LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NIŪRIASPALVIO AUKSAVABALIO (OSMODERMA BARNABITA) apsaugos planO PATVIRTINIMO
2017 m. gegužės 31 d. Nr. D1-468
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 „Dėl Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. D1-468
NIŪRIASPALVIO AUKSAVABALIO (OSMODERMA BARNABITA)
APSAUGOS PLANAS
I SKYRIUS
NIŪRIASPALVIO AUKSAVABALIO, jo populiacijos, buveinės
aprašymas
Niūriaspalvio auksavabalio apibūdinimas
1. Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita Motschulsky) priklauso vabzdžių (Insecta) klasei, vabalų (Coleoptera) būrio auksavabalių (Cetoniidae) šeimai. Niūriaspalvio auksavabalio kūno ilgis – 24–32 mm, kūnas masyvus, tamsiai rudas su švelniu žalsvu ar bronzišku atspalviu ir metalo blizgesiu. Priešnugarėlė siauresnė už antsparnius. Patinų priešnugarėlės viduryje yra ryškus išilginis įdubimas, iš abiejų pusių apribotas iškilusiais, volelio formos kraštais. Patelių priešnugarėlėje šis įdubimas labai lėkštas, jo kraštai neiškilūs. Antsparnių pečiai iškilūs, grublėti, galva ištįsusi, akių srityje su dviem ryškiais gumburėliais, antenos alkūniškos, sudarytos iš 10 narelių, buoželė trinarė.
Niūriaspalvio auksavabalio buveinės aprašymas
3. Niūriaspalvis auksavabalis gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, taip pat parkuose, skveruose, senuose pakelių lapuočiuose medžiuose, senuose dvarų parkuose, sodybose, jei ten auga senesni kaip 150 metų lapuočiai (ąžuolai, tuopos, liepos ir pan.) medžiai. Vabalai vystosi drevėse trūnijančioje, raudonojo puvinio paveiktoje senų drevėtų lapuočių medžių medienoje. Tai šilumamėgė vabalų rūšis, todėl šis vabalas dažniausiai randamas šviesiuose medynuose, kur nėra tankaus pomiškio, saulės gerai įšildomuose medžiuose, dažniausiai augančiuose pietinės ekspozicijos šlaituose. Niūriaspalvis auksavabalis taip pat gali gyventi ir pavieniuose medžiuose, augančiuose ganyklose, pievose, laukuose, miškų aikštelėse, pamiškėse. Optimaliausios sąlygos šiai rūšiai yra senuose, brandžiuose lapuočių medynuose, kur dominuoja ąžuolas, liepa, klevas ir didelė dalis medžių yra drevėti. Niūriaspalvis auksavabalis yra laikomas „skėtine“ rūšimi – tos buveinės, kuriose gyvena niūriaspalvis auksavabalis, yra tinkamos daugeliui saproksilitinių vabzdžių ir bestuburių rūšių. Konkurencija tarp kartu gyvenančių rūšių buveinėse netirta. Niūriaspalvio auksavabalio lervos vystosi tik stovinčiuose medžiuose, jiems išlūžus, išvirtus ar juos nupjovus dėl drėgmės ir temperatūros pokyčių buveinė greitai tampa nebetinkama šiam vabalui. Kiekvienas drevėtas medis, kuriame įsikuria niūriaspalvis auksavabalis, laikomas atskira mikrobuveine. Lietuvoje buveinių ištirtumo lygis nepakankamas, atliekami tik inventorizaciniai tyrimai, mikrobuveinės savybės, buveinių įtaka mikrobuveinėms netirtos. Tame pačiame medyje, kol nepasikeičia sąlygos, niūriaspalviai auksavabaliai gali gyventi apie 20 ir daugiau metų. Veisiasi ir gyvena tose pačiose buveinėse. Niūriaspalvis auksavabalis sutinkamas šiose Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse: 9180 griovų ir šlaitų miškuose, 9190 sausuosiuose ąžuolynuose, 91F0 paupių guobynuose, 9020* Plačialapių ir mišriuose miškuose.
Niūriaspalvio auksavabalio paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
4. Niūriaspalvio auksavabalio paplitimas Lietuvoje ištirtas nepakankamai, iki 2016 m. Lietuvoje daugiausia niūriaspalvio auksavabalio radaviečių buvo žinoma Vidurio ir Pietų Lietuvoje. Gausiausios gyvybingos populiacijos buvo rastos Ąžuolyno ir Vytauto parkuose (Kauno m.), Vidzgirio ąžuolyne (Alytaus r.) ir Neries regioniniame parke (Dūkštų ąžuolyne, Karmazinuose). Pavieniai vabalų aptikimo faktai buvo žinomi iš Alytaus, Anykščių, Biržų, Elektrėnų, Joniškio, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Molėtų, Pagėgių, Prienų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilniaus rajonų. Mažiausiai informacijos apie šio vabalo paplitimą yra iš vakarų ir šiaurės Lietuvos – nėra informacijos iš Birštono, Druskininkų, Ignalinos, Jurbarko, Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos, Marijampolės, Neringos sav., Pakruojo, Palangos, Pasvalio, Raseinių, Rietavo, Rokiškio, Šilutės, Šilalės, Šiaulių, Šalčininkų, Šakių, Skuodo, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilkaviškio, Visagino, Mažeikių, Telšių, Širvintų, Šalčininkų, Varėnos, Marijampolės, Raseinių, Tauragės, Šilalės r.
5. Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (toliau – SRIS) iki 2017 m. pradžios yra 355 niūriaspalvio auksavabalio stebėjimo įrašai iš 100 radaviečių, iš jų 46 įrašai apie radavietes, stebėtas iki 2003 metų. Daugiausia radaviečių yra Alytaus, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Vilniaus, Trakų rajonuose, duomenys iš šių rajonų yra patikimi, aptikti niūriaspalvio auksavablio veiklos pėdsakai, o pradėjus naudoti naują metodiką – gyvagaudes gaudykles su feromonu – gyvi vabalai. Tuo tarpu didžioji dalis duomenų apie radavietes kituose rajonuose paremti tik tinkama buveine ir aptiktais niūriaspalvio auksavabalio veiklos požymiais, todėl tokias radavietes reikėtų patikrinti naudojant gyvagaudes gaudykles.
1 pav. Niūriaspalvio auksavabalio radavietės Lietuvoje 2001–2017 m.
6. Daugiausia duomenų apie niūriaspalvį auksavabalį surinkta 2003–2004 metais vykdant kertinių miško buveinių inventorizaciją, 2013 metais – vykdant projektą „Baltijos ir Šiaurės šalių patirties pasikeitimas niūriaspalvio auksavabalio apsaugos srityje“, 2016–2017 m. – vykdant niūriaspalvio auksavabalio inventorizaciją Lietuvoje, siekiant surinkti daugiau duomenų apie rūšies paplitimą. Lietuvos niūriaspalvių auksavabalių populiacijos dydis nėra žinomas, rūšies gausumo tyrimai šalyje neatlikti, įvertinti populiacijos gausumą sudėtinga dėl savito vabalo gyvenimo ir elgsenos būdo. Lietuvoje buvo atliekami tik paplitimo tyrimai, kuriuos reikia tęsti toliau. Spėjama, kad viename seniai apgyvendintame medyje gali gyventi apie 20–50 niūriaspalvių auksavabalių individų, esančių skirtinguose vystymosi tarpsniuose.
7. Įvertinti niūriaspalvio auksavabalio populiacijos dydžio, paplitimo pokyčius per pastaruosius kelis dešimtmečius sudėtinga, nes duomenys apie šio vabalo paplitimą pastaraisiais dešimtmečiais yra tik kaupiami. Galima vertinti tik populiacijos pokyčius seniai žinomose radavietėse Verkių parke Vilniuje, Kauno Ąžuolyne ir Vytauto parke, Dūkštų ąžuolyne, Gringalių miške, Punios šile, Vidzgirio miške – manoma, kad šiose radavietėse gyvenantys niūriaspalviai auksavabaliai sudaro apie 30–40 proc. visos Lietuvos populiacijos. Lietuvoje teoriniais skaičiavimais gali gyventi 5000–7000 niūriaspalvių auksavabalių (lervų, lėliukių ir suaugėlių), o tinkamų gyventi medžių (mikrobuveinių) gali būti apie 300–800.
Niūriaspalvio auksavabalio paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje bei visame areale
8. Niūriaspalvis auksavabalis yra endeminė Europos rūšis, gyvenanti Vidurio ir Pietų Europoje (išskyrus Britų salas) nuo Pietų Skandinavijos šiaurėje iki Pirėnų, Apeninų ir Balkanų pietuose. Arealo centras yra Vidurio Europoje (Pietų Lenkija, Šiaurės Vokietija), čia rūšis randama gausiausiai. Lietuva yra šiaurrytinėje niūriaspalvio auksavabalio arealo dalyje. Niūriaspalvio auksavabalio Europos populiacijos dydis nėra žinomas.
Remiantis Europos Aplinkos apsaugos agentūros 2007–2012 metų valstybių narių ataskaitoje, parengtoje pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p.102) su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvos 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva), apibendrintais duomenimis, Lietuvos populiacija sudaro apie 13,6 proc. Europos borealinio regiono (Estijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Švedijos) populiacijos. Duomenys apie rūšies paplitimą daugelyje Europos šalių yra vertinami iš naujo, nes 2007 metais remiantis genetiniais tyrimais Osmoderma eremita padalyta į penkias rūšis, turinčias skirtingą paplitimą: šiaurės ir rytų Europoje iki rytų Vokietijos gyvena O. barnabita, O. eremita gyvena vakarų Europoje ir pietinėje Skandinavijoje, pietų Europoje gyvena likusios trys rūšys. Centrinėje Europoje aptinkamos O. eremita ir O barnabita. Lietuvoje aptikta tik O. barnabita rūšies vabalai.
Visame paplitimo areale niūriaspalvio auksavabalio buveinės yra stipriai fragmentuotos, nors paplitimo arealas yra didelis, tinkamų gyventi vietų skaičius yra ribotas, nes niūriaspalvio auksavabalio buveinės yra labai specifinės ir per lėtai atsinaujinančios. Manoma, kad per artimiausius 10 metų Europoje bus prarasta 20 proc. senų, apgyvendintų niūriaspalvio auksavabalio medžių. Visoje Europoje niūriaspalvio auksavabalio apsaugos statusas yra nepakankamai palankus (Alpių, kontinentiniame regionuose, Bulgarijoje, Čekijoje), nepalankus (Atlanto, borealiniame regionuose), o Viduržemio jūros regiono valstybėse – nežinomas. Rumunijoje niūriaspalvio auksavabalio populiacija mažėja. Norvegijoje niūriaspalvis auksavabalis buvo laikomas išnykusiu, bet 2008 metais aptiktas Oslo apylinkėse. Suomijoje yra tik viena patvirtinta šios rūšies populiacija, kurios gausumas mažėja. Švedijoje niūriaspalvis auksavabalis gyvena tik pietinėje šalies dalyje, nors šioje šalyje yra registruotas vienas didžiausių radaviečių skaičius Europoje, po 1990 metų tik pusėje jų aptinkami vabalai ar lervos. Vengrijoje visos žinomos niūriaspalvio auksavabalio populiacijos mažos ir izoliuotos, Ukrainoje šis vabalas retas, Čekijoje – plačiai paplitęs – žinoma 50–100 radaviečių. Latvijoje žinoma daugiau kaip 200 niūriaspalvio auksavabalio radaviečių, rūšis įrašyta į šalies saugomų rūšių sąrašą, kaip rūšis esanti arti grėsmingos būklės. Lenkijoje niūriaspalvis auksavabalis yra paplitęs visoje šalies teritorijoje, manoma, kad artimiausią dešimtmetį populiacija išliks stabili.
Niūriaspalvio auksavabalio biologija
9. Niūriaspalviai auksavabaliai yra visiškosios metamorfozės vabzdžiai ir turi keturis individualaus vystymosi tarpsnius: kiaušinio, lervos, lėliukės ir suaugėlio. Tinkamas gyventi ir veistis dreves randa niūriaspalvių auksavabalių patinai. Paprastai pasirenkamos drevės, kur yra bent 3 litrai trūnėsių. Tinkamos niūriaspalviui auksavabaliui drevės yra pažeistos raudonojo puvinio. Vabalai apsigyvena drevėse, esančiose 1–25 m aukštyje, jiems dažniausiai netinka apatinėje kamieno dalyje atsiveriančios drevės. Vasarą (nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio vidurio) patinai išskiria feromonus, kuriais vilioja pateles. Atskridusios patelės apvaisinamos ir drevėje padeda 20–80 kiaušinėlių. Kiaušinėliai vystosi 2–3 savaites. Išsiritimo sėkmingumas mažai tirtas, laboratorinėmis sąlygomis Prancūzijoje atliktų tyrimų metu lervos išsirito iš 70 proc. padėtų kiaušinių. Išsiritusi lerva būna vos 6 mm ilgio, tačiau visiškai išsivysčiusi siekia 60–80 mm ir sveria iki 12 g. Lerva minta raudonojo puvinio pažeista mediena. Dvejus metus lerva maitinasi, auga ir žiemoja drevėje, trečiaisiais savo vystymosi metais, rudenį, lerva iš savo išmatų ir trūnėsių suformuoja ovalinį kokoną, kuriame žiemoja. Pavasarį įvyksta metamorfozė, lerva virsta lėliuke, iš kurios tais pačiais metais išsirita suaugęs vabalas. Niūriaspalvio auksavabalio vystymasis trunka 3 metus, tačiau vėsesniais metais gali užtrukti ir 4 metus. Toje pačioje drevėje gali būti randamos įvairaus amžiaus lervos, suaugėliai ir kokonai, drevėse visada randama lervų išmatų. Viename medyje randami vabalai gali būti laikomi viena atskira populiacija, nes migracija tarp gretimų apgyventų ąžuolų yra labai nedidelė. Tokia populiacija viename medyje gali gyvuoti kelis dešimtmečius, kol drevė neatsiveria ir trūnėsiai neišbyra, arba kol gyvuoja medis. Negyvų, nudžiūvusių ar nupjautų/nugriuvusių medžių drevėse vabalai gyvena neilgai. Tose pačiose drevėse dažnai aptinkamos marmurinių auksavabalių (Liocola lugubris) lervos, kurias galima laikyti konkurentėmis. Suaugėliai aptinkami nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo mėnesio. Suaugusių individų gyvenimo trukmė – iki vieno mėnesio. Patelės vidutiniškai gyvena ilgiau. Suaugėliai aktyvūs sutemose ir naktį, išskrenda iš drevių tik šiltomis (kai aplinkos temperatūra yra apie +20–25°C) naktimis, liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Niūriaspalvio auksavabalio mityba, žiemojimas, migracija
10. Vabalų lervos minta raudonojo puvinio pažeista lapuočių medžių mediena. Suaugėliai minta medžių sultimis, labai retai – augalų nektaru. Mitybos konkurentų nėra, kita panašios biologijos rūšis – marmurinis auksavabalis, dažniausiai gyvena medžių papėdėse, tačiau sutinkamas ir kartu su niūriaspalviu auksavabaliu. Konkurencija tarp šių rūšių netirta. Suaugėliai kartais tampa paukščių (pvz., pelėdų) grobiu. Drevėse taip pat sutinkamas ąžuolinis spragšis (Elater ferrugineus), kurio lervos minta niūriaspalvio auksavabalio lervomis, bet šis vabalas labai retas, Lietuvoje rastas tik Kauno ąžuolyne.
11. Niūriaspalvio auksavabalio vabalai žiemoja tose pačiose drevėse, kuriose ir gyvena. Vabalai per savo gyvenimą žiemoja tris–keturis kartus: du–tris kartus lervos vystymosi tarpsnyje, vieną – lėliukės.
Niūriaspalvio auksavabalio tarptautinis ir nacionalinis teisinis statusas
13. Niūriaspalvis auksavabalis saugomas pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus.
Niūriaspalvis auksavabalis įtrauktas į IUCN sąrašą (priskirtas NT (angl. Near Threatened, liet. grėsmingos būklės) kategorijai). Rūšis įrašyta į Lenkijos Raudonąją knygą (VU (angl. Vulnerable, liet. pažeidžiami) kategorija), Vokietijos raudonuosius sąrašus (2 kategorija (dideliame pavojuje)), Švedijos raudonuosius sąrašus (NT kategorija), Norvegijos raudonuosius sąrašus (CR (angl. Critically Endangered, liet. kritiškai grėsmingos būklės) kategorija), Rusijos Raudonąją knygą (II kategorija – mažėjančio gausumo rūšis), Ukrainos Raudonąją knygą (II kategorija (pažeidžiami)), Rumunijoje ir Vengrijoje įrašytas į rūšių, kurių teritorijos yra saugomos, sąrašus.
Niūriaspalvis auksavabalis saugomas Europos ir Europos Sąjungos lygmeniu ir yra įrašytas į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (toliau – Berno konvencijos) II priedėlį – griežtai saugomos faunos rūšys, bei yra įtrauktas į Buveinių direktyvos II priedą „Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšys, kurių apsaugai reikia steigti specialias saugomas teritorijas“ ir IV priedą „Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšys, kurias būtina griežtai saugoti“.
14. Lietuvos teritorijoje niūriaspalvis auksavabalis saugomas nuo 1989 metų. Kaip nacionalinė ir Europos bendrijos svarbos rūšis, niūriaspalvis auksavabalis saugomas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu. Rūšis įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (priskiriama 2(V) retumo kategorijai), taip pat į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“. Vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai rūšis įrašyta į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašų patvirtinimo, apsaugos priemonių nustatymo ir duomenų kaupimo apie šias rūšis“. Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustatyti baziniai įkainiai už niūriaspalviui auksavabaliui padarytą žalą. Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, apibrėžti svarbiausi niūriaspalvio auksavabalio buveinių apsaugos ir tvarkymo principai.
II SKYRIUS
NIŪRIASPALVIO AUKSAVABALIO BUVEINIŲ, RADAVIEČIŲ IR POPULIACIJOS BŪKLĖS LIETUVOJE ĮVERTINIMAS
Niūriaspalvio auksavabalio buveinių, radaviečių apsaugos būklė
15. Vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai ir plečiant Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“ (toliau – „Natura 2000“ tinklas), niūriaspalvio auksavabalio apsaugai Lietuvoje įsteigta 17 buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST): Dūkštų ąžuolynas ir Dūkštos upės slėnis, Gringalių miškas, Kaukinės miškas, Kauno ąžuolynas, Kauno marios, Lapainios slėnis, Metelių regioninis parkas, Neries upės šlaitas ties Verkiais, Punios šilas, Romainių ąžuolynas, Rūdgirių pelkė, Saločio ežeras, Strėvininkų miškas, Vaiguvos miškas, Varnikų miškas, Vidzgirio miškas, Žaliosios kaimo apylinkės. Šios BAST apima 72 proc. šiuo metu žinomų patikrintų niūriaspalvio auksavabalio populiacijų. Niūriaspalvio auksavabalio radavietės – Kauno ąžuolynas (Kauno m.) ir Neries regioninis parkas (Vilniaus r.) yra įtrauktos į Svarbiausių griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. D1-76 „Dėl svarbiausių griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių sąrašo patvirtinimo“.
16. 2017 m. pradžioje niūriaspalvio auksavabalio apsaugos būklė Lietuvoje įvertinta kaip nepakankamai palanki (angl. unfavourable – inadequate, pagal Europos Komisijos nustatytą matricą Priedą C – Assessing conservation status of a species, General evaluation matrix). Apibendrinus niūriaspalvio auksavabalio valstybinio monitoringo duomenis, nepalanki buveinės būklė įvertinta 55 proc. BAST (Dūkštų ąžuolynas ir Dūkštos upės slėnis, Gringalių miškas (dalis teritorijos), Metelių regioninis parkas, Neries upės šlaitas ties Verkiais, Romainių ąžuolynas, Saločio ežeras, Strėvininkų miškas, Varnikų miškas, Vidzgirio miškas), nepakankamai palanki – 35 proc. BAST (Gringalių miškas (dalis teritorijos), Žaliosios kaimo apylinkės (dalis teritorijos), Kauno ąžuolynas, Lapainios slėnis, Vaiguvos miškas), o palanki – 10 proc. BAST (Punios šilas, Žaliosios kaimo apylinkės (dalis teritorijos)). BAST Rūdgirių pelkė įvertinta kaip netinkama niūriaspalviui auksavabaliui gyventi teritorija.
17. Visoms niūriaspalvio auksavabalio radavietėms būtinas ypatingas dėmesys. Šios rūšies radaviečių apsaugai svarbi kiekvieno seno medžio, kuriame įsikūrusi niūriaspalvio auksavabalio mikropopuliacija, apsauga ir priežiūra. Lietuvoje rūšies apsauga yra nepakankama, realūs buveinių apsaugos ir būklės gerinimo darbai tik pradedami ar planuojami vykdyti. Daugumoje radaviečių yra mažai tinkamų gyventi medžių, o potencialiai tinkamų medžių nepakanka arba buveinės sąlygos yra netinkamos: išvešėjusį pomiškį ir ąžuolus nepakankamai apšviečia saulė. Daugelyje radaviečių seni medžiai išvirsta ar yra nupjaunami (Kauno ąžuolynas, Kauno marios, Vytauto parkas, Verkių parkas, Gringalių miškas) dėl žmonių saugumo ir pan. Netekus niūriaspalvių auksavabalių apgyvendinto medžio (jam nulūžus, nukirtus ir pan.), netenkama dalies vabalo populiacijos ir mikrobuveinės, o išlikusiems vabalams galimybių įsikurti kitur yra mažai dėl tinkamų mikrobuveinių trūkumo ir natūraliai lėto naujų buveinių formavimosi. Net vienas apgyvendintas medis yra svarbi metapopuliacijos dalis, kurią sudaro ne mažiau 50 niūriaspalvių auksavabalių įvairiose vystymosi stadijose. Metapopuliacijos ilgalaikį gyvybingumą gali užtikrinti 2–5 apgyvendinti medžiai. Daugelio radaviečių būklę reikia palaikyti taikant buveinės priežiūros priemones – kuo ilgiau išsaugant senus drevėtus medžius, kuriuose yra įsikūrę niūriaspalviai auksavabaliai, retinant pomiškį ir jaunuolyną, siekiant sudaryti sąlygas susiformuoti naujoms tinkamoms gyventi šios rūšies vabalui buveinėms.
