ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO IR FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO MOKYKLŲ IR KITŲ NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TEIKĖJŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IR IŠORINIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. rugsėjo 8 d. Nr. T-298
Šiauliai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio
4 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnio 6 punktu, Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-342 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodikos patvirtinimo“, Šiaulių rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
Patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų ir kitų neformaliojo vaikų švietimo teikėjų veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).
Šis sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Šiaulių rajono savivaldybės tarybos
2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu
Nr. T-298
ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO IR FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO MOKYKLŲ IR KITŲ NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TEIKĖJŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IR
IŠORINIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaulių rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų ir kitų neformaliojo vaikų švietimo teikėjų veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato neformaliojo vaikų švietimo mokyklų, formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų, kitų neformaliojo vaikų švietimo teikėjų (įstaigų, įmonių, laisvųjų mokytojų, organizacijų, taip pat valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų ar jų padalinių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, kurių neformalusis vaikų švietimas nėra pagrindinė veikla) (toliau – NVŠ teikėjai), neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) ir formalųjį vaikų švietimą papildančio ugdymo (toliau – FŠPU) stebėseną, NVŠ teikėjų veiklos įsivertinimą ir išorinį vertinimą, NVŠ teikėjų išorinio vertinimo organizavimą ir vykdymą.
2. Aprašo paskirtis – padėti NVŠ teikėjams, savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms (dalyvių susirinkimams) užtikrinti NVŠ ir FŠPU programų kokybę, kurti ir plėtoti NVŠ ir FŠPU programų kokybės kultūrą, didinant jų įvairovę ir dalyvaujančių vaikų skaičių.
3. Aprašu vadovaujasi NVŠ teikėjai, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius (toliau – Švietimo ir sporto skyrius), išorinio vertinimo grupė.
4. NVŠ teikėjų veiklos kokybės vertinimo sistemą sudaro NVŠ ir FŠPU stebėsena, veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas bei tyrimai.
5. Apraše vartojama sąvoka – NVŠ išorės vertintojas – asmuo, nustatyta tvarka įgijęs NVŠ kokybės vertinimo kompetencijų NVŠ vertintojų mokymuose ir vykdantis išorinį vertinimą.
6. Kitos tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO IR FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO STEBĖSENA
8. NVŠ ir FŠPU stebėsenos tikslas – nustatyti NVŠ ir FŠPU būklę, analizuoti, prognozuoti kaitą bei vertinti vykdomų priemonių įtaką NVŠ ir FŠPU tikslams ir strateginiams tikslams pasiekti, taip pat planuoti galimas intervencijas NVŠ ir FŠPU kokybei gerinti.
9. NVŠ teikėjai iki kiekvienų metų spalio 1 d. ir iki kovo 1 d. į Mokinių registrą, Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registrą, Švietimo valdymo informacinę sistemą suveda atitinkamus NVŠ teikėjo duomenis pagal Aprašo 1 priedą.
10. NVŠ ir FŠPU stebėsena vykdoma nacionaliniu ir savivaldybės lygmenimis, vadovaujantis Aprašo 1 priedu. NVŠ ir FŠPU rodikliai vertinami kiekvienų metų spalio 1 d. ir kovo 1 d. duomenimis. Duomenys kaupiami švietimo valdymo informacinėje sistemoje (toliau – ŠVIS) ir yra prieinami viešai. Vadovaujantis šias duomenimis, analizuojama, kaip įgyvendinami strateginiai tikslai, Lietuvos Respublikos programos rodikliai, planuojamos būtinos intervencijos.
III SKYRIUS
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TEIKĖJŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMAS IR IŠORINIS VERTINIMAS
11. NVŠ teikėjų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas vykdomas šiose srityse: ugdymo pasiekimai ir pažanga, ugdymo organizavimas, ugdymo aplinka, lyderystė ir vadyba. Jos vertinamos pagal Aprašo 2 priede pateiktą NVŠ teikėjų veiklos kokybės rodiklių įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatų formą.
13. Išorinis NVŠ teikėjų vertinimas vykdomas po įsivertinimo pagal Aprašo 2 priedą ir ne rečiau kaip kas 5-eri metai.
IV SKYRIUS
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TEIKĖJŲ IŠORINIO VERTINIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS
16. NVŠ teikėjų išoriniam vertinimui atlikti Švietimo ir sporto skyrius:
16.6. organizuoja pakartotinį išorinį vertinimą po vienerių metų, jeigu išorinio vertinimo metu bent viena veiklos sritis įvertinta žemu lygiu. Vertinant pakartotinai, gali būti atliekamas vienos ar kelių sričių išorinis vertinimas ar vertinama pagal tikslingai pasirinktus rodiklius;
17. NVŠ teikėjų išoriniam vertinimui atlikti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius (toliau – Administracijos direktorius):
17.1. NVŠ teikėjams vertinti iš savivaldybės specialistų, NVŠ konsultantų, švietimo įstaigų atstovų sudaro 3–5 narių išorinio vertinimo grupę (toliau – Vertinimo grupė), kurioje mažiausiai vienas narys (grupės vadovas) yra išorės vertintojas, įgijęs NVŠ kokybės vertinimo kompetenciją NVŠ vertintojų mokymuose;
17.2 nustato Vertinimo grupės darbo dienų skaičių, laiką (dienomis; viena diena – 8 val.), skirtą Vertinimo grupės vadovui pasirengti vertinimui, taip pat jo laiką (dienomis) kontaktams iki ir po išorinio vertinimo;
18. Išoriniame vertinime dalyvaujantis NVŠ teikėjas:
18.3. ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki išorinio vertinimo pradžios išorinio vertinimo koordinatoriui elektroniniu paštu išsiunčia parengtą įsivertinimo medžiagą;
19. Išorinio vertinimo koordinatorius:
19.1. ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki išorinio vertinimo pradžios vertinimo grupės nariams elektroniniu paštu išsiunčia vertinamo NVŠ teikėjo parengtą įsivertinimo medžiagą;
20. Vykdydami išorinį vertinimą, Vertinimo grupės nariai vadovaujasi Aprašo 3 priede nustatytais Neformaliojo vaikų švietimo veiklos kokybės išorės vertinimo etikos principais.
21. Išorinį NVŠ teikėjų vertinimą vykdo išorės Vertinimo grupė:
21.1. Vertinimo grupės vadovas:
21.1.2. kasdien supažindina NVŠ teikėjus su išorės Vertinimo grupės įžvalgomis, aptaria tolesnę vertinimo eigą;
21.1.3. paskutinę vertinimo dieną NVŠ teikėjui ir vertinamo NVŠ teikėjo bendruomenei pristato išorės Vertinimo grupės pirmines išvadas – ne mažiau kaip 5 NVŠ teikėjo stipriųjų veiklos aspektų ir ne daugiau kaip 3 tobulintinus veiklos aspektus;
21.1.4. per 10 darbo dienų nuo paskutinės išorės vertinimo dienos pagal Aprašo 2 priedą pateikia NVŠ teikėjo išorinio vertinimo rezultatus ir pagal Aprašo 4 priedą parengia galutinę išorinio vertinimo išvadą, kurią pateikia Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir NVŠ teikėjui;
21.2. išorinio Vertinimo grupės nariai:
21.2.1. analizuoja išorinio vertinimo koordinatoriaus pateiktus įsivertinimo dokumentus, kitą su vertinimu susijusią informaciją;
21.2.3. vertinimo metu veda pokalbius su vaikais, tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, vadovais, renka duomenis pagal neformaliojo švietimo mokyklų veiklos rodiklius;
21.2.7. stebi ugdymo procesą, stebėjimo metu surinktus duomenis fiksuoja protokole, nurodydami stebėjimo laiką ir rezultatus (išvadas);
21.2.8. kasdien Vertintojų grupės susitikimuose pristato savo pastebėjimus ir įžvalgas apie stebėtų veiklos sričių stipriuosius ir tobulintinus aspektus, juos apibendrina;
21.2.9. baigiantis vertinimui susitaria dėl vertinimo išvadų – ne mažiau kaip 5 mokyklos veiklos stipriųjų ir ne daugiau kaip 3 tobulintinų veiklos aspektų;
22. NVŠ teikėjas, gavęs išorinio vertinimo rezultatus ir kokybės vertinimo išvadą:
22.3. parengia veiklos tobulinimo planą ir įgyvendinimo priemones ir pateikia Šiaulių rajono savivaldybės administracijai;
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. NVŠ teikėjas, kurio savininkė (viena iš dalininkų) nėra valstybė ar savivaldybė, į NVŠ teikėjų išorinio vertinimo planą gali būti įtraukiamas Švietimo ir sporto skyriaus siūlymu arba savininko prašymu.
25. Švietimo ir sporto skyrius turi teisę inicijuoti išorinio vertinimo NVŠ teikėjų sąrašo pakeitimą.
26. Išorinis vertinimas gali būti atšauktas arba pakeista jo data atsiradus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.
Šiaulių rajono savivaldybės neformaliojo
vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio
ugdymo mokyklų ir kitų neformaliojo vaikų
švietimo teikėjų veiklos įsivertinimo ir išorinio
vertinimo tvarkos aprašo
1 priedas
Savivaldybių neformaliojo vaikų švietimo rodikliai
Eil. Nr. |
Neformaliojo vaikų švietimo rodiklio pavadinimas |
NVŠ rodiklio paskirtis |
Rodiklio skaičiavimo aprašymas |
Rodiklio duomenų šaltinis |
1. |
Tikslinėmis valstybės neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) lėšomis pasinaudojančių mokinių procentas |
Prieinamumo |
Mokinių, gaunančių NVŠ tikslines valstybės lėšas, procentas nuo bendro savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus |
Mokinių registras (toliau – MR) |
2. |
Savivaldybės lėšomis finansuojamose NVŠ programose dalyvaujančių mokinių procentas |
Prieinamumo |
Mokinių, dalyvaujančių NVŠ programose, finansuojamose savivaldybės lėšomis, procentas nuo bendro visų savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus |
MR |
3. |
Bendrojo ugdymo mokyklų vykdomas NVŠ programas lankančių mokinių procentas |
Prieinamumo |
Mokinių, lankančių bendrojo ugdymo mokyklų vykdomas NVŠ programas, procentas nuo bendro visų savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus |
MR |
4. |
Formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau – FŠPU) programose dalyvaujančių mokinių procentas |
Prieinamumo |
Mokinių, dalyvaujančių FŠPU programose, procentas nuo bendro visų savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus |
MR |
5. |
FŠPU programą baigusių mokinių procentas |
Kokybės |
Visą FŠPU programą baigusių mokinių procentas nuo bendro mokinių, besimokančių pagal FŠPU programas, savivaldybėje skaičiaus |
MR |
6. |
NVŠ ir FŠPU programose dalyvaujančių mokinių procentas pagal klases: 1–4, 5–8, 9–12. |
Prieinamumo |
NVŠ ir FŠPU programose dalyvaujančių 1–4, 5–8, 9–12 klasių mokinių procentas nuo visų NVŠ ir FŠPU programas savivaldybėje lankančių mokinių skaičiaus |
MR |
7. |
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ir dalyvaujančių NVŠ ir FŠPU programose, procentas |
Prieinamumo |
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ir dalyvaujančių NVŠ ir FŠPU programose, procentas nuo bendro savivaldybėje besimokančių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičiaus |
MR |
8. |
Savivaldybės NVŠ ir FŠPU lėšos ugdymo reikmėms, tenkančios vienam savivaldybės mokiniui |
Prieinamumo |
Visos savivaldybės NVŠ ir FŠPU skiriamų lėšų ir mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, santykis |
MR, Savivaldybių apklausa |
9. |
Mokinių, dalyvavusių vasaros stovyklose, procentas |
Prieinamumo |
Mokinių, dalyvavusių vasaros stovyklose, procentas nuo visų savivaldybėje besimokančių mokinių skaičiaus |
Savivaldybių apklausa |
10. |
Mokinių, dalyvaujančių NVŠ ir FŠPU programose, išskyrus muzikos ir sporto krypties programas, procentas |
Įvairovės |
Mokinių, dalyvaujančių kitų krypčių, nei muzikos ir sporto NVŠ ir FŠPU programose, procentas nuo visų krypčių NVŠ ir FŠPU programas savivaldybėje lankančių mokinių skaičiaus |
MR |
11. |
Bendras NVŠ ir FŠPU programų krypčių skaičius savivaldybės įsteigtose NVŠ mokyklose |
Įvairovės |
Skaičiuojamas NVŠ ir FŠPU programų krypčių skaičius NVŠ mokyklose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybė |
Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registras (toliau – KTPRR) |
12. |
NVŠ ir FŠPU programų, vykdomų bet kurio švietimo teikėjo savivaldybėje, krypčių skaičius |
Įvairovės |
Skaičiuojamas bendras NVŠ ir FŠPU programų krypčių skaičius savivaldybėje |
KTPRR |
13. |
Savivaldybių, kuriose vertinama NVŠ kokybė, skaičius |
Kokybės |
Rodiklio reikšmė 1, jei savivaldybėje veikia NVŠ kokybės užtikrinimo mechanizmai |
Švietimo valdymo informacinė sistema |
______________________
Šiaulių rajono savivaldybės neformaliojo
vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio
ugdymo mokyklų ir kitų neformaliojo vaikų
švietimo teikėjų veiklos įsivertinimo ir išorinio
vertinimo tvarkos aprašo
2 priedas
(Neformaliojo vaikų švietimo kokybės rodiklių įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatų pildymo forma)
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KOKYBĖS RODIKLIŲ ĮSIVERTINIMO IR IŠORINIO VERTINIMO REZULTATAI
RODIKLIS
|
RODIKLIO ASPEKTAI |
RODIKLIO ĮSIVERTINIMO / VERTINIMO PAGRINDIMAS |
|
I. UGDYMO PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS SRITIS |
|||
1. Ugdymosi tikslai, pasiekimai ir jų vertinimas*
|
1.1. Ugdomos vaikų bendrosios ir dalykinės (profesinės) kompetencijos. 1.2. Vaikai ir tėvai žino planuojamus ugdymo tikslus. 1.3. Teikėjas naudoja individualios vaiko pažangos, pasiekimų atpažinimo ir pažangos vertinimo sistemą. 1.4. Vaikui, baigusiam neformaliojo vaikų švietimo programą, išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodomos jo įgytos kompetencijos. |
(Įsivertinimo pagrindimas) Lygių paaiškinimai: aukštas – geras, puikus, pasižymintis dideliu kiekiu, intensyvus; vidutiniškas – turintis tam tikrų ypatybių nei daug, nei mažai; žemas – prastas, menkas, nedidelio kiekio, nepasiekiantis įprasto lygio. |
|
(Vertinimo pagrindimas) |
|||
2. Asmenybės augimas, siejant ugdymą su gyvenimu * |
2.1. Vaikas geba išsikelti asmeninius tikslus, įgyja naujų gebėjimų bei vertybinių nuostatų. 2.2. Ugdymo procesas planuojamas taip, kad vaikas galėtų pasidžiaugti savo pasiekimais, gebėtų įveikti nesėkmes. |
|
|
|
|||
3. Grįžtamasis ryšys * |
3.1. Teikėjas reguliariai planuoja ir vykdo refleksijas su vaiku apie ugdymo(si) eigą, pasiekimus bei pažangą. 3.2. Teikėjas reguliariai aptaria vaiko ugdymo(si) eigą, pasiekimus bei pažangą su tėvais (globėjais / rūpintojais). |
|
|
|
|||
II. UGDYMO ORGANIZAVIMO SRITIS |
|||
4. Mokytojo kvalifikacija ir nuolatinis tobulėjimas * |
1. 4.1. Mokytojų kvalifikacija atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. 4.2. Mokytojai tikslingai tobulina bendrąsias ir specialiąsias (dalykines ir didaktines) kompetencijas. |
|
|
|
|||
5. Veiklų prieinamumas
|
5.1. Nuolat vertinamas ugdymo paslaugų poreikis, koreguojama paslaugų pasiūla, užtikrinamas jų teritorinis prieinamumas. 5.2. Sudarytos ugdymo galimybės vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, socialinę atskirtį patiriantiems ar rizikos grupės vaikams. 5.3. Taikoma aiški ir lanksti paslaugų kainodara. 5.4. Reguliariai atnaujinama ir pateikiama išsami informacija apie teikiamas švietimo paslaugas. |
|
|
|
|||
6. Ugdymo programa ir ugdymo planas* |
6.1. Ugdymo programa / planas yra nuosekli /-us ir logiška / -as, parengta / -as vadovaujantis teisės aktais. 6.2. Ugdymo programos / planai atnaujinamos / -i ar koreguojamos / -i atsižvelgiant į kintančius poreikius. 6.3. Ugdymo programoje / plane numatytose veiklose vyrauja aktyvūs (įtraukiantys) ugdymo metodai. |
|
|
|
|||
7. Personalo vadyba |
7.1. Mokytojų kaita vykdoma tiek, kiek būtina užtikrinti ugdymo poreikius. 7.2. Aiški tvarka ir procedūros dėl mokytojų pavadavimo, darbuotojų paieškos ir įdarbinimo. 7.3. Veikia darbuotojų motyvavimo ir kvalifikacijos tobulinimo skatinimo sistema, sudaromos sąlygos nuolatiniam mokytojų bendrųjų kompetencijų ugdymui. 7.4. Veikia mechanizmai, užtikrinantys personalo patirties perdavimą ir potencialo panaudojimą. 7.5. Įstaigoje darbuotojai jaučiasi gerai, mikroklimatas teigiamas. |
|
|
|
|||
8. Bendradarbiavimas ir bendravimas |
8.1. NVŠ teikėjai įtraukia bendruomenę, ypač tėvus (globėjus, rūpintojus), į veiklų planavimą. 8.2. NVŠ teikėjas yra atviras bendradarbiavimui su kitais partneriais. 8.3. Kartu su bendruomenės nariais nustatomas ugdymo priemonių, edukacinių aplinkų kūrimo poreikis. 8.4. Bendruomenė turi galimybę vertinti ugdymo paslaugų kokybę ir teikti pasiūlymus jai užtikrinti. |
|
|
|
|||
9. Ugdymo individualizavimas * |
9.1. Mokytojas skatina ugdytinius išsikelti asmeninius tikslus ir atpažinti pažangą jų siekiant. 9.2. NVŠ teikėjas turi, vykdo, pritaiko programas, pritaikytas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. 9.3. Ugdymo procesas yra individualizuotas ir lankstus, esant tam tikroms situacijoms gali vykti ne pagal išankstinį planą, tačiau veiklos dera su planuotu turiniu. |
|
|
|
|||
III. UGDYMO(SI) APLINKOS SRITIS |
|||
10. Fizinė ugdymo(si) aplinka ir priemonės * |
10.1. Ugdymo erdvės yra saugios. 10.2. NVŠ teikėjas turi ugdymo programų specifikai pritaikytas aplinkas. Jei patalpose vykdomos kelios programos, erdvės lengvai pritaikomos pagal programos specifiką. 10.3. Ugdymui organizuoti turima reikalinga įranga ir priemonės, kurios atitinka programos turinį ir ugdytinių amžių. 10.4. Patalpos pritaikytos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. 10.5. Įrengtos poilsio ir bendravimo zonos. 10.6. Vaikai patys dalyvauja kuriant ugdymo aplinką. |
|
|
|
|||
11. Psichologinė aplinka * |
11.1. Kuriama ir palaikoma vaiko emocinį ir intelektualinį ugdymą skatinanti aplinka. 11.2. Vaikų, mokytojų ir vadovų tarpusavio santykiai grindžiami pagarba ir pasitikėjimu. 11.3. Vaikas turi galimybę rodyti iniciatyvą, jaučiasi saugus ir pasitikintis savimi bei kitais, gali išreikšti savo nuomonę. |
|
|
|
|||
IV. LYDERYSTĖS IR VADYBOS SRITIS |
|||
12. Vizija, misija, tikslai |
12.1. Teikėjo misija, vizija, filosofija ir tikslai atliepia nacionalinius ir savivaldybės strateginius dokumentus bei teisės aktus, reglamentuojančius NVŠ nuostatas. 12.2. Darbuotojai žino veiklos tikslus, pripažįsta ir prisiima atsakomybę už jų įgyvendinimą. |
|
|
|
|||
13. Duomenimis grįstas sprendimų priėmimas |
13.1. Tyrimų, anketų, į(si)vertinimo ir kt. duomenys naudojami veikloje, remiantis jais tobulinamos ir kuriamos naujos ugdymo programos, gerinama jų kokybė. 13.2. Duomenys naudojami tobulinant NVŠ teikėjo strategiją, metinius veiklos ir ugdymo planus. 13.3. NVŠ teikėjo biudžetas ir materialiniai ištekliai tvarkomi skaidriai ir tikslingai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. |
|
|
|
Pastaba. *(žvaigždute) pažymėti rodikliai yra privalomi, kiti – pasirenkami.
Šiaulių rajono savivaldybės neformaliojo
vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio
ugdymo mokyklų ir kitų neformaliojo vaikų
švietimo teikėjų veiklos įsivertinimo ir išorinio
vertinimo tvarkos aprašo
3 priedas
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KOKYBĖS IŠORĖS VERTINTOJŲ ETIKOS PRINCIPAI
1. Išorės vertintojai savo pareigas atlieka sąžiningai, savo vertinimus grindžia faktais, vengia nepagrįsto faktų interpretavimo.
2. Išorės vertintojai nešališki ir objektyvūs, jų vertinimo ataskaitoje pateikiamos tiek stipriosios, tiek silpnosios vertinamo NVŠ teikėjo pusės.
4. Išorės vertintojų priimti, užfiksuoti ir ataskaitoje pateikti vertinimai priimami kolektyviai, bendrai susitarus, neišskiriant kurio nors vieno nario nuomonės.
5. Išorės vertintojai išlaiko pagarbą žmogui ir jo pasirinkimams religiniais, rasiniais, nacionaliniais, socialinės padėties ir kitais panašiais klausimais; susilaiko nuo savo nuomonės reiškimo viešai apie konkrečių NVŠ teikėjų išorinio vertinimo eigą ir rezultatus.
6. Išorės vertintojai vengia viešų ir privačių interesų konflikto, neatstovauja savo, savo šeimos, giminaičių, draugų ir kitų asmenų interesams, vertindami konkretų NVŠ teikėją. Jei dėl išorės vertintojų ir vertinamo NVŠ teikėjo buvusių ar esamų veiklų galimas interesų konfliktas, jie privalo nurodyti savo ir asmenų, susijusių su jais santuokos, artimosios giminystės ryšiais, interesus ir atvejus.
7. Išorės vertintojai pirmiausia paiso vertinamo NVŠ teikėjo interesų ir stengiasi sumažinti išorinio vertinimo proceso sukeliamą įtampą.
8. Išorės vertintojai saugo visų duomenų konfidencialumą, o visą vertinimo metu gautą medžiagą ir informaciją naudoja tik vertinimo tikslais ir neskleidžia jos nei vertinamo NVŠ teikėjo atstovams, nei kitiems suinteresuotiems asmenims.
9. Išorės vertintojai negali priimti dovanų ir kitokių prielankumo ženklų ar paslaugų, jeigu tai daroma siekiant paveikti išorinio vertinimo rezultatus.
Šiaulių rajono savivaldybės neformaliojo
vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio
ugdymo mokyklų ir kitų neformaliojo vaikų
švietimo teikėjų veiklos įsivertinimo ir išorinio
vertinimo tvarkos aprašo
4 priedas
(Neformaliojo vaikų švietimo teikėjo kokybės vertinimo išvados forma)
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TEIKĖJO KOKYBĖS VERTINIMO
IŠVADA
(Visas švietimo teikėjo pavadinimas)
Stiprieji veiklos rodikliai ir / ar jų aspektai
|
Tobulintini veiklos rodikliai ir / ar jų aspektai |
1.
|
1. |
2.
|
2. |
3.
|
3. |
4.
|
|
5.
|
|
______________________