Administracinė byla Nr. eA-1011-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00440-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4; 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos, I. K., L. Č., L. K., I. Z., D. Ž., V. L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėjai 2016 m. kovo 22 d. su skundu (I t., b. l. 1–14) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. T-115 „Dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-115); 2) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-114 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose nustatymo ir pritarimo priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose savivaldybė yra dalininkė, 2016–2017 mokslo metais“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-114) dalį dėl klasių nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje; 3) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose nustatymo ir pritarimo priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose Savivaldybė yra dalininkė, 2016–2017 mokslo metais“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-392) dalį dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, nurodytą šio sprendimo Priedo Nr. 3, 17 eilutės, 17, 19–20 pozicijose.

2.  Pareiškėjai paaiškino, kad skundžiami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5, 11, 37 punktų nuostatoms, nes nebuvo konsultuotasi su bendruomene, skundžiami sprendimai pažeidė teisėtų lūkesčių ir pagrindinius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus principus. Pertvarkius Kauno „Žiburio“ vidurinę mokyklą nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. į pagrindinę, jos reorganizavimas prijungiant prie KTU Vaižganto progimnazijos nebuvo nuosekliai planuotas procesas. Mokyklai nebuvo suteikta įtvirtinimo stadijoje Taisyklių 37 p. numatyta pagalba. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad gatvės, kuriomis galima pasiekti Vaižganto progimnaziją yra judrios, kai kurios net neturi šaligatvių, todėl kils realus pavojus mokinių saugumui.

3.  Galiojant Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikytai reikalavimo užtikrinimo priemonei administracinėje byloje Nr. el-2763-414/2016, kai buvo sustabdyta Sprendimo Nr. T-114 galiojimo dalis, susijusi su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, atsakovas veikė neteisėtai, t. y. atsakovas priėmė sprendimą dėl 9 klasės nekomplektavimo, nors dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo to negalėjo padaryti. Dėl minėtų priežasčių laikoma, jog Sprendimo Nr. T-392 dalis, susijusi su 9 klasės nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, neturi juridinės galios ir negali būti vertinama kaip teisėtai priimtas sprendimas. Buvo padarytas esminis administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimas, kuris nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Sprendimo Nr. T-392 dalį, susijusią su 9 klasės nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Pareiškėjų teigimu, atsakovo veiksmai bei ginčo sprendimas pažeidė skaidrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Mokyklos bendruomenė pagrįstai tikėjosi, jog teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus vykdomos, ir pats atsakovas tam buvo sudaręs prielaidas, nes siuntė Kauno „Žiburio“ mokyklai klasių komplektų projektus su 9 klase ir net iki 2016 m. birželio 29 d. derino ugdymo planą su 9 klase. Tačiau atsakovas 2016 m. liepos 1 d. paskelbė sprendimo projektą, kuriame 9 klasė nebenumatoma. Tokie atsakovo veiksmai yra neskaidrūs, grubiai pažeidė bendruomenės ir pareiškėjų teisėtus lūkesčius bei interesus.

4.  Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjų skundą (III t., b. l. 1–8) prašė jį atmesti.

5.  Atsakovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T-115 „Dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ sutiko, kad Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla būtų reorganizuojama iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., prijungiant ją prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos.

6.  Atsakovas pažymėjo, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas yra mažesnis už nustatytąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje metodikoje (toliau – ir Metodika), dėl mokinių stokos mokykla 2015–2016 mokslo metais nesukomplektavo 9 ir 10 klasių. Esant mažam mokinių skaičiui mokykla negali užtikrinti geresnių ugdymosi sąlygų. Dėl to, kad taupomos lėšos, mokykla mokiniams gali teikti tik minimalų atskirų dalykų pamokų skaičių pagal ministerijos patvirtintą ugdymo planą. 2015–2016 mokslo metais minėta mokykla nevykdė nei vieno dalyko pagilinto mokymo. Dauguma klasių per užsienio, kūno kultūros, informatikos, technologijų pamokas nebuvo dalijamos į grupes, nebuvo skiriamos papildomos pamokos konsultacijoms ir kitiems mokinių poreikiams tenkinti. Dėl to buvo apribotos galimybės diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį bei teikti kitą reikiama pagalbą mokiniui pagal jo poreikį ir galimybes. Būtent šių visų aplinkybių visuma nulėmė poreikį priimti ginčijamus sprendimus tam, kad būtų optimaliai užtikrinti mokinių interesai.

7.  Atsakovas pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybė vykdė ir vykdo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones, nes po Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo procedūros sustabdymo Kauno miesto savivaldybė nėra priėmusi jokių sprendimų ar atlikusi kitokių veiksmų, kuriais būtu tęsiamos pradėtos mokyklos reorganizavimo procedūros. Sprendimo Nr. T-392 dalis, kuria šiai mokyklai nebuvo numatyti 9 klasių komplektai, yra visiškai nesusijusi su mokyklos reorganizacija, o klasių komplektas nenustatytas dėl to, kad įvertinus šios mokyklos pateiktus duomenis, mokinių, norinčių tęsti mokslus šios mokyklos 9 klasėje 2016/2017 mokslo metais skaičius buvo per mažas – tik 19. Mokinių skaičius, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, šioje klasėje turi būti ne mažesnis kaip 25. Teismas laikinai sustabdė ginčijamų Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų galiojimą, bet neįpareigojo Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyti kokias nors klases 2016/2017 mokslo metams. Klasės buvo nustatomos vadovaujantis Asmenų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kriterijų ir klasių komplektavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-90 „Dėl Asmenų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kriterijų ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitais klasių komplektavimą reglamentuojančiais teisės aktais.

II.

8.  Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu: 1) priėmė D. Ž. atsisakymą nuo skundo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 dalį dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, nurodytą šio sprendimo Priedo Nr. 3, 17 eilutės, 17, 19–20 pozicijose, ir šią bylos dalį nutraukė; 2) priėmė Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos atsisakymą nuo skundo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. T-115, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-114 dalį dėl klasių nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, šio sprendimo 1 priedo 34 poziciją, susijusią su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje ir šią bylos dalį nutraukė; 3) panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 dalį dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, nurodytą šio sprendimo Priedo Nr. 3, 17 eilutės, 17, 19–20 pozicijose, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (XII t., b. l. 47–57).

9.  Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendime Nr. T-18 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ buvo numatyta, kad iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. turi būti pertvarkyta Kauno „Žiburio“ vidurinės mokyklos struktūra keičiant mokyklos tipą iš vidurinės mokyklos į pagrindinę mokyklą. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. T-81 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrasis planas (toliau – ir Pertvarkos planas), yra numatyta reorganizuoti Kauno „Žiburio“ pagrindinę mokyklą prijungiant ją prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Įgyvendinant minėtą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-81 patvirtintą Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą, buvo priimtas skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. T-115 „Dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo“. Sprendimo 1 punktu buvo nuspręsta sutikti, kad Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla būtų reorganizuojama iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., prijungiant ją prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos. Kitais minėto sprendimo punktais nustatyti įvairūs susiję įsipareigojimai. Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. kovo 15 d. taip pat priėmė skundžiamą sprendimą Nr. T-114, kuriame buvo nustatyta, jog Kauno „Žiburio“ mokykloje 2016/2017 mokslo metais nebeformuojamos klasės.

10.     Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimą buvo nuspręsta pradėti, nes ji neatitiko Taisyklių 25.7 punkto reikalavimų (mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas yra mažesnis už nustatytąjį Metodikoje). 1-4 klasėse mokinių vidurkis – 20,4 mokiniai, o 5-8 klasėse – 19,7. Metodikoje nurodyta, kad mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas 1- 4 klasėse – 22 mokiniai, o 5 – 12 klasėse – 25 mokiniai klasėje. Vienam šios mokyklos mokiniui teko 21,84 kv. m bendro mokyklos ploto ir 7,72 kv. m klasių kambarių ploto (miesto mokyklų vidurkis atitinkamai 11 kv. m ir 4,4 kv. m). Mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas buvo mažesnis už nustatytąjį Metodikoje, todėl Kauno miesto savivaldybė Kauno „Žiburio“ pagrindinei mokyklai 2015 m. papildomai skyrė 72 744 Eur mokinio krepšelio lėšų (darbo užmokesčiui 55 000 Eur ir socialinio draudimo įmokoms – 17 744 Eur), 2014 m. – 38 302,22 Eur mokinio krepšelio lėšų (darbo užmokesčiui 27 275,38 Eur ir socialinio draudimo įmokoms – 11 026,84 Eur), 2013 m. – 5 338,39 Eur darbo užmokesčiui. Per keturis metus mokykla sumažėjo 134 mokiniais ir 6 klasėmis, dauguma komplektuojamų klasių yra nepilnos, dėl mokinių stokos mokykla 2015–2016 mokslo metais nesukomplektavo 9 ir 10 klasių, todėl teismas laikė nepagrįsta skunde nurodytą aplinkybę, jog mokinių skaičius mokykloje didėja. Mokyklos direktorė 2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. (1.9) SR-156 ir 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. (1.9) SR-174 informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėją, kad 2016 m. birželio 1 d. duomenimis planuojamas mokinio krepšelio lėšų trūkumas: darbo užmokesčiui 77 000 Eur, socialinio draudimo įmokoms – 23 900 Eur. Trūkumas susidarė dėl išliekančio nepakankamo mokinių skaičiaus klasių komplektuose ir planuojamų mokėti išeitinių kompensacijų mokytojams. Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 35-2-899 Dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos 2016/2017 m. m. ugdymo planų, informavo teismą, jog mokyklos 2015–2016 m. m. ugdymo planas buvo minimalus, tai reiškia, kad dalykų programoms įgyvendinti skiriamas minimalus bendruose ugdymo planuose nurodytas pamokų skaičius. Nėra galimybių klasę dalinti į grupes per užsienio kalbos, informatikos, technologijų ir kūno kultūros pamokas.

11.     Byloje nebuvo nuginčytos aplinkybės, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas yra mažesnis už nustatytąjį Metodikoje, todėl dėl mokinio krepšelio lėšų trūkumo nukenčia mokinių ugdymo procesas (Metodikos 9.4 p., 9.6 p.). Teismo vertinimu, šios aplinkybės suteikė atsakovui pagrindą pradėti Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo procesą, prijungiant ją prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos ir nustatyti priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičių Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Teismas pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad dėl Kauno „Žiburio“ vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą sumažėjo mokinių nelaikė reikšminga, nes šioje byloje nenagrinėjamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-18 teisėtumas ir pagrįstumas.

12.     Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. A-3466 Kauno „Žiburio“ pagrindinei mokyklai papildomai buvo skirta 84 800 Eur savivaldybės biudžeto asignavimų, nes šioje mokykloje buvo nepagrįstai sukomplektuota 9 klasė (2016 m. rugsėjo 1 d. buvo 10 mokinių), nors nebuvo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo ją formuoti ir nepaskirta papildomų lėšų. Šie duomenys patvirtino, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinei mokyklai skiriamų mokymo lėšų nepakankamumas tam, kad mokykla užtikrintų minimalų ugdymo, mokymo, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą, buvo nuolatinis ir sistemingas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Kauno miesto savivaldybė Kauno „Žiburio“ pagrindinei mokyklai papildomai neskyrė tiek mokymo lėšų, kiek jų trūko iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje pagal Metodiką, nes kaip jau buvo minėta, papildomas finansavimas buvo skirtas minimaliam mokinių ugdymo procesui užtikrinti.

13.     Pirmosios instancijos teismas su pareiškėjų teiginiu, jog mokyklą galima prijungti prie kitos mokyklos tik kai joje vykdomos atitinkamo lygmens programos, o šiuo atveju Kauno „Žiburio“ pagrindinę mokyklą ketinama prijungti prie progimnazijos, kuri tokio lygmens programos nevykdo, nesutiko ir nurodė, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu, t. y. 2015–2016 mokslo metais dėl mokinių stokos Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla nesukomplektavo 9 ir 10 klasių, t. y. ugdymas 2015–2016 mokslo metais vyko tik iki 8 klasės, kaip ir reorganizavime dalyvaujančioje mokykloje, todėl prijungti šią mokyklą prie mokyklos, kurioje ugdoma iki 8 klasės, nebuvo teisinių kliūčių.

14.     Teismas pažymėjo, kad mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą. Siekiama, kad mokyklų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančių ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijančių valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų sistema (Taisyklių 3 p.), todėl Taisyklių 37 punktas nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-81 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ numačius reorganizuoti Kauno „Žiburio“ pagrindinę mokyklą prijungiant ją prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., nebebuvo galimas reorganizavimo procedūrų pradėjimas ginčijamais sprendimais. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovo į bylą pateiktos 2013–2015 metų pažymos apie biudžeto asignavimų pakeitimus, patvirtino aplinkybę, jog buvo vykdoma Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena ir ši mokykla gavo investicijas iš savivaldybės.

15.     Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje (toliau – ir Švietimo įstatymo) yra nustatyta, jog kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas, o Taisyklių VII skyriuje aptartas mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinimas, svarstymas su įvairiomis interesų grupėmis, visuomenei informacijos apie vykstančius procesus teikimas. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad toks procesas vyko, tačiau reorganizuojamos mokyklos, mikrorajono bendruomenės, Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirų frakcijų nesutikimas (nepritarimas) reorganizavimui nereiškė, jog dėl to mokyklų tinklo pertvarka nebuvo galima. Be to, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įvertino, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimas yra pakankamai pagrįstas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2016 m. vasario 9 d. raštas Nr. SR-508), o toks vertinimas buvo atliktas Taisyklių 35.4 punkto pagrindu.

16.     Dėl pareiškėjų nurodyto teisėtų lūkesčių principo teismas nurodė, kad pareiškėjų (Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos mokinių tėvų) teisė ginčijamais aktais į bendrąjį ugdymą nėra pažeidžiama, nes po Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizacijos bendrasis ugdymas bus tęsiamas Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijoje. Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija nuo reorganizuojamos Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos yra netoli (apie 2 km), todėl, teismo vertinimu, negalima laikyti, jog susisiekimas tarp Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos ir Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos yra sudėtingas bei nesaugus.

17.     Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. Sprendimas Nr. T-115 ir Sprendimo Nr. T-114 dalis dėl klasių nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje yra pagrįsta ir teisėta.

18.     Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-392, kuomet galiojo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kai Sprendimo Nr. T-115 ir Sprendimo Nr. T-114 dalies, susijusios klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, galiojimas buvo laikinai sustabdytas, veikė neteisėtai, nes priimant Sprendimą Nr. T-392 buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo priėmimą, todėl Sprendimą Nr. T-392 pirmosios instancijos teismas panaikino.

III.

19.     Pareiškėjas Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos taryba apeliaciniame skunde (XII t., b. l. 69–75) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti kiti pareiškėjų reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimą Nr. T-115 bei Sprendimo Nr. T-114 dalį dėl klasių nekomplektavimo, šio sprendimo 1 priedo 34 pozicijoje, susijusią su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20.     Pareiškėjas teigia, jog teismas nesigilino į bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamų sprendimų nepagrįstumas ir neteisėtumas. Pareiškėjai 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. T-18 bei 2013 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. T-15 nurodė kaip faktinę aplinkybę, patvirtinančią, jog atsakovas nepabaigęs vienos mokyklų tinklo kūrimo stadijos, pradėjo kitą, kas rodo skundžiamų sprendimų nepagrįstumą. Pareiškėjo nuomone, Kauno miesto savivaldybės taryba nesilaikė teisėtumo principo, t. y. ginčijamas Sprendimas Nr. T-115 neatitinka teisės aktų reikalavimų (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p.). Taip pat, pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas laikytinas nepagrįstu, neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio, priimtu pažeidžiant pagrindines procedūros taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

21.     Teismas neįvertino aplinkybės, kad skundžiamus sprendimus atsakovas priėmė, kai mokykla jau turėjo eilę prašymų į devintą klasę, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla visais ankstesniais metais, išskyrus vienus mokslo metus, turėjo 9 klases. Vienais mokslo metais atitinkamos klasės nekomplektavimas dar nereiškia, jog ji nebus sukomplektuota kitais mokslo metais ir nesudaro pagrindo atsakovui priimti tokį sprendimą. Kauno „Žiburio“ mokykla vadinama pagrindine mokykla, tai ji turi patvirtinti atitinkamas ugdymo programas, pagal kurias vaikai gali tęsti mokslus iki 10 klasės, o progimnazija, prie kurios ketinama prisijungti, tokių programų nevykdo (progimnazijoje vaikai ugdomi tik iki 8 klasės).

22.     Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla, net ir patirdama menamą lėšų trūkumą, sugebėjo užtikrinti geros kokybės ugdymą – ginčo laikotarpiu dalyvauti projektuose, konkursuose ir gauti diplomus, padėkas, raštus. Tai reiškia, jog mokykla sugebėjo išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus bei užtikrinti geros kokybės švietimą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, jog dėl mokinių krepšelių trūkumo nukenčia mokinių ugdymo procesas.

23.     Pareiškėjas pažymi, kad priimant ginčijama atsakovo sprendimą dėl mokyklos reorganizacijos, visiškai nebuvo atsižvelgta į bendruomenės nuomonę ir interesus. Nagrinėjamu atveju savivaldybė nepaisė bendruomenės siūlytų alternatyvų, o tik imitavo bendravimą ir konsultavimąsi su bendruomene.

24.     Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstos išvados, jog susisiekimas tarp Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos ir Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos nėra sudėtingas ir nesaugus. Susisiekimo sudėtingumą patvirtino byloje esantys įrodymai. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-81 patvirtintame Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano 3 priede yra nurodyta, kad gali kilti nepatogumų vykstant į kitas ugdymo įstaigas Aleksoto, Petrašiūnų, Šančių seniūnijų mokiniams, jei nebus pakoreguotas miesto viešojo transporto grafikas. Be to, gatvės, kuriomis galima pasiekti Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnaziją, yra judrios, kai kurios net neturi šaligatvių, todėl ėjimas pėsčiomis nesaugus ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

25.     Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba apeliaciniame skunde (XII t., b. l. 61–68) prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą ir panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta tenkinti pareiškėjų skundą panaikinti Sprendimo Nr. T-392 dalį dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, nurodytą šios sprendimo Priedo Nr. 3, 17, 19–20 pozicijose, ir pareiškėjų skundą atmesti.

26.     Atsakovas nurodo, jog klases su mažesniu negu reglamentuota mokinių skaičiumi gali būti formuojamos išimtinai tik esant savininko, šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės tarybos, aiškiai išreikštai valiai pačiai apsisprendžiant dėl papildomų lėšų skyrimo tokiai klasei finansuoti. Kauno miesto savivaldybė, leisdama formuoti tokią klasę su mažesniu vaikų skaičiumi, turėjo nuspręsti, kad lėšos, kurios galėjo būti skirtos kitoms savivaldybės finansuojamoms sritims finansuoti bus skiriamos šios mokyklos 9 klasės su mažesniu mokinių skaičiumi negu nustatyta, ugdymui finansuoti. Ginčo atveju, Kauno miesto savivaldybė nebuvo įpareigota teismo, taikiusio reikalavimo užtikrinimo priemones byloje, skirti tokias lėšas ir teismas nepasisakė, kad Kauno miesto savivaldybė privalo priimti sprendimą dėl 9 klasės su mažesniu nei reglamentuota mokinių skaičiumi, juo labiau neįpareigojo skirti papildomų lėšų tokios klasės išlaikymui, kas neišvengiama pagal galiojančius teisės aktus. Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį, kuria taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

27.     Atsakovas akcentuoja, jog Kauno miesto savivaldybė vykdė ir vykdo reikalavimo užtikrinimo priemones – Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo procedūros sustabdytos, Kauno miesto savivaldybė nėra priėmusi jokių sprendimų ar atlikusi kitokių veiksmų, kuriais būtų tęsiamos pradėtos mokyklos reorganizavimo procedūros. Tačiau Sprendimo Nr. T-392 dalis, kuria šiai mokyklai nebuvo numatyti 9 klasių komplektai, yra visiškai nesusijusi su mokyklos reorganizacija, o klasių komplektas nenustatytas dėl to, kad, įvertinus šios mokyklos pateiktus duomenis, mokinių, norinčių tęsti mokslus šios mokyklos 9 klasėje 2016/2017 mokslo metais skaičius yra per mažas – tik 19, o pagal galiojančius teisės aktus, šioje klasėje turi būti ne mažiau kaip 25 mokiniai.

28.     Pareiškėjas Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos taryba atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (XII t., b. l. 98–103) prašo jį atmesti.

29.     Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nevykdė Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties, kuria taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės bei dirbtinai mažindamas vaikų skaičių toliau siekia nusimatyto tikslo reorganizuoti mokyklą bet kokiais būdais. Atsakovo Sprendimas Nr. T-392 dėl 9 klasės nekomplektavimo buvo priimtas neatsižvelgiant į atsakovo Sprendimą Nr. T-115 bei tęsiant pradėtą reorganizavimo procedūrą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad abiejų atsakovo sprendimų įžanginėse dalyse nurodyta, kad jie priimti atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą, kuriuo nutarta reorganizuoti Kauno „Žiburio“ pagrindinę mokyklą. Vaikų skaičius atsakovui nebuvo kliūtis nuspręsti dėl klasių nekomplektavimo, kadangi atsakovas kitoms mokyklos komplektavo klases su tokiu pačiu ar net mažesniu vaikų skaičiumi.

30.     Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (XII t., b. l. 87–97) prašo jį atmesti.

31.     Atsakovas nurodo, jog Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla buvo pertvarkyta ir joje nebebuvo formuojamos 10–12 klasės, tačiau ir toliau formuojamose klasėse mokinių skaičius nuolat mažėjo, todėl Kauno miesto savivaldybė buvo priversta skirti papildomas lėšas šios mokyklos išlaikymui. Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla turėjo būti reorganizuojama, nes nuo 2013 m. sausio 1 d., jai išlaikyti dėl mažo mokinių skaičiaus nebepakako mokinio krepšelio lėšų, todėl Kauno miesto savivaldybė, leisdama mokyklai formuoti klases su mažesniu negu nustatyta mokinių skaičiumi, priimdavo sprendimus dėl papildomų lėšų skyrimo ir šios lėšos buvo nuolat ir sistemingai skiriamos papildomai. Išanalizavus sistemingą ir nuolatinių tokių lėšų skyrimo poreikį, laikytina, kad Kauno miesto savivaldybė priėmė pagrįstus sprendimus. Atsakovo teigimu, Kauno miesto savivaldybės priimti sprendimai atitinka visus VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

32.     Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimų Nr. T-115, Nr. T-114 ir Nr. T-392, susijusių su Kauno miesto „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimu, teisėtumas ir pagrįstumas.

33.     Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T-115 „Dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo“, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-81 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“, nuspręsta, kad Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla būtų reorganizuojama iki 2016 m. rugpjūčio 31 d, prijungiant ją prie biudžetinės įstaigos Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 2.96 straipsniu, 2.97 straipsnio 3 dalimi, 2.99. 2.101 ir 2.103 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir Darbo kodeksas, DK) 120, 129, 130 straipsniais, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – ir Biudžetinių įstaigų įstatymas) 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsniu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.

34.     Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T-114 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose nustatymo ir pritarimo priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose savivaldybė yra dalininkė, 2016–2017 metais“, atsižvelgiant į Pertvarkos planą, 1 priedo 34 pozicijoje nuspręsta nekomplektuoti klasių Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Sprendimas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punktu, 7 straipsnio 7 punktu, Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Taisyklėmis, Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (toliau – ir Kriterijų sąrašas), Asmenų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kriterijų ir klasių komplektavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-90 „Dėl asmenų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kriterijų ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).

35.     Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. T-392 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose 2016–2017 mokslo metais patikslinimo ir pritarimo patikslintam priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose Savivaldybė yra dalininkė, 2016–2017 mokslo metais“, atsižvelgiant į Aprašą, Pertvarkos planą ir Sprendimą Nr. T-114, 3 priedo 17 eilutės 17, 19–20 pozicijose nuspręsta  nekomplektuoti Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje 9 klasės. Sprendimas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punktu ir 7 straipsnio 7 punktu, Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Taisyklėmis, Kriterijų sąrašu.

36.     Pareiškėjai minėtus Sprendimus ginčijo nurodydami argumentus, kad jie priimti pažeidžiant Taisyklių 5, 11, 37 punktų nuostatas, teisėtų lūkesčių ir viešojo administravimo principus, nebuvo konsultuotasi su bendruomene, akcentavo, kad pertvarkius Kauno „Žiburio“ vidurinę mokyklą nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. į pagrindinę, jos reorganizavimas prijungiant prie KTU Vaižganto progimnazijos nebuvo nuosekliai planuotas procesas. Mokyklai nebuvo suteikta Taisyklių 37 punkte numatyta pagalba. Be to, priimant Sprendimą Nr. T-392, galiojo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė  administracinėje byloje Nr. el-2763-414/2016, kuria Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-114 dalies, susijusios su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, galiojimas buvo laikinai sustabdytas.

37.     Pareiškėjas Kauno miesto „Žiburio“ pagrindinės mokyklos taryba, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti pareiškėjų skundo reikalavimai dėl Sprendimo T-115 ir Sprendimo T-114 dalies panaikinimo, apeliaciniame skunde iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, teigė, kad teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, neįvertino, kad Sprendimas T-115 neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įvirtinto teisėtumo principo, papildomai akcentavo, kad nebuvo atsižvelgta į bendruomenės nuomonę ir interesus, konsultavimasis buvo tik imituojamas.

38.     Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimai dėl Sprendimo T-392 panaikinimo, apeliaciniame skunde argumentavo, kad teismas netinkamai sprendė, jog minėtas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, ir neatsižvelgė, kad priimdama šį sprendimą, kuriuo buvo nustatyti klasių komplektai, savivaldybė vykdė savo funkcijas, numatytas teisės aktuose, atsižvelgdama į mokinių skaičių klasėse ir skiriamas mokinių krepšelio lėšas pagal Metodiką. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nenustatė atsakovui pareigos skirti lėšas klasės su mažesniu nei reglamentuota mokinių skaičiumi išlaikymui.

39.     Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinių skundų argumentų, pažymi, kad jų vertinimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, kuris nustato savivaldybės tarybos kompetenciją bendrojo lavinimo teisinių santykių srityje. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 puntu nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio, apibrėžiančio valstybės perduotas savivaldybėms funkcijas, 7 punktas prie jų priskiria priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimą, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimą, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, išlaikymą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 21 punktą yra priskirta savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis.