Viena iš niūriaspalvio auksavabalio apsaugos spragų yra ta, jog trūksta duomenų apie auksavabalio paplitimą Lietuvoje ir jo populiacijos bei buveinės būklę radavietėse, esančiose už BAST ribų. Sprendžiant šią spragą, reikia toliau tęsti rūšies inventorizacijos tyrimus, o daugelyje radaviečių reikėtų patikrinti rūšies aptikimo fakto tikrumą ir dabartinę radavietės būklę naudojant suaugėlių paiešką gyvagaudėmis gaudyklėmis.
Niūriaspalvio auksavabalio populiacijos būklė
18. Niūriaspalvio auksavabalio populiacijos būklė ir išsaugojimo perspektyva įvertinta atlikus buveinių būklės (tinkamų ir perspektyvių medžių skaičių, izoliaciją) ir apgyvendintų medžių (nustatytų pagal lervų veiklos pėdsakus ir vabalų liekanas) skaičiaus bei stebėtų gyvų vabalų vertinimą. Populiacijos būklė ir ilgalaikio išlikimo tendencijos esamose BAST yra nepakankamai palankios, o už BAST ribų – nežinomos. Gausiausios Lietuvos niūriaspalvių auksavabalių populiacijos ir svarbiausios radavietės yra Kauno ąžuolyne ir Vytauto parke, Neries regioniniame parke (Dūkštų ąžuolyne, Karmazinuose), Gringalių miške, Punios šile. Apibendrinta informacija apie pagrindines žinomas niūriaspalvio auksavabalio radavietės pateikiama 1 lentelėje.
Didžiausioje Lietuvoje Kauno ąžuolyno ir Vytauto parko populiacijoje, manoma, kad yra apgyvendinta 30–50 medžių, tad teoriniu vertinimu, populiacija gali siekti 1500–2000 individų įvairiuose vystymosi tarpsniuose, tačiau šiuose parkuose senų medžių būklė nėra gera, audrų metu medžiai išvirsta, išvirtę medžiai pašalinami, taip žūva lervos ir kokonai.
Verkių parke pastarąjį dešimtmetį niūriaspalviai auksavabaliai nebuvo sugauti, šiame parke dominuoja kita auksavabalio rūšis – marmurinis auksavabalis, nors prieš kelis dešimtmečius niūriaspalvis auksavabalis čia buvo sugaunamas. Buveinės būklė patenkinama, yra tinkamos būklės medžių rūšiai išgyventi, reikalingas didesnis buveinės prašviesinimas. Dūkštų ąžuolyne populiacijos būklė yra patenkinama, populiacija yra antra – trečia pagal dydį Lietuvoje, tačiau čia trūksta potencialiai tinkamų medžių – daugelis ąžuolų auga tankmėje. Šiame ąžuolyne atlikti išsamūs inventorizaciniai tyrimai – inventorizuoti apgyvendinti (13 medžių) ir potencialūs medžiai (41 medis). Gringalių miške pastarąjį dešimtmetį išvirto vienas iš niūriaspalvio auksavabalio apgyvendintų medžių, taip prarasta dalis populiacijos. Šioje teritorijoje atlikti gamtotvarkos darbai, siekiant pagerinti buveines būklę. Punios šile populiacija stabili, vertinant pagal veiklos pėdsakus buvo aptikti keli tinkami medžiai, tačiau 2015 metais atliekant tyrimus feromoninėmis gaudyklėmis auksavabalio suaugėliai aptikti skirtingose nutolusiose viena nuo kitos šilo vietose. Vidzgirio miške populiacijos dydžio pokyčiai neįvertinti, tačiau manoma, kad čia gyvena stabili populiacija nes apgyvendinti medžiai yra išlikę gyvybingi, buveinės būklė patenkinama, nes per daug vešlus pomiškis.
1 lentelė. Pagrindinės niūriaspalvio auksavabalio radavietės Lietuvoje
| Eil. nr. |
Radavietė |
Teritorija ir žemės nuosavybė |
Populiacijos būklė |
| 1. |
Kauno ąžuolynas |
Kauno miestas, BAST Kauno ąžuolynas (LTKAU0020), žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacijos būklė palanki, populiacija išliks stabili, jei bus išsaugotos buveinės |
| 2. |
Vytauto parkas |
Kauno miestas, žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacijos būklė palanki, populiacija išliks stabili, jei bus išsaugotos buveinės |
| 3. |
Romainių ąžuolynas |
Kauno miestas, Romainių ąžuolyno botaninis-zoologinis draustinis, BAST Romainių ąžuolynas (LTKAU0028), žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacijos būklė nepalanki, numatyti tvarkymo darbai, padidinat potencialiai tinkamų gyventi buveinių skaičių |
| 4. |
Kauno marios |
Kaišiadorių r., Kauno m., Kauno r., Kauno marių regioninis parkas, BAST Kauno marios (LTKAU0007), žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacijos būklė nepalanki, buveinėje numatyti tvarkymo darbai padės išlaikyti esamą populiaciją, inventorizavimo darbai suteiks daugiau informacijos apie populiacijos būklės pokyčius |
| 5. |
Lapainios slėnis |
Kaišiadorių r., Lapainios botaninis draustinis, BAST Lapainios slėnis (LTKAI0006), žemės nuosavybė – valstybinė, privati |
Populiacijos būklė palanki, teritorijoje nepakanka potencialių mikrobuveinių, esamų buveinių mažėja (seni medžiai nuvirsta, pašalinami iš teritorijos), populiacijos ilgalaikės perspektyvos nepalankios |
| 6. |
Metelių regioninis parkas |
Lazdijų r., Metelių regioninis parkas, BAST Metelių regioninis parkas (LTLAZ0010), žemės nuosavybė – valstybinė, privati |
Populiacijos būklė nepalanki, ateities perspektyvos –nepalankios |
| 7. |
Rūdgirių pelkė |
Prienų r., Rūdgirių telmologinis draustinis, BAST Rūdgirių pelkė (LTPRI0011), žemės nuosavybė – valstybinė (didžioji teritorijos dalis), privati |
Populiacijos būklė nepalanki – netinkama teritorija rūšiai gyventi, nėra vabalui gyventi tinkamų buveinių |
| 8. |
Strėvininkų miškas |
Kaišiadorių r., BAST Strėvininkų miškas (LTKAI0002), žemės nuosavybė – valstybinė, privati |
Populiacijos būklė nepalanki, trūksta tinkamų buveinių, esamos buveinės prarandamos (medžiai nulūžta, pašalinami iš teritorijos, ateityje populiacija mažės ir yra grėsmė išnykti |
| 9. |
Saločio ežeras |
Švenčionių r., Sirvėtos regioninis parkas, Saločio telmologinis draustinis, BAST Saločio ežeras (LTSVE0026), laisvos valstybinės žemės fondo žemė |
Populiacijos būklė nepalanki, trūksta buveinių, nėra potencialių tinkamų buveinių, ateities perspektyvos – populiacijos mažėjimas, yra grėsmė išnykti |
| 10. |
Dūkštų ąžuolynas ir Dūkštos upės slėnis |
Vilniaus r., |
Populiacijos būklė palanki, numatytos buveinės būklę gerinančios priemonės |
| 11. |
Gringalių miškas |
Panevėžio r., Krekenavos regioninis parkas, Gringalių botaninis zoologinis draustinis, BAST Gringalių miškas (LTPAN0004), žemės nuosavybė – valstybinė (didžioji teritorijos dalis), privati |
Populiacijos būklė palanki, numatyti ir vykdomi buveinės tvarkymo darbai, gerinantys buveines būklę |
| 12. |
Kaukinės miškas |
Kaišiadorių r., Kaukinės botaninis-zoologinis draustinis, BAST Kaukinės miškas (LTKAI0001), žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacijos būklė nepakankami palanki, perspektyvos – nepakankamai palankios |
| 13. |
Punios šilas |
Alytaus r., Nemuno kilpų regioninis parkas, Punios šilo botaninis-zoologinis draustinis, BAST Punios šilas (LTALY0004), žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacijos būklė palanki, yra visos prielaidos populiacijai išlikti stabiliai, nors aptiktas nedidelis skaičius apgyvendintų mikrobuveinių, naudojant pažangius tyrimo metodus aptikti suagėliai vabalai skirtingose BAST vietose |
| 14. |
Vaiguvos miškas |
Kaišiadorių r., BAST Vaiguvos miškas (LTKAI0004), žemės nuosavybė – valstybinė, privati |
Populiacijos būklė blogėjanti, mažėja mikrobuveinių skaičius (apgyvendinti medžiai nuvirsta, nupjaunami) |
| 15. |
Varnikų miškas |
Trakų r., Trakų istorinis nacionalinis parkas, Varnikų botaninis-zoologinis draustinis, BAST Varnikų miškas (LTTRA0019), žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacijos būklė nežinoma, buveinės sąlygos tinkamos, reikalingi papildomi tyrimai, teritorijoje stebėti tik veiklos požymiai, neaptikti gyvi vabalai |
| 16. |
Žaliosios kaimo apylinkės |
Trakų r., Aukštadvario regioninis parkas, Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinis, BAST Žaliosios kaimo apylinkės (LTTRA0024), radavietės patenka už BAST ribų, žemės nuosavybė – valstybinė, radavietės – privačios nuosavybės žemėje |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki, populiacija izoliuota, tačiau yra pakankamas potencialiai tinkamų mikrobuveinių skaičius, teritorijoje stebėti tik lervų veiklos pėdsakai, reikalingi tolesni stebėjimai, populiacijos perspektyvos nežinomos, radavietės yra už saugomos teritorijos ribų, BAST ribose niūriaspalvis auksavabalis neaptiktas |
| 17. |
Rodai |
Panevėžio r., Krekenavos regioninis parkas, Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinis, žemė yra laisvos valstybinės žemės fonde |
Populiacijos būklė nepalanki, izoliuota populiacija, mažai tinkamų gyventi mikrobuveinių |
| 18. |
Daudžgirių dvaro parkas |
Biržų r., Biržų regioninis parkas, žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacijos būklė nepakankamai palanki – populiacija stabili, bet izoliuota, šiuo metu apgyvendintas tik vienas medis, potencialiai tinkamos buveinės užtamsintos, trūksta tinkamų gyventi buveinių |
| 19. |
Žagarės dvaro parkas |
Joniškio r., Žagarė, Žagarės regioninis parkas, žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacijos būklė nežinoma, populiacijos būklei ir perspektyvoms vertinti reikalingi papildomi tyrimai |
| 20. |
Dubingių piliakalnis |
Molėtų r., Asvejos regioninis parkas, Dubingių urbanistinis draustinis, BAST Asvejos ežerynas (LTMOL0011), žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacijos būklė nepalanki, reikia numatyti tvarkymo darbus išsaugant tinkamas buveines |
| 21. |
Neries upės šlaitas ties Verkiais |
Verkių regioninis parkas, Verkių architektūrinis draustinis, BAST Neries upės šlaitas ties Verkiais (LTVIN0012), žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacijos būklė nežinoma, atlikti buveinės tvarkymo darbai, reikalingi tolimesni stebėjimai įvertinant jų poveikį populiacijai |
| 22. |
Vidzgirio miškas |
Alytaus r., Vidzgirio botaninis draustinis, BAST Vidzgirio miškas (LTALY0001), žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacijos būklė nepalanki, populiacijai išlikti stabiliai padės numatyti buveinės būklės gerinimo darbai |
| 23. |
Piliakalnio kaimo apylinkės |
Alytaus r., Sudvajų girinkija, kertinė miško buveinė, žemės nuosavybė – valstybinė |
2017 m. atlikus inventorizaciją, ekspertai buveinės ir populiacijos būklę įvertino kaip gerą, populiacijos gausumui ir jos ateities perspektyvoms vertinti reikalingi ilgalaikiai tyrimai teritorijoje |
| 24. |
Kelpiškių miškas |
Zarasų r., Antazavės girininkija, kertinė miško buveinė, Europos Bendrijos svarbos buveinė, nesaugoma teritorija, žemės nuosavybė – valstybinė |
2017 m. atlikus inventorizaciją, būklė ekspertų įvertinta kaip gera, populiacijos gausumui ir jos ateities perspektyvoms vertinti reikalingi ilgalaikiai tyrimai teritorijoje |
| 25. |
Kruonio apylinkės |
Kaišiadorių r., Barčiakų miškas ir apylinkės, nesaugoma teritorija, žemės nuosavybė – valstybinė, privati |
Populiacijos būklė nežinoma, reikalingi papildomi tyrimai. Seni medžiai audrų metu aplūžinėjo, nuvirto, buvo nukirsti, sumažėjo tinkamų gyventi buveinių, ar yra kitų tinkamų buveinių – nežinoma |
| 26. |
Kazimieravo parkas |
Vilniaus r. Kazimieravas, žemės nuosavybė – privati |
Populiacijos būklė nežinoma, buveinės būklė nepalanki, reikalingas buveinės tvarkymas |
| 27. |
Šakimas |
Molėtų r., Asvejos regioninis parkas, Žalktynės kraštovaizdžio draustinis, BAST Asvejos ežerynas (LTMOL0011), žemės nuosavybė – privati |
Populiacijos būklė nežinoma, buveinės būklė palanki |
| 28. |
Gojaus miškas |
Prienų r., Pakrovai, Gojaus miškas, žemės nuosavybė – valstybinė |
Populiacijos būklė palanki, buveinės būklė nepakankamai palanki, tankus pomiškis, užsodintas spygliuočių jaunuolynas, reikalingi tvarkymo darbai atveriant ąžuolus |
19. Buveinių atkūrimo ir gerinimo darbai pirmiausia turi būti vykdomi Vytauto parke, Kauno ąžuolyne, Dubingių piliakalnyje. Kauno ąžuolyno ir Vytauto parko niūriaspalvių auksavabalių populiacija yra pati svarbiausia ir gausiausia Lietuvoje, todėl svarbu palaikyti buveines tinkamos būklės ir išsaugoti kuo daugiau tinkamų mikrobuveinių arboristiškai jas sutvarkant. Šios teritorijos yra labai urbanizuotos, jose seni pavojų keliantys medžiai gali būti išpjauti, šias teritorijas tvarkant, todėl svarbu stabilizuoti senų drevėtų medžių būklę.
Niūriaspalviui auksavabaliui grėsmę keliantys veiksniai
20. Niūriaspalviui auksavabaliui grėsmes keliantys veiksniai, jų reikšmingumas niūriaspalvio auksavabalio būklei, jų reguliavimo ir poveikio sumažinimo galimybės pateikiamos 2 lentelėje.
2 lentelė. Niūriaspalviui auksavabaliui grėsmę keliantys veiksniai
| Grėsmę keliantis veiksnys |
Reikšmingumas |
Aprašymas |
| Buveinių sunaikinimas |
Kritinis |
Buveinės tiesiogiai sunaikinamos jas iškertant. Šios grėsmės poveikio sumažinimas susijęs su žinomų radaviečių apsaugos būklės kontrole, rūšies inventorizacijos duomenų kaupimu ir apsikeitimo tarp skirtingų institucijų, organizacijų bei informacijos atnaujinimo efektyvumu. |
| Žemėnaudos pokyčiai |
Didelis |
Nebešienaujamos, nebeganomos upių slėnių, senų parkų erdvės dėl natūralių procesų apauga tankiu pomiškiu, pakinta aplinkos savybės: apšviestumas, įšilimas. Šie procesai reguliuojami ir jų poveikis sumažinamas šienaujant, šalinant pomiškį. |
| Buveinių fragmentacija ir izoliacija |
Vidutinis/didelis |
Buveinių izoliacija apsunkina išlikusių tinkamų medžių kolonizaciją. Kai tinkamos niūriaspalviui auksavabaliui buveinės yra suskaldomos, sėsliai rūšiai sumažėja galimybių plisti ir išlaikyti gyvybingas populiacijas. Niūriaspalviui auksavabaliui optimalios sąlygos būtų, jei tinkamos buveinės (išsaugoti pavieniai seni lapuočiai medžiai ir jų grupės) būtų nutolusios viena nuo kitos 500–1000 metrų. |
| Apželdinimas mišku |
Vidutinis |
Užsodinant kirtimus mišku, gali būti pabloginamos potencialių ir esamų buveinių sąlygos, sumažintas buveinės tinkamumas. Pagrindinės niūriaspalvio auksavabalio radavietės yra saugomos teisės aktų nustatyta tvarka. Didžiausia grėsmė yra potencialioms buveinėms ir populiacijoms, apie kurias neturima žinių. Naujų rūšies radaviečių paieška ir paskelbimas SRIS sumažintų šio veiksnio poveikį. |
| Plynieji miškų kirtimai |
Vidutinis |
Jei vykdant plynuosius miško kirtimus neišsaugojami seni, brandūs lapuočiai, sunaikinamos esamos ir potencialios pribręstančios niūriaspalvio auksavabalio buveinės. Plynieji miško kirtimai, paliekant senus medžius, miško atkūrimo darbai gali būti vykdomi tik išlaikant 20 metrų spindulį aplink esamą ar potencialią niūriaspalvio auksavabalio buveinę. |
| Tarprūšinės sąveikos |
Nežinoma |
Niūriaspalvio auksavabalio populiacijas veikia natūralūs gausumą reguliuojantys veiksniai: ligos, parazitiniai vabzdžiai, plėšrūnai. Visi šie veiksniai lemia natūralų populiacijų gausumo svyravimą.
Izoliuotoms niūriaspalvio auksavabalio populiacijoms būdinga monomorfiška genetinė struktūra, tokios populiacijos ilgainiui tampa mažiau gyvybingos. Reikalingi tyrimai, parodantys šių sąveikų įtaką ir reikšmę populiacijos gausumui. |
| Vabalų rinkimas kolekcijoms |
Nežinomas |
Niūriaspalvio auksavabalio populiacijos Lietuvoje negausios, paplitimas ribotas, todėl vabalų rinkimas kolekcijoms gali turėti įtakos populiacijų gausumui ir gyvybingumui. Lietuvoje nežinomas šios problemos paplitimas ir neįvertintas poveikis. Saugomų vabalų rinkimas yra ribojamas teisės aktais, reikalinga geresnė kontrolė suaugėlių pasirodymo metu. |
| Inventorizacinių tyrimų trūkumas |
Vidutinis |
Nepakanka duomenų apie niūriaspalvio auksavabalio realų paplitimą Lietuvoje (nėra žinoma daugelio pavienių radaviečių būklė) ir duomenų apie radavietės patikimumą, nes daugelis radaviečių nustatytos remiantis aptiktais lervų ekskrementais, todėl neatmetama klaidingo šio požymio įvertinimo tikimybė, be to, rasti ekskrementai parodo, kad drevėje lervos gyveno, bet aptikimo metu buveinė jau gali būti apleista (drevei perpuvus ir atsivėrus apatinėje kamieno dalyje, drevė jau netinkama auksavabaliui vystytis, o ekskrementai, kurie ilgai nesuyra aplinkoje, per atvirą drevę pabyra į aplinką). Daugelyje radaviečių reikalingi papildomi tyrimai, įgalinantys įvertinti realų rūšies paplitimą, populiacijos būklę, dydį ir pokyčius. |
* Ekspertiniai grėsmių reikšmingumo vertinimo kriterijai:
Kritinis – populiacijos išnykimas per ateinančius 5 ar mažiau metų.
Didelis – populiacijos sumažėjimas daugiau nei 20 proc. per 10 metų. Ypač svarbus veiksnys.
Vidutinis – veiksnio svarba nurodoma literatūroje, nėra duomenų Lietuvoje, rodančių tiesioginį poveikį skaitlingumui, arba jis veikia populiacijas lokaliai ir nereguliariai.
Nežinomas – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas.
Niūriaspalvio auksavabalio inventorizacijos ir moksliniai tyrimai
21. Nūriaspalvio auksavabalio inventorizacijos ir tyrimai paskelbti moksliniuose ir informaciniuose leidiniuose, o duomenys apie paplitimą pateikti SRIS. SRIS pateikti 355 įrašai apie rūšies stebėjimo faktus Lietuvoje. Skelbtuose darbuose (daugiausia „New and rare for Lithuania insects species“, „Raudoni lapai“) konstatuojamas rūšies aptikimo faktas. Iki 2000 metų niūriaspalvio auksavabalio tyrimai buvo atsitiktiniai, buvo žinomi keli šio vabalo registracijos faktai Lietuvoje, niūriaspalvio auksavabalio inventorizacijos Lietuvoje, kai kurie jo biologijos tyrimai suaktyvėjo nuo 1999–2000 metų. Daugiausia duomenų apie niūriaspalvio auksavabalio paplitimą, buveines surinkta šių tyrimų metu:
– J. Auglio stebėjimai Krekenavos regioniniame parke, publikacijoje (Auglys J. 1996. Retos gyvūnų rūšys Krekenavos regioniniame parke. Raudoni lapai, 4: 10–12) pateikta informacija apie 1987 m. Krekenavos girininkijoje aptiktą niūriaspalvį auksavabalį, stebėtas gyvas vabalas. Tyrimų duomenys patikimi;
– P. Ivinskio, R. Ferencos, V. Pacevičiaus straipsnyje (Ivinskis P., Ferenca R., Pacevičius V. 1996. Kai kurie duomenys apie retus vabzdžius, saugomus Ekologijos instituto, T. Ivanausko zoologijos muziejaus ir privačiose kolekcijose. Raudoni lapai 4:21–25) pateikti duomenys apie retus ir saugomus vabzdžius saugomus kolekcijose: vienas niūriaspalvis auksavabalis pagautas 1974 m. Kauno r., Gervėnupyje (E.Gaidienė), kitas – 1980 m., Lazdijų r., Meteliuose. Pateikti rezultatai patikimi;
– V. Strazdienės publikacijoje (Strazdienė V. 1998. Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita Scop.) Ekologijos instituto kolekcijoje. Raudoni lapai, 6:13) pateikta informacija apie niūriaspalvio auksavabalio suaugėlio sugavimą Verkių parke 1977 metais. Stebėjimo rezultatai patikimi;
– S. Obelevičius saugomų gyvūnų Pakruojo r. atliktus stebėjimus pateikė straipsnyje (Obelevičius S. 2000. Į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų stebėjimai Pakruojo rajone. Raudoni lapai, 7: 25–26), pateikti duomenys apie Klovainių seniūnijos, Petrašiūnų dolomito karjero pakraštyje, sutrūnijusio ąžuolo drevėje aptiktą niūriaspalvio auksavabalio lervą. Tyrimų duomenys tikrintini, pateikta informacija apie naują niūriaspalvio auksavabalio radavietę;
– 2003 m. buvo vykdomi Neries regioninio parko entomologiniai tyrimai, jų metu Dūkštų ąžuolyne, Karmazinuose aptikti niūriaspalviai auksavabaliai ir jų veiklos pėdsakai, tyrimus atliko P.Ivinskis, R. Ferenca, J. Rimšaitė, tyrimų rezultatai patikimi, Neries regioninio parko direkcijai pateikta tyrimų ataskaita;
– 2001–2005 metais visuose Lietuvos miškuose buvo atliekama Kertinių miško buveinių inventorizacija. Tyrimus vykdė saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai, miškų urėdijų specialistai. Tyrimų duomenų patikimumas vidutinis, nes radavietės buvo identifikuojamos daugiausia vadovaujantis vizualiniu lervų veiklos požymių (ekskrementų) atpažinimu – niūriaspalvio auksavabalio ekskrementus lengva supainioti su marmurinio auksavabalio ekskrementais, aptikimo patikimumas didesnis, kai ekskrementuose būna randama vabalų antsparnių ar kitų kūno dalių fragmentų. Tyrimų duomenys suvesti į SRIS duomenų bazę, Kertinių miško buveinių duomenų bazę;
– A. Meržijevskis niūriaspalvio auksavabalio stebėjimus atliko Kruonio apylinkėse (Meržijevskis A. 2004. Nauji duomenys apie retas vabzdžių rūšis Lietuvoje. Raudoni lapai, 8: 16), publikacijoje pateikta informacija apie 1988 ir 1990 metais aptiktus niūriaspalvius auksavabalius. Tyrimų duomenys patikimi;
– R. Ferencos publikacijoje (Ferenca R. 2004. New and rare for Lithuania beetle (Coleoptera) species registered in 1978–2004. New and rare for Lithuania insect species, 16: 11-22), pateikti duomenys apie Dariaus Stončiaus 2003 m. Kazimieravoje ir Neries regioniniame parke aptiktus niūriaspalvius auksavabalius. Tyrimo duomenys patikimi;
– informacija apie 2001 metais Kaune aptiktą niūriaspalvį auksavabalį pateikta V. Inokaičio publikacijoje (Inokaitis V. 2004. Naujos ir retos Lietuvo entomofaunos vabalų (Coleoptera) rūšys, aptiktos 2000–2003 metais. New and rare for Lithuania insect species, 16: 07–10). Tyrimų duomenys patikimi;
– publikacijoje (Tamutis V., 2005. Beetles (Insecta, Coleoptera) the Red Data Book of Lithuania. In: Sklodovski J., Huruk S., Barševskis A., Tarasiuk S (Rds) Protection of Coleoptera in the Baltic Sea Region, 23–35) pateikti žinomi apibendrinti duomenys apie niūriaspalvį auksavabalį ir kitus vabalus, įrašytus į Lietuvos Raudonąją knygą;
– entomofaunos tyrimai Kaišiadorių ir Kauno rajonų draustiniuose buvo vykdomi 2007 metų birželio – rugsėjo mėnesiais, ypatingas dėmesys buvo skiriamas saugomoms vabzdžių rūšims. Niūriaspalvis auksavabalis aptiktas Lapainios draustinyje (aptikti 7 apgyvendinti medžiai), Strėvininkų miške (aptiktas vienas apgyvendintas medis ir viena sunaikinta buveinė), Vaiguvos miške (aptikta 14 apgyvendintų medžių), Kauno ąžuolyne (aptikta gausi ir gyvybinga populiacija), Kauno marių kraštovaizdžio draustinyje (aptiktas pavieniuose ąžuoluose). Tyrimai patikimi, aptiktos naujos niūriaspalvio auksavabalio radavietės ir patikrintos iš anksčiau žinomos radavietės (Vaivilaičius G. (sudarytojas). 2008. Vabzdžiai ir moliuskai Kauno ir Kaišiadorių rajonų saugomose teritorijose). Tyrimų duomenis patikimi;
– publikacijoje (Ivinskis P., Ferenca R., Rimšaitė J. 2007. Status and distribution of Osmoderma eremita and Cucujus cinnaberinus (Coleoptera) in Lithuania. 4th International conference „Research and conservation of biological diversity in Baltic regio,“ 25–26 April: 45) pateikti apibendrinantys duomenys apie niūriaspalvio auksavabalio ir purpurinio plokščiavabalio paplitimą Lietuvoje;
– 2008 metais atliktas valstybinis Europos Bendrijos svarbos rūšių monitoringas 11 BAST, 2011–2012 metais – 16 iš 18 BAST teritorijų, o 2014 metais – 18 BAST teritorijų. Stebėjimų metu buvo ieškoma niūriaspalvio auksavabalio apgyvendintų medžių, vertinama buveinės būklė teritorijoje, nuo 2014 stebėjimuose pradėtos naudoti gyvagaudes gaudyklės naudojant y-decalactoną. Tyrimus vykdė saugomų teritorijų direkcijų specialistai, stebėjimų duomenys patikimi, apibendrinta stebėjimo duomenų santrauka skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje;
– niūriaspalvio auksavabalio 2008 m. stebėjimo duomenys Roduose (Panevėžio r.), kur lervos ir vabalai aptikti senose tuopose, pateikti P. Ivinskio ir kt. publikacijoje (Ivinskis P., Meržijevskis A., Rimšaitė J. 2009. Data on new and rare for the Lithuanian fauna species of Coleoptera. New and rare for Lithuania insect species, 21: 45–63), tyrimo duomenys patikimi, radavietė buvo žinoma apie 10 metų, populiacija išliko gyvybinga;
– N. Noreika atliko vabalų tyrimus Ukmergės mieste ir Vaitkuškio kaime. 2005 m. Vaitkuškio kaime pagautas niūriaspalvis auksavabalis, tai nauja šio vabalo radavietė (Noreika N. 2009. New and rare species of Coleoptera found in Ukmergė district in 2004–2005. 2004-2005 m. New and rare for Lithuania insect species, 21: 68–70). Tyrimų duomenys patikimi;
– 2013–2014 metais atlikti niūriaspalvio auksavabalio genetiniai tyrimai Lietuvoje, kurie parodė, kad šalyje aptinkami O. barnabita rūšies vabalai, tyrimų duomenys nepublikuoti (R. Bernotienė, P. Ivinskis);
– 2014 metais Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su Šiaurės šalių specialistais, atliko niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita) inventorizaciją Lietuvoje (projektas įgyvendintas kartu su Lietuvos entomologų draugija) – Baltijos ir Šiaurės šalių patirties pasikeitimas niūriaspalvio auksavabalio apsaugos srityje. Projekto metu naudojant gyvagaudes gaudykles buvo tikrinamos niūriaspalvio auksavabalio buveinės 27 Lietuvos vietovėse. Projekto rezultatai pristatyti entomologų draugijos, Lietuvos gamtos fondo renginiuose, inventorizacijos rezultatų duomenys pateikti SRIS sistemoje, tyrimų duomenis patikimi;
– 2016–2017 m. Lietuvos gamtos fondas atlieka niūriaspalvio auksavabalio paiešką 54 vietovėse, 8 vietovėse rasti niūriaspalvio auksavabalio veiklos pėdsakai – lervų ekskrementai, Piliakalnio, Kelpiškių miške ir Dubingių piliakalnio apylinkėse populiacijos gyvybingos, kitos vietovės (26) bus tikrinamos tinkamu laiku panaudojus feromonines gaudykles su y-decalaktonu. 25 vietose veiklos pėdsakų nerasta.
22. Lietuvoje reikalingi tolimesni niūriaspalvio auksavabalio esamų radaviečių buveinės būklės stebėjimai, reikalingas radaviečių, kuriose žinomi vienkartiniai niūriaspalvio auksavabalio veiklos požymių aptikimo atvejai, pakartotiniai tyrimai, rūšies ekologinių poreikių tyrimai, tolesni paplitimo tyrimai visuose Lietuvos rajonuose, niūriaspalvio auksavabalio genetiniai tyrimai.
Niūriaspalvio auksavabalio apsaugos, tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas
23. Šiuo metu trim BAST, kuriose gyvena niūriaspalvis auksavabalis, yra parengti gamtotvarkos planai:
23.1. parengtas ir įgyvendintas Neries upės šlaito ties Verkiais gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-211 „Dėl Neries upės šlaito ties Verkiais gamtotvarkos plano patvirtinimo“. Šio gamtotvarkos plano tikslas – įgyvendinti priemones niūriaspalvio auksavabalio populiacijos palankios apsaugos būklės atstatymui ir palaikymui. Šiame plane numatoma formuoti medyną, tinkamą niūriaspalvio auksavabalio įsikūrimui ir gyvenimui, užtikrinti niūriaspalvio auksavabalio populiacijos ilgalaikį išlikimą ateityje, suformuoti palankią visuomenės nuomonę apie teritorijoje vykdomą gamtosauginę veiklą. Vykdant šį gamtotvarkos planą buvo praretintas pomiškis po ąžuolais, iškirsta dalis jaunų medžių, tačiau rekomenduojama retinimus tęsti ir toliau bei vykdyti suaugėlių paiešką feromoninėmis gaudyklėmis;
23.2. parengtas ir įgyvendinamas Viršužiglio apylinkių gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-145 „Dėl Viršužiglio apylinkių gamtotvarkos plano patvirtinimo“. Teritorija, kuriai parengtas šis gamtotvarkos planas, yra dalis didesnės vietovės, BAST Kauno marios. Šio gamtotvarkos plano tikslas yra atkurti ir palaikyti niūriaspalvio auksavabalio vietinės populiacijos palankią apsaugos būklę. Šiame gamtotvarkos plane numatyta surinkti duomenis apie esamas ir potencialias niūriaspalvio auksavabalio gyvenamąsias vietas, inventorizuoti niūriaspalviui auksavabaliui tinkamus veistis medžius ir pažymėti vietoves žemėlapyje (masteliu 1:10000 arba 1:5000), sudaryti palankias gyvavimo sąlygas niūriaspalvio auksavabalio populiacijai, įgyvendinant svarbiausių radaviečių tvarkymo darbus, iškertant pomiškį ir traką 10–15 metrų spinduliu aplinkui radavietę, sukurti ir atstatyti niūriaspalvio auksavabalio veisimosi vietas, pagaminant dirbtines mikrobuveines (po 4 vnt. per metus) iš rąstų;
23.3. parengtas ir įgyvendinamas Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upės slėnio gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. D1-184 „Dėl Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upės slėnio gamtotvarkos plano patvirtinimo“. Šio gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių (9020 Plačialapių ir mišrūs miškai – ne mažesniame kaip 170 ha plote, 9510 Šienaujamos mezofitų pievos – ne mažesniame kaip 1,8 ha plote, 9450 Aliuvinės pievos – ne mažesniame kaip 0,2 ha plote) ir niūriaspalvio auksavabalio, europinio plačiaausio ir kitų teritorijoje randamų šikšnosparnių rūšių, gencijoninio melsvio, didžiosios miegapelės populiacijų palankią apsaugos būklę. Įgyvendinant gamtotvarkos plano tikslą numatyta atkurti ir palaikyti gerą paprastojo ąžuolo medynų būklę plačialapių ir mišrių miškų buveinėje, sumažinti niūriaspalvio auksavabalio buveinių užtamsinimą žinomose vabalo radavietėse, inicijuoti vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus – Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštų upės slėnio duomenų tikslinimą. Numatytos priemonės tiesiogiai įtakos vieną svarbiausių neigiamų faktorių – per didelį potencialių buveinių užtamsinimą dėl suvešėjusio trako.
III SKYRIUS
NIŪRIASPALVIO AUKSAVABALIO APSAUGOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI PRIEMONĖS IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
25. Niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) apsaugos plano (toliau – Apsaugos planas) tikslas – išsaugoti ir palaikyti palankią niūriaspalvio auksavabalio apsaugos būklę.
Palankios apsaugos būklės rodikliai:
ne mažiau kaip 20 radaviečių, tolygiai pasiskirsčiusių visoje Lietuvos sausumos teritorijoje (išskyrus Kuršių neriją), kuriose aptinkamos gyvybingos ir perspektyvios niūriaspalvio auksavabalio populiacijos.
Radavietės, kuriose pagal lervų gyvybinės veiklos pėdsakus ir vabalų liekanas nustatyta ne mažiau kaip du apgyvendinti niūriaspalvio auksavabalio medžiai, o 100 m spinduliu nuo apgyvendinto medžio yra bent du drevėti, brandūs lapuočiai (išskyrus beržus), laikomos gyvybingomis. Gyvybingomis radavietėmis galima laikyti ir radaviečių kompleksus, kuriuos sudaro pavieniai apgyvendinti medžiai „milžinai“, tarp kurių atstumas yra ne didesnis kaip 1 km ar pavienis apgyvendintas medis yra nutolęs ne daugiau kaip 1–2 km nuo kitos gyvybingos buveinės. Esant panašioms buveinės sąlygoms, prioritetinėmis buveinėmis laikomos tos, kuriose per pastaruosius penkerius metus buvo stebėti gyvi niūriaspalvio auksavabalio vabalai.
Optimalios buveinės sąlygos ilgalaikiam niūriaspalvio auksavabalio išgyvenimui yra: ne mažiau kaip 3 brandūs ir seni drevėti medžiai, nutolę vienas nuo kito per 10–100 metrų, 20 m spinduliu aplink apgyvendintus medžius nėra pomiškio, geras buveinės apšviestumas, ne didesnio kaip 0,5 skalsumo įvairiaamžis ąžuolų, liepų, tuopų ir kt. lapuočių medynas.
27. Apsaugos plano uždavinių įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto, privačių ir/ ar kitų lėšų.
3 lentelė. Apsaugos plano uždaviniai ir priemonės
| Uždaviniai |
Priemonės |
| 1. Suplanuoti ir įteisinti tvarkymo priemones niūraspalviui auksavabaliui |
parengti apsaugos veiksmų ir/ ar gamtotvarkos planus ir/ ar vidinės miškotvarkos planus niūriaspalvio auksavabalio radavietėms;
|
| 2. Įgyvendinti suplanuotas ir įteisintas tvarkymo priemones |
2.1. inicijuoti teisės aktų pakeitimus, numatant ąžuolų išsaugojimą aplink žinomas radavietes; 2.2. nuolat įgyvendinti suplanuotas ir patvirtintas priemones ne mažiau kaip 20 vietovių; |
| 3. Nustatyti niūriaspalvio auksavabalio paplitimą ir buveinių būklę Lietuvoje |
3.1. atlikti ilgalaikius tyrimus žinomose niūriaspalvio auksavabalio radavietėse, įvertinant buveinių pokyčius; 3.2. atlikti niūriaspalvio auksavabalio biologinius, ekologinius bei genetinius tyrimus; |
| 4. Informuoti visuomenę apie niūriaspalvį auksavabalį ir jo poreikius |
parengti ir išplatinti visuomenei informacinę, pažintinę medžiagą apie niūriaspalvį auksavabalį, jo biologiją, buveines, apsaugos poreikius. |
________________________