Administracinė byla Nr. eAS-589-815/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01373-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. kovo 18 d. raštą ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kadangi (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), todėl advokatė 2024 m. birželio 10 – 14 d. nedirbo. Be to, laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 12 d. advokatei išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
II.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. liepos 22 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo A. K. skundą, praleidus skundo padavimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).
Teismas nustatė, kad skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimo pareiškėjas galėjo paduoti teismui iki 2024 m. liepos 8 d., tačiau skundas teisme gautas 2024 m. liepos 22 d. (į EPP sistemą įkeltas 2024 m. liepos 19 d.), t. y. praleidus jo padavimo teismui terminą.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundą pareiškėjo vardu pateikė jo atstovė advokatė. Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti grindžiamas pareiškėjo atstovės advokatės nedarbingumo laikotarpiais nuo 2024 m. birželio 10 d. iki birželio 14 d. ir nuo 2024 m. liepos 3 d. iki liepos 12 d. Teismas pastebėjo, kad prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nepateisintas visas termino praleidimo laikotarpis nuo 2024 m. birželio 7 d. t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo iki 2024 m. liepos 19 d., t. y. nenurodytos jokios objektyvios priežastys, sutrukdžiusios laiku parengti ir pateikti skundą teismui laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 15 d. iki 2024 m. liepos 3 d. Be to, nepateisintas ir laikotarpis nuo 2024 m. liepos 13 d. iki 2024 m. liepos 19 d.
Teismas pažymėjo, kad advokatas yra profesionalus teisininkas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni teisinės kvalifikacijos, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Atitinkamai pareiškėjas, pasirinkęs savo teisių gynimo būdą per atstovą, privalo prisiimti ir iš to kylančias neigiamas pasekmes.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti terminą paduoti skundą (duomenys neskelbtini), negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą paduoti skundą, kadangi vertinant visą termino praleidimo laikotarpį akivaizdu, jog termino praleidimas priklausė išimtinai tik nuo pačios pareiškėjo atstovės advokatės subjektyvių veiksmų.
III.
Pareiškėjas A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 22 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, neatsižvelgta į termino praleidimo priežastis, nutartis prieštarauja teisės aktams ir teismų praktikai, todėl turi būti panaikinta.
Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog termino praleidimas priklausė išimtinai tik nuo pačios pareiškėjo atstovės advokatės subjektyvių veiksmų. Anot pareiškėjo, nei (duomenys neskelbtini) mirtis, nei (duomenys neskelbtini) nepriklausė nuo advokatės subjektyvių veiksmų. Kaip buvo nurodyta prašyme dėl procesinio termino atnaujinimo advokatė nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2024 m. birželio 14 d. nedirbo dėl (duomenys neskelbtini) netekties, o laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 3 d. iki liepos 12 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad daugiau nei dvi savaites (nuo 2024 m. birželio 28 d. iki liepos 12 d.) atstovė (duomenys neskelbtini) nedirbo, o (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovės veiksmuose nebuvo jokios tyčios, aplaidumo ar siekio vilkinti procesą, todėl terminas skundui pateikti turėtų būti atnaujintas, kadangi priešingu atveju būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.
Pareiškėjas pažymi, kad priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, pareiškėjas dėjo visas pastangas, kad jo teisės būtų apgintos, susitarė su atstove dėl skundo pateikimo, skundas buvo rengiamas ir turėjo būti pateiktas laiku, tačiau ne dėl jo priklausančių priežasčių jo atstovė negalėjo pateikti skundo laiku. Advokatė I. L. pareiškėją atstovavo viso proceso metu, tiek šią bylą nagrinėjant administracinių ginčų komisijai, tiek ir visuose kituose procesuose, kurių priimtais procesiniais sprendimais pareiškėjas grindžia savo skunde nurodytus argumentus. Šį faktą pagrindžia prie skundo pridedama eilė teismų sprendimų ir nutarčių, kas leidžia pagrįstai teigti, kad kitam atstovui būtų sudėtinga susipažinti su visais vykusiais procesais ir tinkamai apginti pareiškėjo teises, bei tai dar labiau apsunkintų pareiškėjo finansinę naštą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą, konstatavus, kad terminas skundui paduoti yra praleistas ir atsisakius jį atnaujinti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti skundą, pažymėjo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir nurodomos skundo praleidimo priežastys ((duomenys neskelbtini) mirtis bei (duomenys neskelbtini)) negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą paduoti skundą, kadangi vertinant visą termino praleidimo laikotarpį matyti, jog termino praleidimas priklausė išimtinai tik nuo pačios pareiškėjo atstovės advokatės subjektyvių veiksmų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad terminas skundui pateikti praleistas ne dėl pareiškėjo atstovės tyčios, aplaidumo ar siekio vilkinti procesą, todėl terminas skundui pateikti turėtų būti atnaujintas, kadangi priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio
2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).
Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido skundo dėl skundžiamų aktų panaikinimo padavimo terminą (ABTĮ 29 str. 1 d.). Pareiškėjas mano, kad jo nurodytos priežastys yra svarbios atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno skyriaus 2024 m. birželio 7 d. sprendimo galėjo būti pateiktas teismui iki 2024 m. liepos 8 d., tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, kad skundas buvo pateiktas 2024 m. liepos 19 d. 17.59 val. (teisme užregistruotas 2024 m. liepos 22 d.), akivaizdžiai praleidus terminą skundui paduoti. Pareiškėjas tvirtina, kad nurodomos priežastys yra reikšmingos atnaujinti terminą. Kaip matyti iš prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytų aplinkybių pareiškėjas nurodė, kad jo atstovė advokatė I. L. dėl (duomenys neskelbtini) buvo nedarbinga nuo 2024 m. liepos 3 d. iki liepos 12 d. (minėtas aplinkybes patvirtina ir prie prašymo pateiktas Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos sistemos informacija apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2024 m. liepos 1 d. iki liepos 31 d.), be to advokatė dėl (duomenys neskelbtini) mirties nedirbo nuo 2024 m. birželio 10 d. iki birželio 14 d. Atskirajame skunde pareiškėjas papildomai nurodo, kad (duomenys neskelbtini). Daugiau nei dvi savaites (nuo 2024 m. birželio 28 d. iki liepos 12 d.) pareiškėjo atstovė dėl (duomenys neskelbtini) nedirbo, o (duomenys neskelbtini).
Nepaisant pareiškėjo nurodytų aplinkybių, dėl kurių tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo atstovė nedirbo (dėl (duomenys neskelbtini) mirties ir (duomenys neskelbtini)), teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas nei prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti, nei atskirajame skunde nepateisimo (objektyviai nepagrindė) kito laikotarpio, kuriuo pareiškėjas galėjo pateikti skundą ir kurio pareiškėjo nurodytos aplinkybės neapėmė: nuo 2024 m. birželio 17 d. iki birželio 28 d. Nepagrindus (nepateisinus) šio laikotarpio, daryti išvadą, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turėjo galimybę nepateisintu laikotarpiu pateikti skundą, o jo nepateikimas priklausė tik nuo pareiškėjo (jo atstovės) subjektyvių veiksmų, taigi pareiškėjo nurodomos priežastys, dėl kurių skundas nepateiktas per ABTĮ nustatytus terminus, ABTĮ
30 straipsnio 1 dalies prasme nepripažįstamos svarbiomis.
Be kita ko, nors atskirajame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta. Kita vertus, jų pateikimas nagrinėjamu atveju nebūtų pakankamas, kadangi, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra pateisintas kitas laikotarpis.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs terminą skundui paduoti dėl subjektyvių ir ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme svarbiomis nepripažintinų priežasčių. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija