LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO KARTU SU MENINIU UGDYMU PROGRAMŲ) MENINIO UGDYMO DALIES PATVIRTINIMO

 

 

2016 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-733

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnio 12 punktu,

 

t v i r t i n u Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalį (pridedama).

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                                 Audronė Pitrėnienė


 

p a t v i r t i n t a

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-733

 

 

Specializuoto ugdymo krypties PROGRAMŲ (PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO KARTU SU MENINIU UGDYMU PROGRAMŲ)

MENINIO UGDYMO DALIS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalis (toliau – Programa) skirta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių gabumų vienai (ar kelioms) iš trijų meno sričių – baletui, dailei ar muzikai. Programa apibrėžia meninio ugdymo turinį ir padeda nuosekliai, sistemingai ir kryptingai ugdyti mokinių bendrąsias ir dalykines kompetencijas, ugdant jų vertybines nuostatas, plėtojant gebėjimus ir teikiant jiems reikiamų žinių, būtinų planuojant ir įgyvendinant meninę karjerą ar pritaikant įgytą patirtį kitose srityse.

2. Programą vykdanti mokykla įgyvendina pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą kartu su meniniu ugdymu. Mokykla, vadovaudamasi Programa, formuoja savo mokyklos ugdymo turinį pagal mokinių poreikius ir gebėjimus, mokyklos išteklius ir galimybes.

3. Programą įgyvendinanti mokykla, atsižvelgdama į mokinių gebėjimų raidos specifiką, sudaro palankias sąlygas atsiskleisti jų gabumų individualumui ir unikalumui, plėtotis kūrybiniam potencialui, padeda siekti meistriškumo ir profesionalumo pasirinktoje meno šakoje.

4. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

5. Meninis ugdymas grindžiamas šiais principais:

5.1. holistinio ugdymo – pripažįstant kiekvieno menui gabaus mokinio unikalumą, individualius poreikius ir raidą, integraliai ugdoma mokinio asmenybė – fizinės, psichologinės ir dvasinės savybės, akcentuojant ypač svarbias menininkui – valią, charakterį, vidinę motyvaciją, fizinę ištvermę, smalsumą, emocinį jautrumą, kūrybinį mąstymą;

5.2. individualizavimo – kiekvienas vaikas yra unikalus ir išskirtinis, todėl ugdomas lanksčiai, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio prigimtines galias, individualią gabumų raišką, daromą pažangą ir kūrybingumo bei amžiaus tarpsniams būdingas krizes;

5.3. sąmoningumo – pagal amžių mokiniai įtraukiami į asmeninių ugdymosi ir meninių tikslų planavimą, skatinami prisiimti atsakomybę už jų įgyvendinimą, grįsti sprendimus savistaba ir įsivertinimu. Siekiama, kad atkaklus mokymasis ir meninės ambicijos taptų mokinio asmeniniu poreikiu;

5.4. prasmingumo – kiekvienas vaikas supranta ugdymo proceso ir siekiamų tikslų kultūrinę, estetinę vertę ir asmeninę naudą, patirdamas vidinį pasitenkinimą ir sėkmę ugdosi jam priimtiniausiu būdu;

5.5. sistemingumo – meninio ugdymo turinys plėtojamas nuosekliai ir sistemingai, nuo esminių įgūdžių link savarankiško kūrybinio interpretacinio mąstymo. Ugdymo turinys pasižymi vidine integracija;         

5.6. tęstinumo ir dermės – paremtas darbo su gabiais menui vaikais patirtimi, suderintomis tradicijomis ir inovacijomis, klasikinio ir šiuolaikinio meno tendencijomis, pusiausvyra tarp bendrojo ir meninio ugdymo;

5.7. moksliškumo ir prieinamumo – meninio ugdymo turinys grindžiamas naujausiomis ugdymo mokslų teorijomis ir šiuolaikinės menotyros nuostatomis, juos aktualizuojant pagal amžių ir raidos ypatumus, naujas žinias grindžiant mokinio jau turima patirtimi.                   

6. Išskirtiniai meniniai (baleto, dailės ar muzikiniai) gabumai gali pasireikšti ankstyvoje vaikystėje, tačiau mokiniams augant gabumų raiška gali kisti – silpti ar atsiskleisti, išryškėti naujų (ypač dailės gabumai) dėl individualių fizinių, psichinių, motyvacijos, valios ir asmenybės veiksnių, todėl labai svarbu gabius mokinius nuolat stebėti ir prireikus laiku suteikti jiems kvalifikuotą švietimo pagalbą.

 

II SKYRIUS

programOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA

7. Programos tikslas – ugdyti kūrybingą asmenybę, aktyvų ir atsakingą pilietį, gebantį plėtoti dvasines, intelektines, fizines asmens galias ir kompetencijas, reikalingas siekiant profesinio meistriškumo ir kuriantis sėkmingą gyvenimą.

8. Programos tikslui įgyvendinti keliami uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai:

8.1. dalyvaudami mokyklos ir viešajame kultūriniame gyvenime, atlikdami, analizuodami ir vertindami meno kūrinius ir savo meninę raišką ugdytųsi estetinę nuovoką, plėtotų meninės raiškos patirtį, suvoktų teikiamų emocinių ir estetinių išgyvenimų vertingumą ir prasmę savo ir visuomenės gyvenime;. 

8.2. atsižvelgdami į savo mokymosi rezultatus ir individualią gabumų raidą galėtų lanksčiai prisitaikyti Programą: rinktis tam tikru metu reikalingiausius meninio ugdymo dalykus, dalykų modulius, turėtų nuolatinę galimybę konsultuotis su meno profesionalais;

8.3. ugdytųsi kūrybinį mąstymą, ieškotų meninės raiškos savitumo kurdami, interpretuodami, eksperimentuodami, reflektuodami;

8.4. susipažintų su pasaulio bei Lietuvos kultūros paveldu, tautinėmis tradicijomis, įvairialypiu ir daugiasluoksniu meno ir kultūros pasaulio vaizdu, kurių pagrindu ugdytųsi gebėjimą savikritiškai ir tolerantiškai vertinti savo ir kitų meninę raišką;

8.5. ugdytųsi modernioje, šiuolaikiškoje ir emociškai palankioje aplinkoje, skatinančioje skleistis kiekvieno asmeniniam potencialui, įgyvendinti kūrybinius sumanymus, kaupti ir realizuoti meninę patirtį, nuolat tobulėti.

9. Programa sudaro galimybes mokiniui pasirinkti ir mokytis pagal vieną iš šių meno sričių – baletą, dailę, muziką, kuri laikoma pagrindine. Pasirinktoje meno srityje mokinys mokosi vieno meno šakos dalyko. Tam tikrais atvejais mokiniui gali būti sudarytos galimybės kartu mokytis ir kitos meno srities ar kelių meno šakos dalykų.

10. Programos mokomieji dalykai skirstomi į meno šakos dalyką, meno šakos dalyką papildančius meninio ugdymo dalykus, pagrindinius meno srities meninio ugdymo dalykus ir laisvai pasirenkamus meninio ugdymo dalykus ar dalykų modulius. Šių programos struktūrinių dalių vidinė sandara priklauso nuo pasirinkto meno šakos dalyko:

10.1. vieno meno šakos dalyko (išskyrus atvejus, numatytus Programos 9 punkte) mokomasi per visą Programos laiką, nepriklausomai nuo to, kada pradedama mokytis Programą:

10.1.1. baleto srities meno šakos dalykas  (1–8 ir I–IV gimnazijos klasėse – klasikinio šokio technika arba nuo I gimnazijos klasės – modernaus šokio technika) (dalykų programos pateikiamos Programos 1 priede);

10.1.2. dailės srities meno šakos dalykas (kompozicija (dalyko programa pateikiama Programos 2 priede);

10.1.3. muzikos srities meno šakos dalykas (1–8 ir I–IV gimnazijos klasėse – fortepijonas arba styginis instrumentas, arba pučiamasis instrumentas, arba chorinis dainavimas ir dirigavimas, arba mušamasis instrumentas, arba nuo I gimnazijos klasės – muzikos kūrybos (dalykų  programos pateikiamos Programos 3 priede);

10.2. Meno šakos dalyką papildančius ugdymo dalykus, skirtus gilesniam meno šakos dalyko pažinimui ir gebėjimų plėtojimui, ir jų kiekį lemia meno šakos dalykas:

10.2.1. baleto srities meno šakos klasikinio šokio technikos dalyką papildo (dalykų programos pateikiamos Programos 1 priede):

10.2.1.1. meno šakos klasikinio šokio  dalyką papildo:

10.2.1.1.1. aktoriaus meistriškumas (mokoma II–III gimnazijos klasėse);

10.2.1.1.2. charakterinis šokis (mokoma I, III gimnazijos klasėse);

10.2.1.1.3. duetinis šokis (mokoma II–IV gimnazijos klasėse);

10.2.1.1.4. istorinis šokis (mokoma IV gimnazijos klasėje);

10.2.1.1.5. klasikinio šokio praktika (mokoma I–II gimnazijos klasėse);

10.2.1.1.6. šiuolaikinio ir modernaus šokio technika (mokoma I, IV gimnazijos klasėse);

10.2.1.2. baleto srities meno šakos modernaus šokio technikos dalyką papildo:

10.2.1.2.1. klasikinio šokio technika (mokoma I–IV gimnazijos klasėse);

10.2.1.2.2. kompozicija ir improvizacija (mokoma I, III–IV gimnazijos klasėse);

10.2.1.2.3. kūno suvokimas (mokoma IV gimnazijos klasėje);

10.2.1.2.4. muzikos kūrinių analizė (mokoma IV gimnazijos klasėje);

10.2.1.2.5. aktoriaus meistriškumas (mokoma II–III gimnazijos klasėse).

10.2.2. dailės srities meno šakos kompozicijos dalyką papildo (dalykų programos pateikiamos Programos 2 priede) pasirinktas dailės šakos dalykas: tapyba arba grafika, arba skulptūra, arba dizainas (mokoma III–IV gimnazijos klasėse);

10.2.2.1. dailės šakos – tapybos dalyką  papildo:

10.2.2.1.1. vitražas (mokoma III–IV gimnazijos klasėse);

10.2.2.1.2. tekstilė (mokoma III–IV gimnazijos klasėse).

10.2.2.2. dailės šakos – grafiką dalyką papildo:

10.2.2.2.1. šriftas (mokoma III–IV gimnazijos klasėse);

10.2.2.2.2. meninis apipavidalinimas (mokoma III–IV gimnazijos klasėse).

10.2.2.3. dailės šakos – skulptūros dalyką papildo:

10.2.2.3.1. keramika (mokoma III–IV gimnazijos klasėse);

10.2.2.3.2. erdvinė kompozicija (mokoma III–IV gimnazijos klasėse).

10.2.2.4. dailės šakos – dizaino dalyką papildo:

10.2.2.4.1. projektinė kalba (mokoma III–IV gimnazijos klasėse);

10.2.2.4.2. maketavimas (mokoma III–IV gimnazijos klasėse).

10.2.3. muzikos srities meno šakos dalykus papildo (dalykų  programos pateikiamos Programos 3 priede):

10.2.3.1. meno šakos chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyką papildo:

10.2.3.1.1. balso ugdymas (mokoma 1–8 ir I–IV gimnazijos klasėse);

10.2.3.1.2. chorvedyba (mokoma III–IV gimnazijos klasėse);

10.2.3.1.3. choro partitūrų skaitymas (mokoma 7–8 ir I–III gimnazijos klasėse);

10.2.3.2. meno šakos muzikos kūrybos dalyką papildo:

10.2.3.2.1. lektorinė praktika (mokoma III–IV gimnazijos klasėse);

10.2.3.2.2. instrumentuotė (mokoma IV gimnazijos klasėje);

10.2.3.2.3. polifonija (mokoma IV gimnazijos klasėje);

10.2.3.3. meno šakos – fortepijono, styginio instrumento arba pučiamojo instrumento, arba mušamųjų instrumentų dalyką papildo kamerinis ansamblis (mokoma 8 ir I–IV gimnazijos klasėse);

10.2.3.4. meno šakos – styginio instrumento arba pučiamojo instrumento, arba mušamųjų instrumentų dalyką papildo simfoninis orkestras (mokoma I – IV gimnazijos klasėje);

meno šakos styginio instrumento dalyką papildo ansamblinio muzikavimo dalykas (mokoma 5 – 8 klasėje);

10.2.3.5. meno šakos fortepijono dalyką papildo akompanimentas (mokoma I – IV gimnazijos klasėje).

10.3. Pagrindiniai meno srities dalykai, skirti įgyti atitinkamos srities meninę kompetenciją, ir jų skaičius priklauso nuo pasirinktos meno srities:

10.3.1. Pagrindiniai baleto srities dalykai (dalykų programos pateikiamos Programos 1priede):

10.3.1.1. teatro ir baleto meno pažinimas (mokoma 1 klasėje);

10.3.1.2. teatro ir baleto istorija (mokoma I–II gimnazijos klasėse);

10.3.1.3. muzikinė raiška (mokoma 1–4 klasėse);

10.3.1.4. etnokultūros pažinimas (mokoma 1–4 klasėse);

10.3.1.5. choreografinė improvizacija (mokoma 1–4 klasėse);

10.3.1.6. gimnastika (mokoma 1 – 6 klasėse);

10.3.1.7. šokio akompanavimas (1 – 8 klasėse);

10.3.1.8. istorinis šokis (mokoma 5 – 6 klasėse);

10.3.1.9. klasikinio šokio praktika (5 – 8 klasėse);

10.3.1.10. lietuvių liaudies šokis (7 – 8 klasėse);

10.3.1.11. grimas (mokoma 8 klasėje).

10.3.2. Pagrindiniai dailės srities dalykai (dalykų programos pateikiamos Programos 2 priede):

10.3.2.1. piešimas (mokoma 1–8 ir I–IV gimnazijos klasėse);

10.3.2.2. etnokultūros pažinimas (mokoma 1–4 klasėse);

10.3.2.3. dailės ir architektūros istorija (mokoma 5–8 ir I–IV gimnazijos klasėse);

10.3.2.4. dailės raiška (mokoma 1–8 klasėse);

10.3.2.5. akvarelė (mokoma IV gimnazijos klasėje);

10.3.2.6. dailės šaka (mokoma 8 ir I–II gimnazijos klasėse);

10.3.3. Pagrindiniai muzikos srities dalykai (dalykų programos pateikiamos Programos 3 priede):

10.3.3.1. solfedžio (mokoma 1–8 ir I–IV gimnazijos klasėse);

10.3.3.2. bendrasis fortepijonas (mokoma 1–8 ir I–IV gimnazijos klasėse);

10.3.3.3. muzikinė raiška (mokoma 1–4 klasėse);

10.3.3.4. etnokultūros pažinimas (mokoma 1–4 klasėse);

10.3.3.5 chorinis dainavimas (mokoma 1-4 klasėse);

10.3.3.6. muzikos istorija (mokoma 5–8 ir I–IV gimnazijos klasėse);

10.3.3.7. lietuvių muzikos istorija (mokoma II–III gimnazijos klasėse);

10.3.3.8. elementariosios muzikos teorija (mokoma I gimnazijos klasėje);

10.3.3.9. harmonija (mokoma II–IV gimnazijos klasėse);

10.3.3.10. dailės ir architektūros istorija (mokoma I–IV gimnazijos klasėse);

10.3.3.11. muzikos kūrinių analizė (mokoma III–IV gimnazijos klasėse).

11. Laisvai pasirenkami meninio ugdymo dalykai ar dalykų moduliai – dalykai, kuriuos mokinys pasirenka savo ugdymosi ir meninės raiškos poreikiams tenkinti. Jų programas mokykla rengia kiekvienais metais, atsižvelgdama į mokinių poreikius ir mokyklos išteklius. Pasirenkamųjų dalykų programomis mokykla sustiprina savo savitumą ir ugdymo prioritetus.

 

III SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

12. Programa įgyvendinama:

12.1. keliant mokiniams asmeninius iššūkius, projektuojant jų individualią meninę perspektyvą ir asmeninę ūgtį. Mokinių gabumų raida nuolat stebima ir prireikus suteikiama pagalba, koreguojamas individualus mokymosi planas keičiant pagrindinį dalyką ar meno sritį;

12.2. taikant aktyviojo ugdymo metodus ir priemones, kurie atitinka vaikų raidos ypatumus, yra veiksmingi pedagoginiu požiūriu ir patrauklūs (kūrybinis darbas grupėse, eksperimentai, dalijimąsis patirtimi ir atradimais ir kt.), naudojant projektinę ugdymo(si) veiklą, vykdant projektinius / kūrybinius darbus;

12.3. derinant pradinio, pagrindinio ar vidurinio ir meninio ugdymo dalis, siejant formalaus ugdymo ir neformalaus švietimo veiklas, į bendrojo ugdymo dalykų programas integruojant meninio ugdymo kontekstą, o bendrojo ugdymo patirtį pritaikant meninių problemų atpažinimui ir sprendimui.

12.4. keičiantis informacija, gerąją patirtimi, idėjomis, įžvalgomis, įgyvendinant meninius  ir pažintinius projektus,  bendradarbiaujant su kolegomis ir bendruomenės nariais, kitomis mokyklomis, įvairiomis meno įstaigomis ir kitais socialiniais partneriais.

13. Mokinių meninių gebėjimų raida:

13.1. 1–4 klasėse mokiniai ugdosi pasirinktos meno srities gebėjimus ir įgūdžius, dalyvauja kūrybinėje veikloje, ugdosi estetinę nuovoką, mokosi kelti asmeninius ugdymosi tikslus ir kryptingai (valingai) jų siekti.)

13.2. 5–8 ir I–II gimnazijos klasėse  mokiniai sistemingai plėtoja įgytus gebėjimus ir įgūdžius, ugdosi interpretacinį santykį su pasirinkta meno sritimi, kritinį mąstymą ir estetinę nuovoką, planuoja ir kryptingai įgyvendina asmeninius poreikius atitinkančius kūrybinius sumanymus, tikslingai siekia meistriškumo;

13.3. III–IV gimnazijos klasėse mokiniai analizuoja ir vertina savo profesinius pasiekimus, kryptingai planuoja profesinio tobulėjimo kryptį ir būdus, geba pasitelkti įvairią pagalbą, tiria ir kritiškai vertina pasirinktos meno srities reiškinius, procesus ir savo pasiekimus, aktyviai dalyvauja kūrybiniuose projektuose kartu su profesionalais, mokosi reflektuoti savo būsenas prieš ir po savo meninės raiškos pristatymų, taiko savireguliacijos metodus, rengia pasiekimus pristatantį aplankąs.

14. Vertinama įgyta meninė kompetencija (vertybinės nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas) ir kiekvieno mokinio individuali pažanga.

15. Mokinių pasiekimai vertinami laikantis šių nuostatų:

15.1. atsižvelgiama ne vien į apibrėžtus, programinius ugdymo tikslus, bet ir į individualias kiekvieno mokinio išgales, amžiaus tarpsnio ypatybes;

15.2. stebima mokinio asmenybės ūgtis - asmenybės brandą, pasiekimus ir pažangą, vienodas dėmesys skiriamas visoms asmens kompetencijoms;

15.3. taikoma individualios pažangos stebėsenos sistema, padedanti lyginti dabartinius pasiekimus su ankstesniaisiais, stebėti ir vertinti daromą pažangą;

15.4. vertinimo informacija panaudojama nustatant mokinių mokymosi poreikius, numatant tolimesnio ugdymosi tikslus, pritaikant ugdymo turinį mokiniui, mokinių grupei ar klasei.

16. Mokinių meninio ugdymo pasiekimai vertinami taikant:

16.1. formuojamojo ugdomojo, diagnostinio ir apibendrinamojo vertinimo būdus, juos tikslingai derinant;

16.2. kriterinį vertinimą, padedantį mokiniams suprasti mokymosi siekius ir objektyviai įsivertinti atitiktį jiems;

16.3. kaupiamąjį vertinimą (pasiekimų aplanką, aprašą, el. portfelį ir kt.), atskleidžiantį individualiai mokinio daromą pažangą;

16.4. įsivertinimo metodus, padedančius mokiniams mokytis savivaldžiai, būti atsakingais už pasiektus rezultatus, pagrįstai kelti naujus mokymosi tikslus;

16.5. apibendrinamąjį vertinimą baigus ugdymo programą ar jos dalį pagal mokyklos nustatytą tvarką (būdą, formą).

17. Ugdymosi aplinkos. Mokyklai, vykdančiai Programą, rekomenduojama:

17.1. kurti palankų psichologinį klimatą, emociškai ir  fiziškai saugią aplinką, puoselėti pasitikėjimo atmosferą;

17.2. plėtoti tolerancija, bendradarbiavimu, laisve ir atsakomybe pagrįstus mokinių, mokytojų ir tėvų tarpusavio santykius;

17.3. įrengti jaukias erdves, kuriose yra visos meniniam ugdymuisi būtinos priemonės, stimuliuojančios ugdymąsi, provokuojančios kūrybinius sumanymus, skatinančios siekti geresnių mokymosi rezultatų;

17.4. išnaudoti socialinių partnerių turimas erdves edukacijai ir meninės veiklos raiškai.

 

IV SKYRIUS

PROGRAMOS REZULTATAI

 

18. Įgyvendinus Programą, mokiniai gebės:

18.1. gyvenime taikyti įgytas bendrąsias ir dalykines kompetencijas, bus estetiškai orientuoti, iniciatyvūs ir įsipareigoję savo kūrybines galias naudoti kultūros sklaidai ir kūrimui;

18.2. mokytis visą gyvenimą, kritiškai mąstyti, siekti žinių, domėtis meno idėjomis, kūrybiškai jas taikyti, taikyti pasirinktos meno srities technikas ir technologijas, atskleisti meno kūrinių emocijas, demonstruoti meninės kompetencijos pagrindus,  sistemingai atlikti saviruošos užduotis;

18.3. suvokti ir perteikti atliekamo meno kūrinio emocijas, savitai interpretuoti meninės raiškos priemones ir žodyną, demonstruoti estetinę kultūrinę nuovoką;

18.4. kurti naujus produktus ar formuluoti naujus klausimus, skirtus tam tikrai kultūrinei aplinkai; spręsti menines problemas, planuoti, vykdyti menines kūrybines ir praktines veiklas;

18.5. bendrauti ir bendradarbiauti – konstruktyviai veikti siekiant bendrų tikslų, kurti ir palaikyti gerus santykius su aplinkiniais, dirbti meno kolektyvuose;

18.6. remiantis savistaba ir pasiekimų įsivertinimu planuoti studijas ir karjerą, atrasti galimybių ir motyvacijos mokytis visą gyvenimą ir kūrybingai prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų;

18.7. aktyviai dalyvauti kultūriname gyvenime – mokyklos bendruomenės, prisidėti prie bendro šalies, Europos ir pasaulio kultūros puoselėjimo.

 

 

________________