BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJŲ, KURIOSE NĖRA CENTRALIZUOTŲ NUOTEKŲ SURINKIMO TINKLŲ, NUOTEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ

PATVIRTINIMO

2014 m. vasario 28 d. Nr. TS-24

Birštonas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 ir 30 punktais, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 6 punktu ir 11 straipsnio 1 punktu, Birštono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Birštono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisykles (pridedama).

2. Pavesti Birštono savivaldybės administracijos direktoriui ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos patvirtinti pavyzdinę nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties formą, parengtą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintas Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė

PATVIRTINTA

Birštono savivaldybės tarybos

2014 m. vasario 28 d.

sprendimu Nr. TS-24

BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJŲ, KURIOSE NĖRA CENTRALIZUOTŲ NUOTEKŲ SURINKIMO TINKLŲ, NUOTEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Birštono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato kaupimo rezervuaruose ir mažuose valymo įrenginiuose (toliau – vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai) susidarančių nuotekų tvarkymo tvarką, nuotekų turėtojų (fizinių ir juridinių asmenų), nuotekų vežėjų, nuotekų tvarkytojų ir Birštono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teises, pareigas ir tarpusavio santykius tvarkant nuotekas.

2. Taisyklės galioja Savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie eksploatuoja vietinius nuotekų šalinimo įrenginius ir tvarko juose susidarančias nuotekas, nuotekų vežėjams, nuotekų tvarkytojams.

3. Taisyklės netaikomos fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems išduotuose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose (toliau – TIPK leidimas) nustatyti individualūs nuotekų tvarkymo reikalavimai.

4. Nuotekų tvarkymo tikslas – saugiai surinkti nuotekas iš vietinių nuotekų šalinimo įrenginių ir jas sutvarkyti, nedarant neigiamo poveikio aplinkai, tausojant gamtos išteklius, užkertant kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir laikantis visuomenės sveikatos saugos reikalavimų.

II. Teisės aktai

5. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:

5.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu;

5.2. Lietuvos Respublikos vandens įstatymu;

5.3. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu;

5.4. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu;

5.5. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu;

5.6. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832;

5.7. Statybos techniniu reglamentu STR 2.20.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705;

5.8. Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343;

5.9. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236;

5.10. Nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės rekomendacijomis (R 22-00), patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 400;

5.11. Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1 -412;

5.12. Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis 1999 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 217;

5.13. Aplinkosauginėmis buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklėmis (LAND 21-01), patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 252;

5.14. Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376;

5.15. Statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-390;

5.16. Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1- 338;

5.17. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu.

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Aglomeracija – tai teritorija, kuri yra gana tankiai apgyvendinta ir / arba kurioje gana sutelkta ūkinė veikla (teritorijoje yra ne mažiau kaip 25 atskiri nuotekų šaltiniai (objektai), kurių bendras dydis atitinka ne mažiau kaip 100 gyventojų ekvivalentą (GE), o įrengiant centralizuotąjį nuotakyną, vienam GE vidutiniškai tektų ne daugiau kaip 15 m lauko / gatvių tinklų, neįskaitant įvadų, kolektorių iki valymo įrenginių ir išleidimo vietos ilgio, dėl ko nuotekas tikslinga surinkti naudojant centralizuotąjį nuotakyną, arba teritorija, kurioje nuotekas rinkti naudojant centralizuotąjį nuotakyną yra tikslinga dėl kitų priežasčių (pvz., dėl to, kad konkrečiu atveju nuotekų surinkimas naudojant centralizuotąjį nuotakyną yra priimtiniausias dėl gamtinių sąlygų; dėl to, kad centralizuotojo nuotakyno įdiegimas yra ekonomiškai priimtiniausias ar dėl kitų priežasčių). Taip pat aglomeracijai priskiriamos teritorijos, kuriose esančių objektų nuotekos surenkamos naudojant centralizuotąjį nuotakyną arba yra sudarytos tokios galimybės (plėtojama nuotekų surinkimo infrastruktūra).

Atskiroji (individuali) nuotekų tvarkymo sistema – ne daugiau kaip dviejų gyvenamųjų (individualių) namų ar kitų objektų nuotekoms tvarkyti skirta sistema, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos mobiliosiomis transporto priemonėmis.

Centralizuotasis nuotakynas (centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema) – nuotakynas, į kurį patenkančios nuotekos nukreipiamos į aglomeracijos nuotekų valymo įrenginius arba į galutinę išleidimo vietą ir kurį naudojant teikiamos viešosios nuotekų tvarkymo paslaugos bei surenkama ne mažiau kaip 30 procentų aglomeracijoje susidarančių nuotekų.

Gyvenamasis namas (pastatas) – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.

Gyventojų ekvivalentas (GE) – sąlyginis vienetas nuotekų (taršos) šaltinio dydžiui išreikšti. Vienas GE reiškia nuotekų šaltinį, kuriame per parą susidarančiose (surenkamose) nuotekoseyra 70 g BDS₇ ir / arba 12 g N ir / arba 2,7 g P (taršos šaltinio dydis nustatomas pagal tą parametrą, pagal kurį paskaičiuojamas GE yra didžiausias).

Grupinė nuotekų tvarkymo sistema – grupės (daugiau kaip dviejų) objektų nuotekoms tvarkyti skirta sistema, valdoma nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos nuotekų vežimo priemonėmis.

Individualus nuotekų šalinimas – savo nuotekų tvarkymas ir šalinimas į gamtinę aplinką naudojant nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

Mažieji nuotekų valymo įrenginiai – buitinių ir / arba pagal sutartį jiems analogiškų nuotekų srautams (iki 400 m³/ d), kurie pagal juose esantį organinių teršalų kiekį neviršija 2000 GE, bei paviršinių nuotekų srautams iki 50 l / s valyti skirti įrenginiai.

Nuotekų vežimo priemonės – asenizacinės mašinos ir kitos specialiosios transporto priemonės, skirtos nuotekoms surinkti iš nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų ir joms išvežti į nuotekų priėmimo punktus.

Necentralizuotoji nuotekų tvarkymo sistema – atskiroji (individualioji) arba grupinė nuotekų tvarkymo sistema, kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos nuotekų vežimo priemonėmis.

Necentralizuotoji savivaldybės nuotekų tvarkymo sistema – atskirųjų (individualiųjų) ir grupinių nuotekų tvarkymo sistemų visuma Savivaldybės teritorijoje.

Nuotekos – žmogaus buityje, ūkinėje ir (arba) gamybinėje veikloje panaudotas vanduo, kuriuo naudotojas atsikrato nuotekų surinkimo sistema išleisdamas jį į aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas.

Nuotekų kaupimo rezervuaras – sandari talpa laikinai nuotekoms kaupti, iš kurios nuotekos periodiškai išsiurbiamos ir nuotekų vežimo priemonėmis išgabenamos į kitas nuotekų tvarkymo sistemas.

Nuotekų tvarkymas – veikla, susidedanti iš visų ar dalies šių priemonių: nuotekų surinkimas, kaupimas, transportavimas, valymas ir išleidimas bei valymo metu susidarančių atliekų (smėlio, šlamo, dumblo ir t. t.) pirminis tvarkymas.

Nuotekų tvarkymo įrenginiai – nuotekoms tvarkyti skirti inžineriniai įrenginiai (vamzdynai, siurblinės, nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, naftos produktų atskirtuvai ir kt.).

Nuotekų tvarkymo sistema – inžinerinių įrenginių, statinių ir technologinių procesų kompleksas (visuma) nuotekoms surinkti, kaupti, transportuoti, apskaityti, valyti ir išleisti bei valymo metu susidarančioms atliekoms (šlamui, dumblui) tvarkyti.

Nuotekų tvarkytojas – įmonė, įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, kuri nuotekas tvarko laikydamasi reikalavimų, nustatytų teisės aktuose bei šiose Taisyklėse.

Nuotekų turėtojas – asmuo, naudojantis arba valdantis objektą (taršos / nuotekų šaltinį) ir pagal teisės aktus turintis teisę spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimus bei atsakantis už objekto daromą poveikį aplinkai.

Nuotekų vežėjas – nuotekų tvarkymo įmonė, įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, galinti teikti nuotekų surinkimo ir vežimo (transportavimo) paslaugas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.

Objektas – statinys arba statinių grupė, esanti viename sklype, kuriuose susidarančias nuotekas surenka viena nuotekų surinkimo sistema.

TIPK leidimas – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, išduodamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, suteikiantis teisę jame nustatytomis sąlygomis vykdyti ūkinę veiklą arba eksploatuoti įrenginį ar jo dalį.

Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai – tai nuotekų kaupimo rezervuarai ir maži nuotekų valymo įrenginiai.

Birštono savivaldybės nuotekų sistemą eksploatuojanti įmonė – viešoji vandens tiekėja, Savivaldybei nuosavybės teise priklausanti uždaroji akcinė bendrovė „Birštono vandentiekis“, kuri nustatyta tvarka eksploatuoja nuotekų tvarkymo įrenginius Savivaldybės teritorijoje.

7. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos‏ galiojančiuose teisės aktuose.

IV. BendrIEJI REIKALAVIMAI

8. Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai Savivaldybės teritorijose įrengiami vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ten, kur nėra įrengtų centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos tinklų.

9. Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai gali būti įrengiami kaip:

9.1. atskiroji (individuali) sistema;

9.2. grupinė nuotekų tvarkymo sistema.

10. Atskirąsias (individualias) buitinių nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galima įrengti:

10.1. pavieniams objektams, esantiems mažesnėse kaip dešimties objektų grupėse;

10.2. atskiriems objektams, esantiems dešimties objektų ir didesnėse grupėse, kuriose objektai išsidėstę taip, kad įrengiant centralizuotąsias nuotekų surinkimo arba grupines nuotekų tvarkymo sistemas vienam GE reikėtų pakloti daugiau kaip po 15 m gatvės tinklų (neskaičiuojant įvadų) arba vienam butui reikėtų pakloti daugiau kaip po 45 m gatvės tinklų (neskaičiuojant įvadų) ir (arba) vidutinis atstumas tarp įvadų būtų didesnis kaip 45 m;

10.3. kaip laikiną nuotekų tvarkymo sprendimą atskiruose objektuose, didesnėse kaip dešimties objektų grupėse ar sodininkų bendrijų teritorijose, kai centralizuotasis nuotakynas arba grupinė nuotekų tvarkymo sistema nėra įrengta. Atsiradus centralizuotajam nuotakynui ar grupinei nuotekų tvarkymo sistemai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, privaloma jungtis prie centralizuotojo nuotakyno arba grupinės nuotekų tvarkymo sistemos;

10.4. aglomeracijose ir kitose viešojo vandens tiekimo teritorijose, kai atskirąsias nuotekų tvarkymo sistemas numato įrengti ir eksploatuoti viešasis vandens tiekėjas.

11. Atskirosios (individualios) nuotekų tvarkymo sistemos su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką projektuojamos ir įrengiamos vadovaujantis Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentu (5.11 punktas).

12. Atskirąsias (individualias) nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus galima įrengti:

12.1. nurodytais 10.1 ir 10.2 punktuose atvejais, kai nėra galimybių pagal reikalavimus įrengti nuotekų valymo įrenginius ir išleisti nuotekas į aplinką:

12.1.1. nepakanka teritorijos valymo įrenginiams įrengti,

12.1.2. nėra tinkamo nuotekų priimtuvo (paviršinio vandens telkinio), negalima nuotekų infiltruoti į gruntą;

12.2. aglomeracijose ir kitose viešojo vandens tiekimo teritorijose, kai atskirąsias (individualias) nuotekų tvarkymo sistemas numato įrengti ir eksploatuoti Savivaldybės parinktas viešasis vandens tiekėjas.

13. Grupines buitinių nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką galima įrengti:

13.1. daugiau kaip dešimties objektų grupėse ir sodininkų bendrijose, kai tokią nuotekų tvarkymo sistemą numato detaliojo teritorijų planavimo dokumentas, o centralizuotasis nuotakynas dar nėra įrengtas;

13.2. aglomeracijose ir kitose viešojo vandens tiekimo teritorijose, kai grupines nuotekų tvarkymo sistemas numato įrengti ir eksploatuoti Savivaldybės parinktas viešasis vandens tiekėjas.

14. Grupines nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus galima įrengti:

14.1. 13.1 punkte nurodytu atveju, kai nėra galimybių pagal reikalavimus įrengti nuotekų valymo įrenginius ir išleisti nuotekas į aplinką:

14.1.1. nepakanka teritorijos valymo įrenginiams įrengti,

14.1.2. nėra tinkamo nuotekų priimtuvo ir galimybių užtikrinti reikiamą nuotekų išvalymą,

14.1.3. dėl grunto struktūros negalima valytų nuotekų infiltracija į gruntą;

14.2. aglomeracijose ir kitose viešojo vandens tiekimo teritorijose, kai grupines nuotekų tvarkymo sistemas numato įrengti ir eksploatuoti Savivaldybės parinktas viešasis vandens tiekėjas.

15. Projektuojant ir įrengiant Savivaldybės teritorijoje nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų išleidimu į aplinką, privaloma:

15.1. įvertinti konkretaus objekto specifiką ir išvalytų nuotekų priimtuvo gebėjimą priimti valytas nuotekas ir pagal tai parinkti bei apskaičiuoti reikiamą išvalymo efektyvumą, kuris atitiktų ne tik minimalias nuotekų užterštumo normas, bet ir užtikrintų, kad įrenginio veikimo laikotarpiu nebus viršyti leistini aplinkos užterštumo rodikliai (ypač geriamojo vandens šaltiniuose);

15.2. numatyti tokius projektinius sprendimus, kad konkrečiomis sąlygomis būtų įmanoma tinkamai eksploatuoti suprojektuotą nuotekų tvarkymo sistemą (dumblo tvarkymas, tinkamas techninis aptarnavimas, energijos tiekimas ir pan.);

15.3. projekto dokumentuose pateikti informaciją apie parinktą tipinį arba suprojektuotą netipinį valymo įrenginį pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente (5.11 punktas) nustatytus reikalavimus;

15.4. užtikrinti, kad projektiniai sprendimai nepažeistų kituose teisės aktuose ir normatyviniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų.

16. Užstatytame, tačiau neturinčiame inžinerinės infrastruktūros, kvartale įrengiant vietinius nuotekų šalinimo įrenginius, kiekvienam statomam objektui būtina numatyti galimybę ateityje prisijungti prie centralizuotojo nuotakyno.

17. Esant centralizuotajam nuotakynui ar įrengus naują centralizuotąjį nuotakyną, kurie yra ne toliau kaip 45 m nuo individualaus sklypo, kuriame yra įrengta individuali nuotekų tvarkymo sistema, ribos artimiausio taško, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo raštiško centralizuotojo nuotakyno valdytojo pranešimo apie galimybę objektą prijungti prie centralizuotojo nuotakyno išsiuntimo registruotu laišku ar įteikimo dienos, objekto savininkas ar teisėtas jo valdytojas privalo savo valdomame sklype įrengtus nuotekų tinklus prijungti prie centralizuotojo nuotakyno, jeigu kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai ar Savivaldybės tarybos sprendimai nenustato kitaip.

18. Atskirosios (individualios) ar grupinės nuotekų tvarkymo sistemos turi būti įrengiamos ir eksploatuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

v. VIETINIUOSE NUOTEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIUOSE susidarančių NUOTEKŲ TVARKyMAS

19. Šiose Taisyklėse nuotekų tvarkymas apima nuotekų surinkimą, transportavimą, perdavimą tolesniam apdorojimui, apskaitą, visuomenės švietimą ir administravimą.

20. Nuotekų turėtojai yra skirstomi į šias grupes:

20.1. fiziniai asmenys (gyventojai);

20.2. juridiniai asmenys (įmonės, įstaigos, organizacijos), kurių veikloje susidaro buitinės nuotekos, kurios šalinamos kaupimo rezervuaruose ar vietiniuose valymo įrenginiuose.

21. Nuotekoms surinkti įrengiami kaupimo rezervuarai, o joms kaupti ir iš dalies valyti – septikai su kaupimo rezervuarais. Reikalavimai jų įrengimui aprašyti šių Taisyklių VI skyriuje.

22. Nuotekoms valyti įrengiami nuotekų valymo įrenginiai. Reikalavimai nuotekų valymo įrenginių projektavimui ir įrengimui bei eksploatavimui nustatyti Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente (5.11 punktas).

23. Nuotekų turėtojas sukauptas nuotekas tolesniam apdorojimui turi perduoti nuotekų vežėjui pagal galiojančią nuotekų išvežimo paslaugos sutartį.

24. Šalinti nuotekas Savivaldybės administracijos nenustatytose vietose draudžiama.

25. Surinktos nuotekos privalo būti apskaitomos pagal Taisyklių 45 ir 46 punktų reikalavimus. Už surinktų nuotekų apskaitą yra atsakingas nuotekų vežėjas.

26. Už visuomenės švietimą nuotekų tvarkymo klausimais yra atsakingi Savivaldybės administracija ir Birštono savivaldybės nuotekų sistemą eksploatuojanti UAB „Birštono vandentiekis“.

VI. VIETINIAI NUOTEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIAI

27. Įrengiant nuotekoms šalinti nuotekų kaupimo rezervuarus, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

27.1. nuotekų kaupimo rezervuaras yra statinys, kuris turi būti įrengiamas pagal Statybos techninį reglamentą „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ (5.15 punktas) detaliojo teritorijų planavimo dokumente numatytoje vietoje (jeigu yra galiojantis teritorijos detalusis planas);

27.2. nuotekų kaupimo rezervuaras turi būti įrengtas atsižvelgiant į numatomą nuotekų kiekį ir rekomenduojamą nuotekų išvežimo dažnį;

27.3. nuotekų kaupimo rezervuaras turi būti sandarus (gelžbetoninis, stiklaplasčio, plastmasinis), privalo būti įrengta kokybiška hidroizoliacija, apsauganti nuo galimo nuotekų patekimo į aplinką;

27.4. saugumo sumetimais nuotekų kaupimo rezervuaras turi būti uždengtas dangčiu;

27.5. prie nuotekų kaupimo rezervuaro turi būti patogu privažiuoti, kad būtų galima saugiai išsiurbti ir išvežti nuotekas;

27.6. vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis (5.8 punktas), turi būti įrengtos atitinkamo dydžio sanitarinės apsaugos zonos, laikantis nustatytų atstumų tarp atskirų statinių.

28. Nuotekų kaupimo rezervuarų eksploatavimo reikalavimai:

28.1. nuotekų kaupimo rezervuare sukauptas nuotekas rekomenduojama išvežti ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

28.2. nuotekų turėtojas privalo periodiškai tikrinti nuotekų kaupimo rezervuaro sandarumą ir pastebėjus, kad nuotekų kaupimo rezervuaro turinys tirštėja ir / ar nedidėja sukauptų nuotekų kiekis (proporcingai sunaudotam geriamojo vandens kiekiui), turi skubiai patikrinti rezervuaro sandarumą;

28.3. nuotekų turėtojas privalo sekti nuotekų kaupimo rezervuaro prisipildymą ir laiku pašalinti nuotekas, siekiant išvengti nuotekų patekimo į aplinką.

