LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-480 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2014 m. kovo 20 d. Nr. XII-792
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą Nr. VIII-480 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBEI IR SAVIVALDYBĖMS PRIKLAUSANČIŲ AKCIJŲ PRIVATIZAVIMO
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Informacinis biuletenis – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo leidžiamas leidinys, kuriame skelbiama informacija apie privatizavimo objektą.
2. Potencialus pirkėjas – Lietuvos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, pagal šį įstatymą įsigyjantys privatizavimo objektą. Potencialiu pirkėju negali būti Lietuvos valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, bankai ir draudimo įstaigos, kuriuose daugiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, taip pat iš Lietuvos ar užsienio valstybių ir savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos ir organizacijos.
3. Privatizavimas – valstybei ar savivaldybei priklausančių įmonių akcijų perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal šiame įstatyme nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius, taip pat valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, kai iš papildomų įnašų išplatinama nauja akcijų emisija.
4. Privatizavimo objektas – akcijos, nuosavybės teise priklausančios valstybei ar savivaldybei, įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą privatizavimo objektų sąrašą.
5. Privatizavimo objekto valdytojas – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar kita Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga ar įmonė, ar savivaldybė, patikėjimo ar nuosavybės teise valdantys, naudojantys privatizavimo objektą ir juo disponuojantys.
6. Privatizavimo sandoris – vadovaujantis šiuo įstatymu sudaryta sutartis, pagal kurią privatizavimo objekto valdytojas įsipareigoja perduoti privatizavimo objektą potencialaus pirkėjo nuosavybėn, o potencialus pirkėjas įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą ir (ar) įvykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus.
7. Strateginis investuotojas – Vyriausybės nutarimu pripažintas potencialus pirkėjas (juridinis asmuo ar jų grupė), kuris įsigyja valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketą ir įgyvendina privatizavimo sandoryje nustatytus įsipareigojimus.
8. Valstybės ar savivaldybės akcijų paketas (toliau – akcijų paketas) – valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų visuma, kuri privatizuojama nedalomai.
9. Valstybės (savivaldybės) kontroliuojama įmonė – įmonė, kurioje daugiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei.
10. Sąvokos „reguliuojama rinka“ ir „reguliuojamos rinkos operatorius“ suprantamos taip, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIVATIZAVIMO INSTITUCIJOS
3 straipsnis. Privatizavimo institucijos
1. Privatizavimo institucijos yra:
2) savivaldybių tarybų įsteigti savivaldybių administracijų padaliniai savivaldybėms priklausančioms akcijoms privatizuoti (toliau – savivaldybių privatizavimo fondai) arba kiti savivaldybių administracijų padaliniai. Savivaldybės taryba gali įgalioti savivaldybės administracijos direktorių sudaryti sutartį su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo. Savivaldybės privatizavimo fondas, o kai jis nesteigiamas, – kitas savivaldybės administracijos padalinys atlieka savivaldybės lygiu šiame įstatyme centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui nustatytas funkcijas.
4 straipsnis. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo kompetencija privatizavimo srityje
1. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, vykdydamas šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo jam pavestas funkcijas ir suteiktus įgaliojimus valstybės ir savivaldybių akcijų privatizavimo srityje, veikia kaip privatizavimo objekto valdytojas ir įgaliotas asmuo, privatizuojantis valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas. Pagal atskiras sutartis su savivaldybėmis centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas taip pat gali veikti kaip atskiros savivaldybės atstovas, privatizuojantis savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas.
2. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas:
2) nustato privatizavimo objekto privatizavimo būdą ir atskiro objekto (arba objektų grupės) privatizavimo sąlygas;
3) viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka sudaro viešojo pirkimo–pardavimo sutartis privatizavimo užduotims atlikti (įskaitant privatizavimo objektų vertinimą);
4) šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais duoda leidimą valstybės kontroliuojamos įmonės sudaromiems sandoriams arba jiems nepritaria;
5) leidžia informacinį biuletenį, kuriame turi būti skelbiama šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta informacija apie privatizavimo objektą, rengia kitus reklaminius dokumentus ir organizuoja privatizavimo objekto reklamą Lietuvoje ar užsienyje;
7) kontroliuoja privatizavimo sandorių vykdymą, iki bus įvykdytos visos privatizavimo sandorio sąlygos;
8) perduoda privatizavimo objektus įsigijusiems asmenims nuosavybės teisės perdavimo patvirtinimo dokumentus;
9) informuoja vertybinių popierių sąskaitų tvarkytoją ir uždarąją akcinę bendrovę, kurios valstybei (savivaldybei) priklausančios akcijos privatizuojamos, kai ji pati tvarko nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių apskaitą arba registruoja materialių akcijų savininkus, apie įvykusį valstybei (savivaldybei) priklausančių akcijų privatizavimo sandorį;
10) sudaro sutartis su savivaldybėmis dėl joms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo, taip pat turi teisę sudaryti sutartis su kitais privatizuojamo objekto akcininkais dėl valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo viešo akcijų pardavimo būdu, viešo aukciono būdu arba akcijų pardavimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkams būdu, Vyriausybės nustatyta tvarka, kartu su šių akcininkų akcijomis;
5 straipsnis. Privatizavimo komisija
1. Privatizavimo komisija – privatizavimo priežiūrai ir kitiems įstatymų nustatytiems tikslams įsteigta valstybės institucija, veikianti pagal įstatymus ir Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
3. Privatizavimo komisija yra sudaroma iš 7 narių, iš jų 2 nariai – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) opozicinių frakcijų pasiūlyti kandidatai. Privatizavimo komisijos pirmininką ir 4 jos narius skiria ir atleidžia Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka. Seimo opozicinių frakcijų pasiūlytus kandidatus skiria ir atleidžia Seimo pirmininkas Seimo opozicinių frakcijų teikimu. Privatizavimo komisijos sudėtį tvirtina Vyriausybė.
4. Privatizavimo komisija atlieka šias funkcijas:
1) priima sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) privatizavimo objektų privatizavimo programų projektams;
2) priima sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) privatizavimo sandorių projektams, išskyrus reguliuojamoje rinkoje sudarytus privatizavimo sandorius;
4) šio įstatymo numatytais atvejais priima sprendimą dėl privatizavimo objekto privatizavimo programos sustabdymo ir (ar) pripažinimo, kad ši programa baigta;
5) priima sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančių akcijų paketų, kurie pagal sutartį perduoti privatizuoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ir kurie visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia mažiau kaip 1/4 balsų, pardavimui, kai Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) nustatyta tvarka yra pateiktas privalomas oficialus pasiūlymas pirkti šį akcijų paketą;
6) priima sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) reikalavimui, kad būtų nupirkti valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausantys akcijų paketai, kurie pagal sutartį perduoti privatizuoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ir kurie suteikia mažiau kaip 1/20 visų balsų, kai Vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka privalomai perkamos akcijos;
5. Privatizavimo komisija turi teisę įpareigoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją atlikti jai svarstyti pateiktų dokumentų papildomą analizę ir (ar) pateikti nepriklausomų specialistų išvadas (nuomonę). Privatizavimo dokumentų analizei atlikti Privatizavimo komisija turi teisę skirti savo atstovą ar atstovus.
6. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytas Privatizavimo komisijos sprendimas yra neigiamas, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi teisę sprendimo projektą teikti svarstyti Vyriausybei. Vyriausybės nutarimas yra galutinis.
7. Privatizavimo komisijos sprendimai priimami 2/3 visų posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsais. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, įskaitant ir balsuojančius raštu. Komisijos nario balsavimas raštu yra įskaitomas į posėdžio kvorumą ir posėdžio rezultatus. Privatizavimo komisijos narys neturi teisės balsuoti svarstomu klausimu, jeigu jis ar jo artimi asmenys (sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai) yra asmeniškai suinteresuoti sprendimo rezultatais.
6 straipsnis. Savivaldybės privatizavimo komisija
2. Savivaldybės privatizavimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 7 narių, iš kurių ne mažiau kaip 2 narius teikia ir atšaukia savivaldybės tarybos opozicinės frakcijos, jeigu tokios yra. Savivaldybės privatizavimo komisija savivaldybės lygiu atlieka tas pačias funkcijas kaip ir Privatizavimo komisija. Jeigu savivaldybės taryba savivaldybės privatizavimo komisijos nesudaro, jos funkcijas atlieka Privatizavimo komisija.
3. Savivaldybės privatizavimo komisijos sudėtį, pirmininką ir nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.
4. Savivaldybės privatizavimo komisijos sprendimai priimami 2/3 visų posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsais. Savivaldybės privatizavimo komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, įskaitant ir komisijos narius, balsuojančius raštu. Komisijos nario balsavimas raštu yra įskaitomas į posėdžio kvorumą ir posėdžio rezultatus. Savivaldybės privatizavimo komisijos narys neturi teisės balsuoti svarstomu klausimu, jeigu jis ar jo artimi asmenys (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sutuoktinio, sugyventinio, partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, vaikai, vaikų, brolių, seserų, vaikaičių sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) yra asmeniškai suinteresuoti sprendimo rezultatais.
7 straipsnis. Privatizavimo lėšos
1. Privatizavimo lėšos yra:
1) pajamos, gautos iš privatizavimo sandorių ir pardavus valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus pagal Vertybinių popierių įstatymą šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais;
2) palūkanos už atidėtas įmokas, netesybos (baudos ir delspinigiai už privatizavimo sandoriuose numatytų sąlygų nevykdymą) ir kiti su privatizavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, taip pat pirkėjų, pripažintų privatizavimo objekto įgijėjais, sumokėtos privalomosios įmokos, kai privatizavimo sandoris neįvyksta dėl jų kaltės;
2. Jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso valstybei, šio straipsnio
1 dalyje nurodytos privatizavimo lėšos pervedamos į Lietuvos Respublikos finansų ministerijai atidarytą Privatizavimo fondo sąskaitą (toliau – Privatizavimo fondas) arba Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą (jeigu privatizavimo objektas iki įtraukimo į privatizavimo objektų sąrašą buvo įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą), o jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, – į savivaldybės specialiąją sąskaitą, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.
3. Privatizavimo fondo lėšos yra:
4. Privatizavimo fondo lėšos naudojamos:
1) Vyriausybės sprendimu Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti (ne mažiau kaip 2/3 iš privatizavimo gautų lėšų). Rezervinį (stabilizavimo) fondą steigia Vyriausybė, jo nuostatus tvirtina Seimas Vyriausybės teikimu. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos Vyriausybės nutarimu gali būti naudojamos pensijų sistemos reformai finansuoti, Lietuvos valstybės rezervo lėšoms, reikalingoms ūkio funkcionavimui palaikyti ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis, kaupti ir atkurti, šio fondo valdymo išlaidoms, taip pat grąžintinai gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti;
4) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atlygiui už valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą mokėti;
5. Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas atlygis už valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui mokamas iš šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų privatizavimo lėšų. Privatizavimo fondo lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
6. Privatizavimo lėšos, gautos privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priklausančias lėšas pagal centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir savivaldybės tarybos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą atstovavimo sutartį, pervedamos į savivaldybės specialiąją sąskaitą. Savivaldybei tenkančių lėšų naudojimo tvarką nustato savivaldybės taryba.
TREČIASIS SKIRSNIS
PRIVATIZAVIMO OBJEKTŲ PARENGIMAS PRIVATIZUOTI
8 straipsnis. Informacija apie privatizavimo objektus
1. Kiekvienas privatizavimo objekto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti dokumentus ir kitą informaciją apie privatizavimo objektą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ir (ar) potencialiems pirkėjams. Konfidenciali informacija potencialiems pirkėjams pateikiama tik prieš tai gavus jų rašytinius įsipareigojimus neatskleisti šios informacijos. Privatizavimo sandoryje gali būti nustatyti konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai.
2. Konfidenciali informacija yra informacija, kuriai tokį statusą savo sprendimu suteikia įmonė, kurios akcijos yra įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą. Konfidencialia informacija negali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta vieša informacija.
3. Privatizavimo objekto valdytojas, įmonės, kurios akcijos įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą, vadovas ir vyriausiasis buhalteris ar buhalterinę apskaitą tvarkančio įmonės struktūrinio padalinio vadovas arba pagal sutartį buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės vadovas ar kitas atsakingas asmuo pagal savo kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka atsako už centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pateikiamų duomenų teisingumą, atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, taip pat už šių duomenų suklastojimą, nepateikimą ir (ar) pavėluotą pateikimą.
9 straipsnis. Privatizavimo objekto vertinimas
1. Privatizavimo objektas vertinamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nurodytais vertės nustatymo metodais ir nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas nustato kitaip.
2. Vyriausybė turi teisę nustatyti supaprastintus vertės nustatymo metodus ir jų derinius, kurie privatizavimo institucijos sprendimu gali būti taikomi tais atvejais, kai parduodama mažiau kaip 1/3 įmonės akcijų.
3. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodyti vertės nustatymo metodai privatizavimo institucijos sprendimu gali būti netaikomi viešo akcijų pardavimo ar viešo aukciono būdu parduodamų akcijų vertei nustatyti tais atvejais, kai valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklauso mažiau kaip 1/3 akcinės bendrovės akcijų ir šios akcinės bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje. Šiuo atveju akcijos vertė yra akcijos rinkos kaina, nustatyta vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.
4. Privatizavimo objektą vertina viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės.
10 straipsnis. Privatizavimo objektų sąrašas ir privatizavimo objekto privatizavimo programa
1. Privatizavimo objektų sąrašas – įstatymų nustatyta tvarka Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, pagrindinės veiklos pobūdis, įstatinis kapitalas, valstybei (savivaldybei) tenkanti akcijų nominalioji vertė, įmonės nuosavo kapitalo grąža, darbuotojų skaičius ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės kodas Juridinių asmenų registre.
2. Privatizavimo objektų sąrašą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teikimu tvirtina Vyriausybė. Į šį sąrašą gali būti įtrauktos visų valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančių įmonių akcijos, išskyrus tas akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, kurių privatizavimą riboja įstatymai. Į privatizavimo objektų sąrašą savivaldybių teikimu centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas įtraukia ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius privatizavimo objektus, kuriuos savivaldybės nusprendžia privatizuoti.
3. Sprendimą įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas priima savivaldybės taryba. Sprendimą valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas įtraukti į privatizavimo objektų sąrašo projektą priima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.
4. Privatizavimo objekto privatizavimo programa yra dokumentas, kuriame nurodoma:
1) akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos privatizuojamos, pavadinimas ir privatizavimo būdas;
2) trumpa akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos privatizuojamos, charakteristika (įstatinis kapitalas, valstybei (savivaldybei) tenkančių akcijų nominalioji vertė, numatomų privatizuoti akcijų dalis, įmonės veiklos finansiniai rodikliai, gamybos mastas ar metinė apyvarta, darbuotojų skaičius, pagrindinės veiklos pobūdis, geografinė padėtis, informacija apie valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės produkcijos ar paslaugų dalį rinkoje ir trečiųjų asmenų teises į tokią įmonę);
3) privatizavimo terminai, privatizavimo objekto pradinė pardavimo kaina, išskyrus atvejus, kai, privatizuojant valstybės kontroliuojamos įmonės arba įmonės, kuri yra svarbus infrastruktūros arba dominuojantis ūkio šakos objektas, akcijas, Vyriausybė nusprendžia jos neskelbti arba kai akcijos privatizuojamos šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytu būdu ir tvarka, ir kitos privatizavimo sąlygos.
5. Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitų, negu nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, privatizavimo objekto privatizavimo programų sudarymo reikalavimų (įskaitant teisę nustatyti privalomas privatizavimo objektų privatizavimo programų sąlygas ir privatizavimo būdus), taip pat teisę pritarti ar nepritarti privatizavimo programų ir privatizavimo sandorių projektams. Jeigu Vyriausybė nepritarė tokio objekto privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui, gali būti rengiama ir skelbiama nauja privatizavimo programa arba privatizavimo objektas gali būti išbrauktas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo.
6. Iki potencialaus pirkėjo, su kuriuo numatoma pasirašyti privatizavimo sandorį, pripažinimo ir paskelbimo laimėtoju Vyriausybė, nurodžiusi priežastį, turi teisę sustabdyti ar nutraukti privatizavimo objekto privatizavimo programos įgyvendinimą.
7. Valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės per centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo nustatytus terminus turi parengti privatizavimo objekto privatizavimo programos projektui reikalingus duomenis:
1) valstybinio žemės sklypo, kuris nustatyta tvarka yra priskirtas valstybės (savivaldybės) kontroliuojamoms įmonėms, naudotojas privalo perduoti valstybės (savivaldybės) kontroliuojamai įmonei to žemės sklypo nuomos ar panaudos sutartis, o kai tokios sutartys nesudarytos, – kitus Vyriausybės nustatytus žemės sklypo suteikimo naudotis dokumentus. Valstybės (savivaldybės) kontroliuojama įmonė, kurios akcijos yra įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, privalo raštu kreiptis į žemės sklypo naudotoją, kad šis parengtų šiame punkte nurodytus dokumentus;
2) valstybės institucijos (Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir kitos), kontroliuojančios valstybės (savivaldybės) kontroliuojamų įmonių prievolių valstybei ir (ar) savivaldybei įvykdymą, duomenis apie visus tokios įmonės įsiskolinimus (įskaitant baudas ir delspinigius) valstybei (savivaldybei) Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti valstybės (savivaldybės) kontroliuojamai įmonei. Valstybės (savivaldybės) kontroliuojama įmonė, kurios akcijos yra įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, privalo raštu kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas, kad šios parengtų šiame punkte nurodytus dokumentus.
8. Savivaldybės vykdomoji institucija privalo per Vyriausybės nustatytą laiką perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui privatizavimo objektų sąrašo ir privatizavimo objektų privatizavimo programų duomenis, kad šie duomenys būtų paskelbti informaciniame biuletenyje.
9. Vyriausybė ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas neturi teisės koreguoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių privatizavimo objektų sąrašo ir privatizavimo objekto privatizavimo programos duomenų, jeigu šie duomenys atitinka šio įstatymo reikalavimus.
10. Privatizavimo objektas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo gali būti išbrauktas, jo privatizavimo programa gali būti sustabdyta ir (ar) pripažįstama pasibaigusia, jeigu įmonei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra iškelta bankroto byla ar įmonė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) nustatyta tvarka yra likviduojama, taip pat jeigu bent vieną kartą šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta privatizavimo objekto privatizavimo programa, tačiau per privatizavimo objekto privatizavimo programoje nustatytą laiką šis objektas nebuvo parduotas arba privatizavimo objektas buvo įtrauktas į privatizuojamo objektų sąrašą pažeidžiant įstatymus. Privatizavimo objektas iš privatizavimo objektų sąrašo taip pat gali būti išbrauktas, jeigu jis yra reikalingas ar valstybės, ar savivaldybių, ar visuomenės reikmėms tenkinti arba kai Vyriausybė nepritaria privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui. Privatizavimo objektas iš privatizavimo objektų sąrašo išbraukiamas, jeigu savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl privatizavimo objekto, nuosavybės teise priklausančio tai savivaldybei, išbraukimo, kai yra šiame įstatyme nurodytos sąlygos. Privatizuotas objektas iš privatizavimo objektų sąrašo taip pat išbraukiamas, kai pirkėjas sumoka visą kainą ir įvykdo kitus privatizavimo sandoryje numatytus įsipareigojimus.
11 straipsnis. Informacijos apie privatizavimo objektus paskelbimas
1. Informaciniame biuletenyje turi būti viešai paskelbta ši informacija apie privatizavimo objektą:
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo darbuotojo, atsakingo už privatizavimo objekto privatizavimo programos vykdymą, pavardė, vardas, pareigos, adresas, telefonas, elektroninio pašto adresas ir faksas;
3) valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės, kurios akcijos yra parduodamos, apžiūros laikas;
2. Šiame biuletenyje ir kitose viešose informacijos priemonėse centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas gali skelbti ir kitą (papildomą) informaciją.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie privatizavimo objektą informaciniame biuletenyje turi būti paskelbta ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paraiškų ar kitų privatizavimo dokumentų dėl dalyvavimo privatizavime priėmimo pradžios, o kai informacija apie privatizavimo objektą skelbiama ne pirmą kartą, – ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Kai akcijos parduodamos reguliuojamoje rinkoje, informacija apie privatizavimo objektą yra skelbiama informaciniame biuletenyje ir reguliuojamos rinkos operatoriaus informacijos šaltiniuose pagal reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatytas taisykles. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas gali informaciją apie privatizavimo objektą skelbti užsienyje.
12 straipsnis. Valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės veiklos apribojimai
1. Valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės neturi teisės be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) rašytinio sutikimo nuo privatizavimo objekto privatizavimo programų paskelbimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ar (ir) pripažinimo pasibaigusiomis dienos sudaryti šių sandorių:
1) paskolos, įkeitimo, laidavimo, garantijos, nuomos, ilgalaikio materialiojo turto pirkimo, pardavimo ir bet kokio perdavimo, pirkti kitos įmonės vertybinių popierių, leisti obligacijų, didinti ar mažinti įmonės įstatinį kapitalą, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 5 procentai įmonės įstatinio kapitalo;
2. Valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės, kurių akcijos privatizuojamos, negali be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) rašytinio sutikimo nuo Vyriausybės nutarimo, kuriuo į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktos šių įmonių akcijos, įsigaliojimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ar (ir) pripažinimo pasibaigusiomis dienos būti pertvarkomos arba reorganizuojamos.
3. Jeigu šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse nurodyti sandoriai yra sudaromi be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) leidimo, jie yra niekiniai, išskyrus sandorius, sudarytus su asmenimis, kurie nežinojo ir negalėjo žinoti apie pagal šį straipsnį įmonei taikomus apribojimus. Jeigu su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) leidimu tokie sandoriai sudaromi, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (savivaldybių privatizavimo fondai) privalo apie tai nedelsdamas (nedelsdami) informuoti potencialius pirkėjus:
4. Nuo privatizavimo objekto privatizavimo programų paskelbimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ir (ar) pripažinimo pasibaigusiomis dienos akcininkui – valstybei arba savivaldybei atstovaujantis asmuo bendrovėje, kurioje valstybė ar savivaldybė turi mažiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, tokiame susirinkime privalo balsuoti prieš, jeigu šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime būtų svarstomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti klausimai ir jeigu centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (savivaldybių privatizavimo fondai) akcininkui – valstybei arba savivaldybei atstovaujančiam asmeniui nenurodo balsuoti kitaip.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PRIVATIZAVIMO BŪDAI IR PRIVATIZAVIMO OBJEKTO ĮSIGIJIMAS
13 straipsnis. Privatizavimo būdai
1. Privatizavimo būdai yra šie:
5) valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės (savivaldybės) kontroliuojamoje įmonėje;
2. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (savivaldybių privatizavimo fondai) turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytų privatizavimo būdų derinį arba pakeisti privatizavimo būdą, jeigu tam pritaria Privatizavimo komisija. Informacija apie privatizavimo objekto privatizavimo būdų derinio taikymą ir privatizavimo būdo pakeitimą skelbiama informaciniame biuletenyje.
4. Kiekvienam iš privatizavimo objektų, privatizuojamų bet kuriuo šiame įstatyme nustatytu privatizavimo būdu, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (savivaldybių privatizavimo fondai) turi teisę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartis visoms su privatizavimu susijusioms užduotims atlikti.
5. Privatizavimo objektai privačion nuosavybėn gali būti perleisti pagal šį įstatymą, taip pat šio įstatymo nurodytais atvejais – pagal Vertybinių popierių įstatymą ir Akcinių bendrovių įstatymą.
6. Pagal Vertybinių popierių įstatymą privatizavimo institucijos turi teisę parduoti valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus, kurie visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia mažiau kaip 1/4 visų balsų, kai yra pateiktas privalomas oficialus pasiūlymas, taip pat nustatytais atvejais privalo parduoti valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus, kurie suteikia mažiau kaip 1/20 visų balsų, ir turi teisę reikalauti, kad tokie akcijų paketai būtų nupirkti, kai privalomai parduodamos ar perkamos akcijos.
7. Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka privatizavimo institucijos turi parduoti valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus, kai akcinės bendrovės akcininkas, veikdamas savarankiškai ar sutartinai su kitais asmenimis, įsigyja akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teisę suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balso teisę šios akcinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų.
14 straipsnis. Viešas akcijų pardavimas
1. Viešas akcijų pardavimas – valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijų paketų pardavimo būdas, kai pasinaudojant reguliuojamos rinkos operatoriaus techninėmis organizacinėmis priemonėmis akcijos parduodamos viešai Lietuvos Respublikos ir (ar) užsienio valstybių vertybinių popierių rinkose.
2. Akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių akcijos parduodamos vadovaujantis reguliuojamos rinkos operatoriaus patvirtintomis taisyklėmis. Viešam akcijų pardavimui vykdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar tam tikra savivaldybės institucija turi teisę sudaryti sutartis su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku.
3. Jeigu viešo akcijų pardavimo būdu yra parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijų paketas, kuris suteikia valstybei (savivaldybei) 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, arba akcinės bendrovės akcijų paketas, apie šias bendroves turi būti rengiamas informacinis leidinys centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo nustatyta tvarka. Informaciniai leidiniai apie viešo akcijų pardavimo būdu parduodamus akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijų paketus yra rengiami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo nustatyta tvarka. Šiems informaciniams leidiniams vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai netaikomi.
15 straipsnis. Viešas aukcionas
1. Viešas aukcionas – privatizavimo objekto pardavimo būdas, kai neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju. Viešas aukcionas gali būti organizuojamas ir vykdomas informacinių technologijų priemonėmis.
2. Viešame aukcione gali būti parduodami privatizavimo objektai, kurie privatizuojami norint gauti didžiausias įplaukas, tačiau papildomai turi būti įvykdytos privatizavimo objekto privatizavimo programoje nustatytos sąlygos. Viešame aukcione gali būti parduodami akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcijų paketai, taip pat parduodama teisė pasirašyti naujos emisijos akcijas šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais. Jeigu objekto privatizavimo sąlygos buvo nurodytos, sudarant privatizavimo sandorį jos negali būti keičiamos.
3. Jeigu viešame aukcione yra parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijų paketas, kuris suteikia valstybei (savivaldybei) daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, arba akcinės bendrovės akcijų paketas, apie šias bendroves turi būti rengiamas informacinis leidinys centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Viešas konkursas
1. Viešas konkursas – vieno ar kelių privatizavimo objektų perdavimas potencialiam pirkėjui – viešo konkurso laimėtojui, kurio rašytiniai kainos ir investiciniai pasiūlymai (pinigai, skirti akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatiniam kapitalui padidinti), įvykdžius privatizavimo sąlygose nustatytus reikalavimus, yra geriausi. Geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiam potencialiam pirkėjui ir visiems potencialiems pirkėjams, kurių konkursiniai pasiūlymai nuo geriausio konkursinio pasiūlymo skiriasi ne daugiau kaip 10 procentų, pasiūloma per Vyriausybės nustatytą terminą pagerinti konkursinius pasiūlymus. Pagal potencialių pirkėjų pagerintus pasiūlymus sudaroma potencialių pirkėjų eilė, kurią tvirtina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas. Viešo konkurso laimėtoju pripažįstamas ir pirkimo–pardavimo sutartį suderinti kviečiamas geriausią pagerintą pasiūlymą pateikęs potencialus pirkėjas. Jeigu viešo konkurso laimėtoju pripažintas potencialus pirkėjas nustatytu laiku nepateikia privatizavimo programoje nurodytų ketinamų prisiimti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonių, neatvyksta pasirašytinai suderinti pirkimo–pardavimo sutarties projekto, atsisako pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį ar iki nustatyto termino nesumoka už viešame konkurse įsigytą objektą (kai už privatizavimo objektą turi būti sumokama iš karto), potencialaus pirkėjo pripažinimas konkurso laimėtoju laikomas netekusiu galios. Tokiu atveju teisės aktų nustatyta tvarka viešo konkurso laimėtoju pripažįstamas ir pirkimo–pardavimo sutartį suderinti eilės tvarka kviečiamas kitas potencialių pirkėjų eilėje esantis potencialus pirkėjas.
2. Informaciniai leidiniai apie viešame konkurse parduodamus akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijų paketus yra rengiami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo nustatyta tvarka. Šiems informaciniams leidiniams vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai netaikomi.
17 straipsnis. Tiesioginės derybos
1. Tiesioginės derybos – vieno ar kelių privatizavimo objektų perdavimas tiesioginių derybų laimėtojui, kurio rašytiniai kainos ir investiciniai pasiūlymai (pinigai, skirti akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatiniam kapitalui padidinti), įvykdžius privatizavimo sąlygose nustatytus reikalavimus, yra geriausi.
2. Tiesioginės derybos su vienu ar daugiau potencialių pirkėjų – strateginių investuotojų, kurių sąrašui kartu su privatizavimo objekto privatizavimo programa pritarė Privatizavimo komisija ir patvirtino Vyriausybė, gali būti vykdomos šio įstatymo nustatyta tvarka.
3. Informaciniai leidiniai apie tiesioginių derybų būdu parduodamus akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijų paketus yra rengiami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo nustatyta tvarka. Šiems informaciniams leidiniams vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai netaikomi.
4. Privatizavimo objekto valdytojas per 45 dienas nuo potencialaus pirkėjo rašytinio pasiūlymo ir dokumentų, kuriais patvirtinama, kad tenkinamos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos, gavimo dienos privalo priimti sprendimą vesti tiesiogines derybas arba motyvuotai atsakyti, kodėl pagal pateiktus dokumentus šis turtas negali būti privatizuojamas tiesioginių derybų būdu.
18 straipsnis. Valstybės (savivaldybės) kontrolės perdavimas valstybės (savivaldybės) kontroliuojamoje įmonėje
1. Kontrolės perdavimas valstybės (savivaldybės) kontroliuojamoje įmonėje – naujų akcijų emisija iš papildomų įnašų, dėl kurios valstybės (savivaldybės) dalis įmonės įstatiniame kapitale sumažėja ar gali sumažėti atitinkamai peržengdama 2/3, 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, ribą.
2. Kontrolės perdavimo būdu valstybės (savivaldybės) kontroliuojama įmonė gali būti privatizuojama tik tada, kai šios įmonės valstybei (savivaldybei) priklausančių akcijų privatizavimo programa bent tris kartus šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta, tačiau per šiose programose nustatytą laiką akcijos nebuvo parduotos.
19 straipsnis. Akcijų pardavimas uždarosios akcinės bendrovės akcininkams
1. Akcijų pardavimas uždarosios akcinės bendrovės akcininkams – valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančių uždarosios akcinės bendrovės akcijų pardavimo būdas, kai akcijos parduodamos tik kitiems šios bendrovės akcininkams.
2. Akcijų pardavimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkams būdu gali būti privatizuojamos tik tų uždarųjų akcinių bendrovių akcijos, dėl kurių privatizavimo bent tris kartus šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta privatizavimo programa, tačiau per šiose programose nustatytą laiką akcijos nebuvo parduotos. Akcijų pardavimų skaičius neribojamas.
20 straipsnis. Mokėjimas už privatizavimo objektą
1. Potencialus pirkėjas už privatizavimo objektą moka šio objekto privatizavimo programoje nurodytais pinigais valiuta, kuri pagal galiojančius Lietuvos Respublikos ar valstybės, kurioje turi būti atliktas mokėjimas, teisės aktus laikoma teisėta atsiskaitymo priemone. Mokėjimo už privatizavimo objektą tvarka ir terminai nustatomi privatizavimo sandoryje.
2. Už privatizavimo objektą gali būti sumokama iš karto (per penkias darbo dienas po privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos) arba dalimis (etapais). Vėliausią galimą atsiskaitymo už privatizavimo objektą terminą nustato atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas arba savivaldybių privatizavimo fondai. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip penkeri metai.
3. Už privatizavimo objektą mokant dalimis, pirmoji dalis turi būti sumokama ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Pirmąja dalimi turi būti sumokama daugiau kaip pusė pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos už privatizavimo objektą mokėtinos sumos. Potencialaus pirkėjo sumokėta pradinė įmoka įskaitoma į pirmąja dalimi mokėtiną sumą.
21 straipsnis. Pirkėjo įsipareigojimai privatizavimo sandoryje ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimas
1. Privatizavimo sandoryje, kuris sudaromas privatizavus bendrovių akcijas viešo konkurso ar tiesioginių derybų būdu, gali būti nustatomi pirkėjo (pirkėjų) įsipareigojimai išsaugoti darbo vietas, investuoti į valstybės (savivaldybės) kontroliuojamą įmonę, kurios akcijos parduodamos, ar į kitas Lietuvos ūkio sritis.
2. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi reikalauti įrašyti į privatizavimo sandorį:
1) sąlygą apriboti pirkėjo teises disponuoti įsigytomis valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės akcijomis tol, kol šis pirkėjas įvykdys privatizavimo sandoryje nustatytas sąlygas;
2) sąlygą, draudžiančią sustabdyti ar nutraukti valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės veiklą;
3) pirkėjo įsipareigojimą įmonėje, kurios akcijos buvo privatizuotos, išsaugoti darbo vietas, jeigu apie tai buvo paskelbta privatizavimo objekto privatizavimo programoje;
3. Jeigu pagal privatizavimo sandorį pirkėjas pradeda valdyti ir naudoti privatizavimo objektą anksčiau, negu pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į jį, privatizavimo sandoriuose turi būti nurodytos sąlygos, užtikrinančios galimybę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (savivaldybių privatizavimo fondams) kontroliuoti privatizuoto objekto veiklą.
4. Privatizavimo sandoryje turi būti nustatyti ne mažesni kaip 0,05 procento dydžio delspinigiai už pirkėjo praleistą piniginių įsipareigojimų įvykdymo terminą, delspinigius skaičiuojant už kiekvieną pradelstą dieną, taip pat numatytos adekvačios padarytai žalai teisinės pasekmės pirkėjui, jeigu jis nevykdytų prisiimtų įsipareigojimų, tarp jų privatizavimo sandorio nutraukimas, kai nevykdomos privatizavimo sandoryje nustatytos sąlygos, įsipareigojimai ir (ar) prievolių užtikrinimo priemonės, taip pat privatizavimo objekto valdytojo atsakomybė už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Pardavėjui nutraukus sutartį, kai pirkėjas jos nevykdo ar vykdo netinkamai, privatizavimo objektas grąžinamas pardavėjo nuosavybėn, o pirkėjo sumokėta privatizavimo objekto pirkimo kainos dalis kartu su pradine įmoka, išskaičius pardavėjo patirtus nuostolius, įskaitant netesybas, grąžinama pirkėjui.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Savivaldybių tarybos iki 2014 m. rugsėjo 30 d. sudaro savivaldybių privatizavimo komisijas (jeigu tokios sudaromos) ir patvirtina jų nuostatus.
4. Įsigaliojus šiam įstatymui, Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. I-1077 „Dėl Privatizavimo komisijos“ sudaryta Privatizavimo komisija baigia darbą, o jos funkcijas tęsia Privatizavimo komisija, sudaryta vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.
5. Įsigaliojus šiam įstatymui, savivaldybių tarybų sudarytos savivaldybių privatizavimo komisijos baigia darbą, o jų funkcijas tęsia savivaldybių privatizavimo komisijos, sudarytos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.
6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbtos privatizavimo objektų privatizavimo programos ir sudaryti privatizavimo sandoriai įgyvendinami ir lėšos, gautos už turto (ne akcijų) privatizavimą, pervedamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.