Administracinė byla Nr. eA-114-492/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02379-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir A. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai V. K. ir A. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti: 1) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 30-TE-1017 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“; 2) Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 30-TE-1018 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.
2. Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamais įsakymais jiems skirtos tarnybinės nuobaudos: Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos (toliau – ir VTT) Areštinės (toliau – ir Areštinė) vyriausiajai postinei V. K. skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; Klaipėdos AVPK VTT Areštinės specialistui A. Ž. skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas. Ginčijami įsakymai priimti remiantis Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-110 „Dėl areštinės pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Pagrindu pradėti tarnybinį patikinimą buvo A. Ž. 2016 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinis pranešimas, kuriuo pranešta, jog 2016 m. rugpjūčio 14 d. 12.20 val. Areštinės 19 kameroje rastas pasikoręs suimtasis. Išvados pagrindu tarnybinėn atsakomybėn taip pat patraukti pareigūnai Areštinės vyriausieji postiniai B. K., V. T. ir E. P.
3. Pareiškėjai paaiškino, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja V. K. 2016 m. rugpjūčio 14 d. tarnybos metu, eidama Areštinės II posto postinės pareigas, nuo 7.00 val. iki 12.30 val. nevykdė Areštinėje laikomų asmenų apsaugos – periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 min. pro durų stebėjimo langelius nepatikrino asmenų, esančių kamerose, ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu neinformavo policijos areštinės budėtojo, savavališkai pasitraukė iš posto ir ilgą laiką jame nebuvo, nedalyvavo budėtojų padėjėjams atidarant posto kamerų duris ir šiais savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 38, 42, 92.3 ir 95.1 punktų reikalavimus bei aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas. Išvadoje taip pat nurodyta, jog pareiškėjas A. Ž. 2016 m. rugpjūčio 14 d. tarnybos metu, eidamas Areštinės budėtojo pareigas, nuo 7.00 val. iki 12.30 val. nekontroliavo, kaip vykdoma Areštinėje laikomų asmenų apsauga, neužtikrino, kad postiniai būtų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas, netikrino jų, leido vyriausiajam postiniui E. P. tarnybos metu dėvėti marškinėlius trumpomis rankovėmis be skiriamųjų ženklų ir šiais savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai pažeidė Instrukcijos 89.1, 102.2, 114.4 punktų ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų (kursantų) tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.1 punkto reikalavimus bei aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas.
4. Dėl V. K. pareiškėjai teigė, kad areštinės darbuotojams postų teritorija nėra apibrėžta, todėl jiems nėra draudžiama nueiti į pirmą aukštą. Antro ir trečio aukšto postuose nėra kompiuterių, todėl nėra galimybių susipažinti su pareigūnams atsiųstais darbo dokumentais, tai galima padaryti tik budėtojų dalyje (pirmame aukšte). Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d. apie 9.00 val. areštuoti asmenys buvo vedami į pasivaikščiojimo kiemus, todėl postai nebuvo palikti be priežiūros. Teigė, kad pareigūnų tarnybos ir maitinimosi sąlygos Areštinėje yra suvaržytos.
5. Dėl A. Ž. pareiškėjai paaiškino, kad keičiantis postams, jis postiniams nurodė nepalikti postų ir periodiškai stebėti suimtuosius. Teigė, kad vykdydamas savo pareigas, t. y. naujų asmenų priėmimą, sulaikytų asmenų išdavimą konvojui bei asmenų paleidimą iš Areštinės, dėl darbo krūvio nepastebėjo, kada vyriausieji postiniai ilgesniam laikui savavališkai paliko jiems nurodytus postus, be to, tuo metu areštuoti asmenys buvo vedami į pasivaikščiojimo kiemus, todėl A. Ž. manė, kad postai prižiūrėti vyriausiųjų postinių V. T. ir E. P.. Paaiškino, jog ryte E. P. pranešė, kad vilkdamasis vasarinius marškinėlius trumpomis rankovėmis su skiriamaisiais ženklais juos suplėšė, o pasikeisti nieko neturėjo. Kadangi dirbo uždaroje patalpoje, E. P. tą dieną buvo leista dėvėti marškinėlius trumpomis rankovėmis be skiriamųjų ženklų. Pareiškėjas teigė matęs, kad apie 10.00 val. vyriausieji postiniai V. K. ir B. K. prisijungė prie tarnybinių kompiuterių, ir perspėjęs juos, kad susipažinę su dokumentais sugrįžtų atgal į jiems skirtus postus.
6. Pareiškėjai teigė, kad iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, jog jie tinkamai vykdė savo pareigas, jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai sąmoningai nevykdė Instrukcijos nuostatų, nėra. Pamainos pareigūnų darbas buvo organizuotas įprastinėmis sąlygomis, remiantis teisės normomis, viršininko reikalavimais bei pagal nusistovėjusią praktiką. Teigė, kad Instrukcijos nuostatų pažeidimus sąlygojo pareigūnų etatų trūkumas. Situacijoje, kai pamainos sudėtį sudarė specialistas ir 4 postiniai, Instrukcijos nuostatų pažeidimas buvo neišvengiamas, nes 3 pareigūnai pagal Instrukciją turi nuolat stebėti kameras. Areštinės pareigūnai taip pat turi priimti sulaikytuosius, suimtuosius, organizuoti jų pristatymą į tardymo kabinetus, organizuoti jų pasivaikščiojimą, kamerų tikrinimą, maitinimą. Pareiškėjai teigė, jog visa tai yra žinoma Areštinės viršininkui, komisariato administracijai, tačiau iki šio įvykio niekas į tai nekreipdavo dėmesio.
7. Pareiškėjų manymu, įvertinus tai, jog pareiškėjo A. Ž. stažas vidaus tarnyboje yra 18 metų, jis daug kartų skatintas, abu pareiškėjai galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, pareiškėjų padaryti tarnybiniai nusižengimai yra vienkartinio pobūdžio, padaryti neatsargia kaltės forma, išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjams ginčijamais įsakymais buvo paskirtos per griežtos, neproporcingos tarnybinės nuobaudos, kurios gali būti pakeistos į švelnesnes nuobaudas – pastabas.
9. Atsakovas nurodė, jog iš vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų duomenų matyti, kad V. K. jai paskirtoje darbo vietoje – II poste, esančiame Areštinės antrajame aukšte, nuo 7.00 val. ryto iki 12.21 val. įvykio, kai jos posto zonoje buvo rastas pasikoręs suimtasis, buvo užėjusi vieną kartą ir tik keletai sekundžių. Iš šių įrodymų akivaizdu, kad V. K. praktiškai visą tikrinamo laikotarpio dalį prabuvo ne paskirtame poste, tokiu būdu nusišalindama nuo jai paskirtos pagrindinės funkcijos – areštinėje laikomų asmenų apsaugos, vykdymo. Vaizdo stebėjimo įrašuose aiškiai matyti, jog pareigūnai, kurie asmenis vedė iš kamerų pasivaikščioti, periodiškai pro durų stebėjimo langelius visų kamerų netikrino ir apie kamerų patikrinimą budėtojo neinformavo, be to, V. K., būdama paskirta dirbti II poste, privalėjo dalyvauti ir atidarant kamerų duris, kai asmenys iš kamerų buvo vedami pasivaikščioti. Atsižvelgiant į V. K. padarytų pažeidimų visumą, jų intensyvumą, pareigūnės neatsakingą požiūrį į jai pavestų funkcijų vykdymą, laikytina, jog jai paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir teisėta.
10. Klaipėdos AVPK taip pat paaiškino, jog iš vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų duomenų matyti, kad A. Ž., kuris tikrinamos pamainos metu vykdė budėtojo funkcijas, neužtikrino, kad būtų vykdoma areštinėje laikomų asmenų apsauga, nekontroliavo, kaip ji vykdoma, neužtikrino, kad postiniai būtų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas, nekontroliavo jų, leido jiems be pagrindo būti budėtojų dalyje, taip nusišalinant nuo savo tiesioginių funkcijų vykdymo. Vaizdo įraše aiškiai matyti, jog A. Ž., V. K. ir B. K. kartu buvo budėtojų dalyje, kartu į budėtojų dalį parsinešė maisto indelius, kartu budėtojų dalyje valgė, o ne tik dirbo prie kompiuterių. A. Ž. nekreipė dėmesio į tai, kad V. K. ir B. K. be jo žinios savavališkai paliko postus, nekontroliavo jų, nesuorganizavo postinių veiklos taip, kad postai nebūtų palikti be priežiūros, kad minėti pareigūnai galėtų susipažinti su jiems privalomais dokumentais tuo metu, kai postuose juos pakeistų kiti pareigūnai. A. Ž., nesiėmė priemonių, kad užtikrintų Instrukcijos 42, 92.3 ir 95.1 punktų laikymąsi. Be to, A. Ž. vyriausiajam postiniui E. P. leido tarnybos metu dėvėti marškinėlius trumpomis rankovėmis be skiriamųjų ženklų ne tik 2016 m. rugpjūčio 14 d. bet ir 2016 m. rugpjūčio 13 d. Skiriant tarnybinę nuobaudą A. Ž. buvo atsižvelgta ne tik į jo padarytų pažeidimų visumą, jų intensyvumą, pareigūno neatsakingą požiūrį į jam pavestų funkcijų vykdymą, bet ir į tai, jog pareigūnas buvo pamainos vyresnysis, kuris privalo užtikrinti ir kontroliuoti, jog visi pamainos pareigūnai tinkamai vykdytų jiems pavestas funkcijas, todėl A. Ž. paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir teisėta.
11. Atsakovas teigė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-1248 patvirtintas Klaipėdos AVPK VTT Areštinės (skyriaus teisėmis) pareigybių (etatų) skaičius — 38 pareigybės ir šiuo metu neužpildyta tik 1 pareigybė (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį – maisto išdavėjo).
II.
12. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 30-TE-1017 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjai V. K. skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, ir skyrė jai švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą; panaikino Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 30-TE-1018 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo A. Ž. skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.
13. Teismas nustatė, kad byloje pateikta medžiaga, t. y. vaizdo įrašai patvirtina ir pareiškėja V. K. iš esmės šių faktinių bylos aplinkybių neginčija, kad ji periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius nepatikrino asmenų, esančių kamerose ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu neinformavo policijos areštinės budėtojo, kad ilgą laiką nebuvo Areštinės II poste bei kad nedalyvavo budėtojų padėjėjams atidarant posto kamerų duris, todėl pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja V. K. pažeidė Instrukcijos 38, 42, 92.3, 95.1 punktuose nustatytus reikalavimus.
14. Įvertinęs V. K. pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pobūdį, jo mastą, taip pat tai, kad pareiškėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės nebuvo nustatytos, vidaus tarnyboje ji dirba nuo 2007 m. balandžio 2 d., galiojančių drausminių nuobaudų neturi, charakterizuojama iš esmės gerai, pažeidimas nesukėlė pasekmių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjai ginčijamu Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 30-TE-1017 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – keistina papeikimu.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas A. Ž. iš esmės neginčija faktinių aplinkybių dėl kitų pareigūnų veiksmų, įskaitant ir tai, jog vyriausiasis postinis E. P. tarnybos metu dėvėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis be skiriamųjų ženklų, tačiau, teismo vertinimu, teisinis šių aplinkybių įvertinimas pareiškėjo atžvilgiu neatitinka nustatytų aplinkybių. Išvadoje nėra konstatuota, kad A. Ž. asmeniškai nedalyvavo pasikeičiant postiniams, kad 2 kartus per dieną ar 3 kartus per naktį nepatikrino Areštinės postinių ar 5 kartus per parą, iš to skaičiaus 3 kartus naktį, nekontroliavo Areštinėje laikomų asmenų apsaugos. Be to, nėra konstatuota, kad A. Ž. neinformavo postinių apie asmenis, kurių priežiūrą reikia sustiprinti, nestebėjo Areštinės įrangos, signalizacijos ir apšvietimo, taip pat kad nedėvėjo nustatyto pavyzdžio uniformos, dėvėjo ją su civiliais drabužiais, dėvėjo nenustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, nešiojo nenustatytus skiriamuosius ženklus ar kitą atributiką, neturėjo tarnybinio pažymėjimo, užrašų knygelės, rašiklio ar radijo stoties.
16. Teismo vertinimu, tai, kad Išvadoje nurodyta, jog A. Ž. 2016 n. rugpjūčio 14 d. tarnybos metu, eidamas areštinės budėtojo pareigas, nuo 7.00 val. iki 12.30 val. (t. y. 5 su puse valandos), nekontroliavo kaip vykdoma Areštinėje laikomų asmenų apsauga, neužtikrino, kad postiniai būtų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas, netikrino jų, leido vyriausiajam postiniui E. P. tarnybos metu dėvėti marškinėlius trumpomis rankovėmis be skiriamųjų ženklų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 89.1, 102.2, 114.4 punktų, Taisyklių 14.1 punkto reikalavimus.
17. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 154 straipsnio 1 dalį nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto. Taigi, diena yra žymiai ilgesnė nei 5 su puse valandos, todėl 2 kartai per dieną gali ir neįeiti į nurodytą laikotarpį nuo 7.00 val. iki 12.30 val., kurio metu buvo tikrinami pareiškėjo veiksmai. Be to, neaišku, kaip konkrečiai Areštinėje laikomų asmenų apsaugos kontrolė ir postinių tikrinimas turėjo pasireikšti. Teismas sprendė, jog šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjas A. Ž. pažeidė Instrukcijos 89.1, 114.4 punktų reikalavimus. Aplinkybė, jog vyriausiasis postinis E. P. tarnybos metu dėvėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis be skiriamųjų ženklų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ir pats pareiškėjas A. Ž. tiesiogiai pažeidė Instrukcijos 102.2 punkto bei Taisyklių 14.1 punkto reikalavimus. Teisės aktais nenumatyta, kaip privalėjo pasielgti Klaipėdos AVPK VTT Areštinės specialistas A. Ž., kai į tarnybą atvyko vyriausiasis postinis su marškinėlius be skiriamųjų ženklų.
18. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad A. Ž. asmeniškai nedalyvavo pasikeičiant postiniams 3 aukšte, galėtų būti pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas A. Ž. pažeidė Instrukcijos 89.1 punktą. Aplinkybės, kad pareiškėjas neužtikrino, jog postiniai būtų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas bei kad vyriausiasis postinis E. P. tarnybos metu dėvėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis be skiriamųjų ženklų, galėtų būti pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 85.2 ir 85.7 punktus. Tačiau Išvadoje nėra konstatuotas nei Instrukcijos 89.1 punkto reikalavimų pažeidimas tuo atžvilgiu, kad pareiškėjas asmeniškai nedalyvavo pasikeičiant postiniams 3 aukšte, nei Instrukcijos 85.2 ir 85.7 punktų reikalavimų pažeidimai. Teismas, įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad Išvados dalis dėl pareiškėjo A. Ž. veiksmų neatitinka Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Aprašas), 26 punkto reikalavimų, kadangi A. Ž. veiksmai, kaip tarnybinis nusižengimas, kvalifikuoti neteisingai, todėl Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 30-TE-1018 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikino.
III.
19. Atsakovas Klaipėdos AVPK apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti pareiškėjų skundus nepagrįstais. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus: 2009 m. sausio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 12-IS-49, 2010 m. spalio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-12-IS-38, 2012 m. spalio 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-145, 2012 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 30-TE-723, 2014 m. gruodžio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-126, 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 30-TE-1434, 2015 m. birželio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-83, 2015 m. gruodžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-144.
20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas nepripažino reikšmingomis tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybėmis anksčiau pareiškėjos V. K. atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų bei jai taikytų poveikio priemonių, nors teismo posėdžio metu apie tai buvo minėta. Tai, kad pareiškėja yra linkusi pažeidinėti tarnybinę drausmę ir nesilaikyti taikomų teisės aktų reikalavimų, įrodo ne tik Išvadoje konstatuoti pažeidimai, bet ir anksčiau jos atžvilgiu atlikti tarnybiniai patikrinimai. Pareiškėjos padaryti pažeidimai, t. y. nuolatinis (nuo 7. 00 iki 12.30 vai.) pavestų funkcijų nevykdymas turi būti laikomas šiurkščiu pažeidimu ir už jo padarymą paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra adekvati padarytam pažeidimui.
20.2. Klaipėdos AVPK viršininkas 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-V-22 (Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 30-V-131 redakcija) patvirtino Viešosios tvarkos biuro Areštinės specialisto pareigybės aprašymą (toliau – ir pareigybės aprašymas), su kuriomis pareiškėjas A. Ž. pasirašytinai susipažino 2012 m. vasario 14 d. Pareigybės aprašymas įpareigoja Areštinės specialistą kontroliuoti, ar apsaugos budinčiojoje pamainoje dirbantys pareigūnai, vykdydami numatytas funkcijas, laikosi teisės aktų reikalavimų, vykdo nurodymus, atlieka pavedimus, paskirtas užduotis, ar tinkamai atlieka veiksmus nustatytoje darbo vietoje, ar tinkamai vykdo Instrukcijoje nurodytus veiksmus pagal nustatytus tikrinimo būdus. Aplinkybę, kad pareiškėjas pareigos užtikrinti Areštinės apsaugos budinčiosios pamainos kompetencijai priskirtų į Areštinę uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarkos priemonių tinkamą vykdymą neatliko, įrodo tai, kad visi 2016 m. rugpjūčio 14 d. nuo 7.00 iki 19.00 vai. apsaugos budinčiosios pamainoje dirbę pareigūnai už aplaidumą tarnyboje yra nubausti tarnybinėmis nuobaudomis: vyriausiems postiniams V. K. ir B. K. skirti griežti papeikimai, vyriausiajam postiniui E. P. skirtas papeikimas, vyriausiajam postiniui V. T. skirta pastaba.
20.3. Aplinkybė, kad pareiškėjas neatliko Instrukcijos 85.2 punkte (kontroliuoti, kaip apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai vykdo užduotis, organizuoti policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą ir priežiūrą) ir 85.7 punkte (siekti, kad apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai gerai žinotų ir nepriekaištingai vykdytų šios Instrukcijos ir kitų teisės aktų, nustatančių asmenų laikymo policijos areštinėje tvarką, reikalavimus) numatytų pareigų, yra pažymėta Išvadoje nurodant „nekontroliavo kaip vykdoma areštinėje laikomų asmenų apsauga, neužtikrino, kad postiniai būtų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas“. Pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad pavaldūs apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai vykdytų teisės aktų reikalavimus, taip pat ir pats atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus (nurodyti postiniams būti postuose ir iš jų nesitraukti bei periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 minučių pro durų stebėjimo langelius tikrintų asmenis esančius kamerose ir apie patikrinimą informuotų vietinio ryšio telefonu, išvedant ir įvedant Areštinėje laikomus asmenis į kameras, durys būtų atrakinamos dalyvaujant postiniui; jokia forma neužfiksavo akivaizdaus uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimo).
20.4. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra nustatyta pakankamai duomenų, kurie neginčytinai patvirtina pažeidimų faktus, kurių visuma pagrindžia pareiškėjo kaltę ir dėl netinkamo institucijai pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo, netinkamo veiklos organizavimo, planavimo, koordinavimo ir kontrolės, netinkamo teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimo.
21. Pareiškėjai V. K. ir A. Ž. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be pareiškėjų skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Iš apeliacinio skundo neaišku, ko prašo apeliantas. Pareiškėjų manymu, vien apeliacinio skundo dalyko suformavimas leidžia teismui atmesti apeliacinį skundą.
21.2. Apeliantas sąmoningai nutylėjo, kad pareiškėjas A. Ž. 2012 m. vasario 14 d. buvo supažindintas ne su Areštinės specialisto pareigybės aprašymu, o su Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. balandžio 14 d. įsakymu patvirtinto Klaipėdos AVPK Viešosios Tvarkos Biuro (toliau – ir VTB) Areštinės specialisto pareigybės aprašymu. Pareiškėja V. K. 2016 m. kovo 2 d. buvo pasirašytinai supažindinta su Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. balandžio 14 d. patvirtinto Klaipėdos AVPK VTB Areštinės vyresniojo postinio pareigybės aprašymu. Atkreiptinas dėmesys, kad V. K. įvykio dieną užėmė vyriausiojo postinio pareigas. Tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. Klaipėdos AVPK VTB Areštinė buvo reorganizuota į Klaipėdos AVPK VTT Areštinę ir 2015 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos AVPK viršininkas įsakymu Nr. 30-V-1053 patvirtino Klaipėdos AVPK VTT Areštinės specialisto bei vyriausiojo postinio pareigybės aprašymus, su kurias iki šiol nė vienas areštinės pareigūnas nebuvo supažindintas.
21.3. Klaipėdos AVPK VTT Areštinėje nėra įsteigtos budėtojo, budėtojo padėjėjo pareigos, nėra patvirtinti budėtojo ir budėtojo padėjėjo pareigybės aprašymai ir nė vienas iš areštinės specialistų nežino, kokie reikalavimai keliami Klaipėdos AVPK Areštinės budėtojui ir budėtojo padėjėjui, kokias funkcijas jie turi vykdyti.
21.4. Įvykio dieną Klaipėdos AVPK galiojo Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-V-463 patvirtintos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės budėtojų ir postinių pareigūnų darbo organizavimo vidaus tvarkos taisyklės, kurių 3 punkte išdėstyta pamainos sudėtis (specialistas, postiniai, išvežiotojas), o 4 punkte nurodyta, kad pamainos tarnyba organizuojama vadovaujantis teritorinių policijos įstaigų Areštinės apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Lietuvos Generalinio komisaro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 5-V-357, kuri ginčo metu jau nebegaliojo.
21.5. Pareiškėjai A. Ž. ir V. K. vykdydami Klaipėdos AVPK VTT areštinės specialisto ir vyriausiojo postinio pareigas nebuvo su jomis supažindinti, privalėjo vykdyti teisės aktų reikalavimus, kurie ginčo metu prieštaravo galiojusiems teisės aktams, pareiškėjas A. Ž. nebuvo supažindintas su Klaipėdos AVPK VTT areštinės budėtojo funkcijomis. Tarnybinio patikrinimo metu, paaiškėjus Klaipėdos AVPK administracijos ir Areštinės viršininko darbo aplaidumui, atsakomybės našta buvo perkelta pareigūnams.
21.6. Apeliantas apeliaciniame skunde kaltina pareiškėja A. Ž. Instrukcijos 85.2 ir 85.7 punktų nevykdymu, tačiau nei pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, nei Išvadoje tokie kaltinimai pareiškėjui nebuvo reiškiami. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 30-TE-1017 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjai V. K., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės vyriausiajam postiniui, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
24. Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 30-TE-1018 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1 punktu A. Ž., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės specialistui, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas. Šio įsakymo 2 punktu nuo 2016 m. spalio 13 d. vyresnysis inspektorius A. Ž., iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės specialisto (statutinio valstybės tarnautojo) pareigų perkeltas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas. Šio įsakymo 3 punktu nustatytas pareiginės algos koeficientas – 5,38. Minėti įsakymai priimti atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-110.
25. Pirmosios instancijos teismas pakeitė atsakovo 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 30-TE-1017 pareiškėjai V. K. skirtą tarnybinę nuobaudą į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą, ir panaikino atsakovo 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 30-TE-1017.
26. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą argumentuoja aplinkybe, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėją V. K. charakterizuojančius duomenis, aplinkybę, kad jos atžvilgiu anksčiau buvo atlikti tarnybiniai patikrinimai, nurodė, kad jai pavestų funkcijų nevykdymas nuo 7. 00 val. iki 12.30 val. laikytinas šiurkščiu pažeidimu, ir paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, buvo adekvati. Pareiškėjas A. Ž. neatliko Instrukcijos 85.2 punkte (kontroliuoti, kaip apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai vykdo užduotis, organizuoti policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą ir priežiūrą) ir 85.7 punkte (siekti, kad apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai gerai žinotų ir nepriekaištingai vykdytų šios Instrukcijos ir kitų teisės aktų, nustatančių asmenų laikymo policijos areštinėje tvarką, reikalavimus) numatytų pareigų, neužtikrino, kad pavaldūs apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai vykdytų teisės aktų reikalavimus, taip pat ir pats neatlikto teisės aktuose numatytų veiksmų, todėl įsakymas, kuriuo jis buvo perkeltas į žemesnes pareigas, yra teisėtas ir pagrįstas.
27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
29. Vadovaujantis Statutu (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 33 str. 2 d.). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnyje.
30. Byloje nėra ginčijamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-110 nustatytos faktinės aplinkybės, apeliaciniu skundu yra iš esmės kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas pažeidimų sunkumo ir pritaikytos atsakomybės griežtumo vertinimas.
31. Byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjų padarytus nusižengimus ir kitas aplinkybes, reikšmingas tarnybinei nuobaudai paskirti, teismas privalo vertinti laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus teismas vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja V. K. pažeidė Instrukcijos 38, 42, 92.3, 95.1 punktuose nustatytus reikalavimus, nes periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius nepatikrino asmenų, esančių kamerose ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu neinformavo policijos areštinės budėtojo, kad ilgą laiką nebuvo Areštinės II poste bei kad nedalyvavo budėtojų padėjėjams atidarant posto kamerų duris, tai patvirtina teismo posėdžio metu peržiūrėti įrašai; tačiau nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pareiškėja jai pavestų funkcijų apskritai nevykdė nuo 7.00 val. iki 12.30 val., tokie apelianto teiginiai nėra niekuo pagrindžiami.
33. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl nuobaudos parinkimo V. K. grindžiami Išvadoje nurodytais duomenimis – kad pareiškėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, nurodytos Statuto 34 straipsnyje, nebuvo nustatytos, vidaus tarnyboje ji dirba nuo 2007 m. balandžio 2 d., galiojančių drausminių nuobaudų neturi, charakterizuojama iš esmės gerai. Atsižvelgiant į Klaipėdos VPK Imuniteto skyriuje atlikto tyrimo rezultatus, išvadą, kad pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių, kad nėra priežastinio ryšio tarp areštinėje įvykusios nelaimės ir pareigūnų veiksmų tarnybos metu, pareiškėjos padarytas pažeidimas nuobaudos parinkimo aspektu pagrįstai vertintas kaip nesukėlęs pasekmių. Apelianto argumentai, kuriais reiškiama abejonė pareiškėjos teigiama charakteristika, atmestini, nes jie grindžiami duomenimis, kurie nebuvo nurodyti ir vertinti Išvadoje, nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių. Atsižvelgiant į tai, su apeliacinius skundu pateikti nauji įrodymai nepridedami prie bylos.
34. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo A. Ž. veiksmus, rėmėsi Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad A. Ž. 2016 m. rugpjūčio 14 d. tarnybos metu, eidamas areštinės budėtojo pareigas, nuo 7.00 val. iki 12.30 val. (t. y. 5-ias su puse valandos), nekontroliavo kaip vykdoma areštinėje laikomų asmenų apsauga, neužtikrino, kad postiniai būtų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas, netikrino jų, leido vyriausiajam postiniui E. P. tarnybos metu dėvėti marškinėlius trumpomis rankovėmis be skiriamųjų ženklų, tačiau nesutiko, kad tokios aplinkybės būtų pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 89.1, 102.2, 114.4 punktus, Taisyklių 14.1 punkto reikalavimus, pažymėjo, kad nagrinėjant ginčą teisme tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos.
35. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentavo, kad pareiškėjas neatliko Instrukcijos 85.2 punkte (kontroliuoti, kaip apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai vykdo užduotis, organizuoti policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą ir priežiūrą) ir 85.7 punkte (siekti, kad apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai gerai žinotų ir nepriekaištingai vykdytų šios Instrukcijos ir kitų teisės aktų, nustatančių asmenų laikymo policijos areštinėje tvarką, reikalavimus) numatytų pareigų, tai yra pažymėta Išvadoje nurodant „nekontroliavo kaip vykdoma areštinėje laikomų asmenų apsauga, neužtikrino, kad postiniai būtų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas“. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokių faktinių duomenų nurodymas Išvadoje savaime negali būti vertinamas kaip teisinės pažeidimo kvalifikacijos išplėtimas, nes kiekvienu atveju turi būti įvertinamos visos aplinkybės, tarp jų ir tokios, kurios pagrindžia / ar paneigia asmens kaltę dėl pažeidimo padarymo.
36. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Sprendžiant dėl byloje surinktų duomenų, kuriais grindžiama pareiškėjų kaltė dėl jiems inkriminuojamų pažeidimų padarymo, tarnybinio nusižengimo išvadoje nurodoma, kad savo veiksmais jie sąmoningai pažeidė atitinkamus Instrukcijos ir / ar Taisyklių reikalavimus. Visgi objektyvus pareiškėjų veiksmų įvertinimas reikalauja atsižvelgti ir į jų nurodomus atsikirtimus dėl esminių darbo organizavimo trūkumų Areštinėje, už kuriuos jie negali būti laikomi atsakingais. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 319/2007; kt.).
37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad asmeniui taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sudaro galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005; 2010 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-876/2010).
38. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A520-971/2013 yra pažymėjęs, kad tuomet, darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina valstybės tarnautojo su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo – taip pat nėra. Darbdavio teisė patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn egzistuoja tik tuomet, kai paties darbdavio įvykdytas pažeidimas nėra tarnybos drausmės nesilaikymo priežastis.
39. Atsakovas, teigdamas, kad pareiškėjas A. Ž. 2016 m. rugpjūčio 14 d. tarnybos metu, eidamas areštinės budėtojo pareigas, nuo 7.00 val. iki 12.30 val. neatliko dalies jam pavestų funkcijų (nurodyti postiniams būti postuose ir iš jų nesitraukti bei periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 minučių pro durų stebėjimo langelius asmenis esančius kamerose ir apie patikrinimą informuotų vietinio ryšio telefonu, išvedant ir įvedant Areštinėje laikomus asmenis į kameras, durys būtų atrakinamos dalyvaujant postiniui; jokia forma neužfiksavo akivaizdaus uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimo), neatsižvelgė į pareiškėjo nurodomus argumentus, kad jis tuo metu buvo užimtas kitų jo kompetencijai pavestų užduočių atlikimu, t. y. naujų asmenų priėmimu, sulaikytų asmenų išdavimu konvojui bei asmenų paleidimu iš Areštinės, todėl dėl darbo krūvio negalėjo nuolat kontroliuoti pavaldžių pareigūnų veiksmų. Be to, areštinės darbuotojams postų teritorijos nebuvo apibrėžtos, jie turėjo teisę pamainos metu būti visoje jos teritorijoje; Instrukcijos nuostatų pažeidimus galėjo sąlygoti pareigūnų etatų trūkumas; po to, kai 2016 m. sausio 1 d. Klaipėdos AVPK VTB Areštinė buvo reorganizuota į Klaipėdos AVPK VTT Areštinę ir 2015 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos AVPK viršininkas įsakymu Nr. 30-V-1053 patvirtino Klaipėdos AVPK VTT Areštinės specialisto bei vyriausiojo postinio pareigybės aprašymus, su jais nė vienas areštinės pareigūnas nebuvo supažindintas, todėl nebuvo reikiamo teisinio apibrėžtumo sprendžiant dėl funkcijų pareigūnams paskirstymo. Esant tokio pobūdžio darbo organizavimo trūkumams, nėra pagrindo vertinti, kad yra pareiškėjo kaltė dėl padarytų formaliosios sudėties pažeidimų, tai suponuoja išvadą, kad pareigose jis buvo pažemintas be teisėto pagrindo.
40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–773/2011; 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–2207/2011; kt.).
41. Įvertinusi byloje nustatytas su pareiškėjų padarytais tarnybiniais nusižengimais susijusias aplinkybes, t. y. pareiškėjų padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį, atsižvelgdama į pareiškėjų tarnybos stažą ir juos charakterizuojančius Išvadoje nurodytus duomenis, taip pat į nustatytus Areštinės darbo organizavimo trūkumus, kurie reikšminga dalimi galėjo būti kliūtimi pareigūnams tinkamai vykdyti savo funkcijas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai V. K. sušvelnino paskirtą tarnybinę nuobaudą, o įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui A. Ž. pagrįstai panaikino. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija