Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIIP-3988
2016 m. liepos 20 d. Nr. 766
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. SV-S-1531 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3988 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo projekte siūlomam reguliavimui įgyvendinti biudžeto lėšų reikės, tačiau nedaug. Bet jeigu Įstatymo projekto nuostatos būtų priimtos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) veikla būtų finansuojama tik iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) asignavimų. Kadangi Komisijos atliekamoms funkcijoms finansuoti 2016 metais numatyta surinkti 3 231 tūkst. eurų pajamų iš reguliuojamų ūkio subjektų, atsisakius šiuo metu taikomo Komisijos finansavimo iš reguliuojamų ūkio subjektų modelio, atitinkama finansinė našta tektų valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kiek lėšų Komisijos funkcijų atlikimui užtikrinti skirta ankstesniais metais (2012 metais – 1,5 mln. eurų, 2013 metais – 3,4 mln. eurų, 2014 metais – 3,6 mln. eurų, 2015 metais – 2,9 mln. eurų), šioms reikmėms iš valstybės biudžeto reikėtų skirti ne mažiau kaip 3 mln. eurų, kurie šiuo metu gaunami iš reguliuojamų ūkio subjektų įmokų. Taigi prisiimti reikšmingų įsipareigojimų, kuriems vykdyti prireiktų papildomų valstybės biudžeto lėšų, netikslinga.
2. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Komisija finansuojama tik iš valstybės biudžeto lėšų, taigi atsisakyti šiuo metu Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 8 straipsnio 15 ir 16 dalyse įtvirtino reguliavimo, pagal kurį Komisijos veikla gali būti finansuojama iš rinkos dalyvių mokamų įmokų. Minėtas reguliavimas atsirado 2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo įstatymą. Šio įstatymo nuostatomis inter alia įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), nustatyti reikalavimai, kad valstybės narės privalo garantuoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą.
Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalis nustato, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma ir nešališkai ir skaidriai veikia pagal įgaliojimus. Ji yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens; priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus, turi atskirus metinius biudžeto asignavimus, juos naudoja savarankiškai įgyvendindama paskirtą biudžetą ir disponuoja savo funkcijoms adekvačiais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais. Reguliavimo institucijų nepriklausomumas yra funkcinis (institucijos nepriklausomumas nuo reguliuojamų ūkio subjektų) ir politinis (institucijos nepriklausomumas nuo viešojo administravimo subjektų). Jeigu funkcinis nepriklausomumas gali būti užtikrintas įsteigiant atskirą valstybės instituciją, tai politiniam nepriklausomumui užtikrinti būtina spręsti klausimą dėl institucijos nepriklausomo finansavimo. Vienas iš būdų apsaugoti instituciją nuo bandymų kištis į priežiūros institucijos veiklą per biudžeto formavimą yra finansavimo iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų modelio taikymas. Taigi Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas sudarytų sąlygas silpninti Komisijos nepriklausomumą.
Būtina paminėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 474 „Dėl 2015 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – Ūkio ministerija), Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Finansų ministerija) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavesta atlikti išsamią ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų analizę ir įvertinti, ar tikslinga nustatyti atitinkamą reglamentavimą. Atlikus minėtą analizę, Ūkio ministerijos parengtoje numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo pažymoje konstatuota, kad Komisijos finansavimas iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų yra pagrįstai pateisinamas būtinybe užtikrinti Komisijos politinį nepriklausomumą nuo bandymų per biudžeto formavimą daryti įtaką Komisijos priimamiems sprendimams ir Komisijos sprendimų reikšmingu ekonominiu poveikiu. Reikėtų pažymėti, kad apsvarsčiusi argumentuotas galimas veiklos finansavimo alternatyvas Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė siūlymui palikti galiojantį ūkio subjektų veiklos reguliavimą ir priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo reglamentavimą.
3. Kad būtina užtikrinti papildomus Komisijos veiklos finansavimo šaltinius, nurodyta ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2007 m. gruodžio 22 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P2-20-23-17 „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla“, kurioje, atsižvelgiant į Komisijos atliekamų funkcijų svarbą visuomenei, rekomenduota inicijuoti sprendimą, užtikrinantį Komisijos nepriklausomumą ir numatantį papildomus jos finansavimo šaltinius (2007 metais Komisija finansuota iš valstybės biudžeto ir ūkio subjektų įmokos nerinktos).
4. Svarbu pažymėti ir tai, kad finansavimo iš rinkos modelio taikymas, užtikrinantis institucijos politinį nepriklausomumą, leidžia Komisijai tinkamai atlikti nacionalinei reguliavimo institucijai pavestas funkcijas. Kadangi įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus uždavinių daugėja (pavyzdžiui, didmeninės prekybos priežiūrai pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p. 1) būtinos didelės investicijos informacinėms sistemoms sukurti, o elektros ir dujų tinklų kodeksams vykdyti reikia papildomų žmogiškųjų išteklių ir panašiai), Komisija turi gebėti nuolat prisitaikyti prie sparčiai kintančio teisinio reglamentavimo ir turėti pakankamai išteklių sklandžiai ir efektyviai priežiūrai atlikti. Be to, Europos energetikos reguliuotojų taryba ne kartą yra minėjusi, kad Komisija galėtų aktyviau dalyvauti regioninio bendradarbiavimo ir darbo grupių veikloje, todėl jai būtinas pakankamas finansavimas atstovų komandiruotėms ir dalyvavimui Europos Sąjungos lygmens organizacijos veikloje.
5. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato kompleksiškai pertvarkyti infrastruktūrų reguliavimo ir rinkos priežiūros funkcijas, siekdama, kad būtų įsteigtas daugiasektorinis reguliuotojas, sujungus kelias valstybės institucijas, vykdančias energetikos ir ryšių sektorių priežiūrą ir kontrolę. Artimiausiu metu Lietuvos Respublikos Seimui bus pateiktas Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projektas (TAIS Nr. 15-7608(8) ir su juo susiję įstatymų projektai (tarp jų ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 4, 8, 15, 16, 191, 22, 26, 31, 32, 34, 341, 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas), siekiant įsteigti daugiasektorinį reguliuotoją – Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybą, sujungus Komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, taip pat reguliuoti steigiamos naujos institucijos finansavimo mechanizmą pagal pajamų balansavimo principą. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šios tarybos pajamos iš reguliuojamų sektorių, nustatytos ir naudojamos laikantis reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.
6. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Komisija suinteresuota, jog jos kontroliuojamos institucijos gautų didesnes apyvartas vartotojų sąskaita. Toks teiginys ne tik nemotyvuotas, bet ir neatitinka esamos padėties. Pagal šiuo metu Energetikos įstatymo 8 straipsnio 16 dalies 5 punkte nustatytą mechanizmą Komisija gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir jas tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Lėšos iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos gaunamos, išlaidos tiesiogiai apmokamos ir lėšos pervedamos vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“. Komisijos pajamos, gautos iš ūkio subjektų įmokų ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti (Energetikos įstatymo 8 straipsnio 16 dalies 6 punktas), tai yra institucijos gautų lėšų naudojimo paskirtis sistemiškai susieta su įstatymuose nustatytomis Komisijos funkcijomis. Lėšų naudojimas griežtai reglamentuotas: Komisijai reikalingos prekės ir paslaugos įsigyjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, darbo užmokestis formuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytais reikalavimais, ribojančiais bet kokio piktnaudžiavimo surinktomis lėšomis galimybę. Be to, Komisijai, kaip ir kiekvienai biudžetinei įstaigai, taikomi griežti finansinės atskaitomybės ir kontrolės reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas). Komisija kiekvieną ketvirtį Lietuvos Respublikos finansų ministerijai teikia lėšų panaudojimo ataskaitas (Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis ir 32 straipsnis). Lėšų panaudojimo ataskaitos ir metinės Komisijos veiklos ataskaitos, kuriose taip pat pateikiamas Komisijos finansavimas ir lėšų panaudojimas, yra viešos ir skelbiamos Komisijos interneto svetainėje (Energetikos įstatymo 8 straipsnio 13 dalis, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 33 straipsnio 1 ir 3 dalys).