MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ TINKLŲ IR ĮRENGINIŲ SISTEMOS EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ IR PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ KAINOS PATVIRTINIMO
2014 m. kovo 31 d. Nr. 1-126
Marijampolė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; Nr. 137-5379; 2009, Nr.77-3165; 2010, Nr.25-1177; Nr.51-2480; Nr.86-4525; 2011, Nr. 52-2504; 2012, Nr.136-6958; 2013, Nr.76-3826) 16 straipsnio 2 dalies 36 ir 37 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2012m. gruodžio 28d. įsakymu Nr.D1-1120 (Žin., 2013, Nr. 3-88) 15.2 punktu, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007m. balandžio 2d. įsakymu Nr.D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594) bei atsižvelgdama į 2014-03-13 UAB „Sūduvos vandenys“ raštą Nr.2-14-103 „Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos ir įrenginių naudojimo taisyklių ir paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo paslaugų kainos patvirtinimo“, Marijampolės savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisykles (pridedama).
2. Patvirtinti paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo 1m3 paslaugų kainą 0,65Lt be pridėtinės vertės mokesčio.
3. Pripažinti netekusiu galios Marijampolės savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 4 dienos sprendimą Nr.1-93 „Dėl lietaus kanalizacijos nuotėkų tvarkymo“.
PATVIRTINTA
Marijampolės savivaldybės tarybos
2014 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 1-126
PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ TINKLŲIR ĮRENGINIŲ SISTEMOS EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROJI DALIS
1. Paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos ir įrenginių naudojimo taisyklių (toliau – taisyklės) tikslas – nustatyti bendruosius savivaldybei paviršinių nuotekų sistemos ir įrenginių (toliau – sistema) naudojimo, priežiūros ir įrengimo reikalavimus, reglamentuoti santykius tarp sistemą eksploatuojančiosios įmonės (toliau – operatorius) ir sistema besinaudojančių asmenų. Taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems Marijampolės savivaldybės teritorijoje.
2. Paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos ir įrenginių naudojimo taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr.104-2615; 2003, Nr.36-1544; 2004, Nr.4-44, Nr.54-1833, Nr.73-2528; 2009, Nr.154-6955), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (Žin., 2006, Nr.82-3260; 2010, Nr.157-7978), Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2012m. gruodžio 28d. įsakymu Nr.D1-1120 (Žin., 2013, Nr. 3-88), Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007m. balandžio 2d. įsakymu Nr.D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594; 2013, Nr.9-388) ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
3. Abonentas - asmuo, kuriam sutartimi ar kitokiu teisės aktuose numatytu būdu suteikta teisė išleisti paviršines nuotekas į kitam asmeniui priklausančią nuotekų tvarkymo sistemą;
4. Mišriųjų nuotekų tvarkymo sistema - bendra paviršinių, buitinių ir (ar) gamybinių nuotekų tvarkymo sistema, į kurią patenkančios paviršinės nuotekos sudaro ne mažiau kaip 25 procentus ir ne daugiau kaip 90 procentų vidutinio metinio nuotekų kiekio. Paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, į kurias išleidžiamos buitinės, komunalinės ir (ar) gamybinės nuotekos, atitinkančios tinkamumo išleisti į aplinką reikalavimus, nelaikomos mišriųjų nuotekų;
5. Paviršinės nuotekos - ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui);
6. Paviršinių nuotekų nuotakynas - paviršinių nuotekų surinkimo, transportavimo, išleidimo inžineriniai įrenginiai (nuotakai, siurblinės ir pan.);
7. Paviršinių nuotekų tvarkymo sistema - paviršinių nuotekų tvarkymui skirtų inžinerinių komunikacijų, įrenginių, statinių sistema, kurią priklausomai nuo nuotekų savybių, nustatytų
aplinkos apsaugos reikalavimų ir kitų aplinkybių gali sudaryti paviršinių nuotekų nuotakynas, valymo įrenginiai, nuotekų dumblo (šlamo) tvarkymo įrenginiai, nuotekų išleidimo į aplinką
įrenginiai, srauto uždarymo (valdymo) įrenginiai (priemonės), nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės;
8. Paviršinių nuotekų tvarkymas - paviršinių nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) pirminis tvarkymas;
9. Galimai teršiama teritorija - atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) kenksmingosiomis medžiagomis:
didesnis kaip 0,5 ha technikos kiemas; autotransporto, žemės ūkio technikos, kitų savaeigių mechanizmų remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje išvardyta veikla vykdoma savo reikmėms - prižiūrima ne daugiau kaip 20 mechanizmų); trąšų, augalų apsaugos produktų buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų kenksmingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta (išskyrus galutinius nurodytų medžiagų vartotojus); didesnė kaip 0,5 ha autotransporto stovėjimo aikštelė, išskyrus viešąsias aikšteles; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės teritorija, degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos teritorija.
