimo šaltinį, mokantis mokesčius, nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui ir ketinantis toliau dirbti bei gyventi Lietuvoje, yra priverstas faktiškai nutraukti šeiminius ryšius ir palikti Lietuvą (Įstatymo 139 str.); dėl to tiek A. B., tiek sutuoktinė šiuo metu jau patiria didelę neturtinę (emocinę) žalą. Pareiškėjas nurodo, kad įsigaliojus naujai Įstatymo 139 straipsnio redakcijai, dėl padėties neapibrėžtumo ir nervinės įtampos, jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnis nenustato, jog patiriama žala privalo būti turtinė. A. B. teigia, kad faktinio šeimos iširimo sukelta neturtinė žala (emocinė trauma) negali būti įvertinama pinigine išraiška, tačiau moralės požiūriu ji turi būti vertinama kaip sunkiai atitaisoma didelė žala.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Ginčui aktualios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ redakcijos, galiojusios nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d., 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais.
Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 24S128225 teisėtumo bei pagrįstumo. Sprendimu, kurio vykdymą pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti, buvo nuspręsta panaikinti A. B. išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais. Taigi, remiantis aktualios Įstatymo redakcijos 139 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sprendimo apskundimas jo vykdymą sustabdo automatiškai ir tam nėra būtina imtis papildomų priemonių. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai atitinkamus viešojo administravimo subjekto veiksmus ar sprendimus, kilus ginčui, stabdo įstatymas, tokių veiksmų uždraudimas teismo skiriamomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis būtų nepagrįstas ir teisiškai beprasmis. Jokių duomenų, kad Sprendimas yra vykdomas, A. B. nepateikė.
Apibendrindama išdėstytus argumentus ir atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių papildomų argumentų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, o tik teigė, jog dėl pasikeitusių Įstatymo nuostatų jis yra priverstas palikti Lietuvą ir faktiškai nutraukti šeiminius ryšius bei dėl to tiek jis, tiek sutuoktinė patiria didelę neturtinę žalą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo taikyti A. B. prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 24S128225 vykdymą, kol byla bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl toks pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio
4 dalimi, 137 straipsniu teisėjų kolegija