Civilinė byla Nr. e3K-3-241-469/2024
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00618-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Taminsko ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų švara“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimą, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
2. Ieškovė UAB „Vaidora“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „Molėtų švara“ priteisti 43 258,25 Eur skolos, 5695,50 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už 43 258,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė su rangove UAB „LitCon“ (toliau – ir rangovė) pasirašė tris sutartis (CPO38321, CPO38339 ir CPO 38305) (toliau – ir sutartys) dėl bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų su projektavimo paslaugomis, pagal šias sutartis turėjo būti atlikti trijų daugiabučių namų renovavimo projektavimo ir statybos darbai. 2019 m. rangovė patyrė veiklos sunkumų ir inicijavo savo restruktūrizavimo procesą, tačiau jau buvo pasamdžiusi ieškovę daliai darbų įvykdyti. Rangovei nesant pajėgiai toliau vykdyti sutarčių, jas už atsakovės atlyginimą sutiko vykdyti ieškovė. Dėl šios priežasties 2019 m. liepos 31 d. rangovė ir ieškovė sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. RTPS-190731-01, pagal kurią ieškovė įgijo reikalavimo teisę iš atsakovės gauti atlyginimą už likusius jai neperduotus pagal sutartis darbus, kurie bus atlikti su atsakove sutartu terminu; darbus, kurių nepajėgė atlikti rangovė, atsakovei atliko ieškovė. Atsakovė apie darbų vykdymą ir atlikimą buvo informuota, ji darbus priėmė. Tačiau 2020 m. gruodžio 10 d. raštu „Dėl mokėjimų pagal pagrindines sutartis CPO38321, CPO38339, CPO38305“ atsakovė pranešė ieškovei, kad yra informuota apie reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymą, bet savo prievolę sumokėti skolą ji vykdys rangovei, o ne ieškovei dėl rašte nurodytų ginčui išspręsti nereikšmingų priežasčių, t. y. atsisakė sumokėti už darbus.
4. Ieškovė nurodė, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-126-755/2022 pripažinta, jog ieškovės ir rangovės tiekimo ir statybos rangos sutartis Nr. 925S-180608/23, papildomas susitarimas prie jos ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. RTPS-190731-01 yra niekiniai bei negaliojantys nuo jų sudarymo momento sandoriai. Taigi teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovės ir rangovės, taip pat ir ginčo šalių (ieškovės ir atsakovės) nesieja sutartiniai santykiai. Laikė, kad įstatymas įtvirtina pačios atsakovės teisę atgauti be pagrindo jos sumokėtas rangovei lėšas iš pačios rangovės, o ieškovė turi teisę pasirinkti, iš kurio asmens reikalauti prievolės įvykdymo, ir ji tokį pasirinkimą aiškiai išreiškė šiuo ieškiniu. Teigė, kad yra visos sąlygos taikyti atsakovei nepagrįsto praturtėjimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.240 straipsnis, 6.242 straipsnio 1 dalis), nes ji gavo ir priėmė ieškovės tinkamai atliktų darbų rezultatus, buvo panaudoti jos resursai ir dėl to (neatsiskaitymo su ja) pablogėjo ieškovės turtinė padėtis; tarp atsakovės praturtėjimo ir ieškovės turto sumažėjimo yra priežastinis ryšys.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Utenos apylinkės teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi civilinę bylą pagal UAB „Vaidora“ ieškinį atsakovei UAB „Molėtų švara“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo nutraukė, paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-126-755/2022 (toliau – pirma byla), išnagrinėjęs ieškovės UAB „Vaidora“ ieškinį atsakovei UAB „Molėtų švara“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, trečiasis asmuo – BUAB „LitCon“, 2022 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį ir ex officio (pagal pareigas) pripažino, kad ieškovės ir UAB „LitCon“ sudaryta subrangos sutartis, papildomas susitarimas ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekiniai sandoriai, negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Teismas sprendime pasisakė, kad netaiko restitucijos natūra, kadangi UAB „LitCon“ iškelta bankroto byla, ieškovė nėra įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą, todėl restitucijos natūra taikymas negalimas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netinkamo restitucijos taikymo (netaikymo) ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo panaikino ir perdavė bylą dėl šios dalies nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį, kuria netenkinti reikalavimai dėl skolos, netesybų ir procesinių palūkanų iš atsakovės priteisimo, paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-827-790/2022). Panevėžio apygardos teismas, 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pasiūlęs dalyvaujantiems byloje asmenims, taigi ir ieškovei, patikslinti savo pozicijas byloje, pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, atsižvelgdamas į jos nesutikimą tai padaryti ir pradinio reikalavimo atsakovei palaikymą, 2023 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-155-828/2023). Paminėtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose buvo nustatyta, jog ieškovė darbus atliko BUAB „LitCon“, o ne atsakovės naudai.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovė yra tie patys asmenys, kurie buvo šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje pirmesnėje byloje. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, kurioje konstatuota, kad kai reikalavimai yra iš esmės vėl grindžiami tais pačiais juridiniais faktais bei įrodymais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, kai vietoje anksčiau pareikšto reikalavimo priteisti už neatliktus darbus reikalaujama priteisti tą pačią pinigų sumą kaip be pagrindo įgytą turtą, ieškiniai laikytini tapačiais.
8. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškovė pakeitė tik ieškinio teisinį pagrindą, pasirinkusi kitą savo teisių gynybos būdą, t. y. prašydama taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto įgijimo be pagrindo institutą, tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, teisinio reikalavimo pagrindo keitimas, nekeičiant jo faktinio pagrindo, nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
9. Teismas konstatavo, kad nors ieškovė šioje civilinėje byloje remiasi kitomis teisės normomis, tai nepaneigia, kad ji iš esmės siekia pakartotinai spręsti tą patį klausimą – prisiteisti tą pačią 43 258,25 Eur sumą už tuos pačius darbus, vadinasi, identiško teisinio rezultato. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė ir jokių iš esmės naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir Panevėžio apygardos teismui priimant sprendimus atmesti ieškinį, t. y. jau pripažinus ieškovės ir rangovės sandorius niekiniais.
10. Įvertinęs visas šias aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad pareikštas ieškinys yra tapatus anksčiau išnagrinėtam, todėl yra pagrindas bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
11. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2024 m. birželio 4 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinio dalykas iš esmės sutampa su jau išnagrinėtoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio dalyku. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei dėl nepagrįsto praturtėjimo, remiasi tik kitomis teisės normomis, nurodydama kitą savo pažeistų teisių gynybos būdą, tačiau iš esmės siekia prisiteisti tas pačias sumas už tuos pačius atliktus darbus, kurie buvo ieškinio pagrindas prieš tai minėtose civilinėse bylose, t. y. ieškovė iš esmės siekia civilinėje byloje pakartotinai spręsti tą patį klausimą, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Taigi, nors ieškovė teigia, kad šioje byloje įrodinėtinos visiškai kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su nepagrįstu praturtėjimu, ta aplinkybė, kad pasikeitė ieškinio teisinis reikalavimo pagrindas, nepaneigia fakto, kad ginčas tarp šalių dėl minėtos pinigų sumos jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais konstatuota, kad ieškovės reikalavimai galėtų būti sprendžiami taikant restituciją, reikalavimus reiškiant rangovei.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, o reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta, priimta visiškai neįsigilinus į ieškinio faktinį pagrindą ir neatlikus jokios ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktos pozicijos dėl ieškinio tapatumo analizės – apsiribojus paviršutinišku nesutikimo su ieškovės pozicija konstatavimu.
15.2. Pirmoje byloje faktinis reikalavimo pagrindas buvo tam tikras ieškovės, rangovės ir atsakovės pareikštų bendrai suderintų valinių pareiškimų derinys, išreikštas sutartyse. Šie faktiniai santykiai ieškovės buvo prašomi pripažinti lemiančiais atitinkamą teisinę santykių kvalifikaciją. Teismai atmetė ieškinį pirmoje byloje būtent dėl to, kad paneigė ieškovės nurodytą ieškinio faktinį pagrindą – teismai ex officio pripažino sutartis, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys, negaliojančiomis. Pripažindamas sutartis, kuriomis rėmėsi ieškovė, negaliojančiomis, teismas nusprendė, kad ieškovės nurodyti faktai nesukuria ieškovės reikalaujamo teisinio rezultato. Kartu taip teismas patvirtino, kad pirmą bylą nagrinėjo remdamasis ieškovės nurodomu faktiniu pagrindu – kad šalys susitarė dėl darbų atlikimo ir mokėjimo už juos tvarkos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas ne suderinta asmenų valia ir susitarimų nevykdymu, kaip buvo pirmoje byloje, o faktu, kad atsakovė be teisinio pagrindo ieškovės sąskaita įgijo ekonominę vertę turintį darbų rezultatą, todėl, nesant galimybės tokį rezultatą grąžinti, privalo sumokėti ieškovei jo vertę atitinkančią kainą.
15.3. Nustatydamas ieškinių faktinį tapatumą, t. y. konstatuodamas, kad ieškovė reikalavimą grindžia „tais pačiais juridiniais faktais“, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo nė vieno tokio konkretaus sutampančio tirtino ieškinio pagrindą sudarančio fakto ir dėl to neatskleidžia savo konstatuoto ieškinių faktinių pagrindų dviejose bylose tapatumo. Nurodydamas motyvus dėl ieškinio tapatumo, apeliacinės instancijos teismas neidentifikuoja ieškinio faktinių pagrindų abiejose bylose. Neidentifikavus pagrindų ir jų neįvardijus, neįmanomas jų palyginimas.
15.4. Ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso) grindžiamas ne šalių prievoliniais sutartiniais santykiais, kurie byloje įrodinėjami suderintos valios faktus patvirtinančių įrodymų pateikimu, o įrodinėjant sąlygas, reikalingas nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti. Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas; turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti veikusi išimtinai savo interesais ir neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais.
15.5. Visas šias prielaidas kaip įrodinėtinus faktus ir ieškinio patenkinimo sąlygas ieškovė nurodė savo ieškinyje ir būtent jas patvirtinančios faktinės aplinkybės sudaro faktinį šios bylos ieškinio pagrindą. Tuo tarpu tokios sąlygos ir jas sudarančios faktinės aplinkybės nebuvo įrodinėjimo dalykas pirmoje byloje. Taip pat dėl to jos nebuvo ieškinio pirmoje byloje faktinis pagrindas.
15.6. Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi pareigą įrodyti tam tikrą faktų sudėtį, kuri visiškai skiriasi nuo įrodinėjimo pareiškus ieškinį dėl neįvykdytos sutartinės prievolės. Kai naujoje byloje siekiama gintis kitu teisiniu gynybos būdu ir tam reikalinga nustatyti kitas faktines aplinkybes, ieškiniai abiejose bylose nėra tapatūs. Tą gali nulemti ir tai, kad naujai siekiamas teisinis gynybos būdas yra subsidiarus, pvz., nepagrįstas praturtėjimas. Net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą.
15.7. Kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, kuria šioje byloje rėmėsi teismai, priimta ne tapačioje ir net nepanašioje savo faktinėmis aplinkybėmis byloje, kadangi minėtoje byloje sutartiniai santykiai tarp šalių nebuvo nuginčyti.
15.8. Nors apeliacinės instancijos teismas pirmoje byloje įpareigojo teismą svarstyti restitucijos byloje taikymą, tačiau teismas jos nesvarstė ir restitucijos netaikė, todėl nesukūrė jokių prejudicinių faktų, trukdančių nagrinėti šią bylą, taip pat nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas) efekto, dėl kurio ši byla negali būti nagrinėjama. Be to, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią, jeigu perkančiosios organizacijos ir darbus atlikusio (arba paslaugas suteikusio) asmens nesieja sutartiniai santykiai, perkančioji organizacija, gavusi atliktų darbų ar suteiktų paslaugų forma tam tikros vertės naudą, šią naudą privalo apmokėti kaip be pagrindo įgytą turtą ar nepagrįstą praturtėjimą, bet ne taikant restituciją. Todėl teismų ex officio svarstymai pirmoje byloje dėl restitucijos galimo taikymo ir galiausiai sprendimas netaikyti restitucijos neturi jokios įtakos teisei pareikšti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo naujoje byloje.
16. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1.Bylą nagrinėję teismai, spręsdami ieškinių tapatumo klausimą, tinkamai ištyrė ir įvertino visus tris CPK 293 straipsnio 3 punkto dispozicijoje išskirtus elementus (kriterijus) ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog pirmoje byloje priimtais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
16.2. Abiejose bylose pareikštų ieškinių faktinis pagrindas visiškai sutampa. Šioje byloje, lyginant ją su pirma byla, ieškovė nenurodė jokių naujų (kitokių) faktinių aplinkybių ir nepateikė į ją jokių naujų įrodymų. Priešingai, ieškovė pabrėžė, kad šioje byloje pareikšto ieškinio kertinis pagrindas yra būtent tie faktai, kuriais ji grindė pirmoje byloje pareikštą ieškinį. Šioje byloje ieškovė pakeitė tik ieškinio teisinį pagrindą (prašydama taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą), tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Faktinių aplinkybių kvalifikavimas sudaro ne faktinį, o teisinį ieškinio pagrindą, kuris neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškinių tapatumo.
16.3. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 pateiktais išaiškinimais, kadangi ginčo atveju yra susiklosčiusi itin panaši situacija. Pirmoje byloje ieškovė savo reikalavimą grindė prievolių teisės normomis (ir jis buvo atmestas, nenustačius, kad atsakovė turėtų skolinių įsipareigojimų ieškovei), o šioje byloje ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo normomis. Svarbiausia, kad ieškovė, grįsdama ieškinių reikalavimus, į abi bylas pateikė identiškus įrodymus, t. y. tas pačias sutartis, tuos pačius atliktų darbų aktus ir pan.
16.4. Ieškovė savo tariamai pažeistas teises pirmoje byloje galėjo ir turėjo ginti restitucijos būdu, tačiau veikdama savo rizika nutarė to nedaryti, ir tai šioje byloje turi būti vertinama kaip aplinkybė, a priori (iš anksto) užkertanti kelią taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą kaip subsidiarų teisių gynimo būdą. Ieškovė, pirmoje byloje nepasinaudojusi ir net nepabandžiusi pasinaudoti restitucijos institutu, nagrinėjamoje byloje apskritai neturėjo teisės reikšti ieškinio, grindžiamo nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo normomis.
16.5. Jeigu ieškovė ir toliau inicijuos naujus procesus dėl tos pačios sumos (t. y. 43 258,25 Eur) už tuos pačius darbus (t. y. ginčo darbus) priteisimo iš atsakovės, o teismai leis jai tai daryti, tuomet šalių bylinėjimasis neturės pabaigos. Ieškovė dėl jai iškeltos restruktūrizavimo bylos yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kitų bylinėjimosi išlaidų ji nepatiria, tuo tarpu atsakovės bylinėjimosi išlaidas faktiškai apmoka gyvenamųjų namų butų savininkai, o atsakovės reikalavimai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo traukiami į ieškovės restruktūrizavimo planą ir nėra iš karto tenkinami. Atsakovės įsitikinimu, tokia situacija negali būti toleruojama, kadangi ji laikytina akivaizdžiai pažeidžiančia gyventojų, be kita ko, kvalifikuotinų kaip vartotojų, interesus, o kartu – ir visuomenės (viešąjį) interesą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl civilinių bylų tapatumo, kaip pagrindo nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas), vertinimo
17. Byloje keliami teisės klausimai susiję su res judicata – vieno pagrindinių principų, kuriais grindžiama teisinė tvarka, įgyvendinimu civiliniame procese. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
18. Res judicata principas, be kita ko, užtikrina teisinį tikrumą ir apibrėžtumą, viena iš šio principo veikimo apraiškų – bylą nagrinėjančio teismo pareiga kontroliuoti, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo galia nebūtų paneigta ir neatsirastų tarpusavyje prieštaraujančių teismo sprendimų. Ši pareiga aktuali tiek teismui sprendžiant dėl ieškinio priėmimo (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tiek vėlesnėse proceso stadijose. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Tai imperatyvi teisės norma, grindžiama įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia, kurią teismas taiko ex officio.
19. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą; ieškinių tapatumui konstatuoti būtinas šių kriterijų visetas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 36 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką).
20. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kuriuo jis siekia apginti pažeistas ar ginčijamas civilines teises (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. CK 1.138 straipsnyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas civilinių teisių gynimo būdų, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka taiko teismas (pvz., pripažindamas ginčijamas teises, atkurdamas iki pažeidimo buvusią padėtį, priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, kt.); civilinės teisės gali būti ginamos ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 23 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką).
22. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad į teismą besikreipiantis asmuo privalo ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu grindžia savo reikalavimą, – faktinį ieškinio pagrindą. Tačiau pagal CPK nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Vis dėlto ieškinio pagrindą sudaro ne bet kokios, bet teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, juridiniai faktai, kuriems pasitvirtinus ginčui taikytino įstatymo pagrindu kyla ieškovo reikalavimo teisė. Nustatymas, koks įstatymas reglamentuoja ginčo santykius ir yra taikytinas byloje (ginčo santykių teisinis kvalifikavimas), – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 22 punktą; 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024 33 punktą). Teismų praktikoje teisinis ginčo santykių kvalifikavimas vadinamas teisiniu ieškinio pagrindu.
23. Bylą nagrinėjančio teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčą susijusi, be kita ko, ir su bylų tapatumo vertinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Taigi, tam, kad galėtų įvertinti susijusių bylų ieškinių tapatumą, bylą nagrinėjantis teismas turi ne tik konstatuoti, kokios faktinės aplinkybės ir kokios teisės normos nurodomos lyginamuose ieškiniuose, bet ir apibrėžti bylų nagrinėjimo dalyką – kokie teisiškai reikšmingi faktai ir santykiai turi būti nustatyti sprendžiant šalių ginčą kiekvienoje iš vertinamų bylų ir juos palyginti.
25. Nagrinėjamu atveju tapatumo požiūriu vertinamos bylos susijusios su ta pačia faktine situacija – daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) projektavimo ir statybos rangos darbais, kurių atžvilgiu atsakovė veikė kaip užsakovė, BUAB „LitCon“ – kaip rangovė, o ieškovė – kaip subrangovė. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši faktinių aplinkybių sutaptis savaime nepakankama tam, kad būtų konstatuotas ieškinių tapatumas ankstesnėje ir nagrinėjamoje byloje.
26. Dėl ginčo šalių tapatumo nagrinėjamu atveju ginčo nekyla. Taip pat, kaip teisingai konstatuota bylą nagrinėjusių teismų, ieškovė abiejose bylose siekia gauti lėšas – atlyginimą už tuos pačius subrangos sutarčių pagrindu atliktus gyvenamųjų namų modernizavimo darbus, t. y. prašo teismo taikyti iš esmės tapatų teisių gynimo būdą – priteisti įvykdyti pareigą natūra.
27. Vis dėlto, kaip pagrįstai teigia kasaciniame skunde ieškovė, šioje byloje reiškiamas ieškinys nuo ankstesnės bylos skiriasi ne tik teisiniu, bet ir faktiniu pagrindu, todėl negali būti laikomas tapačiu. Ankstesnėje byloje ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovės atlyginimą už statybos darbus grindė subrangos ir reikalavimo perleidimo sutartimis, bylą nagrinėję teismai ieškinį atmetė, ex officio pripažinę ieškinio reikalavimo pagrindu buvusias sutartis, taigi ir atsakovės prievolę sumokėti ieškovei atlyginimą už statybos rangos darbus, niekinėmis ir negaliojančiomis. Nagrinėjamu atveju ginčo šalis siejusios sutartys jau neegzistuoja, sutartiniai santykiai šalių nesieja, ieškinys reiškiamas nepagrįsto praturtėjimo instituto teisiniu pagrindu (CK 6.237–6.242 straipsniai), ieškovė remiasi faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovė gavo naudą iš jos atliktų statybos rangos darbų, tačiau už juos ieškovei nesumokėjo.
28. Sprendžiant ginčą dėl sutartinių prievolių vykdymo bylos nagrinėjimo dalyką sudaro teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su sutarties teisėtumo vertinimu, jos galiojimu, sutarties turiniu, sutartinių prievolių vykdymo tinkamumu ir kt. Tuo tarpu sprendžiant ginčą dėl nepagrįsto praturtėjimo teisiškai reikšmingos aplinkybės kitos. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovės argumentą, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai kaip precedentine rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021. Toje byloje vertintas ieškinio dėl paskolos grąžinimo ir ieškinio dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo tapatumas, kai šalis siejusi paskolos sutartis reiškiant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo nebuvo pripažinta negaliojančia ir šalis sieję sutartiniai santykiai nebuvo pasibaigę; tuo tarpu šioje byloje šalių sutartiniai santykiai nesieja. Taigi, abiejų bylų faktinės aplinkybės ir teisinė problematika nėra analogiškos.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
30. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, kad ši byla yra tapati anksčiau teismo išnagrinėtai bylai, ir ją nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Dėl to skundžiami teismų sprendimai panaikinami ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį ir Utenos apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Utenos apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Algirdas Taminskas
Egidija Tamošiūnienė