10. Operatorius – įmonė prižiūrinti ir eksploatuojanti Savivaldybės paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą.
11. Nuotekų perdavimo riba - sutartyje nurodyta nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje abonento (vartotojo) išleidžiamos nuotekos perduodamos tiekėjui ir jam tenka atsakomybė už nuotekų tvarkymą. Tais atvejais, kai rašytinė sutartis nesudaryta, nuotekų perdavimo riba laikoma ta vieta, kurioje prasideda tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip teisėtai valdoma ar eksploatuojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra, į kurią patenka abonento (vartotojo)
nuotekos.
12. Išleidžiamųjų teršalų kontrolė - teršalų išleidimo į aplinką ribojimas nustatant išleidžiamųjų teršalų ribines vertes ir (arba) nustatant reikalavimus išleidžiamųjų teršalų poveikiui, pobūdžiui ar kitoms jų charakteristikoms arba veiklos sąlygoms, kurios turi įtakos teršalų išleidimui.
13. Išleidžiamųjų teršalų ribinė vertė - didžiausia leidžiama išleisti teršalų koncentracija ir (arba) didžiausias leidžiamas išleisti teršalų kiekis, kurios (kurio) negalima viršyti per tam tikrą laikotarpį.
III. ABONENTO OBJEKTO ĮRENGIMO IR PRIJUNGIMO PRIE PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ SISTEMOS, ATJUNGIMO NUO JOS TVARKA
15. Norėdamas prisijungti prie paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos, būsimasis abonentas turi gauti iš operatoriaus technines sąlygas šių taisyklių ir normatyvinių statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka.
16. Techninių sąlygų ir normatyvinių statybos techninių reglamentų pagrindu būsimasis abonentas turi parengti projektą, jį suderinti su operatoriumi ir vieną projekto egzempliorių perduoti operatoriui. Derinimui papildomai pateikiami šie dokumentai:
16.1. objekto statybos vietos planas (bendrojo plano dalis), kuriame pažymėta esama ir projektuojamoji paviršinių (lietaus) nuotekų sistema;
16.2. objekto inžinerinių tinklų bendrasis planas, kuriame nurodyti esami ir projektuojami pastatai, inžineriniai tinklai ir jų profiliai;
16.3. projekto aiškinamasis raštas, kuriame nurodytos užterštumo galimybės, pobūdis, vidutiniai nutekamojo vandens kiekiai įvairiu metų laiku, didžiausi galimi debitai;
17. Išduodamas technines sąlygas bei derindamas projektavimo dokumentus, operatorius gali apžiūrėti objektą ir paimti nuotekų mėginius analizei.
18. Jeigu pateikiant dokumentus nesilaikoma šių taisyklių reikalavimų arba pateikiami ne visi dokumentai, operatorius gali projekto nederinti.
19. Jeigu naujai projektuojamo objekto paviršinių (lietaus) nuotekų sistema statoma keliais etapais ir prie paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos prisijungiama ne vienu metu, objekto savininkas iš operatoriaus turi gauti prijungimo technines sąlygas kiekvienam statybos etapui atskirai.
20. Paviršinės (lietaus) nuotekos iš abonento gali būti pradedamos priimti tik įvykdžius techninių sąlygų ir projektavimo dokumentų reikalavimus, likvidavus rastus defektus, gavus iš operatoriaus pažymą apie šių reikalavimų įvykdymą ir nustatyta tvarka įforminus sutartį (abonentams, kurie pagal šių taisyklių 56 punkto reikalavimus neprivalo mokėti už paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimą, sutarties sudaryti nereikia.
21. Abonentas, įsirengęs paviršinių(lietaus) nuotekų sistemą, kuri prijungiama prie centralizuotos paviršinių(lietaus) nuotekų sistemos, negali kliudyti tolesnei tinklo plėtrai ir naujų abonentų objektams prisijungti.
22. Būsimasis abonentas, pageidaujantis prijungti paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą prie kito objekto (abonento) paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos, turi gauti to objekto savininko - abonento sutikimą. Jeigu techniškai tai galima padaryti, objekto savininkas negali kliudyti prisijungti prie paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos.
23. Prie paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos be operatoriaus leidimo draudžiama jungti ūkio - buities nuotekų tinklus. Leidimas prisijungti išduodamas tik ūkio-buities tinklams, per kuriuos išleidžiami sąlyginai švarūs vandenys.
24. Abonentas, rekonstruodamas objektą, privalo gauti ir įvykdyti naujas technines sąlygas.
Abonento atjungimas nuo paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos vykdomas ta pačia tvarka kaip ir prijungimas.
25. Operatorius gali laikinai atjungti abonentą įspėjęs jį prieš tris paras, kai:
26. Operatorius gali laikinai atjungti abonentą iš anksto neįspėjęs:
IV. PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ SISTEMOS BEI ĮRENGINIŲ PRIĖMIMAS NAUDOTI
28. Operatorius turi tikrinti paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos bei įrenginių, jeigu jie jungiami prie centralizuotos paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos, statybos darbų eigą ir kokybę. Operatoriaus pastabos ir nurodymai yra privalomi. Būsimasis abonentas paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos techninei priežiūrai gali samdyti operatoriaus atstovą.
29. Statybos metu keisti projektą galima tik suderinus su projektavimo organizacija, projektavusia šį objektą, ir su operatoriumi.
30. Užkasant paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus ar įrenginius, turi dalyvauti operatoriaus atstovas, kuris pasirašo paslėpiamųjų darbų arba analogišką aktą. Be operatoriaus atstovo parašo aktas negalioja.
31. Kai operatoriaus atstovas nedalyvauja priimant pastatytą ar rekonstruotą objektą, priėmimo naudoti komisija gali objektą priimti naudoti remdamasi operatoriaus pažyma, kad objektas prijungtas prie paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos pagal techninius reikalavimus ir tinka naudoti.
V. PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ SISTEMOS BEI ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS RIBOS
33. Abonento valdoje esančią paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą iki pirmojo lietaus šulinėlio, esančio už valdos ribų, prižiūri ir eksploatuoja abonentai.
34. Operatorius prižiūri ir eksploatuoja paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą nuo pirmojo lietaus šulinėlio už abonento valdos ribos imtinai.
35. Jeigu pagal turto nuosavybės dokumentus ribos skiriasi nuo nurodytų 33-34 punktuose, vadovaujamasi nuosavybės dokumentais.
VI. SAVAVALIŠKAS OBJEKTO PRIJUNGIMAS PRIE PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ SISTEMOS
37. Juridiniams ir fiziniams asmenims draudžiama savavališkai naudotis paviršinių (lietaus) nuotekų sistema.
38. Savavališku prijungimu laikomi šie atvejai:
40. Operatorius, nustatęs savavališko prijungimo faktą, surašo atitinkamos formos aktą, kurio vieną egzempliorių atiduoda pažeidėjui. Jeigu pažeidėjas nesutinka su akte užfiksuotais faktais, jis privalo pasirašyti aktą ir nurodyti savo nesutikimo motyvus. Jeigu pažeidėjas atsisako pasirašyti aktą, iškviečiamas savivaldybės atstovas, kuris pasirašydamas paliudija atsisakymo pasirašyti faktą. Akte turi būti nurodyta savavališko prijungimo data. Jeigu negalima nustatyti prijungimo datos, laikoma, kad objektas prijungtas ne mažiau kaip prieš metus.
41. Abonentas apmoka už savavališkai išleistą lietaus nuotekų kiekį, kuris apskaičiuojamas pagal šių taisyklių 54 punktą, du kartus padidinta kaina.
VII. PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ SISTEMOS BEI ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA IR EKSPLOATACIJA
44. Abonentai ir operatorius privalo vykdyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12d. nutarimu Nr.343 (Žin., 1992, Nr.22-652; 1996, Nr.2-43, Nr.93-2193; 1998, Nr.30-798; 1999, Nr.104-2995; 2002, Nr.70-2887; 2003, Nr.11-407, Nr.42-1939; 2004, Nr.21-642, Nr.133-4799; 2005, Nr.35-1140; 2007, Nr.105-4294; 2008, Nr.33-1152, Nr.44-1643; 2010, Nr.98-5089; 2011, Nr.71-3389, Nr.89-4249; 2012, Nr.61-3063, Nr.64-3239, Nr.80-4168, Nr.110-5578) keliamus reikalavimus paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų apsaugai.
45. Abonentai ir operatorius privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų patvirtintus teisės aktus, reglamentuojančius paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymą.
46. Abonentai ir operatorius paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus prižiūri ir eksploatuoja vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007 m balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin.,2007, Nr.42-1594; 2013, Nr.9-388).
47. Abonentai ir operatorius privalo užtikrinti, kad jų prižiūrima paviršinių (lietaus) nuotekų sistema bei įrenginiai nebūtų pažeidžiami ar užtvindomi, likviduoti įvykusias avarijas.
48. Statant naujas drenažo sistemas, iš rūsių ar pusrūsių turi būti sumontuotos automatiškai užsidarančios sklendės.
49. Prieš pradėdama žemės kasimo darbus paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos bei įrenginių apsaugos zonoje, darbus atliekanti organizacija privalo nustatyta tvarka gauti leidimą šiems darbams ir jį suderinti su operatoriumi.
50. Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie atlieka žemės kasimo darbus, aptikę projekte nepažymėtus ir operatoriaus nenurodytus vamzdynus, privalo nutraukti darbus ir kviesti į darbų vietą operatoriaus atstovą. Darbus galima tęsti tik gavus raštišką šio atstovo sutikimą.
51. Organizacijos, dirbančios paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos bei įrenginių apsaugos zonoje ir pažeidusios juos, privalo pašalinti pažeidimus stebint operatoriaus atstovui.
52. Planuojant statyti teritorijoje, kurioje yra paviršinių (lietaus) nuotekų sistema, užsakovas turi paruošti ir nustatyta tvarka suderinti paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos įrenginių perkėlimo projektą. Vamzdynas perkeliamas užsakovo sąskaita. Veikiančio vamzdyno išjungimas įforminamas aktu.
VIII. PAŠALINTŲ PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ APSKAITA IR
ATSISKAITYMAS UŽ JŲ SURINKIMĄ
54. Faktinis metinis paviršinių nuotekų kiekis (Wf) apskaičiuojamas pagal Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (Žin., 2008, Nr. 79-3140; 2010, Nr.49-2411) nustatytą tvarką:
Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3 per metus;
čia:
Wf - faktinis paviršinių nuotekų kiekis (m3 per metus).
Hf - faktinis metinis kritulių kiekis (mm) (pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis);
ps - paviršinio nuotėkio koeficientas (imama vidutinė kanalizuotos teritorijos paviršiaus (pvz., asfaltas, betonas, akmenų grindinys ir pan.) reikšmė, jeigu mokesčio mokėtojas nepateikia savo apskaičiuoto koeficiento (ps = 0,4);
F - kanalizuoto baseino plotas (ha);
K - paviršinio nuotėkio koeficientas, įvertinantis sniego išvežimą. Jei sniegas išvežamas, K = 0,85, jei neišvežamas (K =1).
55. Už paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimą moka visi asmenys (išskyrus asmenis, išleidžiančius paviršines (lietaus) nuotekas nuo gyvenamųjų teritorijų), išleidžiantys paviršines (lietaus) nuotekas į paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą lietaus nuotekų tinklais ar atvirai (be tinklų) į kitą teritoriją, iš kurios patenka į paviršinių nuotekų sistemą.
56. Už paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymą atsiskaitoma Marijampolės savivaldybės tarybos patvirtinta kaina.
57. Abonentų, išleidžiančių teršalus su paviršinėmis (lietaus) nuotekomis, sąrašą ir teršalų išleidimo didžiausius leistinus normatyvus (DLT) ar laikinai leistinus normatyvus (LLT) operatorius privalo suderinti su Marijampolės RAAD (aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas).
58. Už išleidžiamas paviršines (lietaus) nuotekas abonentas atsiskaito kartą į mėnesį lygiomis dalimis nuo apskaičiuoto išleidžiamų paviršinių nuotekų metinio kiekio. Už išleidžiamus sąlyginai švarius vandenis galima atsiskaityti kiekvieną mėnesį pagal jų faktinį kiekį.
59. Abonento išleidžiamų paviršinių (lietaus) nuotekų užterštumo laboratorinę kontrolę pagal aplinkos apsaugos reikalavimus atlieka operatoriaus laboratorija. Operatorius gali pasirinktinai atlikti papildomus abonento paviršinių (lietaus) nuotekų tyrimus. Jeigu pagal tyrimų rezultatus nustatomas abonento sutartinių rodiklių viršijimas, operatorius abonentą apie tai informuoja per dvi dienas. Abonento pageidavimu ir jam sumokant, operatorius gali atlikti papildomas ar pakartotinas nuotekų analizes.
60. Atliekant kontrolinius lietaus nuotekų tyrimus:
- Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento laboratorijai analizių rezultatams nesutampant analizės paklaidos ribose, galioja Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento laboratorijos duomenys;
- operatoriaus laboratorijai analizių rezultatams nesutampant analizės paklaidos ribose, galioja operatoriaus laboratorijos duomenys.
61. Abonentai, atliekantys išleidžiamų lietaus nuotekų laboratorinę kontrolę, pasibaigus ataskaitiniam ketvirčiui operatoriui per 10 dienų pateikia nuotekų tyrimų duomenis.
62. Už paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimą ir papildomus mokesčius abonentas moka pagal operatoriaus pateiktą sąskaitą sutartyje numatytais nurodytais terminais. Nesumokėjus laiku, abonentas moka sutartyje numatyto dydžio delspinigius.
63. Jeigu abonentas neapmoka sąskaitos sutartyje numatytais terminais, operatorius, įspėjęs abonentą prieš tris dienas, gali nutraukti paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimą. Nuotekų priėmimas atnaujinamas abonentui pilnai apmokėjus sąskaitą ir paviršinių (lietaus) nuotekų tinklo atjungimo – prijungimo išlaidas.
IX. ATSAKOMYBĖ