LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL DARBDAVIŲ, JŲ ĮGALIOTŲ ASMENŲ BEI DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SPECIALISTŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KLAUSIMAIS MOKYMO PROGRAMŲ PATVIRTINIMO
2017 m. birželio 23 d. Nr. EV-78
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276 „Dėl Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų 3 punktu:
1. T v i r t i n u pridedamas neformaliojo profesinio mokymo programas:
1.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, dirbančio II-III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse;
1.3. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, dirbančio III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse;
1.4. Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse;
1.5. Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas II -III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse;
1.6. Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse;
1.7. Darbdavio įgalioto asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse;
1.8. Darbdavio įgalioto asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas II-III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse;
1.9. Darbdavio įgalioto asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse;
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr.V-139 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymo programų rengimo, atnaujinimo (keitimo) organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2.2. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr.V-161 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr.V-139 „ Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymo programų rengimo, atnaujinimo (keitimo) organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
4. P a v e d u :
4.1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Komunikacijos skyriaus vedėjui organizuoti šiuo įsakymu patvirtintų mokymo programų paskelbimą VDI interneto išorės svetainės rubrikoje „DSS mokymas ir žinių tikrinimas“;
4.2. VDI Dokumentų valdymo skyriaus vedėjui organizuoti šio įsakymo kartu su mokymo programomis paskelbimą Teisės aktų registre;
4.3. VDI teritorinių skyrių vedėjams supažindinti vadovaujamo skyriaus darbo inspektorius ir darbuotojus su šio įsakymo nuostatomis;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus
2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. EV-78
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SPECIALISTO, DIRBANČIO VISŲ EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ ĮMONĖSE, MOKYMO PROGRAMA
1. Mokymo programos apibūdinimas:
1.1. Mokymo programa – tęstinio neformaliojo profesinio mokymo programa, kurią vykdyti gali profesinio mokymo teikėjas, atitinkantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatytus reikalavimus.
1.2. Mokymo programos tikslas – asmenims, siekiantiems dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, baigusiems mokymą atitikti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus reikalavimus darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams.
1.4. Mokymo programos trukmė – 40 akademinių valandų (ne daugiau kaip 8 akademinės valandos per dieną).
1.6. Mokymo procesas gali būti organizuojamas:
1.6.3. mišriuoju[3] mokymo (mokymosi) būdu.
1.8. Asmenims, baigusiems mokymo programą, suteikiama teisė tikrintis žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI). Išlaikius šių žinių tikrinimo testą VDI, įgyjama teisė dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, taip pat, būnant darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, teisės aktų nustatytais atvejais vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių mažose įmonėse.
2. Mokymo planas:
Eil. Nr. |
Mokymo temų, potemių pavadinimas |
Auditorinių valandų skaičius |
Savarankiško mokymosi valandų skaičius |
1. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINĖ BAZĖ |
|
|
1.1. |
Darbuotojų sauga ir sveikata: |
||
1.1.1. |
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbdavio pareiga ir jos realizavimas įmonėje – |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.1.1. |
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėse organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio |
|
|
1.1.2. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavimas įmonėje. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.3. |
Darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones. Bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti |
0,5 |
0,5 |
1.1.4. |
Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas). Darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje |
1 |
1 |
1.1.5. |
Darbdavio teisės ir pareigos užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Darbuotojų pareigos ir teisės siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai |
1 |
1 |
1.1.6. |
Darbo ir poilsio laiko organizavimas įmonėje. Kasdienis ir kassavaitinis poilsio laikas. Specialios ir papildomos pertraukos |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.2. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra. Įrenginių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra, grupės, įrenginių priežiūros organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų funkcijos, įrenginių savininkų pareigos ir teisės, nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas |
1 |
Pagal poreikį |
1.3. |
Techniniai reglamentai ir jų reikalavimai į rinką tiekiamoms asmeninėms apsaugos priemonėms, įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms |
0,5 |
0,5 |
1.4. |
Esminiai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai: |
||
1.4.1. |
Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Kolektyvinės apsaugos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
1.4.2. |
Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarka |
1 |
Pagal poreikį |
1.4.3. |
Krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais reikalavimai |
0,5 |
0,5 |
1.4.4. |
Darboviečių statybvietėje įrengimo, saugių ir sveikų darbo sąlygų žvejybos laivuose, saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse reikalavimai |
2 |
1 |
1.4.5. |
Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas), jų poveikis darbuotojų sveikatai |
1 |
0,5 |
1.4.6. |
Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Jų poveikis darbuotojų sveikatai |
0,5 |
0,5 |
1.4.7. |
Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos reikalavimai. Fiziniai veiksniai, jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai, pavojų identifikavimas |
2 |
0,5 |
1.4.8. |
Ergonominiai rizikos veiksniai. Psichosocialiniai rizikos veiksniai. Jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai |
1 |
Pagal poreikį |
1.5. |
Profesinės rizikos vertinimas |
||
1.5.1. |
Profesinės rizikos vertinimo bendrieji principai ir reikalavimai. Kompetencijos reikalavimai profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5.2. |
Pavojų identifikavimas, rizikos darbuotojams tyrimas ir vertinimas. Profesinės rizikos vertinimo rezultatų įforminimas |
2 |
1 |
1.5.3. |
Profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių nustatymas, jų įgyvendinimo plano parengimas, priemonių veiksmingumo ir pakankamumo nustatymas |
2 |
0,5 |
1.6. |
Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų kategorijos: |
||
1.6.1. |
Asmenys iki aštuoniolikos metų, jų įdarbinimas, sveikatos patikrinimai, darbo laikas, draudžiami dirbti darbai ir jų sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.6.2. |
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, joms kenksmingos darbo sąlygos ir pavojingi veiksniai |
||
1.6.3. |
Neįgalūs asmenys, jų įdarbinimas, darbo sąlygos, sveikatos patikrinimai, darbo laikas |
1 |
Pagal poreikį |
1.6.4. |
Darbuotojų, kurių darbo stažas iki vienerių metų, saugos ir sveikatos užtikrinimas |
||
1.6.5. |
Neblaivių darbuotojų nušalinimo nuo darbo veiksmai, neblaivumo prevencija |
||
1.7. |
Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.8. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymas ir žinių tikrinimas. Darbuotojų instruktavimas |
1,5 |
0,5 |
1.9. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų paskyrimas ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos steigimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų bei profesinės sveikatos specialistų skaičius įmonėje, jų funkcijos, pareigos ir teisės |
1 |
Pagal poreikį |
2. |
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA |
||
2.1. |
Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas ir apskaita. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, prevencijos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
2.2. |
Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų priežasčių tyrimas. Dažniausios profesinių ligų priežastys, profesijos, kurių darbuotojai dažniausiai suserga profesinėmis ligomis. Prevencijos priemonės |
0,5 |
Pagal poreikį |
3. |
BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS |
||
3.1. |
Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos norminiai teisės aktai (reglamentai, direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, ir taikymo principai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4. |
GAISRINĖS SAUGOS IR APSAUGOS NUO ELEKTROS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE |
||
4.1. |
Gaisro gesinimo organizavimas. Darbuotojų evakavimo organizavimas ir evakavimo planai. Avarijų prevencija ir likvidavimo planai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4.2. |
Elektros srovės poveikis ir keliamas pavojus žmogui. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių bendrieji reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
5. |
SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE SUDARANT SAUGIAS IR SVEIKATAI NEKENKSMINGAS DARBO SĄLYGAS |
||
5.1. |
Socialinė partnerystė, socialinio dialogo svarba, socialinio dialogo dalyviai įmonėje. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir jų funkcijos |
1 |
Pagal poreikį |
6. |
DARBUOTOJŲ DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ |
||
6.1 |
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Draudėjų priskyrimas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Rodikliai, pagal kuriuos draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei |
0,5 |
Pagal poreikį |
7. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI ĮMONĖSE |
||
7.1. |
Instrukcijos. Darbo tvarkos taisyklės. Pareigybių aprašymai |
1 |
Pagal poreikį |
8. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ |
||
8.1 |
VDI funkcijos, VDI inspektorių teisės ir pareigos, teisės aktai |
0,5
|
Pagal poreikį |
8.2. |
Administracinės atsakomybės už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus taikymas (darbuotojams, darbdaviams) |
||
Valandų skaičius mokymui ir mokymuisi |
32 |
8 |
|
BENDRA MOKYMO PROGRAMOS TRUKMĖ |
40 |
3. Reikalavimai mokytojams:
3.1. aukštasis išsilavinimas ir ne mažesnė kaip 3 metų darbuotojų saugos ir sveikatos srities darbo patirtis;
3.2. gaisrinės saugos, elektrosaugos, socialinio dialogo temas dėstyti gali patirtį šioje srityje turintys asmenys;
4. Reikalavimai mokymo proceso organizavimui:
4.1. Mokyti galima tik asmenis, su kuriais yra sudaryta mokymo sutartis. Mokymo sutartis sudaroma ne vėliau kaip pirmą mokymo dieną. Mokymo sutartyje turi būti nurodyta: sutarties numeris ir data, jos sudarymo vieta; profesinio mokymo teikėjo pavadinimas, kodas, adresas; profesinio mokymo teikėjo vardu sutartį sudariusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir atstovavimo pagrindas; asmens, ketinančio mokytis, vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, adresas; mokymo programa, mokymo laikotarpis (pradžia, pabaiga), mokymo kaina už visą mokymą, galimybės nutraukti sutartį, kiti šalių įsipareigojimai. Mokymo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai.
4.2. Mokymo sutartys registruojamos profesinio mokymo teikėjo vykdomų mokymų bendrame mokymo sutarčių registravimo žurnale. Mokymo sutarčių registravimo sistema neturi sudaryti sąlygų jas sudaryti atgaline data. Mokymo sutartis įsigalioja tinkamai ją įforminus, šalims pasirašius.
4.3. Profesinio mokymo teikėjas, prieš pradėdamas įgyvendinti mokymo programą, įskaitant ir mokymą nuotoliniu būdu, VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje (EPDS) praneša apie tai VDI, užpildydamas Reikalavimų mokymui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais vykdyti kontrolinį klausimyną.
4.4. Profesinio mokymo teikėjas, organizuojantis mokymą nuotoliniu būdu, turi užtikrinti prieigą prie nuotolinio mokymo aplinkos; apskaityti mokymo (mokymosi) laiką nuotolinio mokymo aplinkoje; įvertinti, kaip besimokantysis supranta pateiktą temą, kaip atlieka užduotis; užtikrinti besimokančiam asmeniui mokymosi šioje aplinkoje pagalbą.
4.6. Mokymo sutartys, mokymo apskaitos dokumentai saugojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, siekiant pagrįsti fizinių ir juridinių asmenų veiklos skaidrumą ir atskaitingumą bei užtikrinti susijusių asmenų prievoles bei teisėtus interesus.
4.7. Mokymo metu besimokantieji turi įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonėms įmonėje praktiškai ir savarankiškai įgyvendinti (organizuoti).
5. Reikalavimai materialiesiems ištekliams:
5.2. Turi būti auditoriniam mokymo procesui įgyvendinti reikalinga įranga ir techninės (informacinės) teorinio ir praktinio mokymo priemonės (interneto ryšys, įranga mokymo medžiagai demonstruoti, vaizdinės mokymo priemonės ir kt.).
5.3. Nuotolinis mokymas vykdomas virtualioje mokymo aplinkoje[4].
6. Reikalingi metodiniai ištekliai:
6.1. Mokymo medžiaga pagal kiekvieną programos teorinio mokymo temą, parengta atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių ypatumus.
6.3. Plakatai, skaidrės, informacijos pristatymai, filmuota medžiaga, schemos ir pan. vaizdinės mokymo priemonės, atitinkančios mokymo turinį.
6.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo įmonėje dokumentacijos pavyzdžiai:
6.4.9. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių tikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarkos aprašas;
6.4.10. Bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą įrodantys dokumentai (tvarkos aprašai ar kt.), reikalingi įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, kai du ir daugiau darbdavių organizuoja darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose;
6.4.15. Darbuotojų, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nušalinimo nuo darbo tvarkos aprašas;
6.4.16. Pavedimo įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones darbdavio įgaliotam asmeniui, taip pat ir padalinio vadovui, įforminimo dokumentai (įsakymas, potvarkis, pareigybės aprašymas ar kt.);
6.4.17. Prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašas;
6.4.20. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustatantis dokumentas;
6.4.21. Darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, tikrinimo ir medicininės apžiūros organizavimo tvarkos aprašas;
7. Rekomenduojama papildoma literatūra ir kiti informacijos šaltiniai mokomajai medžiagai rengti:
7.1. Butkus, R. (2011). Profesinės saugos valdymas. Mokomoji knyga. Aleksandro Stulginskio universitetas;
7.2. Stankiuvienė, A. (2012). Teisiniai darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindai. Mokomoji knyga. VGTU leidykla;
7.4. Čyras, P. (2003). Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla.
8. Metodiniai ištekliai turi būti sistemingai atnaujinami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pakeitimus.
9. Teisė tikrintis žinias VDI suteikiama asmenims, baigusiems mokymo programą, ir profesinio mokymo teikėjui įsitikinus (įvertinus), kad asmuo geba atlikti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, bei yra pasirengęs tikrintis žinias VDI.
10. Profesinio mokymo teikėjas teikia informaciją VDI apie asmenis, kurie mokėsi ir baigė mokymo programą.
11. Nustačius, kad mokymo procesas įgyvendinamas nesilaikant mokymo programoje nustatytų reikalavimų, profesinio mokymo teikėjas netenka teisės vykdyti šią mokymo programą.
12. Asmuo, baigęs šią mokymo programą bei išlaikęs žinių tikrinimo testą VDI, ketinantis tapti darbdaviu, jam atstovaujančiu asmeniu, įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovu atleidžiamas nuo žinių tikrinimo pagal Darbdavio, jam atstovaujančio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo programą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus
2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. EV-78
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SPECIALISTO, DIRBANČIO II-III GRUPIŲ EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ ĮMONĖSE, MOKYMO PROGRAMA
1. Mokymo programos apibūdinimas:
1.1. Mokymo programa – tęstinio neformaliojo profesinio mokymo programa, kurią vykdyti gali profesinio mokymo teikėjas, atitinkantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatytus reikalavimus.
1.2. Mokymo programos tikslas – asmenims, siekiantiems dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais II–III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, baigusiems mokymą atitikti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus reikalavimus darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams.
1.4. Mokymo programos trukmė – 30 akademinių valandų (ne daugiau kaip po 8 akademines valandas per dieną).
1.6. Mokymo procesas gali būti organizuojamas:
1.6.3. mišriuoju[7] mokymo (mokymosi) būdu.
1.8. Asmenims, baigusiems mokymo programą, suteikiama teisė tikrintis žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI). Išlaikius šių žinių tikrinimo testą VDI, įgyjama teisė dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu II–III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, taip pat, būnant darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, teisės aktų nustatytais atvejais vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas II– III grupių ekonominės veiklos rūšių mažose įmonėse.
2. Mokymo planas:
Eil. Nr. |
Mokymo temų, potemių pavadinimas |
Auditorinių valandų skaičius |
Savarankiško mokymosi valandų skaičius |
1. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINĖ BAZĖ |
|
|
1.1. |
Darbuotojų sauga ir sveikata: |
||
1.1.1. |
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbdavio pareiga ir jos realizavimas įmonėje – darbuotojų |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.1.1. |
saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėse organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio |
|
|
1.1.2. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavimas įmonėje. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.3. |
Darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones. Bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.1.4. |
Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas). Darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.5. |
Darbdavio teisės ir pareigos užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Darbuotojų pareigos ir teisės siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.6. |
Darbo ir poilsio laiko organizavimas įmonėje. Kasdienis ir kassavaitinis poilsio laikas. Specialios ir papildomos pertraukos |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.2. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra. Įrenginių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra, grupės, įrenginių priežiūros organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų funkcijos, įrenginių savininkų pareigos ir teisės, nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas |
1 |
Pagal poreikį |
1.3. |
Techniniai reglamentai ir jų reikalavimai į rinką tiekiamoms asmeninėms apsaugos priemonėms, įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4. |
Esminiai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai: |
||
1.4.1. |
Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Kolektyvinės saugos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
1.4.2. |
Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarka |
1 |
Pagal poreikį |
1.4.3. |
Krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.4. |
Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas), jų poveikis darbuotojų sveikatai |
1 |
Pagal poreikį |
1.4.5. |
Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Jų poveikis darbuotojų sveikatai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.6. |
Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos reikalavimai. Fiziniai veiksniai, jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai, pavojų identifikavimas |
2 |
Pagal poreikį |
1.4.7. |
Ergonominiai rizikos veiksniai. Psichosocialiniai rizikos veiksniai. Jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai |
1 |
Pagal poreikį |
1.5. |
Profesinės rizikos vertinimas: |
||
1.5.1. |
Profesinės rizikos vertinimo bendrieji principai ir reikalavimai. Kompetencijos reikalavimai profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5.2. |
Pavojų identifikavimas, rizikos darbuotojams tyrimas ir vertinimas. Profesinės rizikos vertinimo rezultatų įforminimas |
2 |
Pagal poreikį |
1.5.3. |
Profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių nustatymas, jų įgyvendinimo plano parengimas, priemonių veiksmingumo ir pakankamumo nustatymas |
2 |
Pagal poreikį |
1.6. |
Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų kategorijos: |
||
1.6.1. |
Asmenys iki aštuoniolikos metų, jų įdarbinimas, sveikatos patikrinimai, darbo laikas, draudžiami dirbti darbai ir jų sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.6.2. |
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, joms kenksmingos darbo sąlygos ir pavojingi veiksniai |
||
1.6.3. |
Neįgalūs asmenys, jų įdarbinimas, darbo sąlygos, sveikatos patikrinimai, darbo laikas |
1 |
Pagal poreikį |
1.6.4. |
Darbuotojų, kurių darbo stažas iki vienerių metų, saugos ir sveikatos užtikrinimas |
||
1.6.5. |
Neblaivių darbuotojų nušalinimo nuo darbo veiksmai, neblaivumo prevencija |
||
1.7. |
Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.8. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymas ir žinių tikrinimas. Darbuotojų instruktavimas |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.9. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų paskyrimas ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos steigimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų bei profesinės sveikatos specialistų skaičius įmonėje, jų funkcijos, pareigos ir teisės |
1 |
Pagal poreikį |
2. |
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA |
||
2.1. |
Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas ir apskaita. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, prevencijos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
2.2. |
Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų priežasčių tyrimas. Dažniausios profesinių ligų priežastys, profesijos, kurių darbuotojai dažniausiai suserga profesinėmis ligomis. Prevencijos priemonės |
0,5 |
Pagal poreikį |
3. |
BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS |
||
3.1. |
Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos norminiai teisės aktai (reglamentai, direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, ir taikymo principai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4. |
GAISRINĖS SAUGOS IR APSAUGOS NUO ELEKTROS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE |
||
4.1. |
Gaisro gesinimo organizavimas. Darbuotojų evakavimo organizavimas ir evakavimo planai. Avarijų prevencija ir likvidavimo planai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4.2. |
Elektros srovės poveikis ir keliamas pavojus žmogui. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių bendrieji reikalavimai |
0,5 |
|
5. |
SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE SUDARANT SAUGIAS IR SVEIKATAI NEKENKSMINGAS DARBO SĄLYGAS |
||
5.1. |
Socialinė partnerystė, socialinio dialogo svarba, socialinio dialogo dalyviai įmonėje. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir jų funkcijos |
1 |
Pagal poreikį |
6. |
DARBUOTOJŲ DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ |
||
6.1. |
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Draudėjų priskyrimas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Rodikliai, pagal kuriuos draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei |
0,5 |
Pagal poreikį |
7. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI ĮMONĖSE |
||
7.1. |
Instrukcijos. Darbo tvarkos taisyklės. Pareigybių aprašymai |
1 |
Pagal poreikį |
8. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ |
||
8.1 |
VDI funkcijos, VDI inspektorių teisės ir pareigos, teisės aktai |
0,5
|
Pagal poreikį |
8.2. |
Administracinės atsakomybės už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus taikymas (darbuotojams, darbdaviams) |
||
BENDRA MOKYMO PROGRAMOS TRUKMĖ |
30 |
Pagal poreikį |
3. Reikalavimai mokytojams:
3.1. aukštasis išsilavinimas ir ne mažesnė kaip 3 metų darbuotojų saugos ir sveikatos srities darbo patirtis;
3.2. gaisrinės saugos, elektrosaugos, socialinio dialogo temas dėstyti gali patirtį šioje srityje turintys asmenys;
4. Reikalavimai mokymo proceso organizavimui:
4.1. Mokyti galima tik asmenis, su kuriais yra sudaryta mokymo sutartis. Mokymo sutartis sudaroma ne vėliau kaip pirmą mokymo dieną. Mokymo sutartyje turi būti nurodyta: sutarties numeris ir data, jos sudarymo vieta; profesinio mokymo teikėjo pavadinimas, kodas, adresas; profesinio mokymo teikėjo vardu sutartį sudariusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir atstovavimo pagrindas; asmens, ketinančio mokytis, vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, adresas; mokymo programa, mokymo laikotarpis (pradžia, pabaiga), mokymo kaina už visą mokymą, galimybės nutraukti sutartį, kiti šalių įsipareigojimai. Mokymo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai.
4.2. Mokymo sutartys registruojamos profesinio mokymo teikėjo vykdomų mokymų bendrame mokymo sutarčių registravimo žurnale. Mokymo sutarčių registravimo sistema neturi sudaryti sąlygų jas sudaryti atgaline data. Mokymo sutartis įsigalioja tinkamai ją įforminus, šalims pasirašius.
4.3. Profesinio mokymo teikėjas, prieš pradėdamas įgyvendinti mokymo programą, įskaitant ir mokymą nuotoliniu būdu, VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje (EPDS) praneša apie tai VDI, užpildydamas Reikalavimų mokymui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais vykdyti kontrolinį klausimyną.
4.4. Profesinio mokymo teikėjas, organizuojantis mokymą nuotoliniu būdu, turi užtikrinti prieigą prie nuotolinio mokymo aplinkos; apskaityti mokymo (mokymosi) laiką nuotolinio mokymo aplinkoje; įvertinti, kaip besimokantysis supranta pateiktą temą, kaip atlieka užduotis; užtikrinti besimokančiam asmeniui mokymosi šioje aplinkoje pagalbą.
4.6. Mokymo sutartys, mokymo apskaitos dokumentai saugojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, siekiant pagrįsti juridinių asmenų veiklos skaidrumą ir atskaitingumą bei užtikrinti susijusių asmenų prievoles bei teisėtus interesus.
4.7. Mokymo metu besimokantieji turi įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonėms įmonėje praktiškai ir savarankiškai įgyvendinti (organizuoti).
5. Reikalavimai materialiesiems ištekliams:
5.2. Turi būti auditoriniam mokymo procesui įgyvendinti reikalinga įranga ir techninės (informacinės) teorinio ir praktinio mokymo priemonės (interneto ryšys, įranga mokymo medžiagai demonstruoti, vaizdinės mokymo priemonės ir kt.).
5.3. Nuotolinis mokymas vykdomas virtualioje mokymo aplinkoje[8].
6. Reikalingi metodiniai ištekliai:
6.1. Mokymo medžiaga pagal kiekvieną programos teorinio mokymo temą, parengta atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių ypatumus.
6.3. Plakatai, skaidrės, informacijos pristatymai, filmuota medžiaga, schemos ir pan. vaizdinės mokymo priemonės, atitinkančios mokymo turinį.
6.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo įmonėje dokumentacijos pavyzdžiai:
6.4.9. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių tikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarkos aprašas;
6.4.10. Bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą įrodantys dokumentai (tvarkos aprašai ar kt.), reikalingi įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, kai du ir daugiau darbdavių organizuoja darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose;
6.4.15. Darbuotojų, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nušalinimo nuo darbo tvarkos aprašas;
6.4.16. Pavedimo įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones darbdavio įgaliotam asmeniui, taip pat ir padalinio vadovui, įforminimo dokumentai (įsakymas, potvarkis, pareigybės aprašymas ar kt.);
6.4.17. Prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašas;
6.4.20. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustatantis dokumentas;
6.4.21. Darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, tikrinimo ir medicininės apžiūros organizavimo tvarkos aprašas;
7. Rekomenduojama papildoma literatūra ir kiti informacijos šaltiniai mokomajai medžiagai rengti:
7.1. Butkus, R. (2011). Profesinės saugos valdymas. Mokomoji knyga. Aleksandro Stulginskio universitetas;
7.2. Stankiuvienė, A. (2012). Teisiniai darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindai. Mokomoji knyga. VGTU leidykla;
7.4. Čyras, P. (2003). Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla.
8. Metodiniai ištekliai turi būti sistemingai atnaujinami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pakeitimus.
9. Teisė tikrintis žinias VDI suteikiama asmenims, baigusiems mokymo programą, ir profesinio mokymo teikėjui įsitikinus (įvertinus), kad asmuo geba atlikti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, bei yra pasirengęs tikrintis žinias VDI.
10. Profesinio mokymo teikėjas teikia informaciją VDI apie asmenis, kurie mokėsi ir baigė mokymo programą.
11. Nustačius, kad mokymo procesas įgyvendinamas nesilaikant mokymo programoje nustatytų reikalavimų, profesinio mokymo teikėjas netenka teisės vykdyti šią mokymo programą.
12. Asmuo, baigęs šią mokymo programą bei išlaikęs žinių tikrinimo testą VDI, ketinantis tapti darbdaviu, jam atstovaujančiu asmeniu, įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovu atleidžiamas nuo žinių tikrinimo pagal Darbdavio, jam atstovaujančio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo programą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus
2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. EV-78
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SPECIALISTO, DIRBANČIO III GRUPĖS EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ ĮMONĖSE, MOKYMO PROGRAMA
1. Mokymo programos apibūdinimas:
1.1. Mokymo programa – tęstinio neformaliojo profesinio mokymo programa, kurią vykdyti gali profesinio mokymo teikėjas, atitinkantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatytus reikalavimus.
1.2. Mokymo programos tikslas – asmenims, siekiantiems dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse, baigusiems mokymą atitikti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus reikalavimus darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams.
1.4. Mokymo programos trukmė – 20 akademinių valandų (ne daugiau kaip po 8 akademines valandas per dieną).
1.6. Mokymo procesas gali būti organizuojamas:
1.6.3. mišriuoju[11] mokymo (mokymosi) būdu.
1.8. Asmenims, baigusiems mokymo programą, suteikiama teisė tikrintis žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI). Išlaikius šių žinių tikrinimo testą VDI, įgyjama teisė dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse, taip pat, būnant darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, teisės aktų nustatytais atvejais vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas III grupės ekonominės veiklos rūšių mažose įmonėse.
2. Mokymo planas:
Eil. Nr. |
Mokymo temų, potemių pavadinimai |
Auditorinių valandų skaičius |
Savarankiško mokymosi valandų skaičius |
1. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINĖ BAZĖ |
|
|
1.1. |
Darbuotojų sauga ir sveikata: |
||
1.1.1. |
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbdavio pareiga ir jos realizavimas įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėse organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.1.1. |
sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio |
|
|
1.1.2. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavimas įmonėje. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.3. |
Darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones. Bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.1.4. |
Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas). Darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.5. |
Darbdavio teisės ir pareigos užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Darbuotojų pareigos ir teisės siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.6. |
Darbo ir poilsio laiko organizavimas įmonėje. Kasdienis ir kassavaitinis poilsio laikas. Specialios ir papildomos pertraukos |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.2. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra. Įrenginių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra, grupės, įrenginių priežiūros organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų funkcijos, įrenginių savininkų pareigos ir teisės, nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.3. |
Techniniai reglamentai ir jų reikalavimai į rinką tiekiamoms asmeninėms apsaugos priemonėms, įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4. |
Esminiai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai: |
||
1.4.1. |
Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą |
1 |
Pagal poreikį |
1.4.2. |
Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarka |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.3. |
Krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.4. |
Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas), jų poveikis darbuotojų sveikatai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.5. |
Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Jų poveikis darbuotojų sveikatai |
Pagal poreikį |
|
1.4.6. |
Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos reikalavimai. Fiziniai veiksniai, jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai, pavojų identifikavimas |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.7. |
Ergonominiai rizikos veiksniai. Psichosocialiniai rizikos veiksniai. Jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5. |
Profesinės rizikos vertinimas: |
||
1.5.1. |
Profesinės rizikos vertinimo bendrieji principai ir reikalavimai. Kompetencijos reikalavimai profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5.2. |
Pavojų identifikavimas, rizikos darbuotojams tyrimas ir vertinimas. Profesinės rizikos vertinimo rezultatų įforminimas |
1 |
Pagal poreikį |
1.5.3. |
Profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių nustatymas, jų įgyvendinimo plano parengimas, priemonių veiksmingumo ir pakankamumo nustatymas |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.6. |
Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų kategorijos: |
||
1.6.1. |
Asmenys iki aštuoniolikos metų, jų įdarbinimas, sveikatos patikrinimai, darbo laikas, draudžiami dirbti darbai ir jų sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.6.2. |
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, joms kenksmingos darbo sąlygos ir pavojingi veiksniai |
||
1.6.3. |
Neįgalūs asmenys, jų įdarbinimas, darbo sąlygos, sveikatos patikrinimai, darbo laikas |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.6.4. |
Darbuotojų, kurių darbo stažas iki vienerių metų, saugos ir sveikatos užtikrinimas |
||
1.6.5. |
Neblaivių darbuotojų nušalinimo nuo darbo veiksmai, neblaivumo prevencija |
||
1.7. |
Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.8. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymas ir žinių tikrinimas. Darbuotojų instruktavimas |
1 |
Pagal poreikį |
1.9. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų paskyrimas ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos steigimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų bei profesinės sveikatos specialistų skaičius įmonėje, jų funkcijos, pareigos ir teisės |
1 |
Pagal poreikį |
2. |
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA |
||
2.1. |
Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas ir apskaita. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, prevencijos priemonės |
1 |
Pagal poreikį |
2.2. |
Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų priežasčių tyrimas. Dažniausios profesinių ligų priežastys, profesijos, kurių darbuotojai dažniausiai suserga profesinėmis ligomis. Prevencijos priemonės
|
0,5 |
Pagal poreikį |
3. |
BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS |
||
3.1. |
Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos norminiai teisės aktai (reglamentai, direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, ir taikymo principai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4. |
GAISRINĖS SAUGOS IR APSAUGOS NUO ELEKTROS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE |
||
4.1. |
Gaisro gesinimo organizavimas. Darbuotojų evakavimo organizavimas ir evakavimo planai. Avarijų prevencija ir likvidavimo planai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4.2. |
Elektros srovės poveikis ir keliamas pavojus žmogui. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių bendrieji reikalavimai |
||
5. |
SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE SUDARANT SAUGIAS IR SVEIKATAI NEKENKSMINGAS DARBO SĄLYGAS |
||
5.1. |
Socialinė partnerystė, socialinio dialogo svarba, socialinio dialogo dalyviai įmonėje. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir jų funkcijos |
1 |
Pagal poreikį |
6. |
DARBUOTOJŲ DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ |
||
6.1. |
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Draudėjų priskyrimas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Rodikliai, pagal kuriuos draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei |
0,5 |
Pagal poreikį |
7. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI ĮMONĖSE |
||
7.1. |
Instrukcijos. Darbo tvarkos taisyklės. Pareigybių aprašymai |
1 |
Pagal poreikį |
8. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ |
||
8.1 |
VDI funkcijos, VDI inspektorių teisės ir pareigos, teisės aktai |
0,5
|
Pagal poreikį |
8.2. |
Administracinės atsakomybės už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus taikymas (darbuotojams, darbdaviams) |
||
BENDRA MOKYMO PROGRAMOS TRUKMĖ |
20 |
Pagal poreikį |
3. Reikalavimai mokytojams:
3.1. aukštasis išsilavinimas ir ne mažesnė kaip 3 metų darbuotojų saugos ir sveikatos srities darbo patirtis;
3.2. gaisrinės saugos, elektrosaugos, socialinio dialogo temas dėstyti gali patirtį šioje srityje turintys asmenys;
4. Reikalavimai mokymo proceso organizavimui:
4.1. Mokyti galima tik asmenis, su kuriais yra sudaryta mokymo sutartis. Mokymo sutartis sudaroma ne vėliau kaip pirmą mokymo dieną. Mokymo sutartyje turi būti nurodyta: sutarties numeris ir data, jos sudarymo vieta; profesinio mokymo teikėjo pavadinimas, kodas, adresas; profesinio mokymo teikėjo vardu sutartį sudariusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir atstovavimo pagrindas; asmens, ketinančio mokytis, vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, adresas; mokymo programa, mokymo laikotarpis (pradžia, pabaiga), mokymo kaina už visą mokymą, galimybės nutraukti sutartį, kiti šalių įsipareigojimai. Mokymo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai.
4.2. Mokymo sutartys registruojamos profesinio mokymo teikėjo vykdomų mokymų bendrame mokymo sutarčių registravimo žurnale. Mokymo sutarčių registravimo sistema neturi sudaryti sąlygų jas sudaryti atgaline data. Mokymo sutartis įsigalioja tinkamai ją įforminus, šalims pasirašius.
4.3. Profesinio mokymo teikėjas, prieš pradėdamas įgyvendinti mokymo programą, įskaitant ir mokymą nuotoliniu būdu, VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje (EPDS) praneša apie tai VDI, užpildydamas Reikalavimų mokymui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais vykdyti kontrolinį klausimyną.
4.4. Profesinio mokymo teikėjas, organizuojantis mokymą nuotoliniu būdu, turi užtikrinti prieigą prie nuotolinio mokymo aplinkos; apskaityti mokymo (mokymosi) laiką nuotolinio mokymo aplinkoje; įvertinti, kaip besimokantysis supranta pateiktą temą, kaip atlieka užduotis; užtikrinti besimokančiam asmeniui mokymosi šioje aplinkoje pagalbą.
4.6. Mokymo sutartys, mokymo apskaitos dokumentai saugojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, siekiant pagrįsti fizinių ir juridinių asmenų veiklos skaidrumą ir atskaitingumą bei užtikrinti susijusių asmenų prievoles bei teisėtus interesus.
4.7. Mokymo metu besimokantieji turi įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonėms įmonėje praktiškai ir savarankiškai įgyvendinti (organizuoti).
5. Reikalavimai materialiesiems ištekliams:
5.2. Turi būti auditoriniam mokymo procesui įgyvendinti reikalinga įranga ir techninės (informacinės) teorinio ir praktinio mokymo priemonės (interneto ryšys, įranga mokymo medžiagai demonstruoti, vaizdinės mokymo priemonės ir kt.).
5.3. Nuotolinis mokymas vykdomas virtualioje mokymo aplinkoje[12].
6. Reikalingi metodiniai ištekliai:
6.1. Mokymo medžiaga pagal kiekvieną programos teorinio mokymo temą, parengta atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių ypatumus.
6.3. Plakatai, skaidrės, informacijos pristatymai, filmuota medžiaga, schemos ir pan. vaizdinės mokymo priemonės, atitinkančios mokymo turinį.
6.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo įmonėje dokumentacijos pavyzdžiai:
6.4.9. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių tikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarkos aprašas;
6.4.10. Bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą įrodantys dokumentai (tvarkos aprašai ar kt.), reikalingi įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, kai du ir daugiau darbdavių organizuoja darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose;
6.4.15. Darbuotojų, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nušalinimo nuo darbo tvarkos aprašas;
6.4.16. Pavedimo įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones darbdavio įgaliotam asmeniui, taip pat ir padalinio vadovui, įforminimo dokumentai (įsakymas, potvarkis, pareigybės aprašymas ar kt.);
6.4.17. Prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašas;
6.4.20. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustatantis dokumentas;
6.4.21. Darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, tikrinimo ir medicininės apžiūros organizavimo tvarkos aprašas;
7. Rekomenduojama papildoma literatūra ir kiti informacijos šaltiniai mokomajai medžiagai rengti:
7.1. Butkus, R. (2011). Profesinės saugos valdymas. Mokomoji knyga. Aleksandro Stulginskio universitetas;
7.2. Stankiuvienė, A. (2012). Teisiniai darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindai. Mokomoji knyga. VGTU leidykla;
7.4. Čyras, P. (2003). Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla.