29. Draudžiama mesti į nuotekų sistemą kietas atliekas (sauskelnes, higieninius paketus, popierinius rankšluosčius ir kt.), kurios gali mechaniškai sutrikdyti septikų darbą, koncentruotas chemines medžiagas ir preparatus (rūgštis ir šarmus, valiklius, tirpiklius, riebalus, alyvas ir pan.), skystas atliekas ir gamybines nuotekas (naudotus tepalus, akumuliatorių rūgštį, dažus, netinkamus vartoti vaistus, fotoskiediklius, pesticidus ir kt.).

VII. NUOTEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

30. Už tinkamą ir saugų vietinių nuotekų šalinimo įrenginių eksploatavimą ir jų turinio tvarkymą atsako jų savininkas arba naudotojas.

31. Vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkai arba naudotojai privalo su nuotekų vežėju sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį.

32. Nuotekos iš vietinių nuotekų šalinimo įrenginių turi būti išvežamos laikantis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

33. Nuotekų turėtojas už nuotekų tvarkymo paslaugas moka nuotekų vežėjui pagal faktinį išvežtų ir sutvarkytų nuotekų kiekį.

34. Nuotekų turėtojas turi saugoti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį visą sutarties galiojimo laikotarpį ir dar 3 metus jai pasibaigus, o apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir važtaraščius (jų kopijas) – 3 metus po apmokėjimo ir važtaraščio surašymo dienos. Dokumentus privaloma pateikti, jei jų pareikalauja kontroliuojantys pareigūnai.

35. Už netinkamą nuotekų tvarkymą ir padarytą žalą aplinkai, žmonių sveikatai ir turtui nuotekų turėtojas atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

VIII. NUOTEKŲ VEŽĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

36. Nuotekų vežėjai, teikiantys paslaugas Savivaldybės teritorijoje, turi atitikti šiuos reikalavimus:

36.1. turėti teisę verstis nuotekų surinkimo ir išvežimo veikla, t. y. turi būti įtraukti į Atliekas tvarkančių įmonių registrą vadovaujantis Taisyklių 5.13 punktu;

36.2. turėti specialias nuotekų vežimo priemones:

36.2.1. transporto priemonės, skirtos nuotekoms vežti, turi būti techniškai tvarkingos (visi siurbliai, žarnos, vožtuvai ir kita įranga turi būti sandarūs), švarios ir sandarios, kad neskleistų nemalonaus kvapo,

36.2.2. transporto priemonės turi turėti nuotekų apskaitos įrenginį, ant abiejų transporto priemonės šonų aiškiai ir įskaitomai turi būti nurodytas įmonės pavadinimas arba prekės ženklas ir adresas bei telefonas,

36.2.3. turėti galiojančią nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo Savivaldybės teritorijoje sutartį, sudarytą teisės aktų nustatyta tvarka.

37. Nuotekų vežėjas, neatitinkantis šių Taisyklių 36 punkte nurodytų reikalavimų, negali teikti nuotekų surinkimo ir vežimo paslaugų Savivaldybės teritorijoje.

38. UAB „Birštono vandentiekis“ privalo nedelsdama nutraukti sutartį su nuotekų vežėju, jei jis:

38.1. netenka teisės teikti nuotekų tvarkymo paslaugų ir išbraukiamas iš Atliekas tvarkančių įmonių registro;

38.2. bankrutuoja, yra likviduojamas ir / ar dėl kitų priežasčių nebegali tęsti veiklos;

38.3. sudarant sutartį pateikė neteisingus ir / ar suklastotus duomenis.

39. Nuotekų surinkimo, vežimo ir perdavimo tolesniam apdorojimui darbai turi būti atliekami taip, kad į aplinką patektų kuo mažiau nemalonių kvapų:

39.1. vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai, surinkus jų turinį, turi būti nedelsiant uždaromi;

39.2. vietinių nuotekų šalinimo įrenginių turinį draudžiama transportuoti atvirose, nesandariose ar šiam tikslui nepritaikytose talpose;

39.3. darbai turi būti atliekami greitai ir nepertraukiant atskiros darbų rūšies eigos iki jų pabaigos.

40. Nuotekos gali būti vežamos tik užpildžius važtaraštį, kuris yra griežtos apskaitos dokumentas (1 priedas):

40.1. pildomi du važtaraščio egzemplioriai: pirmasis egzempliorius paliekamas nuotekų turėtojui, antrasis lieka nuotekų vežėjui;

40.2. nuotekų kiekis važtaraštyje rašomas pagal nuotekų išvežimo transporto priemonėje esančio nuotekų skaitiklio rodmenis.

41. Vietinių nuotekų šalinimo įrenginių turinys gali būti šalinamas tik tam tikslui miesto centralizuotajame nuotakyne įrengtuose punktuose.

42. Vietinių nuotekų valymo įrenginių turinį išpilti tam nepritaikytose vietose draudžiama.

43. Kartu su nuotekomis draudžiama šalinti:

43.1. daiktus ir / arba medžiagas, galinčias užkimšti arba sugadinti nuotekų surinkimo sistemos ir nuotekų valymo įrenginių elementus, sutrikdyti jų veiklą;

43.2. medžiagas, galinčias sukelti gaisrą ar sprogimą;

43.3. medžiagas, galinčias pakenkti nuotekų valymo įrenginius aptarnaujančių darbuotojų sveikatai;

43.4. medžiagas, galinčias trikdyti normalų biologinių nuotekų valymo įrenginių darbą ar dumblo apdorojimą.

44. Nustojus veikti buitinių nuotekų priėmimo įrangai ir / ar sutrikus normaliam centralizuotojo nuotakyno funkcionavimui dėl nuotekų vežėjo kaltės, jis privalo teisės aktų nustatyta tvarka kompensuoti nuotekų tvarkytojo patirtus nuostolius.

45. Kas ketvirtį (iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos) nuotekų vežėjai privalo nuotekų tvarkytojui ir Savivaldybės administracijai pateikti raštišką ataskaitą apie per praėjusį ketvirtį surinktų ir perduotų tolesniam apdorojimui nuotekų kiekį ir nurodyti nuotekų turėtojus, nevykdančius galiojančių sutarčių, kurie netvarkė nuotekų per pastaruosius 6 mėnesius. Ataskaitos forma pateikta šių Taisyklių 2 priede.

46. Kas ketvirtį (iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos) UAB „Birštono vandentiekis“ privalo Savivaldybės administracijai pateikti raštišką ataskaitą apie per praėjusį ketvirtį nuotekų vežėjų atvežtų apdoroti nuotekų kiekį bei galiojančių sutarčių su nuotekų vežėjais sąrašą. Ataskaitos forma pateikta šių Taisyklių 3 priede.

IX. SAVIVALDYBĖS TEISĖS IR PAREIGOS

47. Savivaldybės administracija organizuoja ir kontroliuoja nuotekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje.

48. Birštono seniūnijos seniūnas informuoja Birštono seniūnijos vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkus ir naudotojus apie prievolę sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį ir dokumentų saugojimą, kaip numatyta Taisyklių 34 punkte.

49. Savivaldybės administracija kartu su Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų rajono agentūra atlieka patikrinimus, ar vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkai ir naudotojai turi apmokėjimą už nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus, ar tinkamai eksploatuoja vietinius nuotekų šalinimo įrenginius.

X. ATSAKOMYBĖ UŽ NUOTEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS

50. Savivaldybės administracijos Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyrius užtikrina šių Taisyklių laikymosi kontrolę.

51. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

Birštono savivaldybės teritorijų, kuriose

nėra centralizuotų nuotekų surinkimo

tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių

1 priedas

( Nuotekų vežimo važtaraščio forma)

NUOTEKŲ VEŽIMO VAŽTARAŠTIS Nr.______

Išvežimo data 20.... m. ........................... d.

Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai:

____________________________________________________________________________

(adresas ir paslaugų teikimo sutarties numeris)

Išvežto turinio kiekis____________ m³.

Turinio pobūdis (pabraukti):

(1) nuotekų kaupimo rezervuaro turinys (2) nuotekų valymo įrenginys.

Nuotekų vežėjas____________________________________ ATĮR Nr.______________.

(įmonės pavadinimas)

Automobilio valstybinis numeris______________________. Nominali talpa___________m³.

Nuotekų turėtojas___________________________________________________________

(vardas, pavardė, parašas)

Nuotekas išvežė____________________________________________________________

(vairuotojo vardas, pavardė, parašas)

Nuotekas atvežė į __________________________________________________________

(išpylimo punkto adresas)

Pastaba. Pildomi 2 važtaraščio egzemplioriai, kurių vienas paliekamas nuotekų turėtojui, o kitas – nuotekų vežėjui.

__________________

Birštono savivaldybės teritorijų, kuriose

nėra centralizuotų nuotekų surinkimo

tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių

2 priedas

(Nuotekų išvežimo ataskaitos forma)

NUOTEKŲ IŠVEŽIMO ATASKAITA

20___m. ______________d.

Ataskaitinis ketvirtis____________.

Nuotekų vežėjas_________________________________________________________________.

(įmonės pavadinimas, adresas)

Tel., faks., el. p. ______________________________________________________________.

ATĮR Nr. _______________.

Informacija apie nuotekų surinkimą ir išvežimą teritorijose, kuriose nėra centralizuotų nuotekų tinklų:

2. Informacija apie nuotekų turėtojus, kurie neužsakė nuotekų išvežimo ir valymo paslaugų per paskutinius šešis mėnesius (per ataskaitinį ir prieš tai buvusį ketvirtį):

Adresas		Savininko, atsakingo asmens vardas, pavardė	Sutarties numeris	Paskutinį kartą išvežtas nuotekų kiekis (m³)		Paskutinio išvežimo data	Pastaba
gatvės pavadinimas	namo numeris	Savininko, atsakingo asmens vardas, pavardė	Sutarties numeris	kaupimo rezervuaras	nuotekų valymo įrenginys	Paskutinio išvežimo data	Pastaba

Direktorius ________________ __________________

(parašas) (vardas, pavardė)

______________________

Birštono savivaldybės teritorijų, kuriose

nėra centralizuotų nuotekų surinkimo

tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių

3 priedas

(Nuotekų tvarkymo ataskaitos forma)

NUOTEKŲ TVARKYMO ATASKAITA

20__m.____________________d.

Ataskaitinis einamųjų metų ketvirtis_______________.

1. Bendra informacija apie nuotekų šalinimą ir valymą teritorijose, kuriose nėra centralizuotų nuotekų tinklų:

1.	Atvežtų apdoroti, išvalytų nuotekų kiekis pagal surinkimo punktų duomenis (m³)
2.	Bendras nuotekų atvežimų skaičius (vnt.)
3.	Nuotekų tvarkymo įkainis (Lt / m³)

2. Nuotekų vežėjų, kurių nuotekų vežimo sutartys galiojo paskutinę ataskaitinio ketvirčio dieną, sąrašas:

Eil.

Nr.

Įmonės pavadinimas

Per ketvirtį atvežtų nuotekų

kiekis (m³)

Direktorius ________________ __________________

(parašas) (vardas, pavardė)

_____________________

Savininko, atsakingo asmens vardas, pavardė

Sutarties numeris

Nuotekų kiekis, m³

gatvės pavadinimas

namo numeris

Savininko, atsakingo asmens vardas, pavardė

Sutarties numeris

kaupimo rezervuaras

nuotekų valymo įrenginys