40.     Savivaldybės institucijų įgaliojimus švietimo valdymo srityje nustato Švietimo įstatymo 58 straipsnis, kurio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti; inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą. Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad valstybinės profesinio mokymo įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusi mokyklos steigimui pritarusių institucijų rašytinius sutikimus. Valstybinės neformaliojo švietimo mokyklos, pagalbos įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą, įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavusi mokyklos, įstaigos steigimui pritarusių institucijų rašytinius sutikimus.

41.     Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo Sprendimo Nr. T-115 ir Sprendimo Nr. T-114 ginčijamos dalies teisėtumo, pagrįstai nurodė, kad juos priimant buvo realizuojami Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendime Nr. T-81 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo" numatyti sprendiniai dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo; vertino ginčijamos Sprendimo Nr. T-115 ir Sprendimo Nr. T-114 dalies atitiktį Švietimo įstatymo, Taisyklių, Metodikos, Kriterijų sąrašo, Aprašo reikalavimams ir detaliai išnagrinėjo su tuo susijusius pareiškėjų skundo argumentus, todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo aptariamoje sprendimo dalyje išdėstytais motyvais, jų papildomai neaptarinėja, o Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir atmestinais.

42.     Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas iš esmės nenurodė argumentų, kurie būtų neįvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime. Vien ta aplinkybė, kad nesutinkama su teismo atliktu aplinkybių vertinimu, byloje nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui jas įvertinti kitaip, negu vertino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra bylos nagrinėjimas iš naujo, bet yra tik patikrinama skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

43.     Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas, nepabaigęs vienos mokyklų tinklo kūrimo stadijos, pradėjo kitą, laikytinas nepagrįstu ir neturinčiu reikšmės aptariamų Sprendimo Nr. T-115 ir Sprendimo Nr. T-114 ginčijamos dalies teisėtumui. Minėta, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimas buvo numatytas Pertvarkos plane, kurio sprendinių teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis objektyviais duomenimis, nustatė, kad priimant minėtus Sprendimus, t. y. 2015–2016 mokslo metais dėl mokinių stokos Kauno „Žiburio" pagrindinė mokykla nesukomplektavo 9 ir 10 klasių, t. y. ugdymas 2015–2016 mokslo metais vyko tik iki 8 klasės, kaip ir reorganizavime dalyvaujančioje mokykloje. Todėl prijungti šią mokyklą prie mokyklos, kurioje ugdoma iki 8 klasės, nebuvo teisinių kliūčių. Apeliacinio skundo argumentai, kad vienais metais nesuformavus 9 klasės, kitais metais ji galėtų būti suformuota, laikytini prielaida, neatitinkančia objektyvumo kriterijaus, ja negalima remtis vertinant ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

44.     Kita aplinkybė, kuri buvo akcentuojama Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos apeliaciniame skunde, yra tai, kad nebuvo atsižvelgta į bendruomenės nuomonę ir interesus, konsultavimasis buvo tik imituojamas.

45.     Ginčui aktualioje Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas, o Taisyklių VII skyriuje aptartas mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas, svarstymas su įvairiomis interesų grupėmis, visuomenei informacijos apie vykstančius procesus teikimas.

46.     Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje esantys duomenys patvirtina (Darbo grupės Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrajam planui parengti ir įgyvendinti 2015 m. gruodžio 29 d. posėdžio protokolas Nr. 35-48-19, Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus 2016 m. sausio 6 d. raštas Nr. 35-2-22 Kauno miesto bendrojo ugdymo įstaigų vadovams „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metais bendrojo plano projekto“, Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus 2016 m. sausio 8 d. posėdžio protokolas Nr. 35-29-1, Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos 2016 m. sausio 22 d. raštas Nr. (1.9) SR-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjui „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metais bendrojo plano projekto“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2016 m. vasario 9 d. raštas Nr. SR-508 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos pirmininkui „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metais bendrojo plano projekto vertinimo“), kad įstatyme nustatytas procesas vyko, tačiau reorganizuojamos mokyklos, mikrorajono bendruomenės, Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirų frakcijų nesutikimas (nepritarimas) reorganizavimui nereiškia, jog dėl to mokyklų tinklo pertvarka negalima. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įvertino, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimas yra pakankamai pagrįstas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2016 m. vasario 9 d. raštas Nr. SR-508), o toks vertinimas buvo atliktas Taisyklių 35.4 punkto pagrindu.

47.     Aptariamu aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 yra išaiškinęs, jog savivaldybės turi pareigą konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kitomis interesų grupėmis tik rengiant mokyklų bendrojo plano projektą, o kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose savivaldybės privalo informuoti visuomenę apie vykstančius procesus. Šioje nutartyje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai savivaldybės neturi pareigos konsultuotis, jos yra saistomos skaidrumo principo. Net ir konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas neturėjo pareigos konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, kaip tai suprantama Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, viešojo administravimo subjektas turi pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą tam, jog nebūtų sudaryta situacija, kai visuomenė neturi informacijos apie viešojo administravimo subjekto veiklą (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2059-520/2016; 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4497-552/2016). Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad mokyklos taryba aktyviai dalyvavo reorganizavimo procese, reiškė savo poziciją, laikytinos patvirtinančiomis, kad apie priimamus sprendimus suinteresuota visuomenė buvo informuojama.

48.     Aptardama atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant Sprendimo T-392 teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti atskiriami du aspektai – privalomo teismo nutarties dėl pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių vykdymo ir kitas, susijęs su atsakovui iš Vietos savivaldos įstatymo ir Švietimo įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų vykdymu.

49.     Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjų skundo dalį ir panaikindamas atsakovo Sprendimo Nr. T-392 ginčijamą dalį, nurodė, kad jį priimant buvo pažeista Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-115 ir 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr.  T-114 dalies, susijusios klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, galiojimas buvo laikinai sustabdytas, ir padarė išvadą, kad atsakovas veikė neteisėtai.

50.     Teisėjų kolegija, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atkreipia dėmesį, kad ji grindžiama tik formaliais argumentais dėl privalomo teismo nutarties dėl reikalavimų užtikrinimo vykdymo, o atsakovo teiginiai, kad tai buvo savarankiškas administracinis aktas, kuriuo jis privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka nuspręsti dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ gimnazijoje 2015–2016 m., nebuvo vertinami.

51.     Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria buvo sustabdytas  2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-115 ir 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr.  T-114 ginčijamos dalies galiojimas, neturi būti suprantama kaip užkertanti kelią atsakovui vykdyti jam teisės aktų – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punkte, 7 straipsnio 7 punkte, Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pavestas funkcijas – formuoti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaryti sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti.

52.     Atsakovas, kol galiojo reikalavimo užtikrinimo priemonė, neatliko veiksmų, kuriais Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla būtų reorganizuojama iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., ir prijungta prie biudžetinės įstaigos Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos. Sprendimo T-392 ginčijama dalis buvo priimta atsižvelgus į aplinkybę, jog 9 klasei surenkamas mokinių skaičius Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje yra per mažas, kad galėtų būti sukomplektuota klasė, atitinkanti Taisyklių 25.7 punkte nustatytus kriterijus, bei galiojusios Metodikos reikalavimus, nustatančius, kad 1–4 klasėse mokinių vidurkis turi būti 22, o 5–10 klasėse – 25 mokiniai. Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad nepriimti sprendimo bendrojo ugdymo švietimo paslaugų teikimo srityje ji negalėjo; pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nenustatė pareigos atsakovui skirti bendrojo ugdymo mokyklai papildomai lėšų mokymui tiek, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje pagal Metodiką. Sprendimo T-392 ginčijamos dalies priėmimą nulėmė objektyvios aplinkybės (nepakankamas mokinių skaičius), todėl jis neturi būti tapatinamas su  Sprendimo T-114 dalies – 1 priedo 34 pozicijos, kuria nuspręsta nekomplektuoti klasių Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, vykdymu (kuri galėjo būti vykdoma, t. y. klasė nekomplektuojama ir esant pakankamam mokinių skaičiui), ir nėra reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidimas.

53.     Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 48–52 punktuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Sprendimo Nr. T-392 teisėtumo, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, padarė išvadas, neatitinkančias byloje nustatytų aplinkybių (ABTĮ 147 str., 146 str. 1 d.). Pripažindamas Sprendimą Nr. T-392 neteisėtu bei naikintinu, aptariamoje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl teisėjų kolegija, tenkindama atsakovo apeliacinį skundą, panaikina teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta atsakovo Sprendimo Nr. T-392 dalis, ir pareiškėjų skundą šioje dalyje atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta  Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-392 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose 2016–2017 mokslo metais patikslinimo ir pritarimo patikslintam priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose Savivaldybė yra dalininkė, 2016–2017 mokslo metais“ dalis dėl 9 klasės nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, nurodyta šio sprendimo Priedo Nr. 3, 17 eilutės, 17, 19–20 pozicijose, ir šią pareiškėjų skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė