LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SPORTO STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. rugsėjo 27 d. Nr. V-1748
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Sporto studijų krypčių grupės aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2021 m. rugsėjo 27 d.
įsakymu Nr. V-1748
SPORTO STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sporto studijų krypčių grupės aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami pasiekimų sporto krypties (R01) ir laisvalaikio sporto krypties (R02) studijų programų, kurios priklauso sporto studijų krypčių grupei (R), specialieji reikalavimai. Aprašas sporto pasiekimų ir laisvalaikio sporto studijų krypčių (toliau – pasiekimų sporto kryptis, laisvalaikio sporto kryptis) studijas reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu ir atsižvelgus į „Tarptautinio sportininkų treniravimo modelio“ (angl. International Sport Coaching Framework, International Council for Coaching Exellence, 2012) ir Europos Komisijos ekspertų grupės parengtus „Sporto trenerio kompetencijų reikalavimus“ (Expert Group on Skills and human resources development in sport, 2020), Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) „Bendrąjį fizinio aktyvumo veiksmų planą 2018–2030“ (Global Action Plan on Physical Activity 2018–2030 (PSO)), PSO „Bendrąsias sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijas“ (Global recommendations on physical activity for health. PSO, 2010), PSO „Fizinio aktyvumo strategiją Europos regionui 2016–2025“ (Physical activity strategy for the WHO European Region 2016–2025).
3. Aprašo reikalavimai taikomi universitetinių pirmosios ir antrosios studijų pakopų studijų programoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų forma.
4. Baigus sporto studijų krypčių grupės studijas, įgyjamas sporto bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, liudijamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro/magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Sporto studijų krypčių grupės pirmosios pakopos studijų apimtis yra 240 studijų kreditų (nuolatinės formos studijų trukmė – ketveri, ištęstinės – penkeri metai), antrosios pakopos studijų apimtis yra 120 studijų kreditų.
7. Į antrosios studijų pakopos pasiekimų sporto studijas priimami asmenys turi būti:
7.1. įgiję ne žemesnį kaip sporto bakalauro laipsnį, baigę studijų programą, priskirtą pasiekimų sporto krypčiai, atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus ir aukštosios mokyklos nustatytą tvarką;
7.2. įgiję kitos krypties ne žemesnį kaip bakalauro laipsnį ir studijų arba papildomųjų studijų metu įgiję žinių ir gebėjimų, nurodytų Aprašo 24 punkte. Stojantieji gali kreiptis į aukštąją mokyklą dėl jų formaliuoju, neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų gebėjimų (atitinkančių nurodytus Aprašo 24 punkte), susijusių su pasiekimų sporto studijomis, vertinimo ir pripažinimo. Neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų žinių ir gebėjimų vertinimas ir pripažinimas vykdomas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
8. Į antrosios studijų pakopos laisvalaikio sporto studijas priimami asmenys turi būti:
8.1. įgiję ne žemesnį kaip sporto bakalauro laipsnį, baigę studijų programą, priskirtą laisvalaikio ar pasiekimų sporto krypčiai, atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus ir aukštosios mokyklos nustatytą tvarką;
8.2. įgiję kitos krypties ne žemesnį kaip bakalauro laipsnį ir papildomųjų studijų metu įgiję žinių ir gebėjimų, nurodytų Aprašo 26 punkte. Stojantieji gali kreiptis į aukštąją mokyklą dėl jų formaliuoju, neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų gebėjimų (atitinkančių nurodytus Aprašo 26 punkte), susijusių su sporto studijų krypčių grupės laisvalaikio sporto krypties studijomis, vertinimo ir pripažinimo. Neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų žinių ir gebėjimų vertinimas ir pripažinimas vykdomas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
9. Pasiekimų sporto krypties studijų tikslai:
9.1. suteikti galimybę įgyti tvirtus žinių apie pasiekimų sportą pagrindus ir įgūdžius, remiantis tarptautinio lygio fundamentalaus ir taikomojo tarpdisciplininio mokslo technologijų pasiekimais;
9.2. ugdyti gebėjimus konstruktyviai taikyti šias žinias plačiame mokslinės ir profesinės pasiekimų sporto veiklos lauke;
9.4. išugdyti visapusiškai išsilavinusią, kūrybingą ir verslią asmenybę, kuri siektų profesinio tobulėjimo per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi;
10. Laisvalaikio sporto krypties studijų tikslai:
10.1. remiantis tarptautinio lygio moksliniais tyrimais, suteikti žinių ir visapusišką supratimą apie laisvalaikio sportą, jo vaidmenį sprendžiant aktualias visuomenės sveikatinimo problemas;
10.2. išugdyti kritinį mąstymą, argumentavimo įgūdžius, gebėjimą kūrybiškai ir profesionaliai vertinti problemines laisvalaikio sporto situacijas ir priimti adekvačius sprendimus, pagrįstus giliomis srities žiniomis ir gebėjimais;
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĘ SUDARANČIŲ KRYPČIŲ SAMPRATA IR APRĖPTIS
12. Sporto studijų krypčių grupės programos skirtos universitetinio išsilavinimo pirmosios bei antrosios pakopos fizinio aktyvumo (laisvalaikio sporto) ir aukšto meistriškumo (pasiekimų sporto) sporto specialistams (treneriams) rengti:
12.1. laisvalaikio sporto krypties programos skirtos visoms žmonių laisvalaikio ir sveikos gyvensenos formoms suprasti, kritiškai vertinti bei individualizuojant kūrybiškai jas taikyti, siekiant pagerinti asmens gyvenimo kokybę. Šiose laisvalaikio fizinio aktyvumo formose ir įvairiose aplinkose asmenys dalyvauja organizuotai arba savarankiškai;
13. Pasiekimų sportas, kaip studijų objektas, apima įvairaus amžiaus ir meistriškumo sportininkų (įtraukiant ir sportininkus, turinčius įvairių negalių) treniravimą, grįstą žmogaus augimo bei brendimo ypatumais, naujausių sportininkų treniravimo technologijų taikymo procesų visumą.
14. Laisvalaikio sportas, kaip studijų objektas, apima žmonių (įtraukiant ir žmones, turinčius įvairių negalių) fizinio aktyvumo organizavimo, fizinio aktyvumo turinio bei taikytų priemonių poveikį žmogaus fizinei, psichinei, socialinei darnai.
15. Pasiekimų sporto krypties turinio elementai:
15.4. žmogaus ugdymo pažinimas, pasiekimų sporto istoriniai, pedagoginiai, psichologiniai, etiniai, socialiniai, aplinkosauginiai veiksniai;
16. Laisvalaikio sporto krypties turinio elementai:
16.5. žmogaus ugdymo pažinimas, laisvalaikio sporto, pedagoginiai, psichologiniai, socialiniai, aplinkosauginiai veiksniai;
17. Antrosios pakopos sporto studijų krypties dalykai turi būti kokybiškai aukštesnio probleminio, inovacinio mokslinio lygmens nei juos grindžiantys atitinkamo pažinimo lauko pirmosios studijų pakopos dalykai. Konkrečiam programos dalykui skiriamų kreditų skaičius gali priklausyti nuo dalyko savitumo, sudėtingumo, medžiagos apimties.
18. Pirmosios studijų pakopos pasiekimų sporto studijas baigę absolventai gali dirbti įstaigose, kuriose rengiami aukšto meistriškumo sportininkai: sporto mokyklose, sporto klubuose, bendrojo ugdymo mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, neformaliojo vaikų švietimo programas vykdančiose sporto mokyklose, valstybinėse, privačiose ir visuomeninėse sporto organizacijose. Studijos, atsižvelgiant į universiteto nustatytus reikalavimus, gali būti tęsiamos antrosios pakopos sporto ar kitose studijų kryptyse.
19. Pirmosios studijų pakopos laisvalaikio sporto studijas baigę absolventai gali dirbti fizinio aktyvumo veiklas vykdančiose įstaigose: sporto mokyklose, sporto klubuose, bendrojo ugdymo mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, papildomojo vaikų ugdymo sportinėse įstaigose, valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse sporto organizacijose. Studijos, atsižvelgiant į universiteto nustatytus reikalavimus, gali būti tęsiamos antrosios pakopos sporto ar kitose studijų kryptyse.
20. Antrosios studijų pakopos studijas baigę absolventai gali dirbti laisvalaikio ir pasiekimų sporto veiklas vykdančiose organizacijose viešajame ar privačiame sektoriuje, gali atlikti testavimus ir konsultuoti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius, sportininkus ar trenerius, dirbti vadovaujamą darbą sporto institucijose, tęsti studijas doktorantūroje.
III SKYRIUS
Bendrieji ir specialieji studijų rezultatai
21. Studijuodamas sporto krypties programas, asmuo turi įgyti žinių, plėtoti asmeninius, socialinius, mokslinių tyrimų ir specialiuosius gebėjimus.
22. Apraše pateikiami sporto studijų programų studijų rezultatai yra bendro pobūdžio, bet nustatantys ribas, ir jie atskirose sporto krypties programose turi būti konkretinami ir išskaidomi pagal numatomos / vykdomos konkrečios studijų programos tikslus ir studijų rezultatus.
23. Tiek pirmosios, tiek antrosios studijų pakopų sporto studijų krypties studijų programose rengiamų specialistų profesinė veikla turi būti grindžiama žinių, gebėjimų ir vertybių visuma, tačiau bakalauro ir magistro studijose parengtų sporto specialistų profiliai skiriasi. Taip pat skiriasi pasiekimų ir laisvalaikio sporto specialistų studijų rezultatai.
