LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 M. SPALIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 521 „DĖL MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. spalio 16 d. Nr. D1-340
Vilnius
1. P a k e i č i u Miško dauginamosios medžiagos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 „Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:
„11. Sėklinės plantacijos, klonų rinkiniai ir bandomieji želdiniai veisiami pagal projektus (Nuostatų 2 priedas). Projektus tvirtina ir veisimo darbus prižiūri Tarnyba. Rengiant „išbandyta“ kilmės kategorijos sėklinių plantacijų projektus, klonai parenkami tik iš Tarnybos sudarytų klonų motininių medžių sąrašų, su nurodyta jų rametų augimo vieta. Įveisiant sėklines plantacijas ir klonų rinkinius, ant kiekvieno klono rameto, o veisiant bandomuosius želdinius – ant pirmo ir paskutinio šeimos pakartojimo medžio turi būti etiketė, kurioje įrašytas sėklinės plantacijos, klonų rinkinio arba bandomųjų želdinių projekte nurodytas klono ar šeimos kodas raidiniais ir skaitmeniniais simboliais ir QR kodas. Etiketės sėklinėse plantacijose, klonų rinkiniuose ir bandomuosiuose želdiniuose turi būti saugomos, iki jie bus įrašyti į Informacinę sistemą. Kasmet iki spalio 15 d. sėklinių plantacijų ir klonų rinkinių valdytojai ar savininkai Tarnybai turi pateikti visų, ne vyresnių kaip 10 metų, sėklinių plantacijų ir klonų rinkinių inventorizacijos duomenis – sėklinių plantacijų ir klonų rinkinių sodinimo schemose pažymėtus žuvusius, neperspektyvius ir iš poskiepio išaugusius (kai įskiepis negyvas) medžius. Sėklinėse plantacijose ir klonų rinkiniuose žuvus ne vyresniems kaip 7 metų medžiams (klonams), jie turi būti atsodinti tos pačios kilmės, bet ne blogesnės selekcinės vertės nei žuvę medžiais (klonais), laikantis projektuose nurodytos jų mišrinimo schemos. Sėklinių plantacijų ir klonų rinkinių valdytojai ar savininkai atsodintų medžių (klonų) kodus turi pažymėti plantacijų sodinimo schemose ir jas pateikti Tarnybai, ši turi užtikrinti, kad bus galima nustatyti miško medžių palikuonių šeimų ir klonų tapatybę bandomuosiuose želdiniuose, sėklinėse plantacijose ir klonų rinkiniuose pagal prie jų projektų pridedamas patikslintas sodinimo schemas. Tarnyba atlieka miško medžių palikuonių šeimų selekcinį vertinimą ir atranką bandomuosiuose želdiniuose, sudaro klonų, skirtų ūglių ruošai, sąrašus. Į sąrašus įtraukiami klonų motininiai medžiai, kurių selekcinis vertinimas ir atranka atlikti ne vėliau kaip prieš 10 metų.“
1.2. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:
„13. Genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose specialiaisiais kirtimais formuojami skirtingų brandumo grupių medynai: ąžuolynai, pušynai, maumedynai, uosynai, klevynai, bukynai ir guobinių rūšių medynai iš ne mažiau kaip 4 brandumo grupių; eglynai, beržynai, juodalksnynai, liepynai, skroblynai – iš ne mažiau kaip 3 brandumo grupių, todėl kirtimų būdai ar jų deriniai parenkami, kad būtų sudarytos palankios sąlygos tikslinėms medžių rūšims atželti ir suformuoti įvairaus amžiaus medynus. Kai tokių galimybių nėra, medynai turi būti atkuriami sodmenimis, išaugintais iš to paties sėklinės miško bazės objekto sėklų, pageidautina – kelerių metų derliaus sėklų mišinio. Taikant žėlimą skatinančias priemones, šalinama paklotė ir purenamas dirvožemis, iškertamas trakas ir nepageidaujamų medžių rūšių pomiškis. Gretima biržė kertama plynuoju būdu, kai anksčiau iškirstoje biržėje susiformuoja 2–3 m aukščio jaunuolynas.“
1.3. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
„14. Sėkliniai medynai skirti sėklinės medžiagos ruošai ir selekciniu požiūriu vertingiems genetiniams miško medžių ištekliams saugoti. Naujai atrinktuose sėkliniuose medynuose sėklas ruošti galima tik atlikus specialiuosius kirtimus iki medžių žydėjimo. Atliekant kirtimus medynai išretinami, iškertant su ydomis, taip pat pažeistus ir nustelbtus medžius, kad medyno skalsumas po kirtimų liktų ne mažesnis kaip 0,5–0,6, o kitų medžių rūšių – ne daugiau kaip 30 proc., ąžuolynuose – ne daugiau kaip 50 proc. Medžiai kertami ir ištraukiami nepažeidžiant augančių medžių kamienų ir paviršinių šaknų. Skatinant žėlimą arba renkant nuo žemės sėklinę medžiagą, galima kirsti traką ir menkavertį pomiškį. Kai kyla pavojus, kad medžių rūšių, kurių sėklos renkamos nuo žemės, sėklos bus sunaikintos, sėklinis medynas ar jo dalis aptveriama tvora, kol medynas bus naudojamas sėklų ruošai. Jeigu sėklos smulkios, lengvai paskleidžiamos vėjo ir jų nuo žemės surinkti neįmanoma, sėklinė medžiaga su subrendusiomis sėklomis renkama nuo nukirstų medžių, kol sėklos pradės natūraliai byrėti. Derliaus metais galima iškirsti pavienius, gausiai derančius medžius, nedarant žalos medynui ir netrukdant jam atželti, iškirsti medžius iš perspektyvaus pomiškio grupių, apie jas sudarant palankesnes sąlygas pomiškiui augti ir plėstis.“
1.4. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Kiekvienam genetiniam draustiniui, genetiniam ir sėkliniam medynui, sėklinei plantacijai, klonų rinkiniui, rinktiniam ar elitiniam medžiui, bandomiesiems želdiniams Tarnyba parengia pasus (Nuostatų 3–7 priedai), kurių duomenys tvarkomi Informacinėje sistemoje. Tarnyba suteikia teisę kiekvienam sėklinės miško bazės objektų valdytojui ar savininkui prisijungti prie Informacinės sistemos ir susipažinti su objekto paso duomenimis, genetinių miško medžių išteklių ir sėklinės miško bazės objektų būklės vertinimo, įvykdytų ūkinių priemonių vertinimo ir projektavimo pažymomis (toliau – pažyma). Paso duomenys saugomi iki sėklinės miško bazės objektas išregistruojamas iš Informacinės sistemos. Pasikeitus sėklinės miško bazės objekto paso duomenims, Tarnyba atnaujina duomenis Informacinėje sistemoje.“
1.5. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:
„19. Sėklinės miško bazės objektus vertina, jų apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir atkūrimo priemones ir reikalavimus nustato Tarnyba, prieš tai informavusi el. laišku ar paštu jų valdytojus ar savininkus. Ji ne rečiau kaip kas dešimt metų įvertina sėklinės miško bazės objektų būklę, genetinę ir selekcinę vertę ir po įvertinimo surašo pažymą, kurioje suprojektuoja privalomas miškininkystės priemones, nustato jų vykdymo terminus ir pateikia tvarkymo rekomendacijas. Jeigu sėklinės miško bazės objektai patenka į saugomas teritorijas arba juose aptinkamos saugomų rūšių augavietės ir (ar) radavietės, registruotos Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, arba reikalinga išvada dėl planuojamų priemonių poveikio įsteigtoms ar potencialioms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo, šios priemonės projektuojamos atsižvelgiant į veiklą saugomose teritorijose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, saugomų rūšių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei poveikio reikšmingumo vertinimo išvadas ir derinamos su saugomų teritorijų direkcijomis, kurių veiklos teritorijoje jie yra. Pažymos tvarkomos Informacinėje sistemoje. Tarnyba sėklinės miško bazės objektų valdytoją ar savininką el. paštu informuoja apie naujos pažymos parengimą ir paskelbimą Informacinėje sistemoje. Jeigu dėl pasikeitusių gamtos sąlygų arba pakitusios sėklinės miško bazės objekto būklės negalima įgyvendinti pažymoje suprojektuotų priemonių, jo valdytojas ar savininkas apie tai nedelsdamas informuoja Tarnybą. Informaciją apie įvykdytas priemones sėklinės miško bazės objektų valdytojai ar savininkai per 20 darbo dienų nuo jų įvykdymo privalo įrašyti į Informacinę sistemą.“
1.6. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:
„26. Dauginamoji medžiaga, surinkta iš genetinių draustinių, genetinių ir sėklinių medynų, sėklinių plantacijų, naudojama kilmės rajonuose, kuriuose moksliniais arba selekciniais tyrimais nustatytas jos selekcinis efektas arba iš kurių kilę plantacijos klonų arba šeimų motininiai medžiai. Šias naudojimo galimybes nustato Tarnyba ir skelbia Informacinėje sistemoje ir savo interneto svetainėje.“
1.7. Pakeičiu 31.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„31.1. pirkėjui (gavėjui) pateikti pardavėjo ar jo įgalioto asmens patvirtintus dokumentus: kilmės sertifikato, miško sėkloms (toliau – sėklos) papildomai – Nuostatų 16 priede nurodytos pažymos apie miško sėklų kokybę kopijas arba šių elektroninių dokumentų nuorašus, arba popierinių dokumentų skaitmenines kopijas;“.
1.8. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:
„39. Dauginamosios medžiagos ruošėjai, iš jų – ruošiantys dauginamąją medžiagą miško medžių selekcijai (toliau – ruošėjai), likus ne mažiau kaip 3 kalendorinėms dienoms iki ruošos pradžios, turi apie tai raštu arba elektroniniu laišku informuoti Tarnybą, nurodydami tikslią ruošos vietą, pradžią, pabaigą ir planuojamos paruošti dauginamosios medžiagos kiekį. Jei pranešime nurodytas ruošos laikas pasikeičia, Tarnybą apie tai būtina informuoti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki ruošos pradžios arba pabaigos datos pasikeitimo. Tarnyba tikrina, ar dauginamoji medžiaga ruošiama nurodytuose sėklinės miško bazės objektuose.“
1.9. Pakeičiu 46 punktą ir jį išdėstau taip:
„46. Juridinio asmens, sandėliuojančio sėklas, vadovas skiria asmenį, atsakingą už pristatomųjų bandinių atrinkimą, sėklų laikymą, sėklų siuntų tapatybės išsaugojimą, ir apie tai praneša Tarnybai. Jei sėklų savininkas – privatus asmuo, jis atrenka pristatomuosius bandinius. Pristatomųjų bandinių atrinkimo aktas siunčiamas Tarnybai su pristatomuoju bandiniu.“