LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2008 M. BALANDŽIO 14 D. ĮSAKYMO NR. D1-199 „DĖL MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATŲ“ PAKEITIMO

 

2016 m. gegužės 16 d. Nr. D1-355

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“, ir  dvyliktąjį priedą išdėstau nauja redakcija (pridedama). 

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                        Kęstutis Trečiokas


 

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų

12 priedas

 

MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO PROJEKTO PRIVAČIOJE ŽEMĖJE RENGIMO REIKALAVIMAI

 

1. Miško želdinimo ir žėlimo projektas rengiamas laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ (toliau – Nuostatų), ir kitų teisės aktų reikalavimų.

2. Skiltyje „Miško želdinimo ir (ar) žėlimo vieta“ įveisiant mišką turi būti įrašytas tik sklypo adresas ir kadastrinis (-iai) numeris (-iai), pertvarkant ar atkuriant mišką – sklypo adresas ir kadastrinis (-iai) numeris (-iai), miškų urėdija, girininkija, kvartalo ir sklypo (-ų) numeris (-iai).

3. Skiltyje „Veisiamo ar atkuriamo miško plotas (ha), iš kurio – želdinamas ir (ar) želiantis (ha)“ į veisiamo miško plotą įtraukiami suprojektuoti miško želdiniai ar žėliniai, priešgaisrinės mineralizuotos juostos, miško keliai, kvartalinės linijos, su mišku susiję įrenginiai (grioviai, pralaidos, tilteliai, priešgaisriniai bokštai), technologinės linijos (neapželdinti žemės ruožai prie melioracijos griovių arba drenažo rinktuvų pagal savivaldybės vykdomosios institucijos išduotas sąlygas, neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų ir kitos miško žemei priskirtinos technologinės linijos). Į želdinamą ar želiantį plotą įtraukiamas plotas, kuriame sodinami sodmenys, sėjamos sėklos ar želia miškas. Atkuriant ar pertvarkant mišką šių plotų išskirti nereikia.

4. Skiltyje „Trumpas želdavietės ir (ar) želvietės aprašymas“ nurodomos visos sklype esančios augavietės, ploto suvelėnėjimas, užmirkimas (jei reikia), reljefas, augantys savaiminiai (iš jų – ir nepageidaujami) medžiai ir krūmai. Veisiant mišką želdavietės ir (ar) želvietės dirvožemio tipai nustatomi pagal natūroje atidengtus dirvožemio profilius arba Žemės informacinės sistemos (www.geoportal.lt) duomenis. Dirvožemio tipai prilyginami miško augavietėms vadovaujantis leidiniu „Miško augaviečių tipai“ (Kaunas, „Lututė“, 2006). Būtina nurodyti, ar miškas sodinamas išeksploatuotuose karjeruose ar durpynuose.

5. Skiltis „Augančių gyvybingų tikslinių medžių ir (ar) krūmų rūšių savaiminukų kiekis 1 ha ir sklype pagal medžių ar krūmų rūšis (tūkst. vnt.), jų amžius ir išsidėstymas“ pildoma, jei sklype yra savaiminių gyvybingų tikslinių medžių ir (ar) krūmų rūšių savaiminukų, kurie įtraukiami į projektuojamų želdinių ar žėlinių rūšinę sudėtį arba juos būtina išsaugoti dėl kitų priežasčių.

6. Skiltyje „Miško funkcinė paskirtis“ įveisiant mišką nurodoma miško funkcinė paskirtis (normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai, trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai, apsauginiai miškai, ekosistemų apsaugos miškai arba rekreaciniai miškai), atkuriant ar pertvarkant – miškų grupė (IVA gr., IVB gr., III gr., IIA gr. arba IIB gr.); jei veisiami plantaciniai želdiniai ar žėliniai, nurodoma jų kirtimų rotacijos trukmė metais. Miškų funkcinė paskirtis nustatoma atsižvelgiant į žemės savininko pageidavimus, jei tai neprieštarauja Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“, ir kitų teisės aktų reikalavimams.

7. Skiltį „Projekto vykdymo pradžia“ pildo žemės (miško) savininkas, pasodinęs mišką ar pradėjęs kitus miško įveisimo darbus. Nurodoma patvirtinto Miško želdinimo ir žėlimo projekto vykdymo pradžia, t. y. metai ir sezonas (pvz., 2013 m. pavasaris).

8. Skiltyje „Miško atkūrimo ar įveisimo būdas“ nurodoma kaip bus įveisiamas ar atkuriamas miškas: sėjimu, sodinimu, žėlimu ar mišriai (sodinimu ar sėjimu ir žėlimu).

9. Skiltis „Pertvarkymo būdas“ pildoma, kai pertvarkomi medynai ar krūmynai. Pertvarkymo būdas nurodomas vadovaujantis Miško kirtimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“. Yra šie pertvarkymo būdai: ištisinis, koridoriais, grupėmis.

10. Skiltyje „Projektuojama želdinių ir (ar) žėlinių rūšinė sudėtis“ nurodoma želdinių ir (ar) žėlinių rūšinė sudėtis išreikšta formule, kuri nustatoma apskaičiuojant kiekvienos rūšies medžių skaičiaus arba užimamo ploto (kai skirtingos medžių rūšys mišrinamos grupėmis ir (ar) jų tankis 1 ha skiriasi daugiau kaip 50 proc.) dalį procentais. Ji išreiškiama sveiku skaičiumi (koeficientu) nuo 1 iki 10. Pavyzdžiui, želdinių rūšinė sudėtis – 7E2B1K, tai reiškia, kad želdiniuose yra 66–75 proc. paprastosios eglės, 16–25 proc. beržo ir 6–15 proc. paprastojo klevo. Rūšinės sudėties formulė rašoma koeficientų mažėjimo tvarka. Medžiai, kurių dalis želdinių rūšinėje sudėtyje yra 5 proc. ar mažesnė, ir krūmai rūšinės sudėties formulėje rašomi su „+“ ženklu.

11. Skiltis „Medyno ar krūmyno kirtimo būdas ir iškertamas plotas (ha)“ pildoma, kai atliekamas medyno ar krūmyno pertvarkymas arba atkuriamas miškas. Nurodoma, ar buvęs medynas kirstas plynu, ar atvejiniu, ar kitu kirtimu, arba ištisai, koridoriais, grupėmis atliekamas buvusio medyno ar krūmyno pertvarkymas.

12. Skiltis „Želdavietės ir (ar) želvietės paruošimo darbai“ pildoma, kai želdavietėje ir (ar) želvietėje reikia nuleisti paviršinį vandenį, pašalinti nepageidaujamus medžius ir krūmus, taikomos priemonės miško kenkėjų ir ligų židiniams surasti ar juos naikinti.

13. Skiltyje „Dirvos ruošimo būdas ir laikas“ nurodoma, kaip ir kada turi būti ruošiama dirva (ištisai, vagomis, kauburėliais, aikštelėmis ir kt.), arba nurodyti priežastį, kodėl ji neruošiama pagal Nuostatų 10 punktą. Nurodomas dirvos ruošimo gylis, atstumai tarp vagų, juostų, kauburėlių ar aikštelių dydis. Jei miškas sodinamas užmirkstančiose augavietėse ar šlaituose, nurodoma vagų kryptis.

14. Skiltyje „Projektuotų medžių ir krūmų rūšių tankis pagal rūšis 1 ha (tūkst. vnt.)“ nurodomas medžių ir krūmų rūšių tankis pagal rūšis 1 ha, projektuojamas vadovaujantis Nuostatų 4 priedo reikalavimais, įvertinus medžių rūšių procentinę dalį rūšinės sudėties formulėje.

15. Skiltyje „Sodmenų poreikis iš viso pagal medžių ir krūmų rūšis (tūkst. vnt.)“ sodmenų poreikis įveisiant ar atkuriant mišką apskaičiuojamas tik želdinamam ar želiančiam plotui atsižvelgiant į sodinimo atstumą ir (ar) medžių grupių užimamą plotą, žėlinių augimo tolygumą.

16. Skiltyje „Kilmių rajonai, iš kurių galima įsivežti miško dauginamąją medžiagą pagal projektuojamas sodinti medžių rūšis“ nurodomi visi kilmių rajonai, iš kurių galima įsivežti miško dauginamąją medžiagą medžių rūšių, nurodytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 „Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“, 1 priede.      

17. Skiltyje „Apsaugos priemonės“ nurodomos apsaugos priemonės kiekvienai projektuojamai medžių rūšiai (jei kiekvienai iš jų taikomos skirtingos priemonės), išskyrus atvejus, kai visoms projektuojamoms medžių rūšims taikomos tos pačios apsaugos priemonės. Būtina nurodyti, nuo kokių kenkėjų želdiniai ar žėliniai turi būti saugomi (graužikų, kiškių, stirnų ir kt.). Jei tveriama tvora, nurodomas tvoros aukštis ir tankis, projektuojamų stovų plėšriesiems paukščiams aukštis, skaičius ir jų išdėstymas sklype, aprašomos naudotinos individualios medelių apsaugos priemonės, iš kokios medžiagos jos turi būti pagamintos, kaip tvirtinamos, jų aukštis. Jei planuojama medelius apsaugoti repelentais, nurodoma kada, kaip dažnai, kokiomis oro sąlygomis ir koks minimalus medelių kiekis turi būti apsaugotas; kada turi būti įrengtos mineralizuotos juostos, jų plotis, kada ir kaip dažnai jos atnaujinamos.

18. Skiltyje „Priežiūros priemonės“ nurodomos medelių priežiūros priemonės nuo stelbiančios žolinės augalijos ir nepageidaujamų medžių ir krūmų atsižvelgiant į medžių rūšių atsparumą stelbimui. Nurodomas jų taikymo periodiškumas (pagal stelbimo tikimybę atsižvelgiant į augavietės sąlygas), žuvusių medelių atsodinimo reikalavimai, kitos būtinos želdinių ir (ar) žėlinių priežiūros priemonės.

19. Skiltyje „Kitos priemonės“ nurodomi veisiamo miško plote esantys miško keliai, kvartalinės linijos, su mišku susiję įrenginiai (grioviai, pralaidos, tilteliai, priešgaisriniai bokštai), technologinės linijos (neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų, melioracijos įrenginių ir kitos miško žemei priskirtinos technologinės linijos), 0,1 ha ir didesnės neželdintinos aikštės, įvairūs intarpai ir kiti neželdintini plotai, nurodomas jų plotis ir (ar) užimamas plotas. Nurodomos ir kitos specialiosios priemonės (pvz., miško želdinių ar žėlinių tręšimas, jei planuojama juos tręšti, ir kt.). Jeigu plantacinius miško želdinius ar žėlinius numatoma tręšti nuotekų dumblu, žemės (miško) savininkas kartu su Projektu turi pateikti tręšimo planą, parengtą ir suderintą laikantis Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimų LAND 20-2005, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 20-2001 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ patvirtinimo“.

20. Projekto brėžinys rengiamas laikantis šių reikalavimų:    

20.1. atkuriant ar pertvarkant mišką brėžinys rengiamas 1:10 000 arba 5 000 masteliu ir jame nurodoma:

20.1.1. bendras atkuriamo ar pertvarkomo miško plotas, sklypo padėtis pasaulio šalių atžvilgiu, sujungimas su kvartaliniu tinklu;

20.1.2. rumbai arba azimutai, arba vidaus kampai ir linijų ilgiai, arba posūkio taškų koordinatės;

20.1.3. pažymimi įvairūs intarpai – 0,1 ha ir didesni neželdintini plotai, 0,3 ha ir didesnės skirtingų medžių rūšių grupės, nurodant apytikrį kiekvieno iš jų plotą;

20.2. veisiant mišką brėžinys rengiamas 1:5 000 masteliu ir jame nurodoma:

20.2.1. veisiamo ir želdinamo (želiančio) miško plotas, sklypo padėtis pasaulio šalių atžvilgiu, gretimi objektai;

20.2.2. skirtingais sutartiniais ženklais (ne spalvomis) pažymimos technologinės linijos (neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų, melioracijos įrenginių ir kitos miško žemei priskirtinos technologinės linijos),  miško keliai, kvartalinės linijos, su mišku susiję įrenginiai (grioviai, pralaidos, tilteliai, priešgaisriniai bokštai), priešgaisrinės mineralizuotos juostos, atskirai nurodant bendrą jų plotą, taip pat veisiamam miško plotui nepriskirtos įsiterpusios teritorijos;

20.2.3. pažymimi įvairūs intarpai – 0,1 ha ir didesni neželdintini plotai, 0,3 ha ir didesnės skirtingų medžių rūšių grupės, nurodant apytikrį kiekvieno iš jų plotą;

20.2.4. atskirai pateikiami veisiamo miško ploto ir želdinamo arba želiančio ploto erdviniai vektoriniai duomenys, kurie turi atitikti šiuos reikalavimus:

20.2.4.1. duomenų formatas – *. shp;

20.2.4.2. koordinačių sistema – Lietuvos koordinačių sistema LKS-94 (x, y koordinatės);

20.2.4.3. grafinė lauko išraiška – plotas (lauko išraiška negali būti linija, taškas, multipoligonas);

20.2.4.4. ploto atributinė informacija: ūkio subjekto vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas), plotas hektarais dviejų skaičių po kablelio tikslumu, kadastrinis žemės sklypo numeris;

20.2.4.5. plotų ribų duomenys turi būti nustatyti elektroniniais geodeziniais prietaisais.

20.2.4.6. plotų ribos negali kirsti besiribojančių kitų žemės savininkų ar valdytojų sklypų ribų;

20.2.4.7. matuojant taškų koordinates, leidžiama posūkio taškų koordinačių paklaida – ne daugiau kaip + 0,5 m taškui.

______________________