Administracinė byla Nr. eAS-256-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00350-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos skyrius) dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. kovo 11 d. (teisme užregistruotas 2024 m. kovo 12 d.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2022 m. rugsėjo 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN- 540 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).
Pareiškėjas nurodė, kad skundas teikiamas nepraleidus vieno mėnesio termino nuo 2024 m. vasario 26 d., kai pareiškėjui buvo įteiktas atsakovo 2024 m. vasario 22 d. pranešimas dėl duomenų pateikimo Nr. AD5-3284 ir Skyriaus vedėjos 2024 m. vasario 22 d. tarnybinis pranešimas Nr. BDR-654, kuriuose Skyrius pripažino faktinę aplinkybę, kad Privalomasis nurodymas buvo skirtas neturint Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka suteiktų įgaliojimų.
II.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. S. skundą.
Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjas ir teigia, jog su Privalomuoju nurodymu susipažino 2024 m. vasario 26 d., tačiau bylos medžiaga (Privalomasis nurodymas) patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 21 d., Skyriui atliekant veiksmus, susijusius su Privalomojo nurodymo priėmimu, pareiškėjas dalyvavo įvykio vietos apžiūroje, jis buvo supažindintas su apžiūros rezultatais ir jam pasirašytinai 2022 m. rugsėjo 21 d. buvo įteiktas Privalomojo nurodymo nuorašas.
Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) nuostatas (25 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d., 6 d.), pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir Privalomąjį nurodymą Kontrolės įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka būtų apskundęs aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui, pats pareiškėjas tokių aplinkybių taip pat nenurodė.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas, kuriam apie Privalomąjį nurodymą buvo žinoma nuo 2022 m. rugsėjo 21 d., dėl jo panaikinimo į teismą kreipėsi tik 2024 m. kovo 12 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs terminus, nustatytus ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje ir 29 straipsnio 1 dalyje, kurių neprašo atnaujinti.
III.
Pareiškėjas M. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti bylą pagal kompetenciją nagrinėti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams.
Pareiškėjas nurodo, kad byla yra teisminga Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams, tačiau ji neteisėtai buvo persiųsta nagrinėti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams, taip pažeidžiant ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartis yra naikintina.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjo skundo trūkumus, tačiau nenustatė termino trūkumams pašalinti ir nepasiūlė pareiškėjui šių trūkumų pašalinti, nors turėjo tai padaryti.
Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinės aplinkybės, kad prieš kreipdamasis į teismą, pareiškėjas pasinaudojo privaloma ikiteismine tvarka, per nustatytą terminą kreipėsi į atsakovą dėl įgalioto asmens keliamų naujų reikalavimų iš Privalomojo nurodymo ir per nustatytą terminą nustatyta privaloma ikiteismine tvarka kreipėsi į antstolį, kad būtų ištaisytos ankstesniuose procesuose padarytos klaidos.
Pareiškėjas akcentuoja, kad jo teisė pateikti skundą dėl Privalomojo nurodymo jam buvo išaiškinta Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-2881-1029/2024.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. S. skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ikiteismine tvarka, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, kad pareiškėjas skundą pateikė akivaizdžiai praleidęs terminus, nustatytus ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje ir 29 straipsnio 1 dalyje, kurių neprašo atnaujinti.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, jam (pareiškėjui) nepagrįstai nebuvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, jis yra pasinaudojęs privaloma ikiteismine tvarka.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-504-502/2016; kt.). Pabrėžtina, jog asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 10 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-882-492/2016; kt.).
Akcentuotina, kad ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose tais atvejais, kai įstatyme numatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-17-520/2015; kt.).
Pagal Kontrolės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas. Privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui (Kontrolės įstatymo 25 str. 2 d.). Jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui (Kontrolės įstatymo 25 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad privalomajam nurodymui apskųsti įstatymas nustato privalomą ikiteisminę tvarką, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, skundas turi būti paduotas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-556/2020; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-204-789/2023; kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Privalomąjį nurodymą priėmė Skyrius, todėl pagal Kontrolės įstatymo 25 straipsnio 2 dalį ir nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Privalomajam nurodymui apskųsti buvo privaloma ikiteismine tvarka. Tokia apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta ir Privalomajame nurodyme. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad kreipėsi į atsakovą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, tačiau nei su skundu, nei su atskiruoju skundu nėra pateikęs įrodymų, kad Kontrolės įstatymo nustatytu terminu ir tvarka teikė skundą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui.
Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad byla yra teisminga Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams, tačiau ji neteisėtai buvo persiųsta nagrinėti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 20 straipsnio 1 dalį Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose, o ne konkretūs šio teismo rūmai. Iš viešai prieinamos Bylų skirstymo protokolų paieškos (https://liteko.teismai.lt/protokolai/paieska.aspx?m=1) matyti, kad ši administracinė byla, vadovaujantis Administracinių bylų valdymo ir bylų paskirstymo teisėjams bei teisėjų kolegijų sudarymo Regionų administraciniame teisme tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu, 21 punktu, buvo paskirta Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjui Romanui Klišauskui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad byla yra teisminga Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams, atmestini.
Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog skundas pateiktas nepasinaudojus privaloma ikiteismine tvarka ir praleidus terminą skundui paduoti, nepagrįstai nenustatė pareiškėjui termino skundo trūkumams pašalinti, teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis pasinaudojo privaloma ikiteismine tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjui termino skundo trūkumams pašalinti. Kaip minėta, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti nagrinėjamu atveju, neturi jokios teisinės reikšmės.
Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija