NEĮGALIŲJŲ REIKALŲ DEPARTAMENTO

PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL NEĮGALIŲJŲ REIKALŲ DEPARTAMENTO PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS TEISĖS AKTŲ AR JŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2021 m. rugsėjo 24 d. Nr. V-83.

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio 3 punktu ir 8 straipsniu, Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“:

1. T v i r t i n u Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. P a v e d u:

2.1. šiuo įsakymu patvirtinto aprašo vykdymo kontrolę Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas) Administravimo ir išteklių valdymo skyriaus vedėjui;

2.2. Neįgaliųjų reikalų departamento Administravimo ir išteklių valdymo skyriui su šiuo įsakymu supažindinti Neįgaliųjų reikalų departamento skyrių vedėjus ir vyresnįjį patarėją;

2.3. Neįgaliųjų reikalų departamento Administravimo ir išteklių valdymo skyriui šį įsakymą teisės aktų nustatyta tvarka teikti skelbti Teisės aktų registre.

3. Į p a r e i g o j u Neįgaliųjų reikalų departamento teisės aktų projektų rengėjus pateikti norminių teisės aktų, kurie reguliuoja visuomeninius santykius, nurodytus Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, projektus antikorupciniam vertinimui Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus įgaliotam asmeniui.

Direktorė Eglė Čaplikienė

PATVIRTINTA

Neįgaliųjų reikalų departamento prie

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos 2021 m. rugsėjo 24 d.

įsakymu Nr. V-83

NEĮGALIŲJŲ REIKALŲ DEPARTAMENTO PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS TEISĖS AKTŲ AR JŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) 5 straipsnio 3 punktu ir 8 straipsniu, Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklės).

2. Aprašas nustato Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas) parengtų teisės aktų projektų (taip pat Aprašo III skyriuje numatytų teisės aktų) antikorupcinio vertinimo procedūrą ir jos dalyvius, padeda išvengti galimų neigiamų teisės aktų įgyvendinimo pasekmių ir pagerinti priimamų teisės aktų kokybę.

3. Apraše vartojamos pagrindinės sąvokos:

3.1. Teisės akto projekto rengėjas (toliau – rengėjas) – teisės akto projektą tiesiogiai parengęs Neįgaliųjų reikalų departamento darbuotojas (valstybės tarnautojas, darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kolegialus rengėjas).

3.2. Teisės akto projekto vertintojas (toliau – vertintojas) – Neįgaliųjų reikalų departamento darbuotojas, atliekantis teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Vertintojas yra Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus įsakymu įgaliotas šio departamento darbuotojas arba Neįgaliųjų reikalų departamento darbuotojas, kuriam ši funkcija pavesta (deleguota) vadovaujantis pareigybės aprašymu.

4. Vertintojas negali vertinti savo parengto ir (ar) kolegialaus rengėjo, kurio narys jis yra ar buvo, parengto teisės akto ar jo projekto.

II SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIS VERTINIMAS IR ĮFORMINIMAS

5. Neįgaliųjų reikalų departamente vertinami tik tie norminių teisės aktų projektai, kurie reguliuoja visuomeninius santykius, nurodytus Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, ir yra susiję su:

1) valstybės turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims;

2) valstybės biudžeto pajamų ar išlaidų didinimu ar mažinimu dėl valstybės funkcijų vykdymo perdavimo valstybės įmonėms, viešosioms įstaigoms ar privatiems asmenims;

3) subsidijų, dotacijų, kompensacijų, rentų, pašalpų, premijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto;

4) finansinės paramos teikimu, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą;

5) prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais ar koncesijos suteikimu;

6) konkursų eiti asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareigas organizavimu, reputacijos, kvalifikacijos, atestacijos ir rotacijos reikalavimų asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu;

7) prekių ar paslaugų, teikiamų pagal viešąsias sutartis, teikimu;

8) teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis;

9) kitais atvejais, jeigu, teisės akto projekto rengėjo nuomone, rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti korupcijos mastą.

6. Nevertinamas teisės akto projektas, kuriuo siūlomi tik redakcinio pobūdžio anksčiau priimto teisės akto pakeitimai (papildymai), ir šie pakeitimai nekeičia teisinio reguliavimo esmės.

7. Vertintojui pateikiami visi Neįgaliųjų reikalų departamento parengti norminių teisės aktų projektai, reglamentuojantys visuomeninius santykius, nurodytus Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Jei vertintojui pateikiamas teisės akto projektas, nurodytas Aprašo 6 punkte, vertintojas vizuoja teisės akto projektą, nurodydamas, kad jis nevertintinas, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teisės akto projekto gavimo grąžina jį rengėjui.

8. Rengėjas teisės akto projektą vertintojui pateikia tik tada, kai teisės akto projektas yra suderintas (vizuotas) teisės aktų nustatyta tvarka, prieš pateikiant pasirašyti Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriui.

9. Vertintojas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, vadovaudamasis Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių reikalavimais. Vertintojas parengia ir pateikia rengėjui teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo pažymą (toliau – Pažyma), kurios forma pateikta priede, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teisės akto projekto gavimo dienos. Jeigu teisės akto projektas yra didelės apimties (teisės akto projekto (priedų) apimtis daugiau nei 10 lapų), tai vertintojas parengia ir pateikia rengėjui teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo pažymą (toliau – Pažyma), kurios forma pateikta priede, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisės akto projekto gavimo dienos. ).

10. Gavęs motyvuotą vertintojo prašymą, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius (ar jį pavaduojantis asmuo) gali pratęsti vertinimo terminą, bet ne ilgiau kaip 5 darbo dienoms.

11. Vertintojas turi teisę gauti vertinamo teisės akto projekto ir susijusių teisės aktų lydimąją medžiagą, rengėjo paaiškinimus dėl teisės akto projekto turinio, rengimo iniciatyvos ir procedūros, kitą informaciją ir (ar) dokumentus iš Neįgaliųjų reikalų departamento darbuotojų, jei be šios informacijos ir (ar) dokumentų neįmanoma atlikti vertinimo.

12. Jeigu teisės akto projektas bus siunčiamas derinti kitoms valstybės institucijoms, jis turi būti pateikiamas vertintojui prieš siunčiant derinti.

13. Teisės akto projekto vertinimo ar derinimo su kitomis valstybės institucijomis metu dėl objektyvių priežasčių atsiradus esminių anksčiau nevertintų teisės akto projekto nuostatų ar esminių pakeitimų (papildymų), rengėjas pateikia šį teisės akto projektą vertintojui pakartotiniam antikorupciniam vertinimui. Pakartotinis vertinimas atliekamas Aprašo 9 – 11 punktuose nustatyta tvarka.

14. Rengėjas, atsižvelgdamas į vertintojo Pažymoje nurodytus teisės akto projekto trūkumus, patikslina teisės akto projektą pagal vertintojo pastabas (pasiūlymus) ir (ar) atitinkamoje Pažymos skiltyje pateikia savo argumentus dėl vertintojo pateiktų pastabų (pasiūlymų), su kuriais nesutinka, taip pat pateikia Pažymą ir patikslintą teisės akto projektą vertintojui.

15. Vertintojas atitinkamoje Pažymos skiltyje pažymi, ar rengėjo pataisų pakanka korupcijos atsiradimo rizikai mažinti. Nuostatas, kurių pataisymų, vertintojo nuomone, nepakanka, ir konkrečius jų vertinimo kriterijus vertintojas išvardija Pažymos preambulėje.

16. Vertintojo ir rengėjo užpildyta Pažyma kartu su teisės akto projektu pateikiama Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui, priimančiam sprendimą dėl teisės akto projekto tobulinimo, priėmimo, siuntimo derinti ar pateikimo teisės aktą priimančiam subjektui. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius priima galutinį sprendimą pasirašyti teisės akto projektą, turintį trūkumų antikorupciniu požiūriu arba nurodo teisės akto projektą tobulinti.

17. Jei nenustatoma teisės akto projekto trūkumų, vertintojas parengia Pažymą ir kartu su teisės akto projektu ją pateikia Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui, priimančiam sprendimą dėl teisės akto projekto tobulinimo, priėmimo, siuntimo derinti ar pateikimo teisės aktą priimančiam subjektui.

18. Jeigu teisės akto projektas teikiamas kitiems teisės aktą priimantiems subjektams, teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažyma turi būti vizuota Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens.

III SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ ANTIKORUPCINIS VERTINIMAS

19. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius, kilus abejonių, ar teisės akto normos nesukuria prielaidų ar sąlygų korupcijai pasireikšti (atsirasti), gali pavesti atlikti Neįgaliųjų reikalų departamento ar jam pavaldžios įstaigos galiojančio norminio teisės akto antikorupcinį vertinimą.

20. Atliekant teisės akto antikorupcinį vertinimą taikomos Aprašo 9 – 11 punktų nuostatos, o parengta Pažyma pateikiama Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriui ir (ar) Neįgaliųjų reikalų departamentui pavaldžiai įstaigai.

IV SKYRIUS

ĮSIGALIOJUSIŲ TEISĖS AKTŲ ANTIKORUPCINIS VERTINIMAS

21. Galiojančių teisės aktų ir jų projektų, kuriais numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nurodytus Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba savo iniciatyva arba Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos, frakcijos teikimu.

22. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas (antikorupcinio vertinimo išvada) pateikiamas teisės aktą priėmusiai, jų priėmimą inicijavusiai valstybės ar savivaldybės institucijai arba teisės akto projekto rengėjui, kurie sprendžia, ar tikslinga juos tobulinti.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23. Aprašo nuostatos yra privalomos rengėjams ir vertintojams, taip pat Pažymose nurodytiems subjektams.

24. Rengėjai, vertintojai ir Pažymose nurodyti subjektai už Aprašo nuostatų nesilaikymą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Visos Pažymos skelbiamos Teisės aktų informacinėje sistemoje ir (ar) Neįgaliųjų reikalų departamento svetainėje.

Aprašo priedas

(Pažymos forma)

TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO PAŽYMA

Teisės akto projekto pavadinimas:

Teisės akto projekto tiesioginis rengėjas:

Antikorupciniu požiūriu rizikingos teisės akto projekto nuostatos (nurodyti kriterijaus numerį, kurį taikant nustatytai korupcijos rizikai šalinti ar valdyti teisės akto projekte nenumatyta priemonių)^{^[1]}:

Antikorupciniu požiūriu rizikingos teisės akto projekto nuostatos, nustatytos atliekant antikorupcinį vertinimą po tarpinstitucinio derinimo (nurodyti kriterijaus numerį, kurį taikant nustatytai korupcijos rizikai šalinti ar valdyti teisės akto projekte nenumatyta priemonių)^{^[2]}:

Eil. Nr.	Kriterijus	Pagrindimas (nurodomos konkrečios teisės akto projekto ar kitų teisės aktų nuostatos, pagrindžiančios teigiamą atsakymą, arba pateikiamos antikorupcinį teisės akto projekto vertinimą atliekančio specialisto pastabos ir pasiūlymai dėl korupcijos rizikos mažinimo)	Teisės akto projekto pakeitimas, mažinantis korupcijos riziką, arba teisės akto projekto tiesioginio rengėjo argumentai, kodėl neatsižvelgta į pastabą	Išvada dėl teisės akto projekto pakeitimų arba argumentų, kodėl neatsižvelgta į pastabą
		pildo teisės akto projekto vertintojas	pildo teisės akto projekto tiesioginis rengėjas	pildo teisės akto projekto vertintojas
1.	Teisės akto projektas nesudaro išskirtinių ar nevienodų sąlygų subjektams, su kuriais susijęs teisės akto įgyvendinimas			□ tenkina □ netenkina
2.	Teisės akto projekte nėra spragų ar nuostatų, leisiančių dviprasmiškai aiškinti ir taikyti teisės aktą			□ tenkina □ netenkina
3.	Teisės akto projekte nustatyta, kad sprendimą dėl teisių suteikimo, apribojimų nustatymo, sankcijų taikymo ir panašiai priimantis subjektas atskirtas nuo šių sprendimų teisėtumą ir įgyvendinimą kontroliuojančio (prižiūrinčio) subjekto			□ tenkina □ netenkina
4.	Teisės akto projekte nustatyti subjekto įgaliojimai (teisės) atitinka subjekto atliekamas funkcijas (pareigas)			□ tenkina □ netenkina
5.	Teisės akto projekte nustatytas baigtinis sprendimo priėmimo kriterijų (atvejų) sąrašas			□ tenkina □ netenkina
6.	Teisės akto projekte nustatytas baigtinis sąrašas motyvuotų atvejų, kai priimant sprendimus taikomos išimtys			□ tenkina □ netenkina
7.	Teisės akto projekte nustatyta sprendimų priėmimo, įforminimo tvarka ir priimtų sprendimų viešinimas			□ tenkina □ netenkina
8.	Teisės akto projekte nustatyta sprendimų dėl mažareikšmiškumo priėmimo tvarka			□ tenkina □ netenkina
9.	Jeigu pagal numatomą reguliavimą sprendimus priima kolegialus subjektas, teisės akto projekte nustatyta kolegialaus sprendimus priimančio subjekto: 9.1. konkretus narių skaičius, užtikrinantis kolegialaus sprendimus priimančio subjekto veiklos objektyvumą; 9.2. jeigu narius skiria keli subjektai, proporcinga kiekvieno subjekto skiriamų narių dalis, užtikrinanti tinkamą atstovavimą valstybės interesams ir kolegialaus sprendimus priimančio subjekto veiklos objektyvumą ir skaidrumą; 9.3. narių skyrimo mechanizmas; 9.4. narių rotacija ir kadencijų skaičius ir trukmė; 9.5. veiklos pobūdis laiko atžvilgiu; 9.6. individuali narių atsakomybė			□ tenkina □ netenkina
10.	Teisės akto projekto nuostatoms įgyvendinti numatytos administracinės procedūros yra būtinos, nustatyta išsami jų taikymo tvarka			□ tenkina □ netenkina
11.	Teisės akto projekte nustatytas baigtinis sąrašas motyvuotų atvejų, kai administracinė procedūra netaikoma			□ tenkina □ netenkina
12.	Teisės akto projektas nustato jo nuostatoms įgyvendinti numatytų administracinių procedūrų ir sprendimo priėmimo konkrečius terminus			□ tenkina □ netenkina
13.	Teisės akto projektas nustato motyvuotas terminų sustabdymo ir pratęsimo galimybes			□ tenkina □ netenkina
14.	Teisės akto projektas nustato administracinių procedūrų viešinimo tvarką			□ tenkina □ netenkina
15.	Teisės akto projektas nustato kontrolės (priežiūros) procedūrą ir aiškius jos atlikimo kriterijus (atvejus, dažnį, fiksavimą, kontrolės rezultatų viešinimą ir panašiai)			□ tenkina □ netenkina
16.	Teisės akto projekte nustatytos kontrolės (priežiūros) skaidrumo ir objektyvumo užtikrinimo priemonės^{^[3]}			□ tenkina □ netenkina
17.	Teisės akto projekte nustatyta subjektų, su kuriais susijęs teisės akto projekto nuostatų įgyvendinimas, atsakomybės rūšis (tarnybinė, administracinė, baudžiamoji ir panašiai)			□ tenkina □ netenkina
18.	Teisės aktų projekte numatytas baigtinis sąrašas kriterijų, pagal kuriuos skiriama nuobauda (sankcija) už teisės akto projekte nustatytų nurodymų nevykdymą, ir nustatyta aiški jos skyrimo procedūra			□ tenkina □ netenkina
19.	Kiti svarbūs kriterijai			□ tenkina □ netenkina

Teisės akto projekto tiesioginis rengėjas:		Teisės akto projekto vertintojas:
	(pareigos) (vardas ir pavardė)		(pareigos) (vardas ir pavardė)

	(parašas) (data)		(parašas) (data)

––––––––––––––––––––

^{^[1]}Jeigu tas pats kriterijus taikomas kelioms teisės akto projekto nuostatoms, nurodyti ir konkrečias teisės akto projekto nuostatas, dėl kurių galima korupcijos rizika nepašalinta ar kuriai valdyti teisės akto projekte nenumatyta priemonių.

^{^[3]}Pavyzdžiui, aiškiai ir išsamiai išdėstytos kontroliuojančio subjekto teisės ir pareigos, nustatyta standartizuota kontrolės atlikimo procedūra, reikalavimas fiksuoti atskirus kontrolės procedūros etapus ir jų rezultatus, atsakingų specialistų rotacija, užkirstas kelias kontroliuojančio ir kontroliuojamo subjektų tiesioginiam kontaktui be liudininkų ir panašiai.