PATVIRTINTA

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos

2023 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. T1-2

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

(asignavimų valdytojo pavadinimas ir kodas)

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

2023–2025 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS MISIJA IR VEIKLOS PRIORITETAI

Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė), kaip institucijos, misija – tarnauti žmogui: užtikrinant veiksmingą ir profesionalų viešąjį administravimą, stiprinant vietos bendruomenes ir jų įtaką priimant savivaldos sprendimus, sudarant sąlygas tolygiai, tvariai ir į socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimą orientuotai rajono plėtrai, formuojant visuomenės poreikius atitinkančią Savivaldybės politiką, garantuojant asmens ir jo turto saugumą.

Savivaldybės misija – pagrindinis Savivaldybės siekis, parodo, ko siekiama vykdant veiklą. Tai pagrindinis funkcionavimo tikslas, apibūdinantis pagrindines veiklos kryptis, ypatumus, rodantis savivaldybės santykius su jos bendruomene. Kompetentingai ir atsakingai tvarkant viešuosius reikalus, pasiekiamas tikslas – sėkmingas vietos savivaldos teisės ir principų įgyvendinimas savivaldybėje.

Pagrindinis Savivaldybės veiklos prioritetas – investicijų skatinimas ir verslo plėtra.

Šio veiklos prioriteto tikslai:

§ didinti tiesiogines investicijas į gamybos ir paslaugų sektorius,

§ gerinti investicinę aplinką,

§ kurti darbo vietas.

Veiklos prioritetas parodo ne tik numatomus esminius pokyčius, bet ir poveikį Savivaldybės bendruomenės gyvenimui. Veiklos prioritetų iškėlimas leidžia sutelkti Savivaldybės pastangas ir reikiamus išteklius reikšmingiems rezultatams pasiekti.

Naujų investicijų pritraukimas į Mažeikius buvo ir yra esminis prioritetas.

Investicijų pritraukimas yra svarbus regiono ekonominio augimo rodiklis, priklausantis nuo gamybos augimo, finansinio stabilumo, politinių sprendimų tobulumo ir strateginio vientisumo sprendžiant apmokestinimo, privatizavimo, biurokratijos kliūčių mažinimo ir kitus aktualius klausimus. Teigiamai vertinama makroekonominė aplinka padėtų pritraukti į rajoną aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, turistus bei investicijas, darytų įtaką tolimesniam Savivaldybės socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Pritrauktos užsienio investicijos turėtų įtakos rajono makroekonominių rodiklių padidėjimui, nedarbo lygio sumažėjimui, verslo aplinkos konkurencingumo didinimui.

II SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS STRATEGINIAME PLĖTROS PLANE NURODYTI PLĖTROS PRIORITETAI, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Savivaldybės veikla planuojama vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-200 patvirtintu Mažeikių rajono savivaldybės 2021–2030 metų strateginiu plėtros planu (toliau – SPP).

Įvertinus savivaldybės strateginę būklę ir atskirų sektorių plėtros galimybes bei tendencijas, nacionalinio, regiono ir savivaldos lygmens strateginio planavimo dokumentų įtaką savivaldybės raidai ir ateities tendencijas, vizijai įgyvendinti buvo suformuoti 3 savivaldybės plėtros prioritetai (ilgalaikės strateginės kryptys):

1. Pažangi ekonomika ir aktyvi savivalda;

2. Aktyvi, kūrybiška, sveika ir socialiai atsakinga bendruomenė;

3. Žalia darnios infrastruktūros savivaldybė.

Visi SPP strateginiai tikslai vienodai svarbūs.

Pirmajam prioritetui „Pažangi ekonomika ir aktyvi savivalda“ įgyvendinti numatyti 4 tikslai ir 9 uždaviniai. Prioritetas apima viešojo valdymo, ekonomikos, žemės ūkio ir turizmo sektorius.

Antrajam prioritetui „Aktyvi, kūrybiška, sveika ir socialiai atsakinga bendruomenė“ įgyvendinti numatyti 5 tikslai ir 14 uždavinių. Prioritetas apima švietimo, kultūros, socialinės aplinkos, sveikatos, sporto ir nevyriausybinių organizacijų sektorius.

Trečiajam prioritetui „Žalia darnios infrastruktūros savivaldybė“ įgyvendinti numatyti 4 tikslai ir 10 uždavinių. Prioritetas apima susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros, aplinkos apsaugos bei saugumo sektorius.

1 lentelė. SPP plėtros prioritetai, tikslai, uždaviniai

Prioritetas	Tikslas, uždavinys
I. Pažangi ekonomika ir aktyvi savivalda	1.1. Tikslas. Vietos savivaldos efektyvumo didinimas:
	1.1.1. Uždavinys. Užtikrinti efektyvų viešąjį valdymą bei gerinti administracinių paslaugų kokybę
	1.1.2. Uždavinys. Pagerinti Mažeikių rajono savivaldybės įvaizdį
	1.2. Tikslas. Investicijoms palankios ir ekonomikos augimą skatinančios verslo aplinkos kūrimas:
	1.2.1. Uždavinys. Sudaryti palankias sąlygas vietos verslo plėtojimui ir naujų verslų atsiradimui bei investicijų pritraukimui
	1.2.2. Uždavinys. Sudaryti palankias sąlygas specialistų ruošimui ir jų pritraukimui į Savivaldybę
	1.2.3. Uždavinys. Plėtoti viešojo ir privataus sektorių partnerystę, padidinti gyventojų verslumą bei ekonominį lankstumą
	1.3. Tikslas. Pažangaus žemės ūkio ir kaimo vystymas:
	1.3.1. Uždavinys. Sudaryti sąlygas vystyti žemės ūkį
	1.3.2. Uždavinys. Prisidėti prie alternatyvių veiklų kaimo vietovėse vystymo
	1.4. Tikslas. Turizmo bei rekreacijos potencialo išnaudojimas:
	1.4.1. Uždavinys. Didinti turistinį patrauklumą
	1.4.2. Uždavinys. Pritaikyti gamtos paveldo objektus turizmui, švietimui, kultūrai ir kitoms viešosioms paslaugoms
II. Aktyvi, kūrybiška, sveika ir socialiai atsakinga bendruomenė	2.1. Tikslas. Galimybių mokytis ir tobulėti visiems sudarymas:
	2.1.1. Uždavinys. Atnaujinti ugdymo įstaigų infrastruktūrą, vykdyti inovacijų diegimą
	2.1.2. Uždavinys. Gerinti ugdymo paslaugų kokybę, užtikrinti jų pakankamumą ir pasiekiamumą
	2.1.3. Uždavinys. Vykdyti kryptingą profesinį orientavimą, skatinti mokymąsi visą gyvenimą
	2.2. Tikslas. Kultūros paslaugų patrauklumo didinimas:
	2.2.1. Uždavinys. Atnaujinti kultūros įstaigų infrastruktūrą bei kultūros paveldo objektus
	2.2.2. Uždavinys. Gerinti kultūros paslaugų kokybę, didinti įvairovę ir užtikrinti pasiekiamumą
	2.3. Tikslas. Socialinės pagalbos užtikrinimas ir atsakomybės skatinimas:
	2.3.1. Uždavinys. Vystyti ir tobulinti socialinių paslaugų įstaigų bei organizacijų infrastruktūrą
	2.3.2. Uždavinys. Gerinti socialinių paslaugų kokybę, didinti įvairovę ir užtikrinti pasiekiamumą
	2.3.3. Uždavinys. Užtikrinti socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį
	2.3.4. Uždavinys. Užtikrinti vaikui ir šeimai palankią aplinką
	2.4. Tikslas. Gyventojų sveikatos stiprinimas bei fizinio aktyvumo skatinimas:
	2.4.1. Uždavinys. Modernizuoti sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą
	2.4.2. Uždavinys. Gerinti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, didinti jų įvairovę ir užtikrinti pasiekiamumą
	2.4.3. Uždavinys. Didinti gyventojų fizinį aktyvumą, ugdyti sportišką ir sveiką bendruomenę
	2.5. Tikslas. Nevyriausybinio sektoriaus bei jaunimo įtraukties didinimas:
	2.5.1. Uždavinys. Įgyvendinti jaunimo politiką, plėsti jaunimui skirtų paslaugų kokybę ir skatinti jaunimo aktyvumą, iniciatyvumą
	2.5.2. Uždavinys. Remti nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų veiklą, iniciatyvas, jų dalyvavimą viešajame valdyme
III. Žalia darnios infrastruktūros savivaldybė	3.1. Tikslas. Inžinerinės infrastruktūros vystymas darnoje su gamtine aplinka:
	3.1.1. Uždavinys. Modernizuoti ir išplėsti centralizuotą vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą
	3.1.2. Uždavinys. Užtikrinti atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos gamybą bei vartojimą
	3.2. Tikslas. Švarios ir patrauklios gyvenamosios aplinkos vystymas:
	3.2.1. Uždavinys. Gerinti atliekų tvarkymo sistemą, vykdyti gyventojų aplinkosauginį švietimą
	3.2.2. Uždavinys. Mažinti aplinkos užterštumą ir puoselėti patrauklų Savivaldybės kraštovaizdį
	3.3. Tikslas. Saugios aplinkos vystymas:
	3.3.1. Uždavinys. Užtikrinti viešąją tvarką ir viešąjį saugumą
	3.3.2. Uždavinys. Įgyvendinti prevencines programas ir veiklas
	3.3.3. Uždavinys. Užtikrinti Savivaldybės viešosios infrastruktūros priežiūrą
	3.3.4. Uždavinys. Pagerinti miesto ir kaimo viešąsias erdves, viešąją infrastruktūrą
	3.4. Tikslas. Susisiekimo gerinimas Savivaldybės teritorijoje:
	3.4.1. Uždavinys. Modernizuoti susisiekimo infrastruktūrą
	3.4.2. Uždavinys. Plėtoti gyventojų darnų judumą bei mobilumą

Įgyvendinant SPP prioritetus, pagal parengtą priemonių planą bus siekiama pažangios ekonomikos ir aktyvios savivaldos, bus ugdoma aktyvi, kūrybiška, sveika ir socialiai atsakinga bendruomenė bei kuriama žalia darnios infrstruktūros savivaldybė.

III SKYRIUS

PLANUOJAMI 2023–2025 METŲ ASIGNAVIMAI, SKIRTI SPP NUMATYTOMS PAŽANGOS PRIEMONĖMS IR (AR) PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 7.1 ir 7.2 pažangos uždavinius ir juos papildančius 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) 2.2, 2.10, 2.11, 3.1, 3.2, 5.3, 6.1, 6.7, 6.8, 6.10 ir 6.11 pažangos uždavinius, 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 patvirtino 2022–2030 metų Regionų plėtros programą (toliau – programa).

Per regionų plėtros tarybų rengiamus ir tvirtinamus regionų plėtros planus, sprendžiamos šios regioninės plėtros problemos:

1) skirtingas regionų ekonominio augimo potencialas ir netolygi ekonomikos plėtra;

2) atskiriems regionams būdinga didesnė skurdo rizika ir socialinė atskirtis;

3) nepakankamai tvari aplinka, daranti neigiamą įtaką regionų patrauklumui.

1 ir 2 problemos siejasi su NPP 7 tikslo uždaviniais, o 3 – atliepia NPP iškeltą klimato kaitos ir aplinkos būklės sisteminį iššūkį ir NPP nustatytą darnaus vystymosi horizontalųjį principą.

Programoje nustatyti su 1 problema susiję NPP pažangos uždaviniai, prie kurių įgyvendinimo tikslinga prisidėti regionų plėtros taryboms ir (ar) savivaldybėms:

1.6 uždavinys. Pritraukti tiesiogines užsienio ir vietines investicijas;

1.8 uždavinys. Skatinti verslumą ir įmonių augimą;

1.12 uždavinys. Didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą;

1.14 uždavinys. Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą;

1.15 uždavinys. Gerinti aukštos ir vidutinės pridėtinės vertės ekonomikos sektorių žmogiškųjų išteklių poreikio tenkinimą;

3.4 uždavinys. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų;

6.3 uždavinys. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje.

Programoje nustatyti su 2 problema susiję NPP pažangos uždaviniai, prie kurių įgyvendinimo tikslinga prisidėti regionų plėtros taryboms ir (ar) savivaldybėms:

2.1 uždavinys. Mažinti pajamų nelygybę;

2.3 uždavinys. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą;

2.6 uždavinys. Plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse;

2.7 uždavinys. Stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės atsakomybės nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą;

3.3 uždavinys. Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti besimokančiųjų judumo sąlygas;

4.1 uždavinys. Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros;

4.3 uždavinys. Skatinti visapusišką tautinių mažumų integraciją,

4.6 uždavinys. Atgaivinti visuomenei reikšmingą kultūros ir tautinį paveldą ir didinti jo naudojimą visuomenės poreikiams.

Programoje nustatyti su 3 problema susiję NPP pažangos uždaviniai, prie kurių įgyvendinimo tikslinga prisidėti regionų plėtros taryboms ir (ar) savivaldybėms:

6.1 uždavinys. Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą;

6.4 uždavinys. Švelninti poveikį klimato kaitai, įskaitant gyvenamųjų ir savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimą.

Programoje nustatytos siektinos regioninės politikos valstybės veiklos srities uždavinių poveikio rodiklių reikšmės regionuose. Iš jų Telšių regionui numatyta:

Telšių regiono poveikio rodikliai	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektina rodiklio reikšmė (2025 m.)	Siektina rodiklio reikšmė (2030 m.)
Gyventojų užimtumo lygis (15–64 metų) \| procentai	69,9 (2020)	71,3	73,5
Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis pagal veiklos vykdymo vietą (nefinansinių įmonių), tenkanti vienam dirbančiajam per metus \| tūkst. Eur	21,6 (2019)	26,0	32,0
Asmenys, patiriantys skurdo riziką ar socialinę atskirtį \| procentai	23,6 (2020)	21,9	17,7

Programoje regionams preliminariai numatytos pažangos lėšos. Iš jų Telšių regionui nustatyta:

Pažangos lėšos, tūkst. Eur
Iš viso Telšių regionui* (1 pastaba)	Iš jų:
	Nacionalinis prisidėjimas	ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos
111 624,5	16 743,7	94 880,8, iš jų tvariai miestų plėtrai ne mažiau kaip 9 790,2 Papildomai (į pažangos lėšų sumą neįskaičiuota) 37 250,0 (Teisingos pertvarkos fondas)

* - Nurodyta ES lėšomis finansuojamų projektų numatoma bendra investicijų suma apima ir nacionalinį (pareiškėjo ir valstybės) prisidėjimą.

Šiuo metu rengiamas Telšių regiono plėtros planas 2021–2030 m., derinami projektai, kurie bus įtraukti į atitinkamas sritis kuruojančių ministerijų programas kaip pažangos priemonės, planuojamos investicijų lėšos.

Šiame skyriuje informacija bus pateikiama tik patvirtinus atitinkamus aukštesnio lygmens dokumentus.

IV SKYRIUS

PLANUOJAMI PASIEKTI REZULTATAI

Strateginio planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis valstybės ir regiono strateginio planavimo dokumentais, laikantis strateginio valdymo sistemos principų.

2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Strateginio valdymo įstatymą, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimus ir beveik 40-ies lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais įtvirtinama strateginio valdymo bei biudžeto valdymo pertvarka ir sudaromas naujas integruotas strateginio valdymo modelis. Įstatymo nauja redakcija galioja nuo 2022-01-01 iki 2023-03-31.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ patvirtino Strateginio valdymo metodiką.

Visi valstybės strateginių pokyčių planavimo procesai (strateginis, teritorinis, regioninis, biudžeto) siejami į vientisą bendrą sistemą, kurioje bus užtikrinamos jų sąsajos su realiais finansiniais ištekliais. Pertvarkos dėka tikimasi aiškaus, įrodymais grįsto bei vieningo valstybės investicijų bei strateginių reformų planavimo bei kokybiškai koordinuoto įgyvendinimo valdymo, siekiant aiškių pokyčio tikslų.

Šiai pertvarkai keliamas tikslas: aiškus planavimas – lengvas įgyvendinimas. Šis sprendimas bus itin reikšmingas strateginio valdymo raidai Lietuvoje, nes visos pagrindinės strateginio valdymo ir planavimo taisyklės sistemiškai perkeliamos į įstatymų lygmenį, taip pat įvardijama, kas ir už ką atsakingas.

Savivaldybės strateginiame veiklos plane numatomos veiklos kryptys ir būdai vykdyti institucijos misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai panaudojant finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius.

Savivaldybės 2023–2025 metų strateginis veiklos planas (toliau – SVP) – 3 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas siekiant suplanuoti savivaldybės asignavimus, skirtus nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, taip pat asignavimus savivaldybės tęstinei veiklai vykdyti. Nurodoma strateginio valdymo sistemos dalyvio misija, veiklos prioritetai, veiklos tikslai ir suplanuojamos savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų programos.

SVP programose planuojami 3 metų asignavimai, skirti regiono plėtros plane ir (arba) savivaldybės strateginiame plėtros plane nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus, ir (arba) nurodomi tęstinės veiklos uždaviniai, tęstinės veiklos priemonės ir joms planuojami 3 metų asignavimai. Šiose programose taip pat nustatomi poveikio, rezultato, produkto ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai.

Strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą organizuoja Savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės administracijos direktorius 2022-10-05 įsakymu Nr. A1-1904 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A1-829 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės strateginio veiklos plano programų rengimo“ pakeitimo“ paskyrė Savivaldybės administracijos darbuotojus, atsakingus už Savivaldybės SVP programų rengimą, įgyvendinimo koordinavimą, priemonių vykdytojų pateiktos informacijos sisteminimą, programų vertinimą ir atsiskaitymą už rezultatus:

01 programa – Investicijų programa – koordinatorė Administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Sandra Ramanauskienė, o jos nesant – Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Romualdas Sakalauskas;

02 programa – Kaimo teritorijų vystymo ir žemės ūkio plėtros programa – koordinatorė Administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Aleksandra Lukošaitienė;

03 programa – Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimo programa – koordinatorius Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus;

04 programa – Kultūros veiklos ir sporto plėtros programa – koordinatorė Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Izoleta Savickaja;

05 programa – Savivaldybės veiklos valdymo programa – koordinatorius Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas Arvydas Pocius;

06 programa – Socialinės paramos įgyvendinimo programa – koordinatorė Administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Jolanta Kekytė;

07 programa – Infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programa – koordinatorius Administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa, o jo nesant – Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Šimkūnas;

08 programa – Aplinkos apsaugos ir sveikatos programa – koordinatorius Administracijos Aplinkos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis;

09 programa – Turto valdymo programa – koordinatorė Administracijos Turto valdymo ir priežiūros skyriaus vedėja Rima Podelienė.

Savivaldybės veiklos prioritetų planuojami pasiekti rezultatai ir veiksmai yra integruojami į atskirais Savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintas 9 Savivaldybės SVP programas.

Kiekvienais metais rengiant Savivaldybės strategines SVP programas, veiklos prioritetai ir siekiami rezultatai peržiūrimi, patikslinami ir numatomi svarbiausi darbai. Strateginių pokyčių planavimas – galimybė keisti įprastus ir neefektyvius veikimo būdus, spręsti Savivaldybės problemas.

Savivaldybės SVP iškelti 5 strateginiai tikslai. Tęstiniams strateginiams tikslams įgyvendinti numatytos programos pateiktos 1 grafike.

1 grafikas. 2023–2025 metų planuojami strateginiai tikslai ir jiems įgyvendinti numatomos programos

1 strateginis tikslas.
Sudaryti palankias sąlygas verslo ir žemės ūkio plėtrai

Programoms skiriamus asignavimus įtakoja teisės aktų ir jų reikalavimų pasikeitimai tam tikroms savivaldos funkcijoms vykdyti, vykdytos ir vykdomos sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių struktūrinės reformos.

Rengiant SVP programas atsižvelgta į Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus, atsakingo už biudžeto sudarymą, nustatytus ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-2148 patvirtintus maksimalius asignavimų limitus 2023–2025 metų SVP programų projektams parengti:

tūkst. Eur

Programos Nr.	Programos pavadinimas	Metai
Programos Nr.	Programos pavadinimas	2023	2024	2025
01	Investicijų programa	3 695,0	2 855,5	2 357,9
02	Kaimo teritorijų vystymo ir žemės ūkio plėtros programa	1 049,9	1 150,1	1 150,2
03	Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimo programa	44 463,4	47 279,6	50 486,4
04	Kultūros veiklos ir sporto plėtros programa	3 916,7	4 238,9	4 543,6
05	Savivaldybės veiklos valdymo programa	9 802,1	10 518,5	11 136,3
06	Socialinės paramos įgyvendinimo programa	12 352,7	12 655,2	12 955,3
07	Infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programa	8 680,0	8 900,0	9 120,0
08	Aplinkos apsaugos ir sveikatos programa	2 592,3	2 592,3	2 592,3
09	Turto valdymo programa	928,6	931,2	933,8
Iš viso		87 480,7	91 121,3	95 275,8
	iš jų pagal finansavimo šaltinius:
	Dotacija valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti	4 828,5	4 845,0	4 863,0
	Dotacija ugdymo reikmėms finansuoti	19 292,8	20 792,8	21 993,4
	Biudžetinių įstaigų ir specialiųjų programų pajamos	6 564,4	6 628,0	6 661,5
	Pajamos savarankiškoms funkcijoms atlikti	56 500,0	57 587,9	60 987,9
	Skolintos lėšos	295,0	1 267,6	770,0

Pastaba. Maksimalūs atitinkamų metų asignavimai tarp programų gali būti paskirstomi ir kitaip.

Savivaldybės SVP yra Savivaldybės biudžeto projekto planavimo pagrindas.

2 lentelė. PLANUOJAMOS LĖŠOS STRATEGINIAMS TIKSLAMS IR PROGRAMOMS ĮGYVENDINTI 2023–2025 METAIS

SVP tikslo kodas

Savivaldybės strateginio tikslo pavadinimas

Programos kodas

Programos pavadinimas

Iš viso asignavimai programai, tūkst. Eur

2023 m.

2024 m.

2025 m.

Sudaryti palankias sąlygas verslo ir žemės ūkio plėtrai

Investicijų programa

6 263,920

1 489,600

441,500

Kaimo teritorijų vystymo ir žemės ūkio plėtros programa

816,300

674,300

696,700

Iš viso 1 strateginiam tikslui

7 080,22

2 163,900

1138,200

Puoselėti kultūrą ir sportą, ugdyti bendruomenės sveikatą, užtik-rinti aplinkos kokybę

Kultūros veiklos ir sporto plėtros programa

4 106,948

4 559,900

4 579,280

Aplinkos apsaugos ir sveikatos programa

2 342,300

Iš viso 2 strateginiam tikslui

6 449,248

6 902,200

6 921,580

Plėtoti inžinerinę ir susisiekimo infrastruktūrą

Infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programa

9 795,100

9 795,800

Iš viso 3 strateginiam tikslui

9 795,100

9 795,800

Užtikrinti visuotinį švietimo prieinamumą ir kokybę, mažinti socialinę atskirtį

Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimo programa

46 594,683

50 128,605

52 394,005

Socialinės paramos įgyvendinimo programa

30 948,840

30 756,440

30 781,940

Iš viso 4 strateginiam tikslui

77 543,523

80 885,045

83 175,945

Gerinti rajono valdymo kokybę

Turto valdymo programa

1 187,100

679,000

Savivaldybės veiklos valdymo programa

11 232,060

10 971,960

10 492,460

Iš viso 5 strateginiam tikslui

12 419,160

11 650,960

11 171,460

Iš viso strateginiams tikslams

113 287,251

111 397,905

112202,985

Programose vienoms priemonėms / įgyvendinamiems projektams 2023–2025 m. planuojama mažiau, kitoms daugiau asignavimų pagal įvairius finansavimo šaltinius. Lėšų poreikis planuojamas įvertinus įgyvendinamus ir planuojamus įgyvendinti projektus, pasirašytas sutartis, Savivaldybės tarybos priimtus sprendimus ir pan.

