LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2007 M. RUGPJŪČIO 1 D. ĮSAKYMO NR. V-632 „DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS

MN 67:2007 „GYDYTOJAS PATOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2019 m. lapkričio 4 d. Nr. V-1252

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. V-632 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 67:2007 „Gydytojas patologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 67:2019

„GYDYTOJAS PATOLOGAS

PATVIRTINIMO

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 67:2019 „Gydytojas patologas“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį“.

2. N u s t a t a u, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. V-632 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 67:2007 „Gydytojas patologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. V-632 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 67:2019 „Gydytojas patologas“ patvirtinimo“.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                              Aurelijus Veryga

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-632

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2019 m. lapkričio 4 d.

įsakymo Nr. V-1252

redakcija)

 

 

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 67:2019

„GYDYTOJAS PATOLOGAS“

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos medicinos norma MN 67:2019 „Gydytojas patologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato gydytojo patologo veiklos sritis, teises, pareigas ir kompetenciją.

2. Lietuvos medicinos norma privaloma gydytojams patologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1. Gydytojas patologasmedicinos gydytojas, įgijęs gydytojo patologo profesinę kvalifikaciją.

3.2. Gydytojo patologo praktikagydytojo patologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti patologijos diagnostiką ir dalyvavimą gydymo procese.

3.3. Patologijamedicinos mokslo šaka, kurios objektas yra gyvų ir mirusių asmenų audinių, organų bei ląstelių morfologiniais ir molekuliniais tyrimais pagrįsta ligų ir patologinių būklių diagnostika bei klinikinė ir morfologinė analizė.

3.4. Kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Teisę verstis gydytojo patologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs gydytojo patologo profesinę kvalifikaciją ir turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo patologo profesinę kvalifikaciją.

5. Gydytojo patologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir patologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo patologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Gydytojas patologas verčiasi gydytojo patologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti patologijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir gydytojas patologas.

7. Gydytojas patologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais specialistais.

8. Gydytojas patologas patologijos paslaugas teikia vaikams ir suaugusiems pacientams.

9. Gydytojas patologas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais) ir kitais vidaus teisės aktais bei savo pareigybės aprašymu.

II SKYRIUS

TEISĖS

 

10. Gydytojas patologas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo patologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;

10.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

10.3. išduoti medicininius pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis;

10.5. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.6. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;

10.7. tvarkyti paciento asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, vykdant Lietuvos medicinos normoje nurodytą veiklą, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka.

11. Gydytojas patologas turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

 

III SKYRIUS

PAREIGOS

 

12. Gydytojas patologas privalo:

12.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

12.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ligas bei užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

12.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais rekomenduoti pacientui konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

12.4. bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitais specialistais, dalyvaujančiais atliekant tyrimo, diagnostikos ir gydymo veiksmus;

12.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

12.6. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

12.7. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

12.8. laikytis profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka;

12.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

12.10. laikytis licencijuojamos sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

12.11. tvarkyti gydytojo patologo praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

12.12. paaiškinti gydytojo patologo praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

12.13. taikyti Lietuvos Respublikoje tik medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo ir diagnostikos metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis;

12.14. naudoti tik teisės aktų, reguliuojančių medicinos priemonių (prietaisų) naudojimą, reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų naudojamos šiame papunktyje nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;

12.15. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

 

IV SKYRIUS

KOMPETENCIJA

 

13. Gydytojo patologo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kurie įgyjami baigus gydytojo patologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulinant įgytą profesinę kvalifikaciją atsižvelgiant į medicinos mokslo ir praktikos pažangą.

14. Gydytojas patologas turi žinoti:

14.1. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

14.2. medicinos statistikos pagrindus;

14.3. sveikatos draudimo pagrindus;

14.4. sveikatos teisės pagrindus;

14.5. darbo saugos principus;

14.6. asmens duomenų apsaugos principus;

14.7. sveikatos apsaugos organizavimo principus;

14.8. medicinos etikos ir deontologijos reikalavimus;

14.9. medicinos pagalbos ir veiklos kokybės pagrindinius rodiklius;

14.10. patologijos tyrimų kokybės užtikrinimo ir gerinimo principus;

14.11. ligų prevencijos ir ankstyvos diagnostikos organizavimo principus.

15. Gydytojas patologas turi mokėti naudotis informacinėmis ir ryšio technologijomis.

16. Gydytojas patologas turi išmanyti:

16.1. ligų etiologiją, patogenezę ir klinikos bei patologijos sąsajas, ligų profilaktikos problemas ir bendruosius ligų rizikos veiksnius;

16.2. patologijos laboratorijose taikomas technologijas:

16.2.1. hematoksilino eozino dažymo;

16.2.2. histologinių dažymų;

16.2.3. specialių mikroorganizmų dažymų;

16.2.4. specialių histocheminių dažymų;

16.2.5. skubių intraoperacinių biopsijų šaldomųjų pjūvių;

16.2.6. imunohistocheminių tyrimų atlikimo;

16.2.7. imunofluorescencinių tyrimų atlikimo;

16.2.8. in situ hibridizacijos tyrimų atlikimo;

16.2.9. polimerazės grandininės reakcijos bei sekoskaitos metodų taikymo;

16.2.10. citogenetikos ir kitų molekulinės patologijos tyrimų atlikimo;

16.2.11. elektroninės mikroskopijos tyrimų atlikimo;

16.2.12. skaitmeninės patologijos vaizdo ir morfometrinės analizės metodų taikymo;

16.2.13. makropreparatų ir mikropreparatų skaitmeninio dokumentavimo bei analizės metodų taikymo;

16.2.14. kitas patologijos laboratorijose taikomas technologijas;

16.3. žmogaus anatomiją, citologiją, histologiją, embriogenezę ir bendrosios patologijos principus bei tanatologijos pagrindus.

 

17. Gydytojas patologas turi gebėti:

17.1. analizuoti klinikinius duomenis, įvertinti ir interpretuoti laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatus;

17.2. pagal galiojančius reikalavimus atlikti patologijos autopsiją (makroskopinius, mikroskopinius ir specialius tyrimus) ir nustatyti nesmurtinės mirties priežastis, taip pat išmanyti smurtinės mirties požymius;

17.3. pagal galiojančius reikalavimus tirti biopsinę ir operacinę medžiagą:

17.3.1. nėštumo, naujagimių:

17.3.1.1. dirbtinio aborto;

17.3.1.2. savaiminio aborto;

17.3.1.3. naujagimio apyvarpės;

17.3.1.4. vaisiaus su disekcija;

17.3.1.5. placentos;

17.3.2. ginekologinę ir krūties:

17.3.2.1. Bartolinio liaukos cistos;

17.3.2.2. gimdos kaklelio ar endometriumo polipo;

17.3.2.3. gimdos gleivinės grandymo ar biopsijos;

17.3.2.4. gimdos kaklelio kanalo grandymo ar biopsijos;

17.3.2.5. gimdos su kiaušintakiais ir kiaušidėmis arba be jų, pašalintos dėl miomos ir kitų nenavikinių priežasčių;

17.3.2.6. gimdos su priklausiniais ar be jų, pašalintos dėl naviko (išskyrus miomas);

17.3.2.7. gimdos kaklelio biopsijos;

17.3.2.8. gimdos kaklelio konizacijos;

17.3.2.9. kiaušidės su kiaušintakiu arba be jo (be naviko);

17.3.2.10. kiaušidės naviko;

17.3.2.11. kiaušidės biopsijos ar pleištinės rezekcijos;

17.3.2.12. kiaušintakio biopsijos;

17.3.2.13. kiaušintakio ektopinio nėštumo;

17.3.2.14. kiaušintakio po sterilizacijos;

17.3.2.15. lejomiomos;

17.3.2.16. krūties biopsijos;

17.3.2.17. krūties rezekcijos ar mastektomijos;

17.3.2.18. pašalintos krūties su regioniniais limfmazgiais;

17.3.2.19. krūties plastinės operacijos;

17.3.3. lyties organų:

17.3.3.1. hidrocelės maišelio;

17.3.3.2. nenaujagimio apyvarpės;

17.3.3.3. spermatocelės;

17.3.3.4. sėklinio latako;

17.3.3.5. sėklidės biopsijos;

17.3.3.6. sėklidės kastracijos;

17.3.3.7. sėklidės naviko;

17.3.3.8. sėklidės (ne dėl naviko, biopsijos ar kastracijos);

17.3.3.9. sėklidžių prielipo;

17.3.3.10. sėklinio latako po sterilizacijos;

17.3.3.11. prostatos, išskyrus radikaliąją rezekciją;

17.3.3.12. prostatos radikalaus pašalinimo;

17.3.3.13. prostatos transuretrinės rezekcijos;

17.3.3.14. prostatos adatinės biopsijos;

17.3.3.15. išorinių lytinių organų totalinės ar subtotalinės rezekcijos dėl naviko;

17.3.3.16. makšties gleivinės uždegimo;

17.3.3.17. makšties biopsijos;

17.3.3.18. vulvos ar lytinių lūpų biopsijos;

17.3.4. širdies ir kraujagyslių:

17.3.4.1. aneurizmos;

17.3.4.2. arterijos ateromatozinės plokštelės;

17.3.4.3. širdies vožtuvo;

17.3.4.4. miokardo biopsijos;

17.3.4.5. arterijos biopsijos;

17.3.4.6. trombo arba embolo;

17.3.4.7. varikocelės;

17.3.4.8. varikoziškai išsiplėtusių venų;

17.3.4.9. hemorojaus mazgų;

17.3.5. endokrininių liaukų:

17.3.5.1. antinksčių rezekcijos;

17.3.5.2. hipofizės naviko;

17.3.5.3. kasos biopsijos;

17.3.5.4. kasos rezekcijos;

17.3.5.5. prieskydinės liaukos;

17.3.5.6. skydliaukės ar jos skilties;

17.3.5.7. skydliaukės ir liežuvio latako;

17.3.5.8. užkrūčio liaukos audinio;

17.3.5.9. užkrūčio liaukos naviko;

17.3.6. kraujodaros:

17.3.6.1. blužnies biopsijos;

17.3.6.2. pašalintos blužnies;

17.3.6.3. limfmazgių regioninės rezekcijos;

17.3.6.4. limfmazgio biopsijos;

17.3.6.5. sritinio limfmazgio, pašalinto kartu su kirmėline atauga;

17.3.7. kvėpavimo sistemos:

17.3.7.1. bronchiogeninės cistos;

17.3.7.2. broncho biopsijos;

17.3.7.3. gerklų biopsijos;

17.3.7.4. gerklų dalinės ar totalinės rezekcijos;

17.3.7.5. gerklų dalinės ar totalinės rezekcijos su regioniniais limfmazgiais;

17.3.7.6. nosies gleivinės biopsijos;

17.3.7.7. plaučio pleištinės biopsijos;

17.3.7.8. plaučio transbronchinės biopsijos;

17.3.7.9. pleuros, perikardo biopsijos;

17.3.7.10. tarpuplaučio audinių;

17.3.7.11. tonzilių arba adenoidų;

17.3.7.12. tonzilių biopsijos;

17.3.7.13. trachėjos biopsijos;

17.3.7.14. uždegiminių nosies ar prienosinių ančių polipų;

17.3.7.15. prienosinio ančio biopsijos;

17.3.8. jutimo ir centrinės nervų sistemos:

17.3.8.1. akies junginės biopsijos;

17.3.8.2. pašalintos akies;

17.3.8.3. ragenos;

17.3.8.4. cholesteatomos;

17.3.8.5. galvos bei nugaros smegenų biopsijos;

17.3.8.6. galvos smegenų, dangalų rezekcijos dėl naviko;

17.3.8.7. galvos smegenų, dangalų rezekcijos dėl kitų priežasčių;

17.3.8.8. nervo biopsijos;

17.3.8.9. nervo identifikacijos;

17.3.8.10. Mortono ar trauminės neuromos;

17.3.8.11. simpatinio ganglijo;

17.3.9. virškinimo ir vidaus organų:

17.3.9.1. dantenų, burnos gleivinės biopsijos;

17.3.9.2. odontogeninės ar danties cistos;

17.3.9.3. odontogeninio naviko;

17.3.9.4. lūpos biopsijos ar pleištinės rezekcijos;

17.3.9.5. liežuvio biopsijos;

17.3.9.6. liežuvio ar tonzilės rezekcijos dėl naviko;

17.3.9.7. ryklės biopsijos;

17.3.9.8. seilių liaukos biopsijos;

17.3.9.9. seilių liaukos mukocelės;

17.3.9.10. seilių liaukos (ne dėl mukocelės);

17.3.9.11. stemplės ir plonosios žarnos divertikulo;

17.3.9.12. stemplės biopsijos;

17.3.9.13. stemplės dalinės ar totalinės rezekcijos;

17.3.9.14. kepenų biopsijos;

17.3.9.15. kepenų dalinės rezekcijos;

17.3.9.16. kolorektalinio polipo;

17.3.9.17. skrandžio ar plonosios žarnos polipo;

17.3.9.18. skrandžio biopsijos;

17.3.9.19. skrandžio subtotalinės ar totalinės rezekcijos dėl naviko;

17.3.9.20. skrandžio subtotalinės ar totalinės rezekcijos dėl nenavikinių priežasčių;

17.3.9.21. tulžies pūslės (ne dėl naviko);

17.3.9.22. tulžies pūslės su naviku;

17.3.9.23. gaubtinės žarnos angos (kolonostomos);

17.3.9.24. žarnyno biopsijos;

17.3.9.25. žarnyno rezekcijos dėl naviko;

17.3.9.26. žarnyno segmentinės rezekcijos dėl kitų priežasčių;

17.3.9.27. pilvaplėvės ar retroperitoninio tarpo biopsijos;

17.3.9.28. kirmėlinės ataugos;

17.3.9.29. išangės įplėšos ar fistulės;

17.3.9.30. vidaus organų, pašalintų dėl traumos;

17.3.10. kaulų, sąnarių:

17.3.10.1. Dupuytren kontraktūros audinio;

17.3.10.2. ganglijo cistos;

17.3.10.3. kaulo biopsijos ir grandymo;

17.3.10.4. kaulo egzostozės;

17.3.10.5. kaulo fragmento (ne dėl patologinio lūžio ar naviko);

17.3.10.6. kaulo fragmento dėl patologinio lūžio;

17.3.10.7. kaulų čiulpų biopsijos;

17.3.10.8. kremzlės nuograndų;

17.3.10.9. kaulų rezekcijos dėl naviko;

17.3.10.10. pirštų netrauminės amputacijos;

17.3.10.11. pirštų, amputuotų dėl traumos;

17.3.10.12. dėl naviko amputuotos galūnės;

17.3.10.13. dėl kitų priežasčių amputuotos galūnės;

17.3.10.14. riešo tunelio audinio;

17.3.10.15. sąnarinės „pelės“;

17.3.10.16. rezekuoto sąnario;

17.3.10.17. menisko;

17.3.10.18. sausgyslės ar sausgyslės makšties;

17.3.10.19. sinovijos biopsijos;

17.3.10.20. tarpslankstelinio disko;

17.3.10.21. tepalinio maišelio ar sinovijos cistos;

17.3.10.22. šlaunikaulio galvutės (ne dėl lūžio);

17.3.11. minkštųjų audinių ir odos:

17.3.11.1. minkštųjų audinių (ne dėl naviko, traumos ar nekrozės);

17.3.11.2. minkštųjų audinių traumos, nekrozės, fistulės;

17.3.11.3. minkštųjų audinių biopsijos ar paprastos ekscizijos dėl nenavikinių priežasčių;

17.3.11.4. minkštųjų audinių rezekcijos dėl naviko;

17.3.11.5. raumens biopsijos;

17.3.11.6. bet kurios lokalizacijos išvaržos maišelio;

17.3.11.7. odos biopsijos;

17.3.11.8. odos dėl cistos, karpos, traumos ar nekrozės;

17.3.11.9. odos plastinės operacijos;

17.3.11.10. odos ekscizijos dėl apgamo ar naviko;

17.3.11.11. pilonidinės cistos ar ančio;

17.3.11.12. pūlinio;

17.3.12. urologinę:

17.3.12.1. inksto biopsijos;

17.3.12.2. dalinės ar totalinės nefrektomijos;

17.3.12.3. Morgani cistos;

17.3.12.4. šlapimo pūslės biopsijos;

17.3.12.5. šlapimo pūslės dalinės ar totalinės rezekcijos;

17.3.12.6. šlapimo pūslės transuretrinės rezekcijos;

17.3.12.7. šlapimtakių rezekcijos;

17.3.12.8. šlaplės biopsijos;

17.3.13. bet kurios lokalizacijos ląstelių bloko;

17.4. pagal galiojančius reikalavimus atlikti citopatologijos tyrimus:

17.4.1. gimdos kaklelio citologinius tyrimus;

17.4.2. įvairių lokalizacijų ir technologijų (įprastinių tepinėlių, skystų terpių, ląstelių bloko ir kt.) diagnostinės citopatologijos tyrimus;

17.5. tirti Lietuvos medicinos normos 17.3, 17.4 papunkčiuose nenurodytą citopatologinę, biopsinę ir operacinę medžiagą, kuriai įvertinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų ar įrodymais pagrįstos medicinos reikalavimus reikia atlikti patologijos tyrimą;

17.6. savarankiškai ir tiksliai diagnozuoti ligas bei patologines būkles, remiantis paciento ląstelių, audinių ir organų patologijos tyrimais;

17.7. formuluoti tyrimo išvadas ir nustatyta tvarka pateikti užsakovui;

17.8. naudotis profesine ir mokslo literatūra, analizuoti savo darbo duomenis.

 

__________________