LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
2013 M. BALANDŽIO 22 D. ĮSAKYMO NR. V-388 „DĖL ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ, KURIŲ IŠLAIDOS APMOKAMOS PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS, BAZINIŲ KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. spalio 14 d. Nr. V-2265
Vilnius
1. P a k e i č i u Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bazinių kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bazinių kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“:
1.1. Papildau nauju 4.16 papunkčiu:
„4.16. Minimali ilgalaikio materialiojo turto (medicinos priemonės (prietaiso)), kuris yra tiesiogiai susijęs su atitinkamos paslaugos teikimu ir kurio nusidėvėjimo / amortizacijos sąnaudos yra įskaičiuojamos į atitinkamos paslaugos, įvardytos Metodikos VII skyriuje, kainą, vertė (įsigijimo (pagaminimo) savikaina) yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 „.Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąrašo patvirtinimo“.
1.3. Pakeičiu 11.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„11.1. 
apskaičiuojamas pagal formulę:
,
kai:
– i-tosios ASPĮ atitinkamos paslaugos teikimo sąnaudos,
– i-tosios ASPĮ personalo, tiesiogiai susijusio su atitinkamos paslaugos teikimu, vidutinės (etato) darbo užmokesčio sąnaudos. ASPĮ personalo vidutinis (etato) darbo užmokesčio dydis nustatomas pagal VLK teikiamus duomenis apie ASPĮ darbuotojų skaičių ir jų vidutinį (etato) darbo užmokestį. Tais atvejais, kai pacientui paslauga yra teikiama namuose (gyvenvietėje, nepriklausančioje savivaldybei, kurioje yra paslaugą teikiančios ASPĮ buveinė) ir tuo tikslu pasinaudojama transporto priemone, į paslaugos teikimo sąnaudas įtraukiamos ir vidutinės (etato) vairuotojo darbo užmokesčio sąnaudos,
– i-tosios ASPĮ draudėjo įmokos,
– i-tosios ASPĮ vidutinės vaistų, reagentų sąnaudos,
– i-tosios ASPĮ vidutinės tvarsliavos ir kitos vienkartinių priemonių sąnaudos,
– i-tosios ASPĮ vidutinės tyrimų ir procedūrų sąnaudos,
– i-tosios ASPĮ atskaitymai garantiniam fondui,
– i-tosios ASPĮ atskaitymai ilgalaikio darbo išmokų fondui,
– i-tosios ASPĮ medicinos priemonių (prietaisų), užtikrinančių atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientų namuose, vidutinės nuomos sąnaudos,
– i-tosios ASPĮ vidutinės bendrosios ir administracinės bei ūkio sąnaudos;
– i-tosios ASPĮ ilgalaikio materialiojo turto (medicinos priemonės (prietaiso)), tiesiogiai susijusio su atitinkamos paslaugos teikimu, vidutinės nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos.“
1.4. Pakeičiu 11.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.5. Papildau 11.7 papunkčiu:
„11.7. 
– i-tosios ASPĮ ilgalaikio materialiojo turto (medicinos priemonės (prietaiso)), tiesiogiai susijusio su atitinkamos paslaugos teikimu, vidutinės nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos apskaičiuojamos taip:
kai:
i-tosios ASPĮ ilgalaikio materialiojo turto (j-tosios medicinos priemonės (prietaiso)), tiesiogiai susijusio su atitinkamos paslaugos teikimu, vidutinės metinės nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, kurias skaičiuojant taikomas medicinos įrangos nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-875 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros viešojo sektoriaus subjektų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ekonominių normatyvų patvirtinimo“;
– atitinkamų paslaugų skaičius, suteikiamas per metus naudojant ilgalaikį materialųjį turtą (j-tąją medicinos priemonę (prietaisą)).“
1.6. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:
„15. Apskaičiuodama Metodikos IV, V ir VII skyriuose nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, VLK atlieka išankstinę ASPĮ, teikiančių ne mažiau kaip 50 proc. bendro tų paslaugų, kurių bazinės kainos nustatomos, skaičiaus (valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių ir viešųjų įstaigų mastu), atranką ir jos pagrindu pagal tikslinės atrankos metodą nustato ne daugiau kaip 10-ties ASPĮ, teikiančių daugiausia šių paslaugų, imtį. Bazinės kainos skaičiuojamos pagal šiai imčiai priskiriamų ASPĮ duomenis. Reikiamus duomenis šios ASPĮ teikia užpildydamos VLK joms siunčiamas duomenų užklausų, kuriose detaliai nurodomas prašomų pateikti duomenų pobūdis, jų pateikimo terminai ir ataskaitiniai laikotarpiai, formas.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios anksčiau nebuvo teikiamos, bazinėms kainoms apskaičiuoti ASPĮ, planuojančios teikti šias paslaugas, duomenis apie jų numatomas teikimo sąnaudas pateikia VLK, o nustatant atitinkamų paslaugų skaičių, kuris numatomas suteikti per metus naudojant ilgalaikį materialųjį turtą (j-tąją medicinos priemonę (prietaisą)), jis yra prilyginamas gerąją pasaulinę praktiką atitinkančiam paslaugų, teikiamų naudojant medicinos priemonę (prietaisą), skaičiui arba ekspertų nustatytam maksimaliai galimam suteikti, naudojant atitinkamą medicinos priemonę (prietaisą), paslaugų skaičiui.“