Kasacinio skundo Nr. DOK-4332/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10181-2023-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio J. I. (J. I.) baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Žukauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šis teismas neįvertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos, nesujungė reikšmingų faktų į loginę visumą, didesnę reikšmę teikė tik daliai J. I. parodymų, išsamiai neįvertindamas kitų bylai išspręsti reikšmingų įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir patikrintų įrodymų. Dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. nepagrįstai J. I. veiksmuose nenustatyti nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Pasak kasatoriaus, išteisinamajame nuosprendyje nenurodyta teisinių argumentų, kodėl atmetami ar nepasisakoma dėl pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų – eismo įvykio medžiagos ir J. I. teismo posėdžio metu duotų parodymų. Jų neištyrus ir neįvertinus, padarytos klaidingos išvados, kad J. I. nežinojo apie automobilio draudimą, todėl neturėjo išankstinės tyčios neteisėtai, apgaulės būdu gauti draudimo išmoką. Įvertinta, kad jis pasielgė neteisingai dėl įvykio metu kilusio streso, baimės bei susijaudinimo. Kasatorius, įvertinęs teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų J. I. parodymų turinį, teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie tyčios J. I. veiksmuose buvimą yra teisingos, nes padarytos įvertinus šiuos parodymus visų aplinkybių kontekste. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, tiesiog nekritiškai remdamasis J. I. pateikta versija, jį išteisino.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Tačiau, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio išvadomis, kritikuoja atliktą įrodymų vertinimą ir teikia savas išvadas dėl bylos įrodymų. Tokie argumentai nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis). Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo nusprendžiu, nenustatė pagrindo abejonėms dėl to, kaip šis teismas vertino įrodymus, aiškino baudžiamojo įstatymo turinį ir motyvavo savo išvadas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,