LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

 

įsakymas

DĖL lietuvos respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo nr. 1-245 „dėl gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

2014 m. spalio 14 d. Nr. 1-255

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1-245 „Dėl Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Energetikos ministras                                                                                                  Rokas Masiulis

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos

ministro 2013 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 1-245

(Lietuvos Respublikos energetikos

ministro 2014 m. spalio 14 d.

įsakymo Nr. 1-255 redakcija)

 

 

GAMTINIŲ DUJŲ APSKAITOS TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato gamtinių dujų (toliau – dujos) apskaitos principus, metodus ir tvarką.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (toliau – Energetikos įstatymas), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu (toliau – Gamtinių dujų įstatymas), Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu ir kitais teisės aktais.

3. Aprašu siekiama užtikrinti skaidrią ir nediskriminacinę dujų kiekio apskaitą tūrio vienetais (m3) ir energijos vienetais (kWh).

4. Aprašas privalomas dujų įmonėms, biodujų gamybos įmonėms, gamtinių dujų sistemos naudotojams (toliau – sistemos naudotojai) ir dujų vartotojams.

5. Dujų kiekio matavimo priemones ir matavimo priemones dujų sudėčiai nustatyti bei šilumingumui apskaičiuoti savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo sistemos operatorius ar biodujų gamybos įmonė (Aprašo 3 priedo 1 ir 2 punktai). Dujų kiekio matavimo priemonių (toliau – matavimo priemonės) parametrai, įrengimo sąlygos, įrengimo vieta dujų sistemų sujungimo vietose nustatomi dujų sistemų operatorių (įskaitant ir biodujų gamybos įmones) tarpusavio susitarimu. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie gamtinių dujų sistemų taškas laikomas gamtinių dujų sistemos įėjimo tašku.

6. Patiektų dujų kiekio apskaitą vykdo dujų įmonės ir vartotojai teisės aktų bei dujų pirkimo–pardavimo ar dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartyse nustatyta tvarka.

7. Konkrečiam vartotojui ar objektui patiektų dujų kiekis nustatomas pagal teisės aktų reikalavimus atitinkančių matavimo priemonių rodmenis, jeigu teisės aktuose ar sutartyse su vartotojais nenumatyta kitaip.

8. Momentinio šilumingumo verčių skaičiavimai, kurias remiantis nustatomas paros vidutinis aritmetinis dujų viršutinis šilumingumas baziniame perdavimo sistemos taške, kai naudojamasi chromatografijos metodu nustatyta dujų sudėtimi, atliekami vadovaujantis Lietuvos standartu LST EN ISO 6976 (Aprašo 3 priedo 14 punktas).

9. Dujų tūrio ar energetinių verčių konvertavimui iš vienų norminių sąlygų į kitas normines sąlygas taikomas Lietuvos standartas LST EN ISO 13443 (Aprašo 3 priedo 15 punktas).

10. Apraše vartojamos sąvokos:

10.1. Ataskaitinis laikotarpis – kalendorinis mėnuo ar kitas sutarties šalių nustatytas mokėjimo už gamtines dujas ir suteiktas paslaugas laikotarpis.

10.2. Gamtinių dujų analizatorius – prietaisas, kuriuo nustatoma gamtinių dujų komponentinė sudėtis, matuojama komponentų koncentracija ir apskaičiuojamas dujų apatinis, viršutinis šilumingumas, tankis, santykinis tankis bei Wobbe indeksas.

10.3. Gamtinių dujų apskaitos vieta (toliau – apskaitos vieta) – vieta, kurioje įrengtos gamtinių dujų kiekio matavimo priemonės, skirtos konkrečiame vartotojo objekte sunaudotų dujų kiekio apskaitai.

10.4. Gamtinių dujų kiekio matavimo priemonė (toliau – matavimo priemonė) – gamtinių dujų skaitiklis, dujų tūrio korektorius, tūrio konvertavimo įtaisas, kurie naudojami dujų kiekiui matuoti.

10.5. Gamtinių dujų kubinis metras (toliau – kubinis metras) – gamtinių dujų kiekis, kuris, esant norminėms sąlygoms, užima vieno kubinio metro tūrį.

10.6. Gamtinių dujų tūrio vienetas (toliau – tūrio vienetas) – kubinis metras (m3) gamtinių dujų, esant norminėms sąlygoms.

10.7. Kasdienės gamtinių dujų apskaitos vieta (toliau – kasdienės apskaitos vieta) – gamtinių dujų apskaitos vieta, kurioje įrengta nuotolinio operatyvinių duomenų surinkimo sistema ir dujų kiekis fiksuojamas ne rečiau kaip kartą per parą.

10.8. Nekasdienės gamtinių dujų apskaitos vieta (toliau – nekasdienės apskaitos vieta) – gamtinių dujų apskaitos vieta, kurioje dujų kiekis fiksuojamas rečiau kaip kartą per parą.

10.9. Norminės sąlygos – sąlygos, kai gamtinių dujų slėgis 1,01325 baro, temperatūra 20 °C. Nuo 2015 m. sausio 1 d. suskystintų gamtinių dujų terminale ir perdavimo sistemoje nustatomos norminės sąlygos, kai gamtinių dujų slėgis yra 1,01325 baro, temperatūra 0 °C.

10.10. Santykinė matavimo priemonės paklaida – matavimo paklaidos ir tikrosios matuojamojo dydžio vertės santykis.

10.11. Viršutinis šilumingumas – šilumos (energijos) kiekis, gaunamas visiškai sudegus, esant pastoviam slėgiui, vienam kubiniam metrui gamtinių dujų ore, kai visi degimo metu išsiskyrę produktai atvėsta iki nustatytos pradinės reagentų temperatūros ir yra dujinės būsenos, išskyrus degimo metu susidariusį vandenį. Į šilumos kiekį įskaičiuojama ir šiluma, kuri išsiskiria kondensuojantis degimo produktuose esančiam vandens garui.

11. Kitos Apraše naudojamos sąvokos atitinka Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II SKYRIUS

DUJŲ APSKAITA suskystintų gamtinių dujų terminale

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

12. Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo operatorius vykdo į Lietuvos Respubliką per suskystintų gamtinių dujų terminalą importuojamų ir iš Lietuvos Respublikos per suskystintų gamtinių dujų terminalą eksportuojamų SGD apskaitą vadovaudamasis teisės aktų nustatytais reikalavimais bei SGD terminalo operatoriaus patvirtintų naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklių nustatyta tvarka.

13. SGD terminale dujų kiekis apskaitomas kubiniais metrais (m3) ir energijos vienetais (kWh), o nuo 2015 m. sausio 1 d. energijos vienetais (kWh), naudojant dujų viršutinį šilumingumą. Atsiskaitymui už SGD terminalo paslaugas su SGD terminalo naudotojais dujų kiekis apskaitomas tūrio vienetais (m3) ir energijos vienetais (kWh), o nuo 2015 m. sausio 1 d. energijos vienetais (kWh).

14. Į SGD terminalą priimtų, iš SGD terminalo perkrautų, SGD terminale išdujintų ir SGD terminalo technologinėms reikmėms sunaudotų gamtinių dujų kiekis ir likutis SGD terminale apskaičiuojamas ir paskirstomas vadovaujantis SGD terminalo operatoriaus patvirtintomis naudojimosi SGD terminalu taisyklėmis.

15. Leistina dujų netekties norma SGD terminale apskaičiuojama ir paskirstoma SGD terminalo naudotojams, vadovaujantis Leistinos netekties apskaičiavimo suskystintų gamtinių dujų terminale aprašu (Aprašo 3 priedo 13 punktas) ir naudojimosi SGD terminalu taisyklėmis.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

DUJŲ APSKAITA SGD TERMINALE

 

16. Iš dujovežio į SGD terminalą priimtų bei iš SGD terminalo į dujovežį perkrautų SGD kiekis tūrio vienetais nustatomas remiantis SGD lygio, temperatūros ir slėgio matavimo prietaisų, įrengtų dujovežio SGD talpose parodymais prieš ir po krovos arba perkrovos operacijos.

17. Iš dujovežio į SGD terminalą priimtų bei iš SGD terminalo į dujovežį perkrautų SGD kiekis energijos vienetais apskaičiuojamas SGD kiekį tūrio vienetais padauginus iš SGD tankio bei viršutinio šilumingumo vertės pagal 1 formulę:

 

                                           (1)

 

čia:

E – SGD kiekis, išreikštas energijos vienetais (kWh);

VSGD – SGD kiekis, išreikštas tūrio vienetais (m3);

r – vidutinis SGD tankis, išreikštas (kg/m3);

Hm – vidutinis dujų viršutinis šilumingumas, išreikštas (kWh/kg).

 

18. Iš dujovežio į SGD terminalą priimtų bei iš SGD terminalo į dujovežį perkrautų SGD kiekio apskaitai naudotų matavimo priemonių ir prietaisų tikslumo lygių sertifikavimą, matavimus ir analizes bei nurodytos įrangos kalibravimą patikrina ir patvirtina ekspertas, kuris veikia kaip nepriklausomas inspektorius, samdomas SGD krovinio kiekio ir kokybės patikrinimui.

19. SGD kiekis ir kokybė nustatomi eksperto patvirtinta kiekio ir kokybės ataskaita, sudaryta remiantis dujovežio kapitono ar jo atstovo pateiktais krovinio kiekio duomenimis bei SGD terminalo operatoriaus pateiktais krovinio kokybės duomenimis įdiegus dujų mėginių ėmimo ir sudėties nustatymo sistemą SGD terminale.

20. Nesant įdiegtai dujų mėginių ėmimo ir sudėties nustatymo sistemai SGD terminale arba jai neveikiant, SGD krovos operacijos metu SGD kokybės nustatymas atliekamas SGD Terminalo naudotojui konsultuojantis su ekspertu ir remiantis SGD pakrovimo uoste išduotu pakrovimo sertifikatu bei faktinėmis SGD transportavimo sąlygomis, darant prielaidą, kad pakrovimo uoste nustatyta SGD kokybė yra teisinga. SGD perkrovos operacijos metu SGD kokybės nustatymas atliekamas SGD terminalo naudotojui ir SGD terminalo operatoriui konsultuojantis su ekspertu remiantis tokiais principais:

20.1. SGD kokybė po SGD perkrovos nustatoma remiantis vėliausiai išdujintų SGD kokybe;

20.2. esant poreikiui SGD kokybė nustatoma įvertinus teorinį SGD kokybės kitimą laike.

21. Dujovežio matavimo sistema SGD krovos / perkrovos metu turi atitikti tarptautinio standarto ISO 10976 „Sušaldytų lengvųjų angliavandenilių skysčiai – krovinio matavimas SGD dujovežiuose“ (angl. „Refrigerated light hydrocarbon fluids – Measurement of cargoes on board LNG carriers“) reikalavimus.

22. Į SGD terminalą priimtas / iš SGD terminalo perkrautas SGD kiekis yra apskaičiuojamas pagal 2 ir 3 formules:

22.1. priimtas SGD kiekis:

 

                       (2)

22.2. perkrautas SGD kiekis:

 

                       (3)

 

čia:

Epr – priimtas SGD kiekis, išreikštas energijos vienetais (kWh);

Eperk – perkrautas SGD kiekis, išreikštas energijos vienetais (kWh);

V – priimtas / perkrautas SGD kiekis, išreikštas tūrio vienetais (m3);

r – vidutinis SGD tankis, išreikštas (kg/m3);

Hm – vidutinis dujų viršutinis šilumingumas, išreikštas (kWh/kg);

Qbog – priėmimo / perkrovimo metu dujovežio suvartojamų dujų kiekis, išreikštas energijos vienetais (kWh);

Qr – priėmimo į SGD terminalą metu į dujovežį grąžinamų dujų kiekis, arba perkrovos į dujovežį metu į SGD terminalą grąžinamų dujų kiekis, išreikštas energijos vienetais (kWh);

 

23. Išdujintų dujų kiekis energijos vienetais (kWh) apskaičiuojamas pagal 4 formulę:

 

                                                (4)

 

čia:

E – išdujintų dujų kiekis, išreikštas energijos vienetais (kWh);

VGD – išdujintų dujų kiekis, išreikštas tūrio vienetais (m3);

HS – vidutinis dujų viršutinis šilumingumas (kWh/m3).

 

24. Išdujintų SGD kiekis įleidimo į perdavimo sistemą taške yra nustatomas pagal dujų apskaitos stotyje įrengtų matavimo priemonių rodmenis.

 

III SKYRIUS

DUJŲ APSKAITA PERDAVIMO SISTEMOJE

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

25. Perdavimo sistemoje dujų kiekis turi būti apskaitomas gamtinių dujų kubiniais metrais (toliau – kubinis metras) (m3), o nuo 2015 m. sausio 1 d. ir energijos vienetais (kWh), naudojant dujų viršutinį šilumingumą.

26. Atsiskaitymui už dujas ir dujų perdavimo paslaugas su sistemos naudotojais (vartotojais) dujų kiekis apskaitomas tūrio vienetais (m3) ir energijos vienetais (kWh). Nuo 2015 m. sausio 1 d. atsiskaitymui už dujas ir dujų perdavimo paslaugas su sistemos naudotojais (vartotojais) dujų kiekis apskaitomas energijos vienetais (kWh).

27. Perdavimo sistemos operatorius vykdo transportuojamų dujų apskaitą, reikalingą apskaičiuoti perduotų dujų kiekius.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

DUJŲ APSKAITA ENERGIJOS VIENETAIS PERDAVIMO SISTEMOS ĮĖJIMO IR IŠĖJIMO TAŠKUOSE

 

28. Dujų kiekis perdavimo sistemos įėjimo taške energijos vienetais (kWh) apskaitomas išmatuotą dujų tūrį dauginant iš paros vidutinio aritmetinio dujų viršutinio šilumingumo atitinkamame įėjimo taške. Skaičiuojama vadovaujantis 5 formule:

 

                                                   (5)

 

čia:

Ee – perdavimo sistemos įėjimo taške per parą pristatytų dujų kiekis energijos vienetais (kWh);

Ve – perdavimo sistemos įėjimo taške per parą pristatytas dujų tūris (m3);

HS – paros vidutinis aritmetinis dujų viršutinis šilumingumas perdavimo sistemos įėjimo taške (kWh/m3).

 

29. Dujų kiekis perdavimo sistemos išėjimo taške energijos vienetais (kWh) apskaitomas išmatuotą dujų tūrį dauginant iš paros vidutinio aritmetinio dujų viršutinio šilumingumo išėjimo taške. Skaičiuojama vadovaujantis 6 formule:

 

                                                   (6)

 

čia:

Ex – perdavimo sistemos išėjimo taške per parą išleistų dujų kiekis energijos vienetais (kWh);

Vx – perdavimo sistemos išėjimo taške per parą išleistų dujų tūris (m3);

HS – paros vidutinis aritmetinis dujų viršutinis šilumingumas perdavimo sistemos išėjimo taške (kWh/m3).

 

30. Dujų šilumingumas perdavimo sistemos išėjimo taškuose nustatomas vienu iš šių būdų:

30.1. Pagal tame taške (baziniame perdavimo sistemos taške) įrengtos matavimo priemonės dujų sudėčiai nustatyti bei šilumingumui apskaičiuoti duomenis.

30.2. Pagal gretimame baziniame perdavimo sistemos taške įrengtos matavimo priemonės dujų sudėčiai nustatyti bei šilumingumui apskaičiuoti duomenis.

30.3. Pagal dviejuose baziniuose perdavimo sistemos taškuose įrengtų matavimo priemonių dujų sudėčiai nustatyti bei šilumingumui apskaičiuoti duomenis – vadovaujantis Aprašo 35 punkte nurodytais principais.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI DUJŲ ANALIZATORIŲ PARINKIMUI, ĮRENGIMUI IR JŲ NAUDOJIMUI

 

31. Dujų analizatoriai parenkami atsižvelgiant į santykinę matavimo priemonės paklaidą. Santykinė dujų analizatoriaus paklaida neturi viršyti Lietuvos standarte LST EN 12405-2:2012 „Dujų skaitikliai. Keitimo įtaisai. 2 dalis. Keitimas į energiją“ nustatytų reikalavimų pagal B klasę esant norminėms veikimo sąlygoms.

32. Dujų analizatoriai privalo būti įrengti:

32.1. visuose įėjimo į perdavimo sistemą taškuose ir visuose tarpvalstybiniuose išėjimo iš perdavimo sistemos taškuose;

32.2. Aprašo 1 priede nurodytuose baziniuose perdavimo sistemos taškuose.

33. Dujų šilumingumas perdavimo sistemos išėjimo taškuose nustatomas pagal jiems priskirtų, Aprašo 2 priede nurodytose apskaitos vietose įrengtų, dujų analizatorių duomenis.

34. Perdavimo sistemos operatorius rengia ir teikia Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai tvirtinti Aprašo 1–2 prieduose nurodytų perdavimo sistemos bazinių dujų šilumingumo nustatymo taškų ir jiems priskirtų dujų išėjimo taškų, kuriuose dujų šilumingumas nustatomas pagal baziniuose taškuose įrengtų dujų analizatorių duomenis, sąrašus. Šie sąrašai turi būti periodiškai (ne rečiau kaip kartą per 5 metus) peržiūrimi ir prireikus patikslinami.

35. Nustatant dujų šilumingumą pagal dviejuose baziniuose perdavimo sistemos taškuose įrengtų dujų analizatorių duomenis, skaičiuojamas paros dujų šilumingumo tuose taškuose vidurkis, arba imamas šilumingumas to bazinio taško prie kurio dujų slėgis yra didesnis, o tuo atveju, jeigu dujų srautas per vieną iš taškų neteka, pagal tame taške įrengto dujų analizatoriaus, per kurį dujų srautas teka, duomenis.

36. Dujų analizatoriaus gedimo arba sutrikimo atveju, dujų šilumingumas jo įrengimo vietoje nustatomas taip:

36.1. Jei dujų analizatoriaus gedimas ar sutrikimas truko ne ilgiau, kaip 12 valandų, vidutinis paros šilumingumas nustatomas pagal duomenis jo tinkamo veikimo metu.

36.2. Jeigu dujų analizatoriaus gedimas arba sutrikimas truko ilgiau kaip 12 valandų, bet ne ilgiau kaip parą, vidutinis tos paros dujų šilumingumas laikomas lygiu prieš tai buvusios paros vidutiniam dujų šilumingumui.

36.3. Jeigu dujų analizatoriaus gedimas arba sutrikimas trunka ilgiau kaip parą, vidutinis paros šilumingumas pirmą gedimo arba sutrikimo parą nustatomas pagal Aprašo 36.2 punktą, vėliau imant ir analizuojant dujų mėginius vieną kartą per tris paras, pradedant kita po sutrikimo para. Nustatytas dujų šilumingumas naudojamas iki kito dujų mėginio paėmimo ir analizės.

37. Dujų šilumingumą perdavimo sistemos įėjimo ir išėjimo taškuose nustato ir kiekvieną parą viešai savo interneto svetainėje paskelbia perdavimo sistemos operatorius ne vėliau kaip per 3 val. dujų parai pasibaigus. Perdavimo sistemos operatorius šią informaciją persiunčia kitiems dujų sistemų operatoriams sutartyse nustatyta tvarka ir forma.

38. Į vartotojo sistemą, prijungtą prie perdavimo sistemos, pristatomų dujų kiekį energijos vienetais (kWh) nustato perdavimo sistemos operatorius.

 

IV SKYRIUS

DUJŲ APSKAITA SKIRSTYMO SISTEMOSE

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

39. Gamtinių dujų skirstymo sistemose dujų kiekis turi būti apskaitomas tūrio vienetais (m3), o nuo 2015 m. sausio 1 d. ir (ar) energijos vienetais (kWh), naudojant dujų viršutinį šilumingumą.

40. Atsiskaitymui už dujas ir suteiktas paslaugas su buitiniais vartotojais dujų kiekis apskaitomas tūrio vienetais (m3).

41. Atsiskaitymui už dujas ir dujų skirstymo paslaugas su nebuitiniais vartotojais ir sistemos naudotojais dujų kiekis apskaitomas tūrio vienetais (m3) ir (ar) energijos vienetais (kWh). Nuo 2015 m. sausio 1 d. atsiskaitymui už dujas ir dujų skirstymo paslaugas su nebuitiniais vartotojais ir sistemos naudotojais dujų kiekis apskaitomas energijos vienetais (kWh).

42. Skirstymo sistemos operatorius vykdo skirstomų dujų apskaitą, reikalingą apskaičiuoti skirstomų dujų kiekius.

43. Skirstymo sistemos operatorius įrengia nuotolinio operatyvinių duomenų surinkimo sistemas visose apskaitos vietose kur dujų sunaudojimas yra didesnis nei 100 tūkst. m3/m. Siekdamas kuo tiksliau suprognozuoti atskirų vartotojų per balansavimo laikotarpį paimtą dujų kiekį, skirstymo sistemos operatorius gali įrengti nuotolinio operatyvinių duomenų surinkimo sistemas ir kitiems sistemos naudotojams (vartotojams). Nuotolinio operatyvinių duomenų surinkimo sistemos gali būti įrengiamos vartotojo ar sistemos naudotojo iniciatyva, jei vartotojas ar sistemos naudotojas apmoka skirstymo sistemos operatoriui šių sistemų įrengimo sąnaudas.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

APSKAITA ENERGIJOS VIENETAIS

 

44. Nekasdienės apskaitos vietose į vartotojo sistemą, kuri prijungta prie skirstymo sistemos, per ataskaitinį laikotarpį pristatytos dujos energijos vienetais (kWh) apskaitomos kiekvieną parą apskaičiuotą dujų kiekį tūrio vienetais (m3) dauginant iš paros vidutinio dujų viršutinio šilumingumo skirstymo sistemoje ir sumuojant kiekvienos paros energijos kiekius. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui per parą apskaičiuoti dujų tūriai (kiekiai) koreguojami pagal ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus užfiksuotą dujų tūrį (kiekį) nekasdienės apskaitos vietose.

45. Kasdienės apskaitos vietose į vartotojo sistemą, kuri prijungta prie skirstymo sistemos, per ataskaitinį laikotarpį pristatytos dujos energijos vienetais (kWh) apskaitomos kiekvieną parą išmatuotą dujų kiekį tūrio vienetais (m3) dauginant iš paros vidutinio dujų viršutinio šilumingumo skirstymo sistemoje ir sumuojant kiekvienos paros energijos kiekius.

46. Vidutinis paros dujų šilumingumas skirstymo sistemoje skaičiuojamas išvedant per visus įėjimo taškus į skirstymo sistemą patekusių dujų svertinį paros šilumingumo vidurkį. Per skirstymo sistemos įėjimo taškus patenkančių dujų šilumingumas nustatomas atitinkamuose perdavimo sistemos išėjimo arba biodujų gamybos įrenginių sujungimo su skirstymo sistema taškuose. Skaičiuojama vadovaujantis 7 formule:

 

                         (7)

 

čia:

H – skirstymo sistemoje esančių dujų vidutinis paros šilumingumas;

H1, H2, ... Hn – per pirmąjį, antrąjį, ... n-tąjį skirstymo sistemos įėjimo tašką į sistemą patekusių dujų paros vidutinis aritmetinis viršutinis šilumingumas;

V1, V2, ... Vn – per pirmąjį, antrąjį, ... n-tąjį skirstymo sistemos įėjimo tašką, atitinkamą parą, į sistemą patekusių dujų tūris, išmatuotas atitinkamame perdavimo sistemos išėjimo arba biodujų gamybos įrenginių sujungimo su skirstymo sistema taške.

 

47. Jeigu dujos į skirstymo sistemą patenka tik iš kitos skirstymo sistemos, tai laikoma, kad dujų šilumingumas jose tuo pačiu laikotarpiu yra vienodas.

48. Dujų šilumingumą kiekvienoje atskiroje skirstymo sistemoje apskaičiuoja ir kiekvieną parą viešai savo interneto svetainėje skelbia skirstymo sistemos operatorius.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PASKIRSTYTŲ DUJŲ KIEKIO NUSTATYMAS

 

49. Paskirstytų dujų kiekį skirstymo sistemoje apskaičiuoja skirstymo sistemos operatorius laikantis principo, kad sistemos naudotojams paskirstytų dujų kiekio suma skirstymo sistemoje yra lygi į (iš) skirstymo sistemą perduotam dujų kiekiui iš jo atėmus dujų kiekį, reikalingą skirstymo sistemos technologinėms reikmėms.

50. Paskirstytų dujų kiekis skirstymo sistemoje per ataskaitinį laikotarpį atsiskaitymui už skirstymo paslaugas sistemos naudotojui nustatomas sumuojant paskirstytus dujų kiekius, naudojant šiuos duomenis:

50.1. per nuotolinio operatyvinių duomenų surinkimo sistemas gautus matavimo priemonių rodmenis iš kasdienės apskaitos vietų;

50.2. sistemos naudotojų deklaruotus priimtus (suvartotus) dujų kiekius iš nebuitinių vartotojų nekasdienės apskaitos vietų;

50.3. skirstymo sistemos operatorių apskaičiuotą sistemos naudotojo buitiniams vartotojams paskirstytų dujų kiekį.

51. Paskirstytų dujų kiekis skirstymo sistemoje per parą perdavimo sistemos balansavimo tikslais nustatomas sumuojant priimtą (suvartotą) dujų kiekį, naudojant šiuos duomenis:

51.1. per nuotolinio operatyvinių duomenų surinkimo sistemas gautus matavimo priemonių rodmenis iš kasdienės apskaitos vietų;

51.2. pagal skirstymo sistemos operatorių apskaičiuotą sistemos naudotojui per parą paskirstytų dujų kiekį nebuitinių vartotojų nekasdienės apskaitos vietose;

51.3. skirstymo sistemos operatorių apskaičiuotą sistemos naudotojo buitiniams vartotojams paskirstytų dujų kiekį.

52. Ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus skirstymo sistemos operatorius gali tikslinti per nuotolinio operatyvinių duomenų surinkimo sistemas gautus, deklaruotus, apskaičiuotus dujų kiekius, jeigu yra nustatoma, kad jie skiriasi nuo operatoriaus užfiksuotų matavimo priemonių rodmenų.

53. Sistemos naudotojams paskirstytų dujų kiekis konkrečioje skirstymo sistemoje nustatomas vadovaujantis skirstymo sistemos operatorių patvirtintomis naudojimosi skirstymo sistema taisyklėmis.

54. Dujų kiekis technologinėms reikmėms ir paskirstytų dujų kiekis apskaičiuojami vadovaujantis skirstymo sistemos operatorių parengtomis metodikomis, kurios privalo būti paskelbtos operatorių interneto svetainėse.

55. Kai yra atliekama matavimo priemonės metrologinė patikra arba kai sistemos naudotojas ar vartotojas praneša skirstymo sistemos operatoriui apie pastebėtą matavimo priemonės gedimą, išderinimą, dujų kiekis skaičiuojamas nuo matavimo priemonės gedimo, išderinimo pradžios iki gedimo pašalinimo bei suderinimo dienos, ar kol atliekama patikra, pagal paskutinių 3 parų vidutinį dujų suvartojimą, įvertinant dujinių prietaisų vardinę galią (QNL) arba skaičiuojamas kitu būdu šalims susitarus. Tokiu pat būdu dujų kiekis apskaičiuojamas kai neveikia nuotolinio duomenų surinkimo sistema ir kai sistemos naudotojai nedeklaruoja duomenų, kai deklaravimas privalomas pagal skirstymo paslaugų sutartį.

Skirstymo sistemos operatorius dujų skaitiklio, skirto dujų kiekiui buitiniam vartotojui matuoti, gedimą turi pašalinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo.

56. Jei vartojamų dujų srautas nesiekia mažiausios leistinos dujų srauto ribos Qmin, nebuitiniams vartotojams jis skaičiuojamas pagal mažiausią leistiną dujų srautą Qmin.

57. Jeigu matavimo priemonė įrengta ne ties šalių atsakomybės riba ir nebuitinio vartotojo teritorijoje esančiame dujotiekyje prieš matavimo priemones susidaro nuostoliai, dujų nuostolius, susidariusius vartotojo sistemoje, apskaičiuoja skirstymo sistemos operatoriaus pagal Aprašo 54 punkto nustatyta tvarka patvirtintą metodiką. Už vartotojo sistemoje susidariusius nuostolius sumoka kaltoji šalis. Skirstymo sistemos operatoriaus kartu su sąskaita už dujų nuostolius pateikia nuostolių skaičiavimus.

58. Nedidelėse skirstymo sistemose, neprijungtose prie perdavimo sistemos, gali būti taikomi kiti dujų kiekio nustatymo metodai, kurie turi būti nustatyti skirstymo operatorių naudojimosi dujų sistemomis taisyklėse ir viešai skelbiami operatorių interneto svetainėse (Aprašo 3 priedo 2 punktas).

 

V SKYRIUS

DUJŲ KIEKIO MATAVIMO REIKALAVIMAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

59. Dujų kiekis išmatuojamas matavimo priemonėmis.

60. Dujų kiekio matavimo vienetas yra kubinis metras (m3), esant norminėms sąlygoms.

61. Matuojant didesnio, kaip 6 bar perteklinio slėgio dujų tūrį, išmatuoto dujų tūrio konvertavimui (perskaičiavimui) į norminėms sąlygoms atitinkantį tūrį taikomi aktualią dujų sudėtį atitinkantys parametrai, reikalingi dujų spūdumo koeficientui apskaičiuoti. Aktualią dujų sudėtį atitinkantys dujų kokybės parametrai į dujų tūrio korektorius, tūrio konvertavimo įtaisus siunčiami nuotoliniu būdu.

Matuojant ne didesnio, kaip 6 bar perteklinio slėgio dujų tūrį, išmatuoto dujų tūrio konvertavimui (perskaičiavimui) taikomos fiksuotos dujų kokybės parametrų vertės Gamtinių dujų kokybės reikalavimų (Aprašo 3 priedo 12 punktas) ribose. Fiksuotos dujų kokybės parametrų vertės nustatomos pagal operatoriaus patvirtintą ir viešai paskelbtą metodiką.

62. Aktualią dujų sudėtį atitinkantys parametrai reikalingi dujų spūdumo koeficientui apskaičiuoti nustatomi baziniame perdavimo sistemos taške įrengtu dujų analizatoriumi.

63. Perdavimo sistemos operatorius naudojimosi perdavimo sistema taisyklių tvarka ir sąlygomis (Aprašo 3 priedo 2 punktas) turi teisę gauti iš sistemos naudotojų ir vartotojų, kurių dujų sistemos prijungtos prie perdavimo sistemos, matavimo priemonių rodmenis, taip pat, gavęs vartotojų, sistemos naudotojų sutikimą, patekti į jų teritorijas ir (ar) patalpas, kad įrengtų, prižiūrėtų ar keistų matavimo priemones ar fiksuotų jų rodmenis.

64. Skirstymo sistemos operatorius naudojimosi skirstymo sistema taisyklių tvarka ir sąlygomis (Aprašo 3 priedo 2 punktas) turi teisę gauti iš kitų skirstymo sistemų operatorių, sistemos naudotojų ir vartotojų, kurių dujų sistemos prijungtos prie skirstymo sistemos, matavimo priemonių rodmenis. Skirstymo sistemos operatorius, gavęs vartotojų, sistemos naudotojų sutikimą, turi teisę patekti į sistemų naudotojams, vartotojams priklausančias teritorijas ir (ar) patalpas, kad įrengtų, perkeltų, prižiūrėtų ar keistų matavimo priemones ar fiksuotų jų rodmenis.

65. Dujų sistemų operatoriai ir biodujų gamybos įmonės keičiasi matavimo priemonių rodmenimis, kontroliuoja matavimo priemonių veikimo teisingumą vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei bendradarbiavimo tarp operatorių sutartimis.

66. Nuskaityti matavimo priemonių rodmenis, tikrinti matavimo priemones perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai pagal sutartis gali pavesti trečiajam asmeniui. Informacija apie tretiesiems asmenims pavestus darbus skelbiama perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriaus interneto svetainėje.

67. Dujų srautas apskaitos vietoje negali viršyti matavimo priemonės maksimalaus leistino dujų srauto Qmax ir būti mažesnis kaip Qmin. Sistemos naudotojas, vartotojas negali naudoti didesnio ar mažesnio dujų srauto negu leidžia matavimo priemonių matavimo diapazonas. Qmin parametras buitiniams vartotojams netaikomas.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI MATAVIMO PRIEMONIŲ ĮRENGIMUI

 

68. Dujų priėmimo ir pristatymo vietose dujų apskaitai įrengtos matavimo priemonės turi atitikti teisės aktų (Aprašo 3 priedo 1, 3, 6, 10 ir 11 punktai), galiojančių standartų ir gamintojo nustatytus reikalavimus.

69. Matavimo priemones operatorių valdomuose gamtinių dujų sistemų išėjimo taškuose, biodujų sistemų prijungimo taškuose ar prie vartotojų objektų įrengia gamtinių dujų sistemų operatoriai ar biodujų gamybos įmonės, atsižvelgdami į Energetikos įstatymo nuostatas, jeigu prijungimo sutartyje nenumatyta kitaip.

70. Biodujų gamybos įrenginių sujungimo su skirstymo ar perdavimo sistema taškuose dujų apskaitai bei kokybės parametrų nustatymui turi būti įrengtas dujų analizatorius.

71. Matavimo priemonės įrengiamos vartotojo žemės sklype ar nekilnojamajame daikte arba prie jo žemės sklypo ar nekilnojamojo daikto ribų.

72. Vartotojams, kurie dujų apskaitos vietoje per metus suvartoja daugiau kaip 100 tūkst. m3 dujų imtinai, įrengiamos matavimo priemonės, fiksuojančios kas valandą suvartotą dujų kiekį ne trumpesniu kaip 40 dienų laikotarpiu ir suteikiančios galimybę vartotojui peržiūrėti sukauptus duomenis matavimo priemonės indikatoriuje ir (arba) nuskaityti juos nuotoliniu būdu ar kitomis priemonėmis.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI MATAVIMO PRIEMONIŲ PARINKIMUI IR EKSPLOATAVIMUI

 

73. Šalies teritorijoje atsiskaitymams naudojamos matavimo priemonės turi atitikti teisinės metrologijos reikalavimus, joms turi būti atliktas teisinis metrologinis patvirtinimas, jos teisės aktų nustatytais atvejais turi būti įrašytos į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą, turėti teisės aktais nustatytus žymenis ir (arba) ženklus, ir (arba) reikiamus liudijimus (sertifikatus).

74. Matavimo priemonės (dujų skaitikliai) turi būti skirti tos rūšies (šeimos) ir eksploatacinio slėgio dujoms, kurioms numatė gamintojas. Dujų skaitiklio (-ų) matavimo intervalas turi aprėpti visą galimą vartotojo dujinių prietaisų ar dujinių technologinių įrenginių dujų debito matavimą. Matavimo priemonės (dujų skaitikliai) parenkamos atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus (Aprašo 3 priedo 6 ir 10 punktai).

75. Matavimo priemonės privalo turėti dokumentus ar ženklus, liudijančius apie atliktą metrologinę patikrą.

76. Matavimo priemonės turi būti užplombuotos (užkoduotos), kad nebūtų galima keisti duomenų, nenukabinus plombų (nepakeitus kodo). Perdavimo ar skirstymo sistemos operatorius turi teisę nustatyti papildomas plombuojamas vietas, su kuriomis turi būti supažindintas vartotojas (jo atstovas), sistemos naudotojas ar biodujų gamybos įmonės atstovas.

77. Dujų tūrio korektorių, tūrio konvertavimo įtaisų parametrų vertes jų įrengimo vietose pagal dujų skaitiklio metrologinės patikros protokolus turi teisę keisti:

77.1. perdavimo sistemos operatorius, dalyvaujant skirstymo sistemos operatoriaus, vartotojo, kurio dujų sistema prijungta prie perdavimo sistemos, ir, jei pageidauja, sistemos naudotojų atstovams;

77.2. skirstymo sistemos operatorius, dalyvaujant kitos prijungtos skirstymo sistemos, vartotojo, kurio dujų sistema prijungta prie skirstymo sistemos ir, jei pageidauja, sistemos naudotojo atstovams.

78. Matavimo priemonėms turi būti atliekama metrologinė patikra teisės aktų (Aprašo 3 priedo 3 ir 9 punktai) nustatyta tvarka ir periodiškumu.

79. Suinteresuotos šalys turi teisę dalyvauti atliekant matavimo priemonių metrologinę patikrą ir gauti iš perdavimo ar skirstymo sistemos operatoriaus patikros dokumentų kopijas.

80. Perdavimo ar skirstymo sistemos operatorius gali išmontuoti matavimo priemonę patikrai ar remontui, tiekiant dujas per aplankos liniją arba dujotiekio intarpą vietoje skaitiklio ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.

81. Neveikiant matavimo priemonės dujų tūrio konvertavimo į normines sąlygas įtaisui (perskaičiavimo įtaisui), pateiktas dujų kiekis gali būti nustatomas vadovaujantis dujų skaitiklio rodmenimis, atliekant dujų kiekio perskaičiavimą į normines sąlygas rankiniu būdu, naudojantis paskutinėmis užregistruotomis arba kontroliniais prietaisais išmatuotomis dujų slėgio ir temperatūros reikšmėmis.

82. Kai vartotojas ar sistemos naudotojas praneša perdavimo ar skirstymo sistemos operatoriui apie pastebėtą matavimo priemonės gedimą, išderinimą ir kai yra atliekama matavimo priemonės patikra, dujų kiekis skaičiuojamas nuo matavimo priemonės gedimo, išderinimo pradžios iki gedimo pašalinimo bei suderinimo dienos ar kol yra atliekama patikra pagal paskutinių trijų parų vidutinį dujų suvartojimą, arba skaičiuojamas kitu būdu, sutarties šalims susitarus.

Dujų skaitiklio, skirto dujų kiekiui buitiniam vartotojui matuoti, gedimai turi būti pašalinti Aprašo 55 punkto nustatyta tvarka.

83. Matavimo priemonės turi būti eksploatuojamos pagal teisės aktų (Aprašo 3 priedo 1, 3, 4, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktai) nustatytus reikalavimus.

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

84. Aprašo 29, 31, 32, 36 ir 37 punktų nuostatos dėl dujų kiekio apskaitos taikomos ir skirstymo sistemų įėjimo taškams, prie kurių yra prijungti biodujų gamybos įrenginiai.

85. Tuo atveju, kai dujų sistemų operatorių nustatyti dujų kiekiai, gauti nuotoliniu būdu (naudojantis nuotolinio operatyvinių duomenų surinkimo sistema) neatitinka nustatytiems pagal matavimo priemonių rodmenis, kilus nesutarimams turi būti priimami dujų kiekiai nustatyti teisinei metrologijai priskirtomis matavimo priemonėmis.

86. Asmenys, pažeidę Aprašo nustatytus reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

___________________


 

Gamtinių dujų apskaitos

tvarkos aprašo

1 priedas

 

 

BAZINIAI DUJŲ ŠILUMINGUMO NUSTATYMO TAŠKAI

 

 

1 lentelė. Perdavimo sistemos bazinių taškų, naudojamų dujų šilumingumui nustatyti, sąrašas

 

Eil. Nr.

Dujų skirstymo stoties pavadinimas

1.

Vilniaus dujų skirstymo stotis

2.

Elektrėnų dujų skirstymo stotis

3.

Jonavos dujų skirstymo stotis

4.

Kauno pirmoji dujų skirstymo stotis

5.

Panevėžio antroji dujų skirstymo stotis

6.

Šiaulių dujų skirstymo stotis

7.

Rietavo dujų skirstymo stotis

 

Pastaba. Dujų šilumingumui perdavimo sistemos išėjimo taškuose nustatyti taip pat naudojami baziniams taškams prilygintų Suskystintų gamtinių dujų terminalo ir Šakių dujų apskaitos stoties matavimo priemonių duomenys.

 

______________

 


 

Gamtinių dujų apskaitos

tvarkos aprašo

2 priedas

 

 

PERDAVIMO SISTEMOS IŠĖJIMO TAŠKAI, KURIUOSE DUJŲ ŠILUMINGUMAS NUSTATOMAS PAGAL BAZINIUOSE IR JIEMS PRILYGINTUOSE TAŠKUOSE ĮRENGTŲ DUJŲ ANALIZATORIŲ DUOMENIS

 

2 lentelė. Perdavimo sistemos išėjimo taškų sąrašas

 

Eil. Nr.

Perdavimo sistemos išėjimo taškai

Baziniai ir jiems prilyginti dujų šilumingumo nustatymo taškai, pagal kuriuose įrengtų dujų analizatorių duomenis nustatomas dujų šilumingumas perdavimo sistemos išėjimo taškuose

1.

Vilniaus dujų skirstymo stotis

Vilniaus dujų skirstymo stotis

2.

Elektrėnų dujų skirstymo stotis

Elektrėnų dujų skirstymo stotis

3.

Jonavos dujų skirstymo stotis

Jonavos dujų skirstymo stotis

4.

Kauno pirmoji dujų skirstymo stotis

Kauno pirmoji dujų skirstymo stotis

5.

Panevėžio antroji dujų skirstymo stotis

Panevėžio antroji dujų skirstymo stotis

6.

Šiaulių dujų skirstymo stotis

Šiaulių dujų skirstymo stotis

7.

Rietavo dujų skirstymo stotis

Rietavo dujų skirstymo stotis

8.

Šakių dujų apskaitos stotis

Šakių dujų apskaitos stotis

9.

Klaipėdos antroji dujų skirstymo stotis1

Suskystintų gamtinių dujų terminalo apskaitos stotis

10.

Klaipėdos pirmoji dujų skirstymo stotis2

Suskystintų gamtinių dujų terminalo apskaitos stotis

11.

Šalčininkų dujų skirstymo stotis

Vilniaus dujų skirstymo stotis

12.

Jašiūnų dujų skirstymo stotis

13.

Rudaminos dujų skirstymo stotis

14.

Baltosios Vokės dujų skirstymo stotis

15.

Aukštųjų Panerių pirmoji dujų skirstymo stotis

16.

Aukštųjų Panerių antroji dujų skirstymo stotis

17.

Grigiškių dujų skirstymo stotis

18.

„Villon“ dujų skirstymo stotis

19.

Širvintų dujų skirstymo stotis

20.

Maišiagalos dujų skirstymo stotis

21.

Ukmergės dujų skirstymo stotis

22.

Anykščių dujų skirstymo stotis

23.

Utenos dujų skirstymo stotis

24.

Taujėnų dujų skirstymo stotis

25.

Raguvos dujų skirstymo stotis

26.

Vievio dujų skirstymo stotis

27.

Žiežmarių dujų skirstymo stotis

28.

Kaišiadorių dujų skirstymo stotis

29.

Alytaus dujų skirstymo stotis

30.

Birštono dujų skirstymo stotis

31.

Prienų dujų skirstymo stotis

32.

Butrimonių dujų skirstymo stotis

33.

Girininkų dujų skirstymo stotis

34.

Pravienos dujų skirstymo stotis

35.

Nemenčinės dujų skirstymo stotis

36.

Pabradės dujų skirstymo stotis

37.

Visagino dujų skirstymo stotis

38.

Švenčionėlių dujų skirstymo stotis

39.

Kauno antroji dujų skirstymo stotis

Kauno pirmoji dujų skirstymo stotis

40.

Vandžiogalos dujų skirstymo stotis

41.

Kėdainių dujų skirstymo stotis

42.

Batniavos dujų skirstymo stotis

43.

Zapyškio dujų skirstymo stotis

44.

Lekėčių dujų skirstymo stotis

45.

Šakių dujų skirstymo stotis

46.

Marijampolės dujų skirstymo stotis

47.

Vilkaviškio dujų skirstymo stotis

48.

Panevėžio pirmoji dujų skirstymo stotis

Panevėžio antroji dujų skirstymo stotis

49.

Miežiškių dujų skirstymo stotis

50.

Piniavos dujų skirstymo stotis

51.

Gegužinės dujų skirstymo stotis

52.

Pasvalio dujų skirstymo stotis

53.

Pajiešmenių dujų skirstymo stotis

54.

Biržų skirstymo stotis

55.

Klaipėdos antroji dujų skirstymo stotis3

Suskystintų gamtinių dujų terminalo dujų apskaitos stotis ir Rietavo dujų skirstymo stotis

56.

Klaipėdos pirmoji dujų skirstymo stotis4

57.

Gargždų dujų skirstymo stotis

58.

Kretingos dujų skirstymo stotis

59.

Palangos dujų skirstymo stotis

60.

Plungės dujų skirstymo stotis

61.

Kužių dujų skirstymo

Šiaulių ir Rietavo dujų skirstymo stotys

62.

Daugėlių dujų skirstymo stotis

63.

Papilės dujų skirstymo stotis

64.

Naujosios Akmenės dujų skirstymo stotis

65.

Telšių dujų skirstymo stotis

66.

Mažeikių dujų apskaitos stotis

67.

Pakruojo dujų skirstymo stotis

Šiaulių ir Panevėžio dujų skirstymo stotys

68.

Alksniupių dujų skirstymo stotis

69.

Radviliškio dujų skirstymo stotis

70.

Jurbarko dujų skirstymo stotis

Suskystintų gamtinių dujų terminalo ir Šakių dujų apskaitos stotys

 

Pastabos:

1. 1 kai dujų srautas per Suskystintų gamtinių dujų terminalo dujų apskaitos stotį viršija srautą per Klaipėdos antrąją dujų skirstymo stotį;

2. 2 kai dujų srautas per Suskystintų gamtinių dujų terminalo apskaitos stotį viršija suminį srautą per Klaipėdos pirmąją ir antrąją dujų skirstymo stotis;

3. 3 kai dujų srautas per Klaipėdos antrąją dujų skirstymo stotį viršija srautą per Suskystintų gamtinių dujų terminalo apskaitos stotį;

4. 4 kai suminis dujų srautas per pirmąją ir antrąją Klaipėdos dujų skirstymo stotis viršija srautą per Suskystintų gamtinių dujų terminalo apskaitos stotį.

 

____________________

 

 

 

 

Gamtinių dujų apskaitos

tvarkos aprašo

3 priedas

 

 

TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS PATEIKTOS NUORODOS APRAŠE

 

1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas.

2. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas.

4. Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1-54 „Dėl Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“.

5. Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-293 „Dėl Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių patvirtinimo“.

6. Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“.

7. Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1-82 „Dėl Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.

8. Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.

9. Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“.

10. Matavimo priemonių techninis reglamentas, patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31 „Dėl Matavimo priemonių techninis reglamento patvirtinimo“.

11. Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-181 „Dėl Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“.

12. Gamtinių dujų kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-194 „Dėl Gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo“.

13. Leistinos netekties apskaičiavimo suskystintų gamtinių dujų terminale aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Leistinos netekties apskaičiavimo suskystintų gamtinių dujų terminale aprašo patvirtinimo“.

14. Lietuvos standartas LST EN ISO 6976:2005 „Gamtinės dujos. Šilumingumo, tankio, santykinio tankio ir Wobbe skaičiaus skaičiavimas pagal sudėtį (ISO 6976:1995 su pataisa 1:1997, pataisa 2:1997 ir pataisa 3:1999)“.

15. Lietuvos standartas LST EN ISO 13443:2005 „Gamtinės dujos. Norminės sąlygos (ISO 13443:1996, įskaitant pataisą 1:1997)“.“

 

_________________