Administracinė byla Nr. eA-2570-629/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02719-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. K. (H. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. K. (H. K.) skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja H. K. (H. K.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSAT) 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 24S125548 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti leisti H. K. atvykti į Lietuvos Respubliką kertant valstybės sieną. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo jos naudai byloje patirtas 1 223,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 23 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 200 Eur atstovavimo išlaidos.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjai 2023 m. vasario 9 d. nustatyta tvarka buvo išduota Prancūzijos Šengeno Multi viza C, (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2026 m. vasario 8 d. (toliau – ir Šengeno viza). Pareiškėja 2024 m. gegužės 20 d. iš Juodkalnijos Tivato oro uosto, lėktuvu atskrido į Vilnių, kuriame nustatyta tvarka buvo atliekama muitinės bei pasienio dokumentinė kontrolė. Pareiškėja planavo atlikus kontrolės formalumus važiuoti į Vilniaus autobusų stotį ir vykti į Baltarusijos Respubliką (toliau – ir kilmės šalis) lankyti giminių. Kelionei į Minską iš anksto buvo įsigytas bilietas į autobusą, išvykstantį tą pačią dieną (po kelių valandų) maršrutu Vilnius–Minskas. Pasienio kontrolei buvo pateiktas tai patvirtinantis dokumentas – bilietas Nr. 3906805. Atlikęs dokumentų patikrą, VSAT priėmė Sprendimą, kad pareiškėja neva neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas bei laikytina asmeniu, keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.
2.2. Sprendimas nepagrįstas, neteisingas, neargumentuotas ir neteisėtas. Pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė, Vokietijos piliečio sutuoktinė. Kilmės šalyje gyvena jos mama, kiti giminaičiai. Dėl sudėtingos situacijos, esančios regione, bene vienintelis ir greičiausias kelias patekti į kilmės šalį yra autobusu iš Vilniaus. Pareiškėja vyko lankyti sergančią mamą, ji kartu su sutuoktiniu laikinai gyvena Juodkalnijoje, kurioje plėtoja nemažus verslo projektus.
2.3. Sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises, juo daroma žala visuomenei plačiąja prasme, teisei, valstybės institucijos autoritetui, paneigiant vieną iš bendrųjų teisės principų, kad iš neteisės neatsiranda teisė. Sprendimas yra nepagrįstas žmogaus teisių ir laisvių suvaržymas. Pareiškėja kvestionuoja faktinį Sprendimo pagrindą, nes nebuvo tokių aplinkybių. Nors pareiškėja turėjo bilietą kelionei į Minską, tai buvo įvertinta kaip grėsmė Lietuvai arba ES. Sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos migracijos politikai. Atsakovas, neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių bei nesuteikęs pareiškėjai laiko ir galimybės pasiaiškinti, Sprendimu pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Atsakovo atliktas patikrinimas, jeigu jis toks iš viso buvo, neišsamus, o padarytos išvados nepagrįstos surinktų įrodymų visuma.
2.4. Sprendimas uždrausti kirsti sieną į Lietuvą, kaip ES šalį, niekaip nekoreliuoja su pareiškėjos turima ilgalaike Prancūzijos Respublikos viza, laisvo judėjimo ES galimybe. Pareiškėja nebuvo informuojama apie patikrinimo tikslą ir tvarką, kaip reikalauja 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisykles, reglamentuojančias asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), (toliau – ir Reglamentas) 7 straipsnio 5 dalies nuostatos. Atsakovas formaliai atsisakė leisti pareiškėjai atvykti į Lietuvą bei nesivadovavo Reglamento 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pareiškėjai pritaikyta administracinio poveikio priemonė visiškai neatitinka aplinkybių, dėl kurių šiam asmeniui buvo nuspręsta ją taikyti. Vien tariamai kylanti grėsmė Lietuvos ir kitų ES valstybių saugumui nėra tokio dydžio, laipsnio, realumo ir akivaizdumo, kad pateisintų draudimą atvykti į Lietuvą, kertant jos valstybinę sieną.
3. Atsakovas VSAT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. 2024 m. gegužės 20 d. per VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą į Lietuvos Respublikos teritoriją išoriniu reisu X98432 iš Tivato (Juodkalnijos) ketino atvykti Baltarusijos Respublikos pilietė H. K., kuri pasienio kontrolei pateikė Baltarusijos Respublikos pilietės pasą (duomenys neskelbtini) ir Prancūzijos Respublikos kompetentingų institucijų išduotą trumpalaikę (C tipo) daugkartinę Šengeno valstybių vizą (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2026 m. vasario 8 d., kurioje buvo nurodytas maksimalus leistinas buvimo Šengeno erdvėje skaičius – 90 dienų per pusę metų dienų skaičius, bei pastabų skiltyje pažymėta, kad jos išdavimo tikslas „Court sejour circulation“ – trumpalaikė kelionė.
3.2. Pareiškėja pirmos kontrolės linijos metu buvo atrinkta ir pristatyta detalesniam, antros kontrolės linijos patikrinimui, kurio metu nustatytos Sprendimui priimti reikšmingos individualios aplinkybės. Pareiškėja pasienio tikrinimo metu nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko, nes ketina per Lietuvos Respublikos teritoriją toliau vykti į kilmės šalį, kur planuoja būti trumpą laiką – ilsėtis. Taip pat paaiškino turinti verslą kilmės valstybėje. Priešingai nei pareiškėja teigia skunde, pasienio tikrinimo metu pastaroji nenurodė humanitarinių vykimo per valstybės sieną aplinkybių (kad vyksta lankyti sergančios mamos). Tai patvirtina ir prie šio atsiliepimo pridedamas vaizdo ir garso registratoriaus įrašas. Pareiškėja, atsakydama į jai pasienio tikrinimo metu užduodamus klausimus, nurodė, kad yra ištekėjusi už Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio, kuris gimęs Rusijoje ir, kad jie gyvena Juodkalnijoje. Paprašius jos pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pareiškėja telefonu pasiskambino sutuoktiniui, kalbėjo su juo labai oficialiai, pvz. į vyrą kreipėsi „Jūs“. Ši aplinkybė VSAT pareigūnams kėlė pagrįstas abejones, kad pareiškėjos santuoka galimai yra fiktyvi ir, kad pareiškėja pareigūnams teikia nesąžiningą / netikrą informaciją. Pagal pasienio tikrinimo metu pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad pareiškėja po santuokos sudarymo su Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiu pasiliko savo, prieš santuokos sudarymą turėtą / įgytą pavardę – K., nors pateiktuose papildomuose dokumentuose nurodyta, kad pastaroji yra gimusi su pavardė P. Aiškinantis, kokias tikslais pareiškėja yra gavusi Šengeno vizą, pagal vizų informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, kad pastaroji jai buvo išduota darbiniais tikslais, tarpininkaujant įmonei „Onexprof“, kurios būstinė yra Paryžiuje (Prancūzijos Respublika). Pareiškėja antros kontrolės linijos metu taip pat nurodė, kad Šengeno viza buvo gauta su tikslu vykti į parodas / susitikimus / mokymus Prancūzijos Respublikoje, t. y. darbiniais tikslais, nes ji prekiauja kosmetika. Siekiant patikrinti pareiškėjos pateiktos informacijos patikimumą, viešai prieinamais šaltiniais atsakovas patikrino informaciją apie įmonę „Onexprof“, kuri tarpininkavo išduodant pareiškėjai vizą. Po patikrinimo nustatyta, kad 1996 m. metais kompanija „Onexprof“ ir du jos pagrindiniai biurai yra Maskvoje (Rusijos Federacija). Produkcijos platintojų tinklas yra visuose dideliuose Rusijos Federacijos regionuose, taip pat ir – Kazachstane, Ukrainoje, Baltarusijoje, Gruzijoje, Azerbaidžane. Nuo 2008 m. „Onexprof“ turi atstovybę Paryžiuje (Prancūzijos Respublika). Pasienio tikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja bagaže su savimi turėjo kosmetikos pavyzdžių, lankstinukų ir pan., t. y. daiktų ir (ar) priemonių, kurios leistų daryti išvadą ar bent prielaidą, kad pareiškėja keliauja tais tikslais, kurias buvo gauta Šengeno viza. Pareiškėja pasienio tikrinimo metu nenurodė vykstanti darbiniais tikslais. Minėtos aplinkybės suponavo išvadas, kad pareiškėja nėra sąžininga keliautoja, o gauta Šengeno viza naudojasi visiškai kitais tikslais nei jos buvo prašyta ir ji buvo išduota. Dar daugiau – į klausimus, kodėl pareiškėja naudojasi trumpalaike Šengeno viza, nors jos sutuoktinis yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis ir ji turinti galimybę šeimos sujungimo pagrindu gauti leidimą gyventi Europos Sąjungoje, pastaroji paaiškino, kad šeimos sujungimo pagrindu gauti leidimą gyventi jai yra per sudėtinga procedūra. Šios aplinkybės parodė, kad pareiškėja vengia sudėtingesnės (akylesnės) patikrinimo procedūros, kuri yra taikoma išduodant leidimus gyventi. Pasienio tikrinimo metu buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja anksčiau jau yra vykusi per valstybės sieną, turėjusi kitų Šengeno valstybių vizų (ir Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų išduotą), tačiau pareiškėjos ankstesni vykimai per valstybės sieną į ES valstybės, nesuponuoja pareiškėjos absoliutaus patikimumo, nagrinėjamos situacijos kontekste. Pareiškėjos asmeniniame bagaže buvo rastas jos vardu kilmės valstybės kompetentingų institucijų išduotas karinis bilietas. Pasiteiravus, kokiu tikslu šį dokumentą vežasi kartu su savimi, pareiškėja nurodė nežinanti, kas gali įvykti kilmės valstybėje per mėnesį ir jo gali prireikti. Atliekant detalesnę apklausą, pareiškėja pakeitė nuomonę ir siūlėsi karinį bilietą suvalgyti ar sudeginti, kad tik jai būtų leista tęsti kelionę. Apie savo kilmės šalies prezidentą ir politinę situaciją joje pareiškėja kalbėjo nenoriai ir išsisukinėdama nuo jai užduodamų klausimų. Išsamaus tikrinimo metu nerasta duomenų apie pareiškėją tarptautinėse informacinėse sistemose bei nacionalinėse duomenų bazėse. Lemiamą reikšmę priimant Sprendimo dalį dėl atvykimu keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai vertinimu, turėjo pareiškėjos vardu išduotas karinis bilietas, taip pat faktas, kad Baltarusijos Respublika yra įsitraukusi į beprecedentę tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus darančią Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones. Tyrimo metu nenustatyta duomenų apie tai, kad pareiškėja yra prieš Baltarusijos režimą kovojanti bei dėl to represijas patirianti pilietė, arba tokių represijų grėsmė yra labai tikėtina. Perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti nebuvo įtrauktas į informacinius registrus, tačiau tai dar nereiškia, jog nebuvo jokio pagrindo pripažinti pareiškėjos kaip keliančios grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Neatmestina ir tai, kad pareiškėjos vizitas ar vykimas tranzitu per Lietuvos Respubliką gali būti panaudotas kenkėjiškais tikslais, o būtent grėsmė, atrodanti, kaip potenciali, teoriškai egzistuoja. Vykimo per valstybės sieną metu, įvertinus visas aplinkybes, priimtas individualus, pasienio tikrinimo metu susidariusią situaciją atspindintis administracinis sprendimas.
3.3. Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 4 straipsnyje nurodyta, kad <...> laikantis bendrų Sąjungos teisės principų, pagal šį reglamentą priimami sprendimai turi būti priimami, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. VSAT pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka užpildė Sprendimą, su kuriuo pareiškėją supažindino pasirašytinai. Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, taip pat atitinka Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio reikalavimus. Iš pareiškėjos skundo argumentų akivaizdu, kad Sprendime nurodytos atsisakymo leisti atvykti, kertant sieną, priežastys jai yra žinomos, o tariamas aplinkybių ar teisinio pagrindo nežinojimas nesutrukdė įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Sprendimas neturėtų būti laikomas turinčiu esminių trūkumų, dėl ko turi būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
3.4. Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamentas (EB) Nr. 562/2006 yra panaikintas. Iš vaizdo ir garso registratoriaus įrašo kopijos girdėti, kad antros kontrolės linijos patikrinimą atsilikusi pareigūnė informavo pareiškėją apie atliekamo patikrinimo tikslą ir tvarką. VSAT pareigūnai individualiai įvertino pareiškėjos vykimo per valstybės sieną aplinkybes, surinko pakankamai faktinių duomenų, iš kurių nustatė, kad Baltarusijos Respublikos pilietė (pareiškėja) pasienio tikrinimo metu nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų numatomam / planuojamam buvimo Šengeno erdvėje tikslui bei sąlygoms pagrįsti ir taip nepagrindė numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslo bei sąlygų, taip pat pasienio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja pagristai laikoma asmeniu keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, vadovaudamiesi teisės aktų nustatyta tvarka, priėmė teisėtą bei individualiomis aplinkybėmis pagrįstą Sprendimą ir jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. VSAT pareigūnai vykdė savo tiesiogines funkcijas ir nenustačius jų neteisėtų veiksmų, neatsiranda teisinio pagrindo reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
II.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. 2024 m. gegužės 20 d. per VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą į Lietuvos Respublikos teritoriją išoriniu reisu X98432 iš Tivato (Juodkalnijos) ketino atvykti Baltarusijos Respublikos pilietė H. K., kuri pasienio kontrolei pateikė Baltarusijos Respublikos pilietės pasą (duomenys neskelbtini) ir Prancūzijos Respublikos kompetentingų institucijų išduotą trumpalaikę (C tipo) daugkartinę Šengeno valstybių vizą (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2026 m. vasario 8 d., kurioje buvo nurodytas maksimalus leistinas buvimo Šengeno erdvėje skaičius – 90 dienų per pusę metų, bei pastabų skiltyje pažymėta, kad jos išdavimo tikslas „Court sejour circulation“ – trumpalaikė kelionė.
5.2. VSAT pareigūnai, individualiai įvertinę pareiškėjos vykimo per valstybės sieną aplinkybes, nustatė, kad pareiškėja pasienio tikrinimo metu nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų numatomam / planuojamam buvimo Šengeno erdvėje tikslui bei sąlygoms pagrįsti, taip pat, kad pareiškėja laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, ir priėmė Sprendimą.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktais, 8 straipsniu, 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2018/1806 nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašą, 3 straipsniu, I priedu, kuriame numatyta, kad Baltarusijos Respublikos piliečiams yra taikomas vizų rėžimas, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant VAĮ 10 straipsnio 5 dalį, ir nustatė, jog vykimo per valstybės sieną metu, įvertinęs visas pareiškėjos vykimo per valstybės sieną aplinkybes, atsakovas priėmė individualų, pasienio tikrinimo metu susidariusią ir jos situaciją atspindintį administracinį Sprendimą. VSAT pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka užpildė Sprendimą, jame nurodė aiškias priežastis „neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas“ ir „asmuo yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams“. Pareiškėja su Sprendimu supažindinta pasirašytinai. Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, taip pat atitinka Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio reikalavimus. Teismui buvo akivaizdu, kad pareiškėjai yra žinomos Sprendime nurodytos atsisakymo leisti atvykti kertant sieną priežastys, o tariamas minėtų atsisakymų leisti atvykti aplinkybių ar teisinio pagrindo nežinojimas nesutrukdė įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Teismas vertino, jog VSAT Sprendimas yra tinkamai pagrįstas, jame nurodytas administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administracinio sprendimo data, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, priimto sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
7. Teismas nustatė, kad pasienio tikrinimo metu buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja anksčiau jau yra vykusi per valstybės sieną, turėjusi kitų Šengeno valstybių vizų (ir Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų išduotą), tačiau jos ankstesni vykimai per valstybės sieną į Europos Sąjungos valstybes, nesuponuoja pareiškėjos absoliutaus patikimumo. Lemiamą reikšmę priimant Sprendimo dalį dėl atvykimu keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai turėjo tai, kad pareiškėja turėjo jos vardu Baltarusijos Respublikos kompetentingų institucijų išduotą karinį bilietą, taip pat atsižvelgus į tai, kad Baltarusijos Respublika yra įsitraukusi į beprecedentę tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus darančią Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones. Tyrimo metu nenustatyta duomenų apie tai, kad pareiškėja yra prieš Baltarusijos režimą kovojanti bei dėl to represijas patirianti pilietė, arba tokių represijų grėsmė yra labai tikėtina. Teismas sprendė, kad VSAT pareigūnai, individualiai įvertinę pareiškėjos vykimo per valstybės sieną aplinkybes, surinko pakankamai faktinių duomenų, iš kurių nustatė, kad Baltarusijos Respublikos pilietė pareiškėja pasienio tikrinimo metu nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų numatomam / planuojamam buvimo Šengeno erdvėje tikslui bei sąlygoms pagrįsti ir taip nepagrindė numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslo bei sąlygų, taip pat pasienio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja pagristai laikoma asmeniu, keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, vadovaudamiesi teisės aktų nustatyta tvarka, priėmė teisėtą bei individualiomis aplinkybėmis pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
8. Įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, teismas vertino, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė valstybės sienos kontrolę ir užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nes Sprendimą priėmė atsižvelgęs į specialiose duomenų bazėse ir informacijos šaltiniuose pateiktus duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis, nurodydamas Sprendimo priėmimo priežastis, motyvus bei laikydamasis tokio Sprendimo formos ir turinio reikalavimų (Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, užpildant atitinkamas vietas ir įrašant reikiamus duomenis). Kadangi pareiškėjai į Lietuvos Respubliką buvo neleista atvykti kertant sieną turint tam teisinį pagrindą, teismas atmetė pareiškėjos skundą.
III.
10. Pareiškėja H. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VSAT Sprendimą, kuriuo nuspręsta atsisakyti leisti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, kertant valstybės sieną. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos (1 223 Eur) ir apeliacinės instancijos (612 Eur) teismuose bei patirtus nuostolius – kelionės Vilnius–Stambulas–Minskas išlaidas (578 Eur).
11. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo sprendime gana detaliai analizuojamos atskiros pasienio kontrolės privalomumo, migracijos teisės nuostatos, selektyvi teisminė praktika, tačiau liko neatskleistas skundo reikalavimas ir jo vertinimas bei nepateikti motyvai elementariausiųjų žmogaus, keliautojo teisių apsaugos aspektu. Teismo sprendimas nėra pakankamai išsamus ir teisingas, perrašytas atsakovo atsiliepimas, kritiškai jo neanalizavus bei apsiribojus tik bendromis normomis, nevertinus atsakovo pareigūnų veiksmų sinchronizacijos su faktinėmis aplinkybėmis, jų subjektyvumo. Būtent vienpusiškas aplinkybių vertinimas lėmė neteisingą teismo išvadą ir todėl teismo sprendimas naikintinas.
11.2. Žodinio nuotolinio proceso metu teismas nebandė suvokti buvusios pasienio punkte situacijos bei motyvų, kurie paskatino atsakovą priimti Sprendimą. Liko neaišku, kokie dar dokumentai, išskyrus galiojantį maršrutinio autobuso bilietą, turėjo būti pateikti pasienio kontrolei, kad pateisinti nepilnų dviejų valandų tranzitinį buvimą Lietuvoje. Kontrolei buvo pateikta galiojanti Šengeno viza ir autobuso bilietas maršrutu Vilnius–Minskas, su tiksliai nurodytu išvykimo iš Vilniaus laiku 16:50 val. ir tiksliu sienos su Baltarusiją Medininkų pasienio poste perėjimo laiku (18:45 val.). Tačiau teismas sutiko su atsakovo tvirtinimu, kad trūko duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių numatomą buvimo Šengeno zonoje tikslą ir sąlygas.
11.3. Sunku suvokti, kokią grėsmę galėtų kelti Lietuvos Respublikai ir / ar Europos Sąjungos valstybių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, sveikatai ar tarptautiniams santykiams pareiškėjos dviejų valandų tranzitinė kelionė per Lietuvos Respubliką. Taip pat liko neaišku, kokie pagrindai leido pagrįstai įtarti, kad šioje trumpalaikėje kelionėje pareiškėja kėlė grėsmę. Esamas valstybės sieną kertančio piliečio apolitiškumas bei viešų pareiškimų, smerkiančių karą ir represijas nebuvimas, nėra ir negali būti objektyvi prielaida drausti pareiškėjai, turinčiai reikalingus migracijos patvirtinimus, vykti per Lietuvą į kilmės šalį lankyti artimųjų ir / ar darbo klausimais.
11.4. Teismo iš esmės pripažino atsakovo samprotavimus apie tikėtiną ilgalaikės pareiškėjos santuokos fiktyvumą ar tą aplinkybę, kad pastaroji po santuokos sudarymo skubiai nekeitė savo pavardės. Žmogaus apsisprendimo teisė dėl pavardės keitimo / nekeitimo neturėtų būti varžoma, nesant konkrečių nepaneigiamų įrodymų dėl kažkokios įsivaizduojamos klastos. Pareiškėja yra susituokusi su Vokietijos piliečiu, santuoka sudaryta Vokietijoje, ji papildomai patikrinta bei patvirtinta Bavarijos Aukščiausiame Teisme. Pasienio pareigūnai patikrinimo metu laisvai disponavo pareiškėjos mobiliuoju telefonu, galėjo patikrinti ilgalaikį, kasdienį tarpusavio bendravimo srautą su sutuoktiniu. Tačiau pareigūnai tikrino ir ieškojo tik hipotetinių prielaidų, jų iš anksto sugalvotai versijai pagrįsti.
11.5. Pažymėtina, kad praėjus trumpam laiko tarpui pareiškėja tuo pačiu maršrutu tik atgaline tvarka iš Minsko per Medininkų pasienio postą bei Vilniaus tarptautinį oro uostą grįžo atgal į Juodkalniją (2024 m. liepos 6 d.). 2024 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja orlaiviu iš to paties Tivato (Juodkalnija) atskrido į Vilnių ir tokiu pat maršrutiniu autobusu per Medininkų postą važiavo į Minską, o po kurio laiko tuo pačiu maršrutu grįžo į Vilnių bei išskrido į Tivatą. Taigi, skundžiamu atveju pareiškėjos vykimas per valstybės sieną kėlė didžiulį pavojų ir buvo sustabdytas Sprendimu. Tačiau, esant identiškai toms pačioms aplinkybėms bei dokumentiniam jų patvirtinimui, vėliau nesukėlė jokių įtarimų bei pasekmių.
11.6. Formuluojant išvadas Sprendime buvo būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, iš jo kylančia nuostata, pagal kurią visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti pažeidimų tyrimo metu, aiškintini asmens naudai. Tačiau teismas ir VSAT neatsižvelgė į šias aplinkybes.
11.7. Iki bylos nagrinėjimo pradžios pateiktas teismui prašymas priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtą žalą dėl Sprendimu neįleisti jos į Lietuvos Respubliką jai tekusio priverstinio skrydžio į planuotą paskirties tašką kitu maršrutu (Vilnius–Stambulas–Minskas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė prieštaravo šiam reikalavimui, motyvuodama, kad įprastinėje praktikoje, neįleidus į šalį, keleivis įsodinamas į tą patį lėktuvą skristi atgal. Iš tiesų tokia praktika egzistuoja. Tačiau pareiškėją atskraidinęs lėktuvas, baigus pasienio patikros procedūras, jau buvo išskridęs. Užsakomieji skrydžiai šiuo maršrutu vykdomi vieną kartą per savaitę. Tokiu būdu pareiškėjai pasinaudoti šia įprastine praktika ir savaitę gyventi pasienio patalpose buvo neįmanoma.
12. Atsakovas VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą, atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei nepriteisti pareiškėjai patirtų papildomų išlaidų (nuostolių). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytas faktines aplinkybes, Sprendimo priėmimo motyvus ir teisinį reguliavimą, sutinka su skundžiamu teismo sprendimu bei papildomai akcentuoja šiuos argumentus:
12.1. VSAT pareigūnai, priimdami sprendimus leisti vykti per sieną, privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais, o ne subjektyviais žmogiškaisiais keliautojo teisių apsaugos aspektais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5163-822/2019 yra pasisakęs, jog trečiosios šalies piliečiui, siekiančiam atvykti į Lietuvos Respubliką, tenka pareiga pagrįsti buvimo tikslą bei tokio tikslo tikrumą, taip pat pažymėjo, kad toks atsisakymas yra vienkartinis, todėl pareiškėjui, pagrindus vizito tikslą Lietuvos Respublikoje, neužkertamas kelias atvykti pakartotinai. Pareiškėja 2024 m. gegužės 20 d. vykdama per valstybės sieną, turėjo pareigą (prievolę) pasienio patikrinimo metu pagrįsti vykimo per valstybės sieną tikslą ir sąlygas.
12.2. Neatsiejama pasienio tikrinimų dalis yra asmenų rizikos vertinimas. Nėra išsamaus ir baigtinio rizikos požymių sąrašo, nes jie, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti labai skirtingi. Detaliau patikrindami asmenį, be kitų pasienio tikrinimo veiksmų, pareigūnai įvertina ir šias aplinkybes, o būtent – asmens socialinį ir ekonominį statusą, ankstesnių kelionių dažnumą, kelionės dokumente esančius spaudus (parodo ankstesnes keliones), numatomą kelionės trukmę, keliavimo būdą, keliavimo maršrutą, taip pat, ar maršrutas neina per karinių konfliktų ar socialinių neramumų apimtas šalis, deklaruojamą kelionės tikslą. Pasienio tikrinimo metu pareigūnams privalu imtis vykstančių per valstybės sieną asmenų elgesio simptomų interpretacijos. Pasienio tikrinimo metu nedraudžiama asmenį atrinkti išsamesniam patikrinimui pagal keliaujančiojo pateiktus asmens kelionės dokumentus, o VSAT pareigūnai ypatingai atsakingai ir griežtai atlieka visų iš trečiųjų šalių į Šengeno erdvę atvykstančių asmenų kontrolę, atsižvelgdami į Rusijos Federacijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes. Pakartojus pasienio tikrinimo metu dėl pareiškėjos atliktus veiksmus, surinktus duomenis, akcentuojama, kad Sprendimas buvo priimtas įvertinus visumą faktinių aplinkybių bei vykdant VSAT pareigūnams pavestas funkcijas.
12.3. Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas dėl atsisakymo leisti atvykti, nesustabdo sprendimo atsisakyti leisti atvykti galios. Taip pat vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi VSAT pareigūnai turi pareigą užtikrinti, kad trečiosios šalies pilietis, kuriam buvo atsisakyta leisti atvykti, neatvyktų į atitinkamos valstybės narės teritoriją, kas ir buvo atlikta. Pareiškėja galėjo laukti kitos transporto galimybės, tačiau pasirinko savarankišką sprendimą, dėl kurio atsirado papildomos išlaidos. Pareiškėja nesikonsultavo su atsakingomis institucijomis dėl galimų alternatyvų, ir, atsakovo vertinimu, tokiu būdu prisiėmė riziką dėl tokio savo sprendimo turėtų išlaidų. Laikinas laukimas pasienio patalpose būtų buvęs sprendimas, atitinkantis Šengeno erdvės valstybių praktiką, kai užsieniečiui priimamas sprendimas neleisti atvykti į šalį. Taigi, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjos patirtų papildomų išlaidų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 24S125548, kuriuo nuspręsta atsisakyti leisti pareiškėjai H. K. atvykti į Lietuvos Respubliką, kertant valstybės sieną, pagrįstumo ir teisėtumo.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė valstybės sienos kontrolę ir užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nurodė Sprendimo priėmimo priežastis, motyvus bei laikėsi Sprendimo formos ir turinio reikalavimų (Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytas standartinis blankas).
15. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, teigia, jog atsakovas nepagrįstai, dėl itin trumpos tranzitinės kelionės, neįleido pareiškėjos į Lietuvos Respubliką.
16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Nagrinėjamu atveju aktualios Įstatymo ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodekso) nuostatos.
18. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.
19. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnyje įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos. Minėto straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad asmuo turi turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą; c punkte įtvirtinta, kad asmuo turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; e punkte nustatyta, kad asmenys nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.
20. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog nukrypstant nuo 1 dalies trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinka ne visas 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet turi leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą, leidžiama vykti per kitų valstybių narių teritorijas tranzitu, kad jie galėtų pasiekti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą išdavusios valstybės narės teritoriją, jeigu jų vardai, pavardės nėra įtraukti į valstybės narės, kurios išorės sienas jie ketina kirsti, nacionalinį neįsileistinų asmenų sąrašą, ir tame sąraše nenurodoma neleisti jiems atvykti ar vykti tranzitu.
21. Šengeno sienų kodekso 8 straipsnyje reglamentuojamas asmenų patikrinimas kertant sienas, tą atlieka sienos apsaugos pareigūnai (8 str. 1 d.), o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami, nustatant, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną, ir, kai taikoma, ar kartu su dokumentu yra pateikta reikalinga viza ar leidimas gyventi (Šengeno sienų kodekso 8 str. 3 d. a p. i p.); patikrinimą, siekiant nustatyti atitinkamo trečiosios šalies piliečio išvykimo ir atvykimo vietų bei numatomo buvimo tikslo tikrumą ir, jei reikia, atitinkamų patvirtinančių dokumentų patikrinimą (Šengeno sienų kodekso 8 str. 3 d. a p. iv p.); patikrinimą, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis, jo transporto priemonė ir daiktai, kuriuos jis vežasi, nesutrikdys nei vienos iš valstybių narių viešosios tvarkos, vidaus saugumo, visuomenės sveikatos ar tarptautinių santykių (Šengeno sienų kodekso 8 str. 3 d. a p. vi p.).
22. Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsisakymas leisti atvykti priimamas trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms. Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą (Šengeno sienų kodekso 14 str. 2 d.).
23. Byloje nustatyta, jog Baltarusijos Respublikos piliečiams yra taikomas vizų rėžimas. Pareiškėja pasienio kontrolei pateikė Baltarusijos Respublikos pilietės pasą (duomenys neskelbtini) ir Prancūzijos Respublikos kompetentingų institucijų išduotą trumpalaikę (C tipo) daugkartinę Šengeno valstybių vizą (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2026 m. vasario 8 d., kurioje buvo nurodytas maksimalus leistinas buvimo Šengeno erdvėje skaičius – 90 dienų per pusę metų, bei pastabų skiltyje pažymėta, kad jos išdavimo tikslas „Court sejour circulation“ (trumpalaikė kelionė). Pareiškėja pasienio kontrolės tikrinimo metu nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko, nes ketina per Lietuvos Respublikos teritoriją toliau vykti į Baltarusijos Respubliką, kur planuoja būti trumpą laiką – ilsėtis. Taip pat teigė turinti verslą Baltarusijos Respublikoje, o Šengeno viza gauta su tikslu vykti į parodas / susitikimus / mokymus Prancūzijos Respublikoje būtent darbiniais tikslais, nes ji prekiauja kosmetika. Atsakovas, be kita ko, nustatė, kad Šengeno viza gauta tarpininkaujant įmonei „Onexprof“ (du pagrindiniai biurai yra Maskvoje, atstovybė – Paryžiuje), pareiškėja bagaže su savimi neturėjo kosmetikos pavyzdžių ar kitų priemonių, kurios leistų daryti išvadą ar bent prielaidą, kad keliaujama tais tikslais, kurias buvo gauta Šengeno viza, tačiau turėjo pareiškėjos vardu Baltarusijos Respublikos kompetentingų institucijų išduotą karinį bilietą.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pareiškėja pasienio tikrinimo metu nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų numatomam / planuojamam buvimo Šengeno erdvėje tikslui bei sąlygoms pagrįsti, o taip pat, kad pareiškėja laikytina keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.
25. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą byloje esančių įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva.
26. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė šių įrodymų vertinimo taisyklių, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjos argumentus ir atsakovo atsikirtimus į juos, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėja, sutiko su atsakovo argumentais ir rėmėsi jo pateiktais įrodymais, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai.
27. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad liko neaišku, kokie dar dokumentai, išskyrus galiojantį maršrutinio autobuso bilietą, turėjo būti pateikti pasienio kontrolei, kad pateisinti nepilnų dviejų valandų tranzitinį buvimą Lietuvoje, šiuo aspektu primintinas Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktas, pagal kurį būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas bei kad VSAT neprivalėjo nurodyti, kokius konkrečiai dokumentus pareiškėja privalėjo pateikti, siekdama įgyvendinti anksčiau minėtą pareigą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5163-822/2019). Iš byloje pateiktų įrodymų (be kita ko, garso ir vaizdo įrašų, informacijos iš vizų informacinės sistemos, 2024 m. gegužės 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. 13VR-8337) matyti, kad atsakovo pareigūnai, atsisakydami įleisti pareiškėją į Lietuvą, vertino nustatytų aplinkybių visumą – ne tik faktą, kad pareiškėja ketina vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, tačiau ir tokio jos vykimo tikslą (poilsis), Šengeno vizos išdavimo tikslą (dėl darbo), santuokos sudarymo aplinkybes, atsižvelgė į vykimo per valstybės sieną dažnį bei turėtas kitų valstybių išduotas Šengeno vizas. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu galima prieiti prie išvados, kad pareigūnai siekė įvertinti ginčui reikšmingas aplinkybes bei suteikė pareiškėjai galimybę dėl jų pasisakyti, todėl taip pat atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su patikrinimo metu užduotais patikslinamaisiais klausimais (be kita ko, ir dėl santuokos sudarymo bei pavardės pasirinkimo).
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išvados dėl asmens keliamos grėsmės vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams negali būti pagrįstos prielaidomis (spėjimais ir / ar įtarimais), jos turi būti paremtos objektyviai nustatytais faktais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-822/2023), kurie būtų pagrindas daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2428-1047/2023). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas.
29. Byloje nustatyta, jog lemiamą reikšmę priimant Sprendimo dalį dėl pareiškėjos atvykimu keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai turėjo jos vardu Baltarusijos Respublikos kompetentingų institucijų išduotas karinis bilietas, taip pat tai, kad Baltarusijos Respublika yra įsitraukusi į beprecedentę tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus darančią Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones. Pareiškėja apeliaciniame skunde neneigia faktinių aplinkybių dėl karinio bilieto turėjimo, o aplinkybės dėl beprecedentės karinės agresijos pripažintinos visiems žinomomis (ABTĮ 57 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su likusiu neaiškumu dėl pagrindų, leidusių įtarti, kad šioje trumpalaikėje kelionėje pareiškėja kėlė grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.
30. Kadangi nagrinėjamoje byloje tikrinamas Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, apeliacinės instancijos teismas nevertina pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vykimu tuo pačiu maršrutu kitomis datomis (2024 m. liepos 6 d., 2024 m. rugsėjo 26 d.) kaip neturinčių teisinės reikšmės šiai administracinei bylai teisingai išspręsti.
31. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Regionų administraciniam teismui 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą, kuriuo, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtų nuostolių atlyginimą – 578 Eur už lėktuvo bilietus Vilnius–Stambulas–Minskas. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu nutarė pareiškėjos prašymą tenkinti ir pateiktus papildomus įrodymus (be kita ko, lėktuvo bilietų kopijos) pridėti prie bylos, išklausė proceso šalių paaiškinimus šiuo aspektu. Apeliaciniame skunde pareiškėja palaiko savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
32. Šengeno sienų kodekso 5 priedo A dalies 2 punkto a punkte nustatyta, kad jei trečiosios šalies pilietį, kuriam nebuvo leista atvykti, prie sienos atvežė vežėjas, vietos valdžios institucija nurodo vežėjui pasirūpinti trečiosios šalies piliečiu ir nedelsiant vežti jį į trečiąją šalį, iš kurios jis buvo atvežtas, į trečiąją šalį, išdavusią jam dokumentą, leidžiantį kirsti sieną, arba į bet kurią kitą trečiąją šalį, kurioje garantuojama, kad jis bus priimtas, laikantis Šengeno konvencijos 26 straipsnio ir Tarybos direktyvos 2001/51/EB.
33. Pareiškėja apeliaciniame skunde neginčija nusistovėjusios praktikos šiuo aspektu, tačiau teigia, jog jai buvo neįmanoma pasinaudoti šia įprastine praktika ir savaitę gyventi pasienio patalpose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėja galėjo laukti, kol atsakingos institucijos suorganizuos jos grįžimą į išvykimo vietą, konsultuotis su institucijomis dėl kitų galimų alternatyvų, tačiau pasirinko sprendimą (skrydį Vilnius–Stambulas–Minskas), nulėmusį jos papildomas išlaidas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovui nekyla pareiga atlyginti pareiškėjos turėtus nuostolius, nes juos lėmė ne teisėto ir pagrįsto Sprendimo priėmimas.
34. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisingai bylą išnagrinėti, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
35. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, konstatuotina, kad pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija