II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
3. Ateities mokykla neįsivaizduojama be skaitmeninių kompetencijų. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos analizėje „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2021. Nuotolinis mokymas(is)“ akcentuojama, kad mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo kompetencija Lietuvoje nuosekliai rūpinamasi nuo 2007 metų.
4. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninis raštingumas pirmą kartą reglamentuotas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-555 „Dėl Reikalavimų mokytojų kompiuterinio raštingumo programoms patvirtinimo“. Atnaujinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymo redakcija paskelbta 2018 m. Apraše nustatyti vienodi reikalavimai ir rekomendacijos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeniniam raštingumui rengti ir įgyvendinti.
5. 2020 metai švietimui, kaip ir kitoms visuomenės gyvenimo sritims, buvo itin sudėtingi. Švietimą ir jo aplinką stipriai paveikė COVID-19 pandemija. Ji sutrikdė paprastai pamažu vykstančią švietimo kaitą ir sukėlė būtinybę skubiai ieškoti sprendimų, kaip organizuoti mokymą(si), taip pat paskatino naujovių taikymo proveržį, atvėrė naujų galimybių, aktualizavo svarstomus klausimus ir iškėlė naujų klausimų apmąstant švietimo ateitį.
6. Atlikus Panevėžio miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų apklausą (toliau – Apklausa) išryškėjo, kad 98,3 procento mokytojų taiko skaitmenines mokymo(si) priemones ugdymo procese.
7. Informacinių technologijų plėtrą paspartinusi pandemija tik dar labiau išryškino būtinybę stiprinti pedagogų ir dėstytojų skaitmenines kompetencijas, sukurti skaitmeninių mokymosi priemonių rinkinį mokykloms, kuris garantuotų, kad įvairių mokymosi poreikių turintys mokiniai galėtų sėkmingai mokytis pasinaudodami informacinių technologijų teikiama nauda. Pandemijos laikotarpiu mokyklų aprūpinimas kompiuteriais ir kitomis techninėmis priemonėmis stipriai pasistūmėjo, pedagogų baziniai skaitmeniniai įgūdžiai taip pat pagerėjo. Nors švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis pedagogų, turinčių skaitmeninio raštingumo kompetencijas, skaičius, vertinant pastarųjų 5 metų duomenis, viršijo 29 000 pedagogų, o tai sudarė 80–86 proc. visų pedagogų bendrojo ugdymo mokyklose – ministerijos vykdytos apklausos duomenys ir realus darbas pandemijos metu parodė kiek kitokius rezultatus. Atlikus Apklausą išryškėjo, kad 72,36 procento mokytojų plėtojo skaitmeninio raštingumo kompetenciją per pastaruosius 3 metus. Pedagogai turi ugdyti ir nuolat atnaujinti savo skaitmenines kompetencijas, kad galėtų efektyviai naudoti skaitmenines technologijas ir skaitmeninį turinį mokymui, taip pat naudodami technologijas pritaikyti turimą ir kurti savo skaitmeninį turinį.
8. Nustatyta, kad 98 procentai apklaustų mokytojų taiko skaitmenines mokymo(si) priemones.
9. Išanalizavus skaitmeninių kompetencijų tobulinimą pagal sritis buvo nustatyta, kad informacijos ir duomenų raštingumo srityje 65 procentai mokytojų tobulino savo kompetencijas. Vienam mokytojui tenka 25,5 valandos. Bendravimo ir bendradarbiavimo srityje kompetencijas tobulino 62 procentai mokytojų. Kiekvienas mokytojas išklausė 17,2 valandos kursą. Skaitmeninio turinio kūrimo srityje savo kompetenciją tobulino 67 procentai mokytojų. Kiekvienas mokytojas tobulinosi 18,1 valandos. Skaitmeninio saugumo srityje tobulinosi 34 procentai mokytojų. Kiekvienam mokytojui tenka 11,8 valandos. Skaitmeninių problemų sprendimo srityje tobulinosi 29 procentai mokytojų, kiekvienam jų tenka po 12,8 valandos.
10. Apklausoje išryškėjo, kad ne visose mokytojų darbo vietose yra visa hibridiniam mokymui reikalinga kompiuterinė įranga (vaizdo, garso). 25,3 procento respondentų nurodė, kad jie darbo vietoje neturi hibridiniam mokymui reikalingos kompiuterinės įrangos.
11. 88 procentai mokytojų nurodė, kad hibridinės pamokos metu turi galimybę naudoti nemokamą programinę įrangą („Microsoft Teams“, „Zoom“ ir t. t.). 71 procentas nurodė, kad klasėje ar kabinete mokiniai gali naudotis nemokamu belaidžiu internetu. Dažniausiai pamokose atliekamos užduotys skaitmeninėje mokymo(si) aplinkoje „Eduka“, elektroninė mokymo(si) aplinka „EMA“ (pvz., pratybos, įvairūs testai, skaitmeninės pratybos, virtualūs laboratoriniai darbai ir pan.).
12. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, Panevėžio miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose kompiuterių, skirtų mokiniams mokyti, skaičius nežymiai didėja. Mokyti skirtų kompiuterių skaičiaus sumažėjimas 2022–2023 m. m. matomas ir kitose lyginamose savivaldybėse. Panevėžio miesto savivaldybėje 100-ui mokinių 2022–2023 m. m. tenka tik 16,64 kompiuterio.
13. Dažniausiai kompiuteriais mokyklose naudojamasi bibliotekose ir skaityklose. Kompiuterizavimo lygis įvairiose mokyklose nevienodas. 2021–2022 m. m. gimnazijose iš viso buvo 1098 vnt. kompiuterių, 57 vnt. daugiau nei 2020–2021 m. m. Progimnazijose
2021–2022 m. m. buvo 1945 vnt. kompiuterių, per metus kompiuterių skaičius padidėjo 77 vnt. Kitose miesto mokyklose 2021–2022 m. m. buvo 707 vnt. kompiuterių, t. y. 20 vnt. daugiau nei 2020–2021 m. m.
14. Didėja galimybė miesto mokiniams naudotis kompiuteriais ir interneto prieiga. 2021–2022 m. m. Panevėžio miesto bendrojo ugdymo mokyklose yra 3750 vnt. kompiuterių, t. y. 154 vnt. daugiau nei 2020–2021 m. m. Kompiuterius bendrojo ugdymo mokyklos įsigyja iš mokinio krepšelio, Europos socialinio fondo ir kitų projektų lėšų.
15. 2021–2022 m. m. kompiuterių skaičius visose miesto bendrojo ugdymo įstaigose padidėjo. Kasmet įsigyjamų kompiuterių skaičiaus didėjimas turi įtakos mokinių mokymosi pasiekimams ir motyvacijai. Kompiuterių skaičius auga, todėl auga ir interneto greitis mokyklose (100 Mbps ir daugiau), tačiau vis dar lieka didelis procentas kompiuterių (57 procentai), kurie yra 4 metų ir senesni.
16. Siekiant gerinti savivaldybės mokyklų pedagogų aprūpinimą nuotolinėmis mokymo priemonėmis, miesto bendrojo ugdymo mokykloms iš projekto „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ (Nr. 09.1.3-CPVA-V-704-02-0001) lėšų 2021 m. perduoti 285 nešiojamieji kompiuteriai, skirti 1–12 bendrojo ugdymo ir I–IV gimnazijos klasių mokiniams mokyti nuotoliniu būdu ir skaitmeniniam ugdymo turiniui naudoti, už 199 533,84 Eur. Iš valstybės planavimo projekto „Specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimas“ perduota specialiųjų priemonių ir kompiuterinės įrangos, reikalingos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdyti, už 7312,30 Eur.
17. Vykdant Europos Sąjungos fondų investicijų projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ pasirašytos sutartys su UAB „Biznio mašinų kompanija“ ir mokykloms perduota 87 vnt. nešiojamųjų kompiuterių už 61 tūkst. Eur, skirtų nuotoliniam mokymui užtikrinti.
18. Įgyvendinant Mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo planą 2021 metams, 18 miesto bendrojo ugdymo mokyklų perduota 53 vnt. mobilių vaizdo įrašymo ir transliavimo įrenginių komplektų, skirtų hibridiniam ugdymui, bendradarbiaujama su mokyklų vadovais dėl efektyvaus hibridinio ugdymo įrangos panaudojimo ugdymo procese.
19. Panevėžio miesto savivaldybės administracija iš biudžeto skyrė 20 000 Eur ikimokyklinio ugdymo įstaigoms 65 planšetiniams kompiuteriams įsigyti ir 60 000 Eur bendrojo ugdymo mokykloms įrangai hibridinėms klasėms įsigyti, kad būtų užtikrintas kokybiškas kontaktinis, nuotolinis ir hibridinis mokymasis.
20. Nors pandemijos metu mokyklų aprūpinimas technologijomis ryškiai pagerėjo, tačiau švietimo įstaigoms vis dar nepakanka kokybiškam nuotoliniam ugdymui reikalingos technologinės ir programinės įrangos, nėra sukurta pakankamai kokybiško skaitmeninio turinio ir ypač trūksta skaitmeninio turinio specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, tautinių mažumų mokiniams, sugrįžusiesiems iš užsienio ir kitoms tikslinėms grupėms. Siekiant pasinaudoti esamais skaitmeniniais ir technologiniais resursais, diegti jais grįstas švietimo inovacijas, būtina užtikrinti pakankamas mokymo ir studijų proceso dalyvių kompetencijas. Šiuo metu visi mokytojai yra įgiję minimalius skaitmeninės kompetencijos pagrindus, tačiau EBPO TALIS apklausos duomenimis, tik 56 proc. Lietuvos mokytojų jaučiasi gerai pasirengę mokymo procese naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Mokytojo aprūpinimas kompiuterine įranga turi didelę reikšmę mokinių ugdymui(si).
21. Vis dėlto, siekiant užtikrinti spartesnį ir veiksmingesnį skaitmeninių technologijų naudojimą bendrajame ugdyme, teikiamoje pažangos priemonėje numatoma spręsti šiuos iššūkius:
21.1. vangus švietimo institucijų įsitraukimas į mokyti ir mokytis kuriamų skaitmeninių sprendimų kūrimo ir išbandymo procesą ir tiesiogiai su tuo susijęs nepakankamas esamų skaitmeninių priemonių naudojimas ugdymo procese ir studijose. Tam įtaką daro naujovių baimė, nepasitikėjimas, institucinės pagalbos pradedantiesiems nebuvimas. Sudarius sąlygas mokykloms ir paskatinus jas bendradarbiauti su inovacijų kūrėjais, mokyklos labiau atsivertų naujovėms, įgytų daugiau pasitikėjimo jas naudoti ir prisidėtų prie švietimo inovacijų kūrimo;
21.2. siekiant, kad skaitmeninių technologijų naudojimas kurtų pridėtinę vertę visam ugdymo procesui, būtina, kad pedagogai būtų susipažinę su naujovėmis ir gebėtų jas pritaikyti mokydami konkretaus dalyko mokinių kompetencijoms ugdyti. Dėl to mokytojui būtina labai gerai išmanyti dalyko didaktiką ir suprasti, kaip skaitmeniniai sprendimai siejasi su dalyko turiniu ir sąveikaudami padeda mokiniui mokytis. Tyrimai rodo, kad tik nedidelė dalis mokytojų pamokoje prasmingai taiko skaitmenines technologijas, o mokymo strategijos vis dar atitinka tradicinės pamokos supratimą. Todėl būtina auginti mokytojų profesinį kapitalą, stiprinant jų skaitmeninius įgūdžius, plėtojant naujausias nuotoliniam, mišriam, hibridiniam ugdymui pritaikytas didaktikas;
21.3. sėkmingai švietimo įstaigų skaitmenizacijai būtinos priemonės, bet, nepaisant nemažų investicijų į mokyklų aprūpinimą technologijomis per pastaruosius metus, jų vis dar trūksta, ypač – įvairios įrangos nuotolinei ar hibridinei pamokai organizuoti: kamerų, mikrofonų, ausinių, ekranų ir pan. Taip pat svarbus vaidmuo mokymosi procese tenka mokymosi šaltiniams, kurių šiandien nepakanka. Šiuo metu atnaujinamas bendrojo ugdymo turinys ir tik dalis ankstesnių mokymosi priemonių, mokymosi šaltinių bus tinkami, kitus reikės atnaujinti. Priemonėje numatyta padėti bendrojo ugdymo ir aukštosioms mokykloms apsirūpinti reikiama technologine įranga, todėl reikės sudaryti sąlygas mokyklose naudotis tokiomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, kurios būtų parengtos pagal atnaujintas bendrąsias programas, būtų prieinamos visiems mokiniams ir mokytojams, pritaikomos įvairių poreikių besimokantiesiems, įtraukiančios, motyvuojančios ir padedančios siekti aukštesnių rezultatų.
V SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO FINANSAVIMAS
24. Švietimo įstaigos dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų agentūros, nacionaliniuose projektuose, kuriuose įgyvendinamos ir skaitmeninio ugdymo veiklos, ir jų investicijų projektuose numatoma įsigyti skaitmeninės technikos.
25. Kiekvienais mokslo metais švietimo įstaigoms skiriama mokymo lėšų ugdymo reikmėms tenkinti: ugdymo planui (ugdomajai veiklai) įgyvendinti (darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą mokėti, taip pat sumokėti už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, finansuojamą iš mokymo lėšų), vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms (įsigyti ir nuomoti, įskaitant ir skaitmenines versijas), mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (IKT) diegti ir naudoti (internetui diegti ir naudoti, duomenų bazėms, elektroniniams dienynams tvarkyti, IKT aptarnaujantiems darbuotojams už darbą mokėti ir kitoms išlaidoms, susijusioms su IKT).
26. Taip pat Panevėžio miesto savivaldybės taryba kiekvienais metais numato savivaldybės biudžeto Švietimo ir ugdymo programoje lėšų programai įgyvendinti. Programoje numatytos priemonės ir veiklos įgyvendinamos tik gavus finansavimą.
