Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 168 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1573 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 154, 155, 173 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1974
2015 m. sausio 28 d. Nr. 42
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-863 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) 168 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1573 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-1573) tikslui, tačiau nepritarti įstatymo projekte Nr. XIIP-1573 siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms. Kad neilgėtų galiojantis terminas (kadangi aiškinamajame rašte nurodytas tikslas susijęs ne su termino ilginimu, bet su atvejų, kuriais galiojantis terminas sutrumpėja dėl poilsio ar švenčių dienų, išvengimu), galbūt reikėtų nustatyti kitokį terminą – ne 10 darbo dienų, o, pavyzdžiui, 7 darbo dienas.
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154, 155, 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1974 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-1974) dėl šių priežasčių:
2.1. Pakeitus subjektą, sankcionuojantį dviejų procesinių prievartos priemonių – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo, kaupimo ir prokuroro teisės susipažinti su informacija – skyrimą, padėtis iš esmės nepakis, nes apylinkės teismo pirmininkas šią funkciją galės pavesti bet kuriam teisėjui (ir atliekančiam ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas).
2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. Taigi visiems apylinkės teismo teisėjams (tarp jų ir apylinkės teismo pirmininkams, ir ikiteisminio tyrimo teisėjams) taikomi vienodi kompetencijos reikalavimai. Be to, aiškinamajame rašte minimas problemas galėtų padėti spręsti ne subjekto, sankcionuojančio procesinių prievartos priemonių skyrimą, keitimas, o skiriant šias priemones dalyvaujančių pareigūnų gebėjimas tinkamai taikyti reikiamas nuostatas.
2.3. Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje kaip teismų atstovas dalyvauja tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. Joks kitas teisėjas nedalyvauja ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Be to, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo tikslas ir uždaviniai – kitokie nei Baudžiamojo proceso kodekso, todėl jame nereikėtų nustatyti tokio pat kaip Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme modelio.
3. Įstatymo projektas Nr. XIIP-1573 ir įstatymo projektas Nr. XIIP-1974 turi būti tobulinami pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.