24. Baigus pirmosios studijų pakopos pasiekimų sporto krypties universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
24.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
24.1.2. geba apibūdinti pedagoginius, psichologinius ir socialinius sportavimo veiksnius bei jų vertinimo metodus;
24.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
24.2.1. geba paaiškinti pagrindinius sporto mokslo tiriamojo darbo principus, kiekybinių ir kokybinių duomenų rinkimo bei analizės metodus;
24.2.2. geba suplanuoti ir, vadovaudamasis tyrimų etikos principais, atlikti mokslinį tyrimą, suformuluoti ir pristatyti tyrimo rezultatus bei išvadas;
24.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
24.3.1. geba pritaikyti fizinę erdvę ir realias aplinkybes, siekia optimizuoti sportininkų lavėjimo procesą;
24.3.3. geba pasirinkti tinkamus mokymo ir fizinių ypatybių lavinimo metodus treniravimo tikslams pasiekti;
24.3.4. geba nustatyti ir, remdamasis pagrįstais kriterijais, interpretuoti fizinės ir funkcinės sportininko būklės rodiklius, kritiškai vertinti intervencijos poveikį dalyviams;
24.3.5. geba individualizuoti ir operatyviai koreguoti fizinius krūvius, atsižvelgdamas į sportininko individualų atsaką į fizinį krūvį, identifikuoti sportinės technikos ir taktikos klaidų priežastis, pasirinkti ir taikyti jų taisymo būdus;
24.3.7. geba taikyti įvairių sporto šakų įgūdžių lavinimo metodus, kai formuoja ir lavina pasirinktos sporto šakos technikos veiksmus;
24.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
24.4.1. geba atsakingai dirbti komandoje, veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti valstybine ir bent viena užsienio kalba su sportininkais, jų tėvais, kolegomis, atsižvelgdamas į etinį, etninį, socialinį ir kultūrinį darbo kontekstą;
24.4.2. geba atsakingai, veiksmingai dirbti komandoje, bendrauti ir bendradarbiauti su įvairaus amžiaus, skirtingų poreikių, kultūrinės prigimties asmenimis, kuriant kokybišką tarpasmeninę sąveiką profesinėje sporto veikloje;
24.4.3. geba bendrauti žodžiu ir raštu valstybine ir bent viena užsienio kalba (kalbomis), naudoti komunikacijai šiuolaikinius informacinių technologijų šaltinius;
24.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
24.5.1. geba priimti atsakingus ir pagrįstus sprendimus, didina savo kūrybinį potencialą, kad būtų pasiruošęs tarnystei, atsakingam ekspertiniam ir (arba) komandiniam darbui;
24.5.2. geba organizuoti ir planuoti savo darbą, parinkti situacijai adekvačius ir veiksmingus sporto vyksmo planavimo ir organizavimo metodus;
25. Baigus antrosios studijų pakopos pasiekimų sporto universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
25.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
25.1.1. geba suprasti skirtingas pasaulines, socialines, tarpkultūrines ir kitų mokslų žinių tendencijas, siekia vystyti sporto mokslą;
25.1.2. geba pritaikyti įgytas žinias, siekdamas kritiškai vertinti inovatyvius sportininkų testavimo metodus ir gautus testavimo rezultatus;
25.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
25.2.1. geba suprasti sporto mokslo ir praktikos problemas, kelti probleminius tyrimo klausimus ir hipotezes;
25.2.2. geba analizuoti ir kritiškai vertinti tyrimo metodus sportininkų treniravimo modelių ir parengtumo sąveikai nustatyti;
25.2.3. geba savarankiškai planuoti ir, vadovaudamasis tyrimų etikos principais, atlikti mokslinį tyrimą, suformuluoti mokslines išvadas ir pateikti praktines rekomendacijas sporto mokslo bendruomenei;
25.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
25.3.1. geba kritiškai vertinti šiuolaikines sportininkų treniravimo technologijų teorijas, jas sisteminti ir perteikti akademinei ar profesinei auditorijai;
25.3.2. geba kritiškai vertinti taikomus šiuolaikinius sportininkų treniravimo principus, sportininkų daugiamečio treniravimo tarpsnių modelius;
25.3.3. geba savarankiškai tirti, analizuoti, vertinti sportuojančiųjų specifines funkcines bei fizines galias ir jas limituojančius veiksnius;
25.3.4. geba argumentuoti sportininkų individualius parengtumo privalumus ir trūkumus, pagrįsti sportininkų meistriškumo tobulėjimo kryptis;
25.3.5. geba analizuoti naujausius sportininkų treniravimo, judamųjų gebėjimų lavinimo metodus ir argumentuoti individualų taikymą sportininkams rengti;
25.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
25.4.1. geba demonstruoti lyderystę komandoje ir kūrybiškai priimti sprendimus besikeičiančioje sporto aplinkoje, laikydamasis etikos principų, naudoti verbalinius bei neverbalinius komunikavimo būdus, skatinti pozityvų bendravimą ir bendradarbiavimą;
25.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
25.5.1. geba dirbti komandoje ar imtis lyderio vaidmens organizuojant jos veiklą, skatinant imtis pokyčių ir priimant inovatyvius sprendimus pasiekimų sporto srityje;
25.5.2. geba savarankiškai formuluoti aktualius mokymosi tikslus ir planuoti profesinį bei asmeninį tobulėjimą;
26. Baigus pirmosios studijų pakopos laisvalaikio sporto krypties universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
26.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
26.1.1. supranta fizinį aktyvumą skatinančios politikos strategijas, taikomas tarptautiniu, nacionaliniu, tarpinstituciniu lygiu, šiuolaikines fizinio aktyvumo, aktyvaus laisvalaikio bei sveikatinimo teorijas ir mokslo problemas;
26.1.2. geba paaiškinti biomedicininius, psichologinius ir socialinius fizinį aktyvumą lemiančius mechanizmus ir veiksnius bei jų sąveiką ir asmens fizinės būklės, fizinio pajėgumo vertinimo metodus, jų taikymo principus;
26.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
26.2.1. geba paaiškinti pagrindinius mokslinio tiriamojo darbo principus, kiekybinių ir kokybinių duomenų rinkimo bei analizės metodus;
26.2.2. geba, konsultuojamas dėstytojo, suplanuoti ir, vadovaudamasis tyrimų etikos principais, atlikti nesudėtingą laisvalaikio fizinio aktyvumo tyrimą, suformuluoti ir viešai pristatyti tyrimo rezultatus ir išvadas;
26.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
26.3.1. geba nustatyti ir, remdamasis pagrįstais kriterijais, interpretuoti įvairaus amžiaus žmonių fizinį aktyvumą ir fizinį pajėgumą, atsižvelgti į esamą sveikatos būklę;
26.3.2. geba nustatyti asmens ar grupės poreikius, susijusius su fiziniu aktyvumu, ir taikyti tinkamus motyvavimo metodus, kurti saugią, tolerantišką, atvirą, skatinančią bendradarbiauti ir partneryste grįstą, individualius poreikius palaikančią aplinką;
26.3.4. geba, remdamasis testavimo rezultatais, sukurti ir pagrįsti asmeniui ar grupei skirtas sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo skatinimo programas ir jas taikyti bei įvertinti;
26.3.5. geba planuoti ir valdyti individualių bei grupinių fizinio aktyvumo pratybų organizavimo procesą įvairiose aplinkose;
26.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
26.4.1. geba bendradarbiauti su darbdaviais, rengdamas sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo skatinimo projektus įvairioms organizacijoms;
26.4.2. geba dirbti individualiai ir komandoje, kurdamas ir įgyvendindamas fizinio aktyvumo skatinimo veiklas;
26.4.3. geba bendrauti ir bendradarbiauti su įvairaus amžiaus, skirtingų poreikių, kultūrinės prigimties asmenimis valstybine ar bent viena užsienio kalba, kuriant kokybišką tarpasmeninę sąveiką profesinėje veikloje;
26.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
26.5.1. geba organizuoti, planuoti savo profesinę veiklą, veikti savarankiškai, spręsti problemas ir priimti sprendimus, įvertinti savo kompetencijos ribas ir, jei reikia, kreiptis pagalbos;
26.5.2. geba savarankiškai formuoti aktualius mokymosi tikslus, nustatyti žinių ir gebėjimų spragas, apsibrėžti asmeninio ir profesinio tobulėjimo kryptis ir planuoti savarankišką mokymąsi;
27. Baigus antrosios studijų pakopos laisvalaikio sporto krypties universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
27.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
27.1.1. geba apibūdinti skirtingų kultūrinių, socialinių ir ekonominių veiksnių vaidmenį, kuriant fiziniam aktyvumui palankias aplinkas bei numatant fizinio aktyvumo kaitos tendencijas;
27.1.2. geba suprasti ir kritiškai vertinti fizinio aktyvumo teorijas ir šiuolaikinio mokslo problemas bei siūlyti naujas idėjas sveikatinimo srityje;
27.1.3. geba suprasti ir interpretuoti skirtingų mokslo sričių (arba tarpdisciplininių tyrimų) duomenis, vertindamas asmens fizinį aktyvumą lemiančius veiksnius;
27.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
27.2.1. geba įžvelgti fizinio aktyvumo mokslo ir praktikos problemas, kelti probleminius tyrimo klausimus ir hipotezes;
27.2.2. geba suprasti skirtingų mokslo sričių integravimo galimybes, moksliškai sprendžiant fizinio aktyvumo problemas;
27.2.3. geba savarankiškai planuoti ir, vadovaudamasis tyrimų etikos principais, atlikti mokslinį tyrimą, suformuluoti išvadas ir praktines fizinio aktyvumo skatinimo rekomendacijas;
27.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
27.3.1. geba įvertinti kliento, grupės ar bendruomenės poreikius, silpnybes ir stiprybes bei parengti ir įgyvendinti fizinio aktyvumo intervencijas;
27.3.2. geba koordinuoti veiklas, kurti tarpsektorinio bendradarbiavimo galimybes, pagrįsti jų efektyvumą asmens, šeimos ir bendruomenės laisvalaikio fiziniam aktyvumui įgalinti;
27.3.3. geba kompleksiškai vertinti gyventojų fizinį aktyvumą ir problemas, pasitelkdamas tarpdisciplininio mokslo pasiekimus;;
27.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
27.4.1. geba dirbti individualiai ir komandoje, demonstruoja lyderystę ir skatina kūrybiškumą priimant sprendimus, susijusius su fizinio aktyvumo skatinimu besikeičiančioje aplinkoje;
27.4.2. geba aiškiai ir argumentuotai pateikti apibendrintą ir kritiškai įvertintą mokslu pagrįstą informaciją apie fizinį aktyvumą ir jo skatinimą visuomenėje;
27.4.3. geba analizuoti fizinio aktyvumo skatinimo paslaugų poreikius ir kurti bei plėtoti šias paslaugas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje aplinkose;
27.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
27.5.1. geba kritiškai vertinti naujausią informaciją apie fizinį aktyvumą ir priimti inovatyvius sprendimus;
27.5.2. geba savarankiškai priimti sprendimus situacijose, reikalaujančiose pademonstruoti įvairių mokslo sričių sandūros suvokimą, kritišką mokslo bei praktinės patirties įvertinimą sprendžiant skirtingų grupių fizinio aktyvumo problemas;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
29. Studijos turi padėti studentams suformuoti profesinį identitetą, turi būti siekiama įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą, suteikti galimybę pasiekti numatytus pasirinktos krypties studijų rezultatus, leisti atlikti profesines funkcijas praktikoje. Programos, jų turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijuojant naudotis įvairiais žinių įgijimo ištekliais ir šaltiniais, o dėstytojus – į studijų procesą integruoti naujoves.
30. Dėstymo ir studijavimo didaktinė samprata turi aprėpti lankstų įvairių studijų metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų ir siekiant, kad studentai įgytų teorinių žinių, išlavintų specialiuosius, socialinius, asmeninius ir tiriamuosius gebėjimus.
31. Studijų metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Studijų procese rekomenduojami studijų metodai:
31.1. gnoseologiniai, skirti pažintiniams gebėjimams ugdyti ir žinioms suteikti (pavyzdžiui, pažinimo, žinių perteikimas akademinėse pratybose), žinių suvokimo metodai (pavyzdžiui, pasakojimas, pokalbis, iliustravimas, demonstravimas, stebėjimas, mokymasis bendradarbiaujant, situacijų modeliavimas). Šie metodai realizuojami pasirenkant paskaitos formą;
31.2. veiklinamieji, skirti specialiesiems, socialiniams ir asmeniniams gebėjimams ugdyti: diskusija, tiriamoji veikla, individualūs arba grupiniai darbai ar projektai; pristatymai žodžiu, siekiant įvertinti pristatymo ir bendravimo įgūdžius bei grupinį darbą; išplėstinis asmeninio tyrimo projektas, vykdomas per ilgesnį laiką ir apimantis pirminių duomenų rinkimą ar išsamią antrinių duomenų sintezę, siekiant įvertinti duomenų rinkimo ir analizės gebėjimus, žinių taikymą, argumentus ir pagrindimą; darbo, susijusio su praktinėmis užduotimis, mokymosi pasiekimų aplankai (portfolio); stebėjimas ir dalyvavimas praktinėje komandinėje veikloje, vykstančioje sporto treniruočių ir varžybų lauke, laboratorijoje ir (arba) kitur, siekiant įvertinti bendradarbiavimo ir grupinių problemų sprendimo įgūdžius; egzaminai raštu, žodžiu arba nuotoliniu būdu, skirti studentų žinioms ir supratimui apie modulio ar programos dalyką patikrinti; seminarai, pristatymai, siekiant paskatinti studentus pateikti argumentus ar požiūrį bendraamžių auditorijai ir prireikus pasiūlyti paaiškinimus bei pagrįstai apginti teiginius; laboratoriniai darbai; garso ir vaizdo medžiagos, kitų skaitmeninių laikmenų analizė;
31.3. savarankiškų studijų pagrindas turi būti tiriamojo pobūdžio metodai: informacijos paieška; informacijos analizė ir sintezė; refleksija; problemų sprendimas; imitacija; atliktos veiklos analizė; konkretaus tyrimo metodo taikymas; duomenų interpretacija; mokymasis iš patirties; refleksija, kontrolės ir savikontrolės metodai ir kita;
31.4. kontrolės ir savikontrolės metodai turi garantuoti dėstytojui ir studentams profesinio pasirengimo grįžtamąją informaciją. Šie metodai turi leisti studentui atlikti nuodugnesnius taikomojo pobūdžio tyrimus, realizuojamus per baigiamąjį darbą;
32. Studijavimas turi būti susietas su sporto mokslo moksliniais tyrimais ir jų sklaida praktikoje, vykdoma pasirenkant tokias formas kaip moksliniai praktiniai seminarai, studentų tyrimai, vykdomi praktikos institucijose (pavyzdžiui, dalyvaujant institucijos projektuose, rengiant baigiamuosius darbus), absolventų baigiamųjų darbų rezultatų pristatymas praktikos vietose, studentų, dėstytojų ir praktikų bendros publikacijos ir pranešimai mokslinėse konferencijose.
33. Dėstymas ir studijavimas turi užtikrinti būsimų aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistų, atitinkančių darbo rinkos poreikius, parengimą, todėl studijų programose turi būti ugdomi refleksijos gebėjimai, suteikiantys galimybę didinti teorijos ir praktikos ryšį (pavyzdžiai, teoriniai kursai turi būti papildomi praktikumais), skleisti gerąją patirtį (pavyzdžiai, studentai konferencijose ir praktikos vietose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymus dėl praktikos organizavimo, išsako profesinius lūkesčius ir pasiekimus, absolventai dalijasi profesine patirtimi, teikia siūlymus dėl studijų proceso tobulinimo, socialiniai partneriai dalyvauja diskusijose apie profesinės veiklos turinio tobulinimą).
34. Universitetas, nustatydamas vertinimo tvarką, turi suteikti teisę dėstytojui rinktis vertinimo metodus. Gali būti taikomi įvairūs vertinimo metodai ir formos, tokios kaip: egzaminas, koliokviumas, referatas, žodinis pranešimas, projekto ataskaita, esė, refleksija, mokymosi pasiekimų aplankas (portfolio), savianalizė, kolegų vertinimas, testas, praktinės veiklos ataskaita, demonstravimas, praktinių įgūdžių vertinimas, kursinis darbas, baigiamasis darbas ir kita.
35. Vertinimo sistema turi aprėpti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studento pasiekimus siekiamų rezultatų aspektu, susietai vertinti teorines žinias ir praktinius gebėjimus. Vertinimo tvarka, vertinimo sistema ir vertinimo kriterijai turi būti grindžiami pagrįstumo, patikimumo, aiškumo, naudingumo, nešališkumo, lygių galimybių principais ir užtikrinti studijų rezultatų pasiekimų lygmens objektyvų nustatymą.
36. Studentų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti patikimas ir paremtas aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais, turi būti atsižvelgiama į darbo atlikimo sąlygas ir esamus išteklius. Studentams turi būti suteikta galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų pasiekimų vertinimo metodų ir kriterijų, užduočių skaičiaus ir apimties. Studentų pasiekimų vertinimo sistema turi būti aiškiai dokumentuota ir leisti universitetui įsitikinti, kad studijų programą baigiantys studentai yra pasiekę studijų rezultatus.
37. Siūloma taikyti kaupiamąjį vertinimą. Formuluojant vertinimo kriterijus, turi būti nurodomi slenkstinio lygmens kriterijai, apibūdinantys mažiausią privalomą rezultatą ir leidžiantys parašyti studentui mažiausią teigiamą įvertinimą.
38. Visi studentų įvertinimai turi būti paremti aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais. Studijų programoje turi būti aiškiai apibrėžtos numatytos vertinti darbų apimtys bei studentų rezultatų ir pasiekimų vertinimo metodai ir kriterijai.
39. Turi būti užtikrinamas grįžtamasis ryšys tarp visų studijų proceso dalyvių, suteikiantis galimybę nuolatos tirti ir apmąstyti bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) efektyvumą ir numatyti studijų tobulinimo perspektyvą. Siekiant užtikrinti studijų kokybę, tęstinumą ir nuolatinį, reguliarų studentų mokymąsi, labai svarbus veiksmingas grįžtamasis ryšys, pasiekiamas įvairiomis grįžtamojo ryšio užtikrinimo formomis.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
40. Universitetai turi užtikrinti, kad dėstytojų sudėtis ir kvalifikacija būtų pakankama numatytiems studijų rezultatams pasiekti, kad jie būtų susipažinę su absolventų būsimo darbo sąlygomis ir gebėtų padėti studentams pasirengti būsimai profesinei ir (ar) akademinei veiklai. Dėstytojai turi išmanyti ir suprasti studijų programos sandarą ir tikslus bei gebėti parengti ir realizuoti dalyko (modulio) studijų aprašą, derantį su atitinkamos sporto studijų krypčių grupės programos tikslais ir studijų rezultatais. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį, remiantis universitetų nustatytais kriterijais.
41. Bendrieji reikalavimai sporto studijų krypčių grupės studijų programas įgyvendinančiam akademiniam personalui:
41.1. dėstytojų mokslinė kompetencija turi atitikti Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo nuostatas ir kvalifikacinius reikalavimus mokslo darbuotojams, kuriuos nustato universitetas;
42. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų sporto krypčių grupės studijų baigimo reikalavimai:
42.1. pirmosios ir antrosios pakopų studijos baigiamos baigiamuoju darbu (projektu), kuris yra ginamas viešai. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti studijų metu įgytas studijų programos tikslus atliepiančias žinias, gebėjimus ir nuostatas. Baigiamojo darbo (projekto) rengimo, gynimo ir vertinimo tvarka turi būti aiškiai reglamentuota pagal universitetuose galiojančią tvarką. Baigiamasis bakalauro darbas (projektas) turi būti savarankiškas, rengiamas prižiūrint darbo vadovui, pagrįstas empiriniais duomenimis ir turimomis žiniomis, atskleidžiantis gebėjimus, atitinkančius pasiekimų sporto krypties arba laisvalaikio sporto krypties programos tikslus;
42.2. pasiekimų sporto krypties bakalauro darbas yra savarankiškai parengtas ir į pasiekimų sporto srities mokslinių ir praktinių problemų sprendimą orientuotas originalus tyrimo projektas, kurio metu studentas demonstruoja studijų metu įgytas bendrąsias sporto ir pasiekimų sporto žinias, varžymusi ir konkuravimu grįsto sporto problemų suvokimą, gebėjimą analizuoti, įvertinti ir (ar) kurti sporto technologijas, leidžiančias pažinti, planuoti ir valdyti žmogaus maksimalių fizinių ir psichinių galimybių sporto kontekste atskleidimo procesus;
42.3. laisvalaikio sporto krypties bakalauro darbas yra savarankiškai parengtas ir į laisvalaikio sporto srities mokslinių ir praktinių problemų sprendimą orientuotas originalus tyrimo projektas, kurio metu studentas demonstruoja studijų metu įgytas bendrąsias sporto ir laisvalaikio sporto žinias, žmonių gyvenimo būdo, vartojimo, kultūros ir technologijų daromos įtakos žmonių laisvalaikiui, fiziniam aktyvumui ir sveikatai problemų suvokimą, gebėjimą analizuoti, įvertinti ir (ar) kurti bei siūlyti įvairius sprendimus, kaip fiziškai aktyviomis veiklomis galima didinti asmens ar visuomenės gyvenimo kokybę;
42.4. antrosios pakopos sporto studijų krypčių grupės studijos baigiamos magistro darbo (projekto) viešu gynimu. Rekomenduojama, kad magistranto tiriamasis darbas būtų organizuojamas nuosekliai, nuo pirmo studijų semestro;
42.5. baigiamasis magistro darbas (projektas) turi būti analitinis, pagrįstas savarankiškais teoriniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju magistro darbu (projektu) asmuo turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus pasirinktos temos ir (ar) studijų krypties darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti sporto krypties tyrimus, pasirinkti tinkamus tyrimo metodus, pateikti tyrimo rezultatų interpretacijas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal universiteto patvirtintus reikalavimus.
43. Baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisija turėtų būti sudaroma iš kompetentingų sporto srities mokslininkų. Esant poreikiui, baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisijoje gali būti vienas kitos studijų krypties mokslininkas. Į gynimo komisijas rekomenduojama įtraukti socialinius partnerius. Bent vienas magistro baigiamojo darbo gynimo komisijos narys turėtų būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos.
44. Praktikos reikalavimai:
44.1. praktika yra integrali ir privaloma pirmosios studijų pakopos studijų dalis. Pirmosios studijų pakopos universitetinių studijų praktikos turi būti atliekamos įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal trišales sutartis. Pasiekimų sporto krypties studijų programos praktikos turi būti vykdomos įstaigose ir organizacijose, kurios susijusios su sportininkų rengimu, laisvalaikio sporto – tose, kurios susijusios su laisvalaikio fiziniu aktyvumu;
44.2. pirmojoje studijų pakopoje turi būti atliekama ne mažiau kaip 25 studijų kreditų apimties praktika;
44.3. praktikoms gali vadovauti tik sporto studijų krypčių grupės, pasiekimų sporto ar laisvalaikio sporto kryptį atitinkančią aukštojo mokslo kvalifikaciją įgiję ir turintys patirties atitinkamai pasiekimų sporto ar laisvalaikio sporto srityje asmenys. Praktikos vadovai turi turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinės laisvalaikio ar pasiekimų sporto veiklos patirtį;
44.4. praktikos vadovai universitete ir praktikos atlikimo vietoje (aukšto meistriškumo sporto specialistai, fizinio aktyvumo specialistai) turi būti įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą. Universitetas siekia bendradarbiavimo kokybės, sporto teorijos ir praktikos plėtotės integralumo, todėl yra atsakingas už mokymų praktikos vadovams (aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams) institucijose organizavimą;
44.5. praktika organizuojama vadovaujantis universiteto parengta praktikų organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečios praktikos užduotys, studijų rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui praktikos metu, taip pat kriterijai, pagal kuriuos atpažįstami ir vertinami praktikos metu studento įgyti atitinkamo lygmens įgūdžiai. Ne mažiau kaip 15 procentų praktikos laiko turi būti skiriama individualioms ir (arba) grupinėms universiteto paskirto dėstytojo konsultacijoms;
44.6. praktikos užduotys parenkamos profesionalumo augimo kryptimi, siejant studento akademinį pasirengimą su praktinės veiklos kompetencija. Praktika pirmosios pakopos studijų programose organizuojama taip, kad studentas per studijų laikotarpį susipažintų su įvairiais praktinės veiklos pavyzdžiais ir galėtų ugdyti profesines kompetencijas nuo stebėtojo, asistento vaidmens iki savarankiško funkcijų atlikimo, prižiūrint praktikos vadovui (aukšto meistriškumo sporto ar fizinio aktyvumo specialistui);
45. Sporto studijų krypčių grupės studijas įgyvendinantis universitetas turi turėti pakankamai akademinio ir studijas aptarnaujančio personalo, materialiųjų ir informacinių išteklių studijoms kokybiškai vykdyti. Sėkmingam studijų vykdymui užtikrinti reikalingi tokie materialiniai, informaciniai, metodiniai ištekliai:
45.1. visuomenės sveikatos ir darbų saugos reikalavimus atitinkančios auditorijos, aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo įranga;
45.3. specialios patalpos (su stumdomaisiais baldais, įranga), tinkamos dirbti grupėse bendravimo įgūdžiams lavinti ir panašiai;
45.4. visuomenės sveikatos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios specialiosios laboratorijos su reikiama šiuolaikine įranga:
45.5. pakankamas kompiuterių su tekstų, kiekybinių ir kokybinių duomenų apdorojimo bei inovatyvia mokymo programine įranga skaičius;
45.6. bibliotekos ir skaityklos, turinčios pakankamai studijų programoms įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų, reikiamos literatūros lietuvių, anglų ir kitomis užsienio kalbomis, aprūpintos kompiuteriais su internetine prieiga prie tarptautinių duomenų bazių;
45.7. interneto svetainė, kurioje teikiama su studijomis susijusi informacija: studijų planai, dalykų aprašai, modulių aprašai, tvarkaraščiai, mokomoji metodinė medžiaga ir kita;
45.8. pasiekimų sporto studijoms tinkama sporto infrastruktūra (valdoma nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise ar nuomojama), užtikrinanti galimybę atlikti praktines strateginių (privalomai) ir kitų sporto šakų (pasirinktinai) pratybas bei pritaikyta neįgaliųjų poreikiams:
45.8.4. standartinių matmenų lengvosios atletikos stadionas su visais reikiamais visų lengvosios atletikos rungčių sektoriais ir reikiama įranga;
45.9. laisvalaikio sporto studijoms tinkama sporto infrastruktūra (valdoma nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise ar nuomojama), užtikrinanti galimybę atlikti praktines pratybas bei pritaikyta neįgaliųjų poreikiams:
45.9.1. universali grupinių (aerobikos, pilateso, jogos, sportinių šokių, meninės gimnastikos ir kita) pratybų sporto salė;
45.9.4. standartinių matmenų lengvosios atletikos stadionas su visais reikiamais visų lengvosios atletikos rungčių sektoriais ir reikiama įranga;
46. Sporto studijų krypčių programas vykdantis universitetas turi užtikrinti studijų kokybę, nuolat tobulinti studijų programas, atsižvelgti į naujausius sporto mokslo pasiekimus, darbo rinkos ir studijuojančiųjų poreikius.