Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1740
2018 m. liepos 4 d. Nr. 653
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. SV-S-724 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1740 (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau nurodytos priežasties.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies
16 punkte siūloma įtvirtinti išimtį, pagal kurią draudimo išmokos, skiriant piniginę socialinę paramą, būtų neįskaitomos į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma.
Valstybės teikiamos socialinės paramos paskirtis – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Įstatymo paskirties – teikti piniginę socialinę paramą tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, ir prieštarautų Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam socialinio teisingumo ir veiksmingumo principui, pagal kurį „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia <...> bei racionaliai naudojant turimus išteklius,“ nes draudimo išmoka laikytina asmens gautomis pajamomis, kurias asmuo gali skirti savo poreikiams užtikrinti (išlaidoms maistui, aprangai, būsto išlaikymo išlaidoms iš dalies padengti ir pan.). Atsižvelgiant į tai, nėra priežasčių, pagrindžiančių draudimo išmokos, kaip išimties, išskyrimą iš bendros pajamų vertinimo taisyklės, nes piniginė socialinė parama vienodomis sąlygomis teikiama visiems nepasiturintiems gyventojams, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių pajamos yra gautos.