Administracinė byla Nr. eAS-816-1188/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05547-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alauša“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2024 m rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 12AD-2 „Dėl UAB „Alauša“ naftos produkto – dyzelino – pateikimo į rinką“ (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu jam skirta 35 000 Eur bauda. Pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo grindė tuo, kad Nutarimo dalis, kurioje nurodyta, jog Nutarimu paskirta bauda turi būti sumokėta į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Nutarimo priėmimo dienos, yra neteisėta. Ši Nutarimo dalis pažeidžia Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 33 straipsnio 9 dalį. Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymo 33 straipsnio 10 dalį, „Jeigu Tarybos ar Tarnybos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui, jis įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos“. Taigi apskundus Nutarimą, jis negalioja, kol nesibaigė teismo procesas. Per 30 dienų nuo Nutarimo priėmimo dienos bauda turėtų būti sumokėta tik tuo atveju, jei Nutarimas nebūtų apskųstas teismui. Alternatyviųjų degalų įstatymo 33 straipsnio 11 dalis nustato, kad Tarybos ar Tarnybos sprendimo dėl baudos skyrimo apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip“. Įstatymo 33 straipsnio 11 dalis negali būti taikoma, nes akivaizdu, kad negaliojantis (neįsigaliojęs) Nutarimas negali būti vykdomas. Reglamentavimas, pagal kurį Nutarimas įsigalios tik įsiteisėjus teismo sprendimui atmesti pareiškėjo skundą šioje byloje, ir Nutarime išreikštas atsakovo ketinimas pradėti vykdyti neįsigaliojusį Nutarimą yra pagrindas teismui sustabdyti Nutarimo vykdymą. Jei teismas nesustabdys Nutarimo galiojimo, tokiu atveju Nutarimo vykdymo procese, jei Tarnyba šį procesą pradėtų, tektų spręsti Alternatyviųjų degalų įstatymo normų, numatytų 33 straipsnio 9 dalies, 10 dalies, iš vienos pusės, ir 33 straipsnio 11 dalies, iš kitos pusės, kolizijos klausimą. Nurodytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį Nutarimas įsigalios tik įsiteisėjus teismo sprendimui atmesti pareiškėjo skundą šioje byloje, ir Nutarime išreikštas atsakovo ketinimas pradėti vykdyti neįsigaliojusį Nutarimą yra pagrindas teismui sustabdyti Nutarimo vykdymą. Jei atsakovas pradėtų vykdymo procesą dėl baudos išieškojimo pagal teismui apskųstą Nutarimą, pareiškėjas gintų savo teises skųsdamas teismui vykdymo veiksmus, pradėtus pagal neįsigaliojusį Nutarimą. Teismui šioje administracinėje byloje sustabdžius Nutarimo vykdymą, atsakovas neturėtų galimybės atlikti neteisėtų veiksmų – pradėti neįsigaliojusio Nutarimo vykdymą, tokiu atveju šalys išvengtų naujo ginčo ir su tuo susijusių išlaidų neįsigaliojusio Nutarimo vykdymo procese. Sunkiai atitaisomos žalos padarymo riziką patvirtina pridedami dokumentai dėl pareiškėjo finansinės padėties: ištraukos iš banko interneto puslapio ir kredito linijos sąskaitų išrašai įrodo, kad pareiškėjas, vykdydamas savo veiklą, yra išnaudojęs visas apyvartinėms lėšoms skirtas kredito linijų lėšas. Pareiškėjas patirtų neatitaisomą žalą net jei jam atsirastų galimybė skolintis trūkstamų apyvartinių lėšų, nes bylos laimėjimo atveju su skolinimusi susijusių išlaidų atgauti neturėtų galimybės.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netenkino.
Teismas sprendė, kad nors pareiškėjas skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios kiltų jeigu atsakovas pradėtų neįsigaliojusio Nutarimo vykdymą, tačiau iš esmės jis nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo prašyme nurodyti motyvai, t. y. kad įmonei gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ji patirs nuostolius dėl esamos finansinės padėties (pareiškėjas skolinasi savo veiklai reikalingas apyvartines lėšas iš bankų), pareiškėjas, vykdydamas savo veiklą yra išnaudojęs visas apyvartinėms lėšoms skirtas kredito linijų lėšas, jau dabar patiria apyvartinių lėšų trūkumą, teismo vertinimu, nėra pagrindas stabdyti Nutarimo vykdymą. Be to nėra pateikti duomenys, kad Tarnyba jau ėmėsi kokių nors veiksmų dėl Nutarimo vykdymo. Pareiškėjas neįrodo, kad jam galbūt kilsiančių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodomą galbūt ateityje atsirasiančią žalą galėtų prisiteisti teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas nenustatė neginčijamų aplinkybių, kurios leistų spręsti apie reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumą, todėl pareiškėjo prašymo netenkino.
III.
Pareiškėjas UAB „Alauša“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. sustabdyti Nutarimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Pareiškėjas teigia, kad teismo nutarties dalis neteisėta, nes liko nesureguliuota padėtis dėl neteisėto atsakovo reikalavimo sumokėti Nutarimu paskirtą baudą per 30 dienų nuo Nutarimo priėmimo dienos, tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo niekaip nemotyvuojant. Pareiškėjas pakartoja argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir Alternatyviųjų degalų įstatymo normų kolizijos, pažymi, kad šio įstatymo 33 straipsnio 11 dalis negali būti taikoma, nes akivaizdu, kad negaliojantis (neįsigaliojęs) Nutarimas negali būti vykdomas. Reglamentavimas, pagal kurį Nutarimas įsigalios ir taps vykdytinu tik įsiteisėjus teismo sprendimui atmesti pareiškėjo skundą šioje byloje, ir Nutarime išreikštas atsakovo ketinimas pradėti vykdyti neįsigaliojusį Nutarimą yra pagrindas teismui sustabdyti Nutarimo vykdymą. Pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų sureguliuota padėtis, susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 1 d.).
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl jo argumentų dėl Nutarimo sąlygos, jog Nutarimu paskirta bauda turi būti sumokėta į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Nutarimo priėmimo dienos yra neteisėta, ir, kad Nutarimas jo apskundimo teisme atveju gali būti vykdomas tik po teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo, nutartyje nieko nepasisakė. Šiuo aspektu ginčijama nutartis yra neteisėta ir dėl to, kad yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.). Tai, kad apskundus atsakovo priimtą nutarimą dėl baudos nutarimas gali būti vykdomas tik po teismo sprendimo atmesti skundą įsiteisėjimo, patvirtina ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 48 straipsnio 1 dalis, pagal kurią apskundus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą dėl baudos skyrimo, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Atsakovas be teisinio pagrindo reikalauja sumokėti Nutarimu paskirtą baudą per 30 dienų nuo Nutarimo priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar Nutarimas bus apskųstas teisme.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui nebus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ir teigia, kad įrodė šias aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad vykdydamas savo veiklą yra išnaudojęs visas apyvartinėms lėšoms skirtas kredito linijų lėšas, jau dabar patiria apyvartinių lėšų trūkumą, todėl pradėjus priverstinį Nutarimo vykdymą, negalėtų įsigyti viso savo veiklai reikiamo degalų kiekio ir dengti būtinas išlaidas, negalėtų atsiskaityti su kreditoriais ir darbuotojais, dėl apyvartinių lėšų trūkumo gali grėsti nemokumas (bankrotas). Skolintis papildomai pareiškėjas neturi galimybės, be to, turi skirti lėšas mokėti palūkanas nuo panaudotų kredito sumų. Negalėdamas naudotis 35 000 Eur dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolius, kurių kompensavimas yra neįmanomas. Nutarimo vykdymo nesustabdymas pareiškėjo skundo patenkinimo atveju gali žymiai apsunkinti ar padaryti neįmanomu pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimą – tai pažeistų proporcingumo principą bei proceso šalių interesų pusiausvyrą.
Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog atsakovas reikalauja sumokėti Nutarimu paskirtą baudą per 30 dienų nuo Nutarimo priėmimo nepriklausomai nuo to, ar Nutarimas bus apskųstas, nurodyta pačiame Nutarime. Tokia atsakovo pozicija pakartota ir lydraštyje, su kuriuo Nutarimas buvo atsiųstas pareiškėjui. Teismas negalėjo remtis aplinkybe, kad atsakovas dar nėra ėmęsis konkrečių veiksmų dėl Nutarimo vykdymo, nes ginčijamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo suėjęs terminas Nutarimu paskirtai baudai sumokėti (nebuvo praėję 30 dienų).
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad su skolinimusi susijusių išlaidų atgauti neturėtų galimybės, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką galimybė iš valstybės prisiteisti net ir tiesioginius nuostolius dėl neteisėto atsakovo nutarimo galiojimo nestabdymo (t. y. palūkanas) yra realiai neįmanoma (pvz., administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011 pareiškėjas akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“ sumokėjo atsakovo paskirtą 32 000 000 litų baudą bei kelis metus teisminių ginčų metu negalėjo naudotis šiais pinigais, o vėliau, teismui atsakovo nutarimą panaikinus, negalėjo prisiteisti žalos atlyginimo iš valstybės). Teismas šių aplinkybių nevertino. Pareiškėjo teigimu, priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos ir pažeidė pareigą motyvuoti ginčijamą nutartį (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.).
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Tarnybos vertinimu, pareiškėjas nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui realiai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų jo teisių pažeidimų ateityje. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad netenkinus jo prašymo jis negalėtų įsigyti veiklai reikiamo kiekio degalų ir dengti kitų su veikla susijusių išlaidų, negalėtų atsiskaityti su kreditoriais ir darbuotojais, dėl apyvartinių lėšų trūkumo gali grėsti nemokumas (bankrotas), yra susiję ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybėmis, o su neigiamomis (ir materialinėmis) pasekmėmis pareiškėjui. Galimi finansiniai praradimai per se (savaime) nesuteikia pagrindo visais atvejais taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant Nutarimui, nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, todėl savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjui net ir patyrus tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant Nutarimui, tai nėra laikoma ypatinga aplinkybe, pavirtinančia tai, jog pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas neįrodė, jog jam galbūt kilsiančių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas bei pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas stabdyti Nutarimo vykdymą. Teismas pagrįstai nurodė, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų negali būti tenkinami ir yra atmestini.
Atsakovas pažymi, kad nėra ėmęsis veiksmų dėl Nutarimo vykdymo. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos šiuo atveju nėra aktualios, kadangi Nutarimas priimtas ir bauda pareiškėjui paskirta už Alternatyviųjų degalų įstatymo 16 straipsnio 6 dalies pažeidimą, o ne už Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnyje nurodytų įstatymų pažeidimus. Todėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, susijusi su nutarimo vykdymu, netaikytina.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nėra pateikti duomenys, kad Tarnyba jau ėmėsi kokių nors veiksmų dėl Nutarimo vykdymo, pareiškėjas neįrodė, kad jam galbūt kilsiančių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas, o nurodomą galbūt ateityje atsirasiančią žalą pareiškėjas galėtų prisiteisti teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad sustabdžius Nutarimo vykdymą laikinai būtų sureguliuota padėtis, susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais, teismas nepasisakė dėl Nutarimo vykdymo jam neįsiteisėjus, dėl to nutartis yra be motyvų, teismas nepagrįstai vertino, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui nebus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, neįvertinta tai, kad pareiškėjas realiai neturės jokių galimybių prisiteisti patirtus nuostolius dėl neįsiteisėjusio Nutarimo vykdymo.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).
Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.).
Alternatyviųjų degalų įstatymo 33 straipsnio 9 dalis nustato, kad Tarybos ar Tarnybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo įsigaliojimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Pagal šio straipsnio 10 dalį Tarybos ar Tarnybos sprendimas dėl baudos skyrimo per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Jeigu Tarybos ar Tarnybos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui, jis įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos. Šio straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Tarybos ar Tarnybos sprendimas, kuriuo skiriama bauda, yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tarybos ar Tarnybos sprendimo dėl baudos skyrimo apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Pareiškėjas prašymą iš esmės motyvavo tuo, kad nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam bus padaryta didelė neatitaisoma žala, pareiškėjas susidurs su apyvartinių lėšų ir mokumo problemomis, negalės atsiskaityti su kreditoriais ir darbuotojais.
Teisėjų kolegija, įvertusi pareiškėjo argumentus ir jo pateiktus duomenis (kreditavimo sutartis, banko sąskaitų išrašus), daro išvadą, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, galinčios kilti pareiškėjui nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjo pateikti įrodymai šiuo atveju visapusiškai neatspindi įmonės finansinės būklės, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvų. Pareiškėjas nepateikė savo pelno-nuostolių ataskaitos (ataskaitų), balanso, nėra aišku kiek banko sąskaitų pareiškėjas turi ir kokie likučiai jose. T. y. pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys nepakankami įvertinti (nustatyti) jo nurodomas galinčias kilti finansines bei materialines pasekmes pareiškėjui. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Be to, nors pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kelia Alternatyviųjų degalų įstatymo 33 straipsnio 9, 10 ir 11 dalių kolizijos klausimą, byloje nėra duomenų, kad Nutarimas būtų perduotas vykdyti antstoliui. Be to, ir atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, kad nėra ėmęsis veiksmų dėl Nutarimo vykdymo. Kita vertus, pareiškėjas ir pats neneigia, kad prasidėjus Nutarimo vykdymo veiksmams, jis gali ir ketina ginti savo teises ir teisėtus interesus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia galimybės dėl Nutarimo patirtus finansinius nuostolius kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Nutarimas būtų panaikintas.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija