Pareiškimo Nr. DOK-3862/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40149-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Danutės Jočienės (pranešėja),
išnagrinėjo nuteistojo J. Ž. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Telšių apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-69-853/2023) J. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, įpareigojant visą tą laiką būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktus – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo J. Ž. buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatant pareigą būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 6.00 val., įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir 72(2) straipsniu, J. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
2. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 11 d. nutartimi atmestas nuteistojo J. Ž. ir jo gynėjo advokato A. Ruginio apeliacinis skundas.
3. Byla kasacine tvarka nenagrinėta – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo J. Ž. kasacinį skundą.
4. J. Ž. nuteistas pagal BK 163 straipsnį už tai, kad sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydamas nesunkiai susargdino tris mažamečius savo šeimos narius ir piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis bei pareigomis: būdamas atsakingas už mažamečių savo vaikų K. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), Ž. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudaryti vaikams palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), užtikrinti vaiko teises, nustatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme – sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, rūpintis vaikų sveikata ir jų gerove, tyčia piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis, sistemingai naudodamas fizinę prievartą prieš savo vaikus K. Ž., Ž. Ž., J. Ž. ir žiauriai su jais elgdamasis juos fiziškai ir psichiškai gniuždė, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2021 m. lapkričio 1 d. 21.30 val., buvusiuose namuose (duomenys neskelbtini), ir šių namų teritorijoje, tiksliai nenustatytą skaičių kartų naudojo fizinį ir psichinį smurtą prieš sūnus K. Ž., Ž. Ž. ir J. Ž., sistemingai, taikydamas neproporcingas K. Ž., Ž. Ž., J. Ž. elgesiui fizines bausmes, sukėlusias vaikams skausmą, mušdamas ir smurtaudamas sūnų atžvilgiu kitų vaikų ir šeimos narių (mamos, sesės, brolių) akivaizdoje, kiekvieną kartą paaiškėjus sūnų elgesiui, kuris netenkino jo, taikė vaikų elgesiui neproporcingas fizines bausmes, sukėlusias skausmą vaikams, kurie dėl savo priklausomumo nuo tėvo ir baimės patirti dar didesnį smurtą negalėjo pasipriešinti ir buvo bejėgiškos būklės, jiems buvo perkeliama atsakomybė rūpintis tėvo poreikiais – draudžiant pasakoti apie tai, kas vyksta namuose, taip fiziškai ir psichiškai gniuždė savo vaikus, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta K. Ž., Ž. Ž. ir J. Ž. psichinė sveikata.
5. J. Ž. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktus ir už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, bet ne vėliau kaip mažamečiui sūnui J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti mokyklą, tyčia sudavė jam ne mažiau kaip dešimt atskirų kartų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, galbūt gumine žarna, į nugarą, kojas, rankas, per sėdmenis, taip pat rankomis mušė J. Ž., suduodamas jam plaštaka į kaklą, nugarą, rankas, sėdmenis, taip pat mušė diržu, suduodamas jam ne mažiau kaip penkis kartus į kojas, petį, sudavė kumščiu į dešinę akį ir spyrė jam ne mažiau kaip dešimt kartų į sėdmenis. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. lapkričio 1 d., apie 21.30 val., tyčia kumščiu sudavė J. Ž. vieną smūgį į kaklo dešinę pusę, ties žandikauliu, taip sukeldamas fizinį skausmą.
5.1. Be to, J. Ž. nuo sūnaus Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mažametystės, tyčia jam sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 50 smūgių plaštaka ir kumščiu į pakaušį, rankas, pilvą, nugarą ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, galbūt gumine žarna, per sėdmenis, į nugarą, rankas, kojas, šonus, taip pat spyrė koja į apatinę nugaros dalį, sėdmenis ir diržu sudavė ne mažiau kaip po vieną kartą per sėdmenis, nugarą ir rankas. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. lapkričio 1 d., apie 21.30 val., tyčia sudavė plaštaka Ž. Ž. vieną smūgį į blauzdą ir sugriebęs ranka už plaukų viršugalvio srityje tampė jį, taip sukeldamas Ž. Ž. fizinį skausmą.
5.2. Be to, J. Ž. smurtavo prieš sūnų K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jo mažametystės, grasindamas mušti sakydavo: „gausi beržinės košės“ ir tyčia rykšte mušė, suduodamas jam po du kartus per sėdmenis ir kojas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, galbūt gumine žarna, ne mažiau kaip septynis smūgius per nugarą ir sėdmenis. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. lapkričio 1 d., apie 21.30 val., tyčia kumščiu sudavė K. Ž. du smūgius į dešinį smilkinį ir vieną smūgį delnu į smakrą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Taip J. Ž. fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo mažamečius sūnus K. Ž., Ž. Ž. ir J. Ž., t. y. dėl sistemingo jų mušimo bei nukentėjusiųjų matyto smurto prieš kitus šeimos narius, drausdamas pasakoti, kas vyksta namuose, taip perkeldamas atsakomybę rūpintis J. Ž. (tėvo) poreikiais, nesunkiai sutrikdė savo trijų mažamečių vaikų, šeimos narių – psichinę sveikatą: J. Ž. ir K. Ž. sukėlė laikino pobūdžio psichikos sutrikimus – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, Ž. Ž. sukėlė praeinantį psichikos sutrikimą – mišrų nerimo ir depresijos sutrikimą F41.2.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
6. Pareiškimu nuteistasis J. Ž., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 1 punktu, prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-69-853/2023, dėl akivaizdžiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai). Pareiškėjas nurodo:
6.1. Pirmosios instancijos nuosprendžiu pareiškėjas J. Ž. nuteistas, be kita ko, ir už tai, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, bet ne vėliau kaip mažamečiui sūnui J. Ž. pradėjus lankyti mokyklą, tyčia sudavė jam ne mažiau kaip dešimt atskirų kartų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, galbūt gumine žarna, į nugarą, kojas, rankas, per sėdmenis, taip pat mušė rankomis, suduodamas jam plaštaka į kaklą, nugarą, rankas, sėdmenis, taip pat mušė jį diržu, suduodamas ne mažiau kaip penkis kartus į kojas, petį, bei sudavė kumščiu į dešinę akį ir koja spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į sėdmenis; po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2021 m. lapkričio 1 d., apie 21.30 val., tyčia kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kaklo dešinę pusę, ties žandikauliu, taip sukeldamas J. Ž. fizinį skausmą. Be to, nuo sūnaus Ž. Ž. mažametystės tyčia jam sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 50 smūgių, plaštaka ir kumščiu į pakaušį, rankas, pilvą, nugarą ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, galbūt gumine žarna, per sėdmenis, nugarą, rankas, kojas, šonus, taip pat spyrė koja į apatinę nugaros dalį, sėdmenis bei diržu sudavė ne mažiau kaip po vieną kartą jam per sėdmenis, nugarą ir rankas; tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. lapkričio 1 d., apie 21,30 val., tyčia sudavė plaštaka Ž. Ž. vieną smūgį į blauzdą ir, sugriebęs ranka už plaukų viršugalvio srityje, tampė jį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Be to, pareiškėjas smurtavo prieš sūnų K. Ž. nuo jo mažametystės, tyčia rykšte mušė, suduodamas jam po du kartus per sėdmenis ir kojas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų bei sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, galbūt gumine žarna, ne mažiau kaip septynis smūgius per nugarą ir sėdmenis; po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. lapkričio 1 d., apie 21.30 val., tyčia kumščiu sudavė K. Ž. du smūgius į dešinį smilkinį ir vieną smūgį delnu į smakrą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
6.2. Ši pareiškėjo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius (t. y. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino). Laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. taikant BK 140 straipsnio nuostatas galiojo šio straipsnio 3 dalis, pagal kurią už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Byloje nebuvo nustatytas konkretus laikas, kada buvo daromi ankščiau nurodyti veiksmai, išskyrus paskutinį 2021 m. lapkričio 1 d. epizodą. Byloje nesant konkrečių duomenų apie nusikalstamos veikos, atitinkančios BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius, laiką iki 2021 m. lapkričio 1 d. ir nesant 2003 m. gegužės 29 d. – 2015 m. balandžio 30 d. laikotarpiu pateiktų nukentėjusių asmenų, jų teisėtų atstovų pareiškimų ar prokuroro reikalavimo, laikytina, kad J. Ž. negali atsakyti už nurodomus veiksmus, kaip nusikalstamus, išskyrus 2021 m. lapkričio 1 d. padarytą veiką. Todėl nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria J. Ž. inkriminuota aukščiau nurodyta veika, neteisėtai įtraukta į BK 163 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, naikintina, o byla nutrauktina.
6.3. Nuosprendyje išdėstyti teiginiai dėl pareiškėjo nusikalstamos veikos, nurodytos BK 163 straipsnyje, padarymo nebuvo grindžiami jokiais pareiškėjo veiksmais, kuriuos galima būtų vertinti kaip fizinį ir psichinį vaikų gniuždymą. Inkriminuojant pareiškėjui BK 163 straipsnį yra remiamasi 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kuriame įtvirtintos smurto prieš vaikus formos, įskaitant fizines bausmes, bei jų sampratos, tačiau jos įstatyme buvo nustatytos tik 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus įstatymo pataisoms, t. y. tik nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo šio įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta vaiko apsauga nuo nusikalstamų veikų bei smurto ir atsakomybė už tokius pažeidimus, taip pat pabrėžiama, kad vaikas yra saugomas nuo visų formų smurto ir smurto demonstravimo. Laikytina, kad pareiškėją nuteisus pagal BK 163 straipsnį už laikotarpį nuo 2003 metų iki 2018 m. liepos 1 d., kai nebuvo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu reglamentuotos smurto prieš vaikus formos, įskaitant fizines bausmes bei jų sampratos, tačiau nuosprendyje detaliai pasisakant apie „taikomas neproporcingas K. Ž., Ž. Ž., J. Ž. elgesiui fizines bausmes“, buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas BK 163 straipsnis. Nuosprendyje nenurodyta, kada konkrečiai, kokia veika, prieš kokį vaiką buvo padaryta, todėl visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, nuosprendis, kuriuo inkriminuotas BK 163 straipsnis, naikintinas ir byla nutrauktina dėl viso inkriminuojamo laikotarpio.
6.4. Nuteisiant pareiškėją už 2021 m. lapkričio 1 d. veiką buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 2 straipsnio 6 dalis (niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą). Telšių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-674-853/2021 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl panaudoto fizinio smurto prieš sutuoktinę 2021 m. lapkričio 1 d. 21.30 val., sutuoktinei 2021 m. lapkričio 3 d. protokole – pareiškime nurodžius, kad vaikams fizinio skausmo pareiškėjas nesukėlė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuteistas už smurtą prieš vaikus tą patį 2021 m. lapkričio 1 d. vakarą, nors šios veikos jis nepadarė. Nuosprendis naikintinas ir dėl pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus inkriminuotos nusikalstamos veikos, kadangi šiame straipsnyje nustatytos žalingos pasekmės – vaikų susargdinimas – yra kildinamas iš BK 163 straipsnyje nurodytos veikos padarymo. Dėl nurodomų argumentų netinkamai pritaikius BK 163 straipsnį, negalima taikyti ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktų, nes žalingos pasekmės savaime, nekonstatavus neteisėtos veikos, negali kilti.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo J. Ž. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas.
8. Pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nesutinkama su J. Ž. nuteisimu už nusikalstamų veikų, nurodytų BK 163 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose, padarymą ir prašoma baudžiamąją bylą nutraukti, t. y. pareiškimas paduotas BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu.
9. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis. Pagal BPK 451 straipsnio 1 punktą išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti. Taigi baudžiamoji byla BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu gali būti atnaujinta tik esant dviem sąlygoms: pirma, joje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; antra, reikia priimti šiame punkte nustatytą sprendimą (nutraukti bylą).
10. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, jame reiškiama pareiškėjo nuomonė, kad bylą išnagrinėjęs teismas tinkamai nepagrindė, kokiais veiksmais pareiškėjas sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždė savo vaikus, o nuosprendyje nustatyti veiksmai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu nukentėjusiesiems ir jų mušimu, galbūt atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo, nustatyto BK 140 straipsnyje, požymius. Pareiškėjo teigimu, byloje nėra konkrečių duomenų apie pareiškėjo atliktų veiksmų, atitinkančių BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius, laiką, o nukentėjusieji (jų teisėtas atstovas) nepateikė dėl to pareiškimų, todėl, pareiškėjo manymu, laikytina, kad J. Ž. negali atsakyti už tokius veiksmus (išskyrus 2021 m. lapkričio 1 d. padarytą veiką) kaip nusikalstamus. Dėstydamas tokius argumentus pareiškėjas neigia smurtavęs prieš savo vaikus ir 2021 m. lapkričio 1 d. vakarą bei remiasi savo sutuoktinės 2021 m. lapkričio 3 d. rašytu protokolu – pareiškimu. Be to, pareiškėjo teigimu, inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose, pasekmės – vaikų susargdinimas – yra kildinamas iš BK 163 straipsnyje nurodytos veikos padarymo, o kadangi, pareiškėjo manymu, netinkamai pritaikytas BK 163 straipsnis, negalimas ir BK 138 straipsnio taikymas.
11. Tokie pareiškime dėstomi argumentai yra susiję su teismo atliktu byloje ištirtų įrodymų vertinimu, iš esmės nesutinkant su juo, ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes ir pateikiant savą poziciją dėl pareiškėjo atliktų veiksmų teisinio vertinimo. Pažymėtina, kad BPK 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms. Sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus, nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nurodytoms sąlygoms klausimas (išplėstinės teisėjų kolegijos nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3/2011, 2A-7-11-489/2019).
12. Taigi minėti pareiškime išdėstyti argumentai, neigiant nustatytas faktines bylos aplinkybes ir jų kvalifikavimą pagal pritaikytas BK normas, kurias patvirtino ir šią bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nerodo akivaizdžios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 163 straipsnį bei 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus (tai atitinka ir teismų praktiką, pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022) ir nepatvirtina BPK 451 straipsnyje nustatytų pagrindų atnaujinti baudžiamąją bylą buvimo, nes, kaip minėta, apie baudžiamojo įstatymo taikymo (ne)tinkamumą sprendžiama pagal teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes.
13. Be to, prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir nuteistojo J. Ž. kasaciniame skunde, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. sausio 29 d. nutartyje vertino šį kasacinį skundą ir atsisakė jį priimti, kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.
14. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paduotame pareiškime nėra pateikta jokių argumentų, kurie suteiktų pagrindą manyti, jog pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai, todėl tenkinti pareiškimą ir atnaujinti baudžiamąją bylą vadovaujantis BPK 451 straipsnio 1 punktu nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,