8. Metodiniai ištekliai turi būti sistemingai atnaujinami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pakeitimus.
9. Teisė tikrintis žinias VDI suteikiama asmenims, baigusiems mokymo programą, ir profesinio mokymo teikėjui įsitikinus (įvertinus), kad asmuo geba atlikti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, bei yra pasirengęs tikrintis žinias VDI.
10. Profesinio mokymo teikėjas teikia informaciją VDI apie asmenis, kurie mokėsi ir baigė mokymo programą.
11. Nustačius, kad mokymo procesas įgyvendinamas nesilaikant mokymo programoje nustatytų reikalavimų, profesinio mokymo teikėjas netenka teisės vykdyti šią mokymo programą.
12. Asmuo, baigęs šią mokymo programą bei išlaikęs žinių tikrinimo testą VDI, ketinantis tapti darbdaviu, jam atstovaujančiu asmeniu, įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovu atleidžiamas nuo žinių tikrinimo pagal Darbdavio, jam atstovaujančio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo programą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus
2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. EV-78
DARBDAVIO, DARBDAVIUI ATSTOVAUJANČIO ASMENS, ATLIEKANČIO DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBOS FUNKCIJAS VISŲ EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ ĮMONĖSE, MOKYMO PROGRAMA
1. Mokymo programos apibūdinimas:
1.1. Mokymo programa – tęstinio neformaliojo profesinio mokymo programa, kurią vykdyti gali profesinio mokymo teikėjas, atitinkantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatytus reikalavimus.
1.2. Mokymo programos tikslas – darbdavius, darbdaviams atstovaujančius įmonių, įstaigų, organizacijų ar kitų organizacinių struktūrų (toliau – įmonės) vadovus prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas supažindinti su bendrosiomis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatomis ir reikalavimais, kad jie sugebėtų sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, įgytų gebėjimų vykdyti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose ir patys atliktų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse.
1.4. Tikslinės mokymo grupės – įmonių vadovai, ketinantys mažose įmonėse, vykdančiose veiklą, nurodytą Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 1–3 prieduose, kai įmonės darbuotojų skaičius neviršija šių nuostatų 8.1–8.3 papunkčiuose nurodyto darbuotojų skaičiaus (priklausomai nuo ekonominės veiklos – iki 9, 19 ar 49 darbuotojų), patys atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas.
1.5. Mokymo programos trukmė – 40 akademinių valandų (ne daugiau kaip po 8 akademines valandas per dieną).
1.6. Įmonių vadovai, pasitikrinę darbuotojų saugos ir sveikatos žinias prieš pradedant vykdyti veiklą ar teikti paslaugas, nusprendę mažose įmonėse patys atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, turi teisę mokytis pagal sutrumpintą mokymo programos planą (šios programos 2.2 punktas). Mokymo trukmė trumpinama 8-iomis valandomis, atsižvelgiant į Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programos temas.
1.8. Mokymo procesas gali būti organizuojamas:
1.8.3. mišriuoju[15] mokymo (mokymosi) būdu.
1.10. Asmenims, baigusiems mokymo programą, suteikiama teisė tikrintis žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI). Išlaikius šių žinių tikrinimo testą VDI, įgyjama teisė atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių mažose įmonėse.
2. Mokymo planas:
2.1. Įmonių vadovams, nepasitikrinusiems darbuotojų saugos ir sveikatos žinių prieš pradedant vykdyti veiklą ar teikti paslaugas:
Eil. Nr. |
Mokymo temų, potemių pavadinimas |
Auditorinių valandų skaičius |
Savarankiško mokymosi valandų skaičius |
1. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINĖ BAZĖ |
|
|
1.1. |
Darbuotojų sauga ir sveikata: |
||
1.1.1. |
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbdavio pareiga ir jos realizavimas įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėse organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.1.2. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavimas įmonėje. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.3. |
Darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones. Bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti |
0,5 |
0,5 |
1.1.4. |
Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas). Darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje |
1 |
1 |
1.1.5. |
Darbdavio teisės ir pareigos užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Darbuotojų pareigos ir teisės siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai |
1 |
1 |
1.16. |
Darbo ir poilsio laiko organizavimas įmonėje. Kasdienis ir kassavaitinis poilsio laikas. Specialios ir papildomos pertraukos |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.2. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra. Įrenginių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra, grupės, įrenginių priežiūros organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų funkcijos, įrenginių savininkų pareigos ir teisės, nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas |
1 |
Pagal poreikį |
1.3. |
Techniniai reglamentai ir jų reikalavimai į rinką tiekiamoms asmeninėms apsaugos priemonėms, įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms |
0,5 |
0,5 |
1.4. |
Esminiai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai: |
||
1.4.1. |
Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Kolektyvinės apsaugos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
1