Kadangi Telšių regiono plėtros plano iki 2027 m. projektas dar yra rengiamas, 2024–2025 m. Investicijų programos asignavimų poreikis šiuo metu numatomas ženkliai mažesnis negu 2022 m.

Pagal 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 3 straipsnį – įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams ir iki 2023 m. sausio 16 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus dotacijų panaudojimo tikslus, kuriuos jos turi pasiekti 2023 metais, ir tikslų pasiekimo vertinimo kriterijus.

Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti.

Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį.

1 pav. Planuojamų asignavimų dalis kiekvienai programai 2023 metais, proc.

PIRMASIS SKIRSNIS

1 STrATEGINIS TIKSLAS – Sudaryti palankias sąlygas verslo ir žemės ūkio plėtrai

Įgyvendinant SVP 1-ąjį strateginį tikslą vykdomos programos:

1 programa: Investicijų programa

2 programa: Kaimo teritorijų vystymo ir žemės ūkio plėtros programa

Įgyvendinant SVP 1 strateginį tikslą numatomi pagrindiniai siekiai: pritrauktos vietos ir užsienio investicijos, sudarytos palankios sąlygos verslo plėtrai bei subalansuotam Savivaldybės vystymuisi, darbo vietų kūrimui, modernizuota rajono viešoji infrastruktūra ir užtikrinta viešųjų paslaugų kokybė, padidėjusios turizmo sektoriaus pajamos, teisiškai įregistruoti Mažeikių rajono žemės ūkio subjektai ir jų gamybos priemonės, atnaujintos melioracijos sistemos ir įrengimai.

Poveikio (efekto) rodikliu parodoma nauda, kurią, pasiekus tam tikrą strateginį tikslą arba veiklos tikslą, gauna ne tik tiesioginiai programos naudos gavėjai, bet ir visuomenė (nurodomos siektinos reikšmės):

Strateginio tikslo pasiekimo vertinimo poveikio (efekto) kriterijai:

Vertinimo kriterijaus kodas	Vertinimo kriterijaus pavadinimas	Efekto vertinimo kriterijaus reikšmė atitinkamais metais
Vertinimo kriterijaus kodas	Vertinimo kriterijaus pavadinimas	2021	2022	2023	2024	2025
E-1-1	Verslumo lygis, veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1000-čiui gyventojų	24,7	25,5	25,8	26,0	27,0
E-1-2	Vidutinis Savivaldybės gyventojo mėnesinis bruto darbo užmokestis, Eur	1414,4	1559,9	1690,0	1900,0	2100,0

Verslumo lygis – veikiančių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių ir fizinių asmenų, užsiimančių individualia veikla, skaičius, tenkantis vienam tūkstančiui gyventojų.

Statistikos departameno duomenimis, Mažeikių rajono savivaldybėje 2022 m. pradžioje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius buvo 1315 (2021 m. – 1277).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Mažeikių rajone 2021 m. pabaigoje buvo 1542 veikiantys ūkio subjektai. Lyginant su 2020 metais (1557 vnt.), veikiančių subjektų skaičius sumažėjo 0,96 procentiniais punktais.

Mažeikių rajono savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2022 m. pirmąjį ketvirtį, palyginus su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu padidėjo 0,3 proc., o palyginti su 2021 m. metų pirmuoju ketvirčiu išaugo 8,9 proc.

Mažeikių rajono savivaldybė pagal vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (be individualiųjų įmonių) 2022 m. pradžioje užima 11 vietą Lietuvoje.

2022 m. antrąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 357 eurai, skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Bruto darbo užmokestis 2022 m. antrąjį ketvirtį išaugo visose savivaldybėse, nuo 0,7 (Molėtų raj.) iki 9,7 (Jonavos raj.), išskyrus Kėdainių raj. savivaldybę, kurioje sumažėjo 4 proc.

Mėnesinis bruto darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui (neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo mokesčių, kuriuos moka darbuotojas). Į jį įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką, priemokos, priedai, tantjemos, reguliarios ir vienkartinės premijos, darbo užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir kitas nedirbtas dienas įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka). Neįskaitoma: išeitinės išmokos ir kompensacijos, delspinigiai, dividendai, materialinė parama, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, pašalpos laikinojo nedarbingumo metu bei kitos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir kt.

Mažiau palankias darbo rinkos tendencijas lems dirbančiųjų paklausos mažėjimas ateityje, tam poveikį darys mažėjanti išorės paklausa, ribosianti eksportuojančių įmonių veiklą. Lėtėjantis ekonomikos augimas, padidėjusios energijos išteklių sąnaudos ribos įmonių galimybes itin sparčiai kelti atlyginimus. Numatoma, kad darbo užmokestis 2023 metais ir toliau kils, nors ir šiek tiek lėtesniu nei pastaraisiais metais fiksuotu, 6,3 proc. tempu. Jei minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc., minėtas vidutinis darbo užmokestis padidėtų iki beveik 9,0 proc. –iki 840 eurų. Tai būtų 110 eurų kėlimas, „į rankas“ žmogui atlyginimas gautųsi 633 eurai.

Vis dėlto prognozes gaubia itin didelis neapibrėžtumas, šiuo metu stebimų rizikų balansas – neigiamas, todėl yra tikimybė, kad ateityje darbo užmokesčio augimo prognozės gali būti sumažintos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, realusis darbo užmokestis 2022 m. antrąjį ketvirtį dėl infliacijos, palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 3,7 proc.: viešajame sektoriuje buvo 2,5 proc. mažesnis, privačiajame – sumažėjo 4 proc.

Naujausioje makroekonominėje apžvalgoje banko ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitais metais sumažės iki 8,7 procento, panašiais tempais didės ir atlyginimai. Sugrįžimas prie įprastesnio ir sveikesnio infliacijos lygio numatomas 2024 metais, kuomet kainos turėtų padidėti 2,3 procento.

ANTRASIS SKIRSNIS

2 STrATEGINIS TIKSLAS – Puoselėti kultūrą ir sportą, ugdyti bendruomenės sveikatą

Įgyvendinant 2-ąjį strateginį tikslą vykdomos programos:

4 programa: Kultūros veiklos ir sporto plėtros programa

8 programa: Aplinkos apsaugos ir sveikatos programa

Įgyvendinant SVP 2 strateginį tikslą numatomi pagrindiniai siekiai:

· Kultūros veiklos ir sporto plėtros programoje – Mažeikių rajone didelis dėmesys skiriamas paveldo objektų tvarkybai, restauracijai ir remontui. Siekiama atnaujinti kultūros infrastruktūrą, sudaryti palankias sąlygas kūrybai, individualiai kultūrinei, meninei veiklai, krašto tradicijų tęstinumui. Norint užtikrinti sporto visiems prieinamumą ir aprėptį, siekiama plėtoti sportinę veiklą ne tik mieste, bet ir seniūnijose, prioritetus teikiant toms sporto šakoms, kurias kultivuoja didesnės įvairaus amžiaus žmonių grupės, kurios garsina rajoną. Siekiama užtikrinti sporto klubų funkcionavimą, rezultatyvų dalyvavimą respublikinėse žaidynėse, ugdyti ir skatinti jaunuosius sportininkus.

· Aplinkos apsaugos ir sveikatos programoje – išsaugotos esamos gamtinės vertybės, švari ir sveika gyvenamoji aplinka rajone; visuomenės sveikatos plėtra ir teikiamų paslaugų gerėjimas.

Strateginio tikslo pasiekimo vertinimo poveikio (efekto) kriterijai:

Vertinimo kriterijaus kodas	Vertinimo kriterijaus pavadinimas	Efekto vertinimo kriterijaus reikšmė
Vertinimo kriterijaus kodas	Vertinimo kriterijaus pavadinimas	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.
E-2-1	Vidutinė tikėtina Savivaldybės gyventojų sveiko gyvenimo trukmė, metais	74,95	75,15	75,00	76,60	77,00

Vidutinė tikėtina žmogaus sveiko gyvenimo trukmė – tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis.

2021 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 69,6 metų, moterų – 78,9 metų (2020 m. atitinkamai 70 ir 80 metų). Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės 2021 m., palyginti su 2020 m., sumažėjo nuo 10 iki 9,3 metų.

Vidutinė žmonių gyvenimo trukmė Lietuvoje – 75,1 metų. Europos Sąjungos Komisijos 2021 m paskelbtame. ES šalių vidutinį žmonių gyvenimo trukmės reitinge Lietuva užima trečią vietą nuo pabaigos (Rumunijoje – 74,2, Bulgarijoje –73,6, dipirmauja Norvegija – 83,3) .

Pasak Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės, koronavirusas ir dėl jo sutrikusios medicinos paslaugos paveikė Lietuvos žmonių gyvenimo trukmę.

Tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje – viena trumpiausių iš visų ES valstybių.

Tikėtina gyvenimo trukmė priklauso ne tik nuo žmogaus fiziologijos, bet ir nuo tokių veiksnių kaip lytis, šeimyninė padėtis, išsilavinimas ir užimtumas. Visa tai yra susiję su žmogaus gyvensena ir rizikos veiksniais, kurie lemia tikėtiną gyvenimo trukmę.

TREČIASIS SKIRSNIS

3 STrATEGINIS TIKSLAS – Plėtoti inžinerinę ir susisiekimo infrastruktūrą, užtikrinti aplinkos kokybę

Įgyvendinant 3-iąjį strateginį tikslą vykdoma 7 programa – Infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programa.

Pagrindinis siekis – sukurta papildoma infrastruktūra, gerinanti rajono gyventojų gyvenimo kokybę.

Bus tobulinama viešoji infrastruktūra: gatvės ir keliai pritaikyti sparčiai didėjantiems transporto srautams, rekonstruoti keliai ir gatvės bei įrengtos eismo saugumą ir patogumą užtikrinančios priemonės, viešųjų paslaugų teikimui reikalingi tinklai bei užtikrintas tinkamas šio turto eksploatavimas ir kokybiškas viešųjų paslaugų teikimas.

Tikslo pasiekimo vertinimo poveikio (efekto) kriterijai:

Vertinimo kriterijaus kodas	Vertinimo kriterijaus pavadinimas	Efekto vertinimo kriterijaus reikšmė
Vertinimo kriterijaus kodas	Vertinimo kriterijaus pavadinimas	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.
E-3-1	Avaringumo lygis, kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1000-čių gyventojų	7,1	5,8	5,4	5,0	4,0

Efekto vertinimo kriterijaus E-3-1 faktinė rodiklio reikšmė kuo mažesnė, tuo aukštesnis eismo saugumo lygis Mažeikių rajone.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių r. policijos komisariato duomenimis, Mažeikių mieste ir rajone iki 2022 m. spalio mėn. iš viso registruoti 257 eismo įvykiai (per 2020 m. – 333, 2021 m. – 369). 2022-10-01 registruotas 21 įskaitinis eismo įvykis, kai yra sužalojami žmonės (per 2020 m. – 31, 2021 m – 53). Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 6 paprasti eismo įvykiai (2020 m. – 31, 2021 m. – 26 avarijos). 2022 m. žuvusiųjų kelyje per eismo įvykius nebuvo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

4 STrATEGINIS TIKSLAS – Užtikrinti visuotinį švietimo prieinamumą ir kokybę, mažinti socialinę atskirtį

Įgyvendinant 4-ąjį strateginį tikslą vykdomos programos:

3 programa: Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimo programa

6 programa: Socialinės paramos įgyvendinimo programa

Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimo programoje numatomi pagrindiniai darbai: visų amžiaus grupių vaikams formaliojo ugdymo pagal jų poreikius užtikrinimas, neformaliojo vaikų ir suaugusių švietimo pagal poreikius ir galimybes suteikimas, švietimo pagalbos teikimo vaikams, jų tėvams, mokytojams sistemos kūrimas, rajono reprezentavimas respublikiniuose meniniuose ir sportiniuose renginiuose.

Socialinės paramos įgyvendinimo programos siekis – socialinės paramos prieinamumo užtikrinimas savivaldybėje įvairių socialinių grupių asmenims.

Tikslo pasiekimo vertinimo poveikio (efekto) kriterijai:

Vertinimo kriterijaus kodas	Vertinimo kriterijaus pavadinimas	Efekto vertinimo kriterijaus reikšmė
Vertinimo kriterijaus kodas	Vertinimo kriterijaus pavadinimas	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.
E-4-1	Gyventojų skaičiaus pokytis Savivaldybėje per metus, vnt.	-508	-95	50	100	200
E-4-2	Asmenų, esančių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, skaičius vnt.	186	190	257	249	241

Mažeikių rajono savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašas nuolat kinta.

Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, savivaldybėje 2022 m. sausio 1 d. buvo 55836 gyventojai. Statistikos departameno duomenimis, nuolatinių gyventojų skaičius 2022 metų pradžioje buvo 51612, 2021 m. – 52120. 2022 m. liepos 1 d. Mažeikių rajone buvo užregistruotas 51591 nuolatinis gyventojas.

PENKTASIS SKIRSNIS

5 STrATEGINIS TIKSLAS – Gerinti rajono valdymo kokybę

Įgyvendinant 5-ąjį strateginį tikslą vykdomos programos:

9 programa: Turto valdymo programa

5 programa: Savivaldybės veiklos valdymo programa

Turto valdymo programos numatomi pagrindiniai pasiekimai: patikslinta ir sutvarkyta Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto techninė dokumentacija ir teisinė registracija, pastatams priskirtos atitinkamos žemės teritorijos. Perkamas, remontuojamas ir racionaliau panaudojamas Savivaldybės socialinio būsto fondas. Saugomas ir efektyviau valdomas Savivaldybei priklausantis turtas. Privatizuotas Savivaldybės funkcijoms įgyvendinti nereikalingas turtas. Gautos įplaukos iš turto nuomos ir privatizavimo leis išspręsti kai kurias turto atnaujinimo, įteisinimo, remonto, socialinio būsto fondo plėtros ar kitas problemas.

Savivaldybės veiklos valdymo programos tikslas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu nustatytų funkcijų – pagal sprendimų priėmimo laisvę: savarankiškųjų, valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms); pagal veiklos pobūdį: vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo – vykdymo kokybės užtikrinimas ir pagerinimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymu, siekiama sumažinti asmenų laiko sąnaudas ir finansines išlaidas, kurios patiriamos, besikreipiantiems dėl įvairių administracinių paslaugų suteikimo. Siekiama supaprastinti administracines procedūras bei gerinti asmenų aptarnavimo kokybę.

Tikslo pasiekimo vertinimo poveikio (efekto) kriterijai:

Vertinimo kriterijaus kodas	Vertinimo kriterijaus pavadinimas	Efekto vertinimo kriterijaus reikšmė atitinkamais metais
Vertinimo kriterijaus kodas	Vertinimo kriterijaus pavadinimas	2021	2022	2023	2024	2025
E-5-1	Gyventojai, dalyvavę savivaldybės tarybos ir tiesioginių mero rinkimų I ture (procentinė dalis nuo visų savivaldybės rinkėjų skaičiaus)	–	–	45,0	–	–
E-5-2	Oficialios Mažeikių rajono savivaldybės Facebook paskyros sekėjų skaičius, vnt.	14 923	15 870	16 500	17 000	17 500

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 m. kovo 5 d.

V SKYRIUS

VALSTYBĖS BIUDŽETO DOTACIJOS IR JŲ VERTINIMO IR STEBĖSENOS RODIKLIAI

2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 3 straipsnyje numatyta, kad nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2023 m. sausio 16 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus tikslus, kuriuos jos turi pasiekti 2023 metais, ir tikslų pasiekimo vertinimo kriterijus.

Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti.

Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus. Valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų informacijair duomenys, reikšmės bus pateikti tikslinant SVP atskirais Savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintas programas.

VI SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ IR VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ, KURIŲ SAVININKĖ YRA SAVIVALDYBĖ ARBA KAI SAVIVALDYBĖ TURI 50 PROCENTŲ IR DAUGIAU BALSŲ VISUOTINIAME DALININKŲ SUSIRINKIME, PLANUOJAMI PASIEKTI PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI

PIRMASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PLANUOJAMI PASIEKTI PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI

Savivaldybės valdomos įmonės (toliau –SVĮ):

1. UAB „Tavo pastogė“;

2. UAB „Mažeikių autobusų parkas“;

3. UAB „Mažeikių vandenys“;

4. UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“;

5. UAB „Mažeikių šilumos tinklai“.

SVĮ veiklos tikslams ir numatytiems uždaviniams vertinti nustatomi veiklos vertinimo rodikliai, kurių konkrečius siektinus dydžius nustato Savivaldybės administracijos direktorius lūkesčių raštuose:

1. Įmonės ūkinės finansinės veiklos pelningumas;

2. Suteiktų paslaugų apimties didėjimas;

3. Teikiamų paslaugų efektyvumo didinimas;

4. Papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas;

5. Investicijų, mažinančių paslaugų sąnaudas, gerinančių paslaugų kokybę, darbuotojų darbo sąlygas (ypač dėmesys kreipiamas į lėšų investicijoms gavimą iš įvairių ES šalių paramos fondų ir jų efektyvų įsisavinimą) panaudojimas;

6. Konkrečių priemonių, susijusių su bendrovių veiklai keliamais tikslais bei uždaviniais, vykdymas.

SVĮ planuojami (siektini) rodikliai yra nurodyti Savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T1-307 patvirtintame Mažeikių rajono savivaldybės valdomų įmonių strategijų sudarymo, veiklos tikslų nustatymo, veiklos rezultatų vertinimo, vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarkos apraše.

Savivaldybės valdomų įmonių, kurių kainas reguliuoja Valstybinė Energetikos reguliavimo taryba (VERT), siektini finansiniai veiklos efektyvumo rodikliai:

Eil. Nr.	Rodiklių grupės	Rodiklių reikšmės	Paaiškinimai
1.	Pelningumo rodikliai
1.1.	Bendrasis pelningumas	>3 proc.	Bendrasis pelningumas = (pardavimo pajamos- pardavimo savikaina/pardavimo pajamos)*100
2.	Mokumo rodikliai
2.1.	Bendrasis skolos rodiklis	< 0,5	Bendrasis skolos koeficientas = Visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai/turtas
3.	Sąnaudų lygio rodikliai
3.1	Veiklos sąnaudų lygis	≤ 15 proc.	Veiklos sąnaudų lygis = veiklos sąnaudos/pardavimų pajamos*100
4.	Efektyvumo rodikliai
4.1.	Finansinis pajėgumas	nustatyta VERT
5.	Papildomi rodikliai
5.1.	Darbuotojų atlyginimų vidurkio augimas	> 1 proc.

Savivaldybės valdomų įmonių, kurių kainų nereguliuoja Valstybinė Energetikos reguliavimo taryba (VERT), siektini finansiniai veiklos efektyvumo rodikliai:

Eil. Nr.	Rodiklių grupės	Rodiklių reikšmės	Paaiškinimai
1.	Efektyvumo rodikliai
1.1	Pardavimo pajamų, tenkančių vienam darbuotojui, stabilumas ir/ar didėjimas	>= 0
2.	Pelningumo rodikliai
2.1.	Grynasis pelningumas	>3 proc.	Grynasis pelningumas = grynasis pelnas/pardavimų pajamos)*100
3.	Mokumo rodikliai
3.1.	Einamojo likvidumo koeficientas	>= 1	Einamojo likvidumo koeficientas=Trumpalaikis turtas/per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai
4.	Sąnaudų lygio rodikliai
4.1	Veiklos sąnaudų lygis	≤ 15 proc.	Veiklos sąnaudų lygis = veiklos sąnaudos/pardavimų pajamos*100
5.	Papildomi rodikliai
5.1.	Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas (dienomis)	< 60 dienų	Pirkėjų įsiskolinimas*365/pardavimų pajamos

Savivaldybės administracija 2019 m. liepos 8 d. SVĮ pateikė lūkesčių raštus, kuriuose 4 metų laikotarpiui nurodytos veiklos kryptys, keliami tikslai, finansiniai ir veiklos efektyvumo rodiklių pasiekimo ir veiklos principai.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-01-28 įsakymu Nr. A1-139 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta Mažeikių rajono savivaldybės valdomų įmonių veiklos ir finansinių ataskaitų duomenų analizavimo darbo grupė dėl Mažeikių rajono savivaldybės valdomų įmonių strategijų įgyvendinimo ataskaitų, pasiektų rezultatų bei nustatytų rodiklių pagal Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2020-11-27 sprendimu Nr. T1-307 patvirtintą tvarkos aprašą įvertinimui, susipažinusi su Mažeikių rajono savivaldybės valdomų bendrovių 2022 m. gegužės-birželio mėn. pateiktais raštiškais atsakymais į teiktus pastebėjimus dėl vertinamų rodiklių keitimo, inicijavo atskirus trumpus dalykinius susitikimus su bendrovių vadovais ir/ar jų atstovais bendrovių veiklos vykdymo vietose.

ANTRASIS SKIRSNIS

VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ, KURIŲ SAVININKĖ YRA SAVIVALDYBĖ ARBA KAI SAVIVALDYBĖ TURI 50 PROCENTŲ IR DAUGIAU BALSŲ VISUOTINIAME DALININKŲ SUSIRINKIME, PLANUOJAMI PASIEKTI PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI

Viešosios įstaigos, kurių savininkė / dalininkė yra Savivaldybė:

1. Regioninė Mažeikių ligoninė;

2. Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras;

3. Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centras;

4. Sedos pirminės sveikatos priežiūros centras;

5. Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centras.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15² straipsnio 3 dalimi, kiekvienais metais įsakymu tvirtina Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir jų siektinas reikšmes.

Lietuvos nacionalinė sveikatos sistemos, reglamentuotos Sveikatos sistemos įstatymo, (toliau – LNSS) viešųjų įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai yra:

1) įstaigos praėjusių metų veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas pajamų ir sąnaudų skirtumas (grynasis perviršis ar deficitas);

2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis;

3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis;

4) įstaigos finansinių įsipareigojimų dalis nuo metinio įstaigos biudžeto;

5) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas.

2. LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra:

1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, tai yra pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;

2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;

3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;

4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje;

5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje mastas);

6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;

7) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;

8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;

9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);

10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);

11) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, skaičius, medicinos priemonių, kuriomis atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);

12) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai.

Šių viešųjų įstaigų užduočių įvykdymą vertina Mažeikių rajono savivaldybės taryba, svarstydama metinės veiklos ataskaitas.

VšĮ „Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro“ planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai:

Eil. Nr.	Veiklos rodiklio pavadinimas	Planuojama pasiekti rodiklio reikšmė
Eil. Nr.	Veiklos rodiklio pavadinimas	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.
1.	Aptarnauta lankytojų turizmo informacijos centre, asmenų skaičius	1486	2000	2500	2600
2.	Rajono pristatymas tarptautinėse parodose ir kituose renginiuose, vnt.	2	4	4	4
3.	Suorganizuotų verslo informacinių mokymų, seminarų ir kitų renginių skaičius, vnt.	5	7	8	9
4.	Suorganizuota ekskursijų po Lietuvą, Mažeikių miestą ir rajoną, vnt.	24	25	30	35
5.	Įgyvendintų rinkodaros ir turizmo paslaugų kokybę didinančių priemonių skaičius, vnt.	4	3	3	3
6.	Sukurtų naujų ir (arba) plėtotų esamų turizmo produktų skaičius, vnt.	2	2	2	2

VšĮ „Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro“ atliekamas vertinimas – Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinama metinė veiklos ataskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys.

VII SKYRIUS

KITA SVARBI SUSIJUSI INFORMACIJA

Savivaldybė yra pagrindinis mechanizmas, sujungiantis bendruomenės poreikius ir Savivaldybės bei visos valstybės politiką, įtakojamą visuomenėje, ekonomikoje, kitose valstybėse ir tarptautinėse organizacijose vykstančių procesų, veikiamą daugiaplanės, sudėtingos ir prieštaringos aplinkos, kuri kelia sudėtingus uždavinius bei iššūkius.

Nepaisant iššūkių, susijusių su geopolitiniais veiksniais, padidėjusia infliacija, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimu, vienu pagrindinių iššūkių savivaldybei, kaip ir Lietuvai, yra prastėjanti demografinė situacija, dėl ko ateityje vis dažniau bus susiduriama su darbo jėgos trūkumu. Šie iššūkiai susiję ir su švietimo sistema, augančia socialine nelygybe, technologinės pažangos pokyčiais, klimato kaita ir ekologija, energetine nepriklausomybe, alternatyvių energijos išteklių naudojimu.

Pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės vienas aktualiausių klausimų – kaip atrasti deramą santykį tarp ūkinės veiklos reguliavimo, kuris yra viena pagrindinių poveikio priemonių rinkoms, ir erdvės, kuri yra skirta išskirtinai konkurencijai.

Statistikams paskelbus, kad spalį metinė infliacija Lietuvoje siekė 23,6 proc., bankų analitikai informuoja, jog pasiektas lauktas infliacijos pikas – ateityje ji mažės, o kitąmet galima laukti ir defliacijos. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija 2023 metų viduryje nesieks 10 proc., o pabaigoje bus mažesnė nei 5 procentai. Metinė infliacija 2022 m. rugsėjį, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), Lietuvoje siekė 22,5 proc.

Kaip informavo Finansų ministerija: 2022-10-18 Lietuva tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 1,2 mlrd. eurų – tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 900 mln. eurų, išleisdama naują 5,5 metų trukmės euroobligacijų emisiją ir papildydama 300 mln. eurų šių metų pavasarį išleistą 10 metų trukmės emisiją.

Kas aštuntas valstybės išleidžiamas euras yra pasiskolintas – tai įspėjimas apie ateityje augsiančią mokesčių naštą.

Seimas 2022-11-10 pradėjo pirmąjį 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Kitais metais numatytas spartus pensijų ir minimalios mėnesio algos augimas – ji per dvejus metus turėtų didėti apie 30 procentų. Mažeikių rajono savivaldybės pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti 2023 metais turėtų siekti 55 mln. eurų sumą (9 pagal dydį tarp 60 savivaldybių). Iš esmės savivaldybei tenkančias pajamas lemia gyvenamąją vietą rajone deklaravusių gyventojų skaičius ir darbo užmokesčio augimas.

2023 m. kovo 5 d. suplanuoti Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Šiuo metu rengiami biudžetai yra paskutiniai, kuriuos patvirtins dabartiniai valdantieji. Šios savivaldybių tarybų kadencijos metu du trečdaliai savivaldybių – 38 iš 60 – bent kartą įgyvendino dalyvaujamąjį biudžetą, kai dėl lėšų panaudojimo sprendžia ir visuomenė (dešimtadalis savivaldybių tai daro kasmet).

Mažeikių rajono savivaldybė 2022 m. pirmą kartą kvietė rajono gyventojus siūlyti projektų idėjas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Balsuodami gyventojai išrinko geriausius projektus, kurie bus įgyvendinami iki šių ar kitų metų pabaigos priklausomai nuo projekto apimties. Atrinktoms idėjoms įgyvendinti Savivaldybė numatė 50 tūkst. Eur.

Rengiama Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų trukmės dokumentas, kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti reikalingos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Strategijos projektą numatoma parengti ir pateikti Seimui iki 2023-03-10.

2021 m. liepos 28 d. Europos Sąjungos Taryba davė leidimą Lietuvai naudotis Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo lėšomis. Prognozuojama, nuo 2022 metų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įsibėgėjantis įgyvendinimas skatins gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumo augimą.

Nustatytos 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų kryptys:

§ Pažangesnė Lietuva – ekonomikos konkurencingumas ir transformacija į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Šiam tikslui numatyta 1 312 732 515 eurų;

§ Žalesnė Lietuva – perėjimas prie švarios energetikos, žaliosios investicijos, žiedinė ekonomika, prisitaikymas prie klimato kaitos, ekstremalių klimato reiškinių rizikos prevencija bei jos valdymas. Šiam tikslui numatyta 1 921 199 622 eurai ;

§ Geriau sujungta Lietuva – skaitmeninis junglumas, tarpvalstybinis bei nacionalinis, regiono ir vietos judumas, tvarus, pažangus, saugus ir įvairiarūšis transeuropinis transporto tinklas. Šiam tikslui numatyta 602 820 347 eurai;

§ Socialiai atsakingesnė Lietuva – užimtumo, švietimo, socialinės įtraukties ir kultūros politikos sričių investicijos į žmones ir sistemas. Šiam tikslui numatyta 2 309 668 488 eurai;

§ Piliečiams artimesnė Lietuva – tvari ir integruota miestų ir kaimų plėtra ir vietos iniciatyvos, siekiant reaguoti į demografinius iššūkius ir mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus. Šiam tikslui numatyta 802 425 182 eurai;

§ Socialinės inovacijos – finansuojamos veiklos, kurios yra skirtos naujų idėjų, susijusių su produktais ar paslaugomis įgyvendinimu, nauda teikiama visuomenei. Šiam tikslui numatyta 56 142 145 eurai;

§ Skaitmeninė infrastruktūra – itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra pagal atliktą investicinių poreikių analizę identifikuotuose „baltosiose dėmėse“. Šiam tikslui numatyta 31 438 344 eurai;

§ Darnus judumas – 18 Lietuvos didžiųjų miestų ir kurortų darnaus judumo miestų planuose numatytų atitinkamų priemonių finansavimas. Šiai priemonei numatyta 416 535 278 eurai;

§ Teisingos pertvarkos fondas – mažinti taršių pramonės šakų išmetamą ŠESD kiekį ir perėjimo prie klimato požiūriu neutralios ekonomikos socialinių ir ekonominių sąnaudų sušvelninimas. Šiam tikslui numatyta 294 374 504 eurai lėšų.

Teisingos pertvarkos fondas yra nauja sanglaudos politikos finansinė priemonė, skirta perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, elementų. Fondo tikslas – sušvelninti neigiamą su klimato kaita susijusios pertvarkos poveikį, remiant labiausiai paveiktas teritorijas ir susijusius darbuotojus. Teisingos pertvarkos fondo remiamais veiksmais bus tiesiogiai prisidedama prie pertvarkos poveikio mažinimo finansuojant vietos ekonomikos įvairinimą ir modernizavimą bei švelninant neigiamą poveikį užimtumui.

Valstybės prioritetas – stiprūs ir savarankiški regionai. Vyriausybės programoje numatyta ne mažiau kaip 30 proc. Europos Sąjungos fondų lėšų skirti regionų planams įgyvendinti. Šiuo metu rengiamas Telšių regiono plėtros planas 2021–2030 m. Siekiant užtikrinti sklandų kokybiškų regionų plėtros planų parengimą, Vidaus reikalų ministerijos padaliniai teikia organizacinę ir finansinę pagalbą veiklos organizavimo klausimais. Regiono plėtros tarybų veiklos tikslas – planuoti ir koordinuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą konkrečiame regione, atstovauti regionui bei skatinti socialinę, ekonominę regiono plėtrą, darnų urbanizuotų teritorijų vystymą, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regiono ir kitų regionų bei šių skirtumų tarp regiono savivaldybių mažinimą.

Europos Komisija nustatė Europos skaitmeninimo iki 2030 m. kryptys:

1) skaitmeninių įgūdžių turintys gyventojai ir aukštos kvalifikacijos skaitmeninės srities specialistai. Iki 2030 m. bent 80 proc. visų suaugusiųjų turėtų įgyti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. ES turėtų dirbti 20 mln. IRT specialistų ir šį darbą turėtų imti dirbti daugiau moterų;

2) saugi, naši ir tvari skaitmeninė infrastruktūra. Iki 2030 m. visi ES namų ūkiai turėtų turėti gigabitinį ryšį, o visose apgyvendintose vietovėse turėtų veikti 5G ryšys. Europos pažangiųjų ir tvarių puslaidininkių gamyba turėtų sudaryti 20 proc. pasaulinės gamybos. ES turėtų būti įrengta 10 000 neutralaus poveikio klimatui itin saugių galinių mazgų, Europa turėtų turėti savo pirmąjį kvantinį kompiuterį;

3) skaitmeninė įmonių transformacija. Iki 2030 m. trys iš keturių įmonių turėtų naudotis debesijos kompiuterijos paslaugomis, didžiaisiais duomenimis ir dirbtiniu intelektu, daugiau kaip 90 proc. MVĮ turėtų pasiekti bent jau bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį, o ES vienaragių skaičius turėtų padvigubėti;

4) viešųjų paslaugų skaitmeninimas. Iki 2030 m. visos pagrindinės viešosios paslaugos turėtų tapti prieinamos internetu, visi piliečiai turės prieigą prie savo e. medicinos dokumentų, o 80 proc. piliečių turėtų naudotis e. tapatybės priemonėmis.

Paskutinių kelerių metų veiklos procesų ir administracinių paslaugų skaitmeninimas, pagerėjusi geoinformacinių sistemų, savivaldybės, valstybinių ir žinybinių elektroninių registrų bei informacinių sistemų integracija ir augantis panaudojimas, o taip pat dėl koronaviruso pandemijos susiformavę nauji elgsenos ir darbo modeliai sudaro tinkamas sąlygas didinti elektroniniu būdu rengiamų, derinamų ir tvirtinamų Savivaldybės administracijos dokumentų dalį ir tokiu būdu mažinti administracinę naštą, didinti darbo našumą.

Smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) rėmimo fondo komisija, vadovaudamasi Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais SVV rėmimo fondo nuostatais, administruoja SVV rėmimo fondo lėšų skyrimą. Teikiama finansinė parama SVV subjektams nuostatuose numatytoms veikloms vykdyti. 2022 m. 62 SVV subjektams skirta 102030,55 Eur parama (2020 ir 2021 metais finansinė parama SVV subjektams nebuvo teikta).

Savivaldybė planuoja vykdyti Lietuvos Respublikos lygių galimybių, moterų ir vyrų lygių galimybių bei apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymų įgyvendinimo priemones:

· Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas numato, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos bei įstatymų nustatyta tvarka remti religinių bendruomenių ir bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

· Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas numato, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo rengti ir įgyvendinti priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti, įstatymų nustatyta tvarka remti viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros fondų programas, kuriomis padedama įgyvendinti moterų ir vyrų lygias galimybes.

· Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo rengti ir įgyvendinti priemones ir projektus, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje.

Pagal nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusius Darbo kodekso 58 straipsnio pakeitimus
smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ar priekabiavimą dėl lyties, laikytini šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, todėl įmonės, įstaigos, organizacijos privalo netoleruoti asmens
priekabiavimo, smurto, įžeidinėjimo ar žeminimo ir skatinti visus darbuotojus nebūti pasyviais šias nuostatas pažeidžiančio elgesio stebėtojais, imtis aktyvių veiksmų nepriimtinam elgesiui sustabdyti.

Darbo kodekso pakeitimai įpareigoja darbdavius imtis konkrečių veiksmų, kad tokio smurto ir priekabiavimo apraiškoms būtų užkirstas kelias – vidutiniškai įdarbinantiems 50 ar daugiau darbuotojų, reikia priimti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, ją įgyvendinti ir organizuoti darbuotojams mokymus šia tema.

Finansų ministerijos valdomame tinklapyje lietuvosfinansai.lt pateikiamas gyvenimo kokybės indeksas, kurio rodiklius galima palyginti tarpusavyje, pamatyti jų pokyčius nuo 2013 iki 2020 metų.

Seimas yra priėmęs nutarimą dėl 2023 metų – „Dėl 2023 metų paskelbimo Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto bei Šventojo Juozapato metais“.

Nuo 2020 m. spalio 1 d. Savivaldybės administracijai vadovauja Saulius Šiurys.

3 lentelė. Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje dirbančiųjų skaiČius 2022-11-31

Metai

Amžiaus grupės, metai

Iš viso

Vidut. darbuo-tojų amžius

20-24

25-29

30-34

35-39

40-44

45-49

50-54

55-59

60-64

ir vy-resni

Iš viso

Vyrai

Mo-terys

2021

337

100

237

Šaltinis. Valstybės tarnautojų registras

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir su juo susijusių įstatymų projektams. Vidaus reikalų ministerijos pateiktuose siūlymuose – priemonės įsisenėjusių problemų sprendimui ir valstybės tarnybos efektyvumo, konkurencingumo didinimui, siekiant į geriausius rezultatus orientuoto, lankstaus bei profesionalaus viešojo administravimo sektoriaus.

Tobulinti valstybės tarnybą numatoma penkiomis kryptimis: sustiprinti vadovų korpusą, ugdyti reikiamus valstybės tarnautojų gebėjimus, valstybės tarnautojų veiklą orientuoti į rezultatus, sukurti naują darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą ir įkurti Viešojo valdymo agentūrą.

Strategine pertvarkos kryptimi pasirinktas vadovų korpuso stiprinimas. Situacija viešajame sektoriuje grėsminga – 2022 m. duomenimis, 50 proc. konkursų į Valstybės tarnybą neįvyksta, iš jų 30 proc. – į įstaigų vadovų vietą. Stebimas didelis atlygio atotrūkis nuo privataus sektoriaus, ypač kalbant apie aukščiausios grandies vadovus – čia jis siekia net 40 proc.

Įsisenėjusi šalies viešojo administravimo sektoriaus problema yra menkai ugdomi valstybės tarnautojų įgūdžiai. Iš 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių pagal valstybės tarnautojų gebėjimus Lietuva užima tik 36 vietą.

Nuo 2023 m. Valstybės tarnybos departamentą ketinama perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

Tačiau Vidaus reikalų ministerijos prašymu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė neterminuotą pertrauką, kurios metu, atsižvelgdama į Seimo teisininkų pastabas, Vidaus reikalų ministerija dar kartą bandys ištaisyti įstatymų projektų nuostatas, kurios gali prieštarauti Konstitucijai.

Savivaldybės 2023–2025 metų strateginio veiklos plano vykdymas dėl karo Ukrainoje, augančių energijos kainų ir infliacijos, visose euro zonos valstybėse artimiausiu metu tikėtino ekonomikos nuosmukio ir kitų neigiamos rizikos veiksnių Lietuvoje bei visame pasaulyje ateinančiais metais pareikalaus ir finansinių, ir materialinių, ir žmogiškųjų išteklių bei bendrų pastangų. Ateinančiai metais išlaidos labai smarkiai didėja ne tik gyventojams ir verslui, jos didėja ir savivaldybėms.

Tik bendrai ir kryptingai dirbant žingsnis po žingsnio galima priartėti prie tikslo, kad tai, apie ką svajoja kiekvienas rajono bendruomenės narys, taptų realybe: išplėtota darnų žmogaus ir aplinkos vystymąsi užtikrinanti infrastruktūra, sukurta saugi bei sveika aplinka gyvenimui, darbui, verslui ir poilsiui.

STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS ĮGYVENDINAMAS PAGAL ATSKIRAIS SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMAIS PATVIRTINTAS PROGRAMAS:

1. Investicijų programa;

2. Kaimo teritorijų vystymo ir žemės ūkio plėtros programa;

3. Ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimo programa;

4. Kultūros veiklos ir sporto plėtros programa;

5. Savivaldybės veiklos valdymo programa;

6. Socialinės paramos įgyvendinimo programa;

7. Infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programa;

8. Aplinkos apsaugos ir sveikatos programa;

9. Turto valdymo programa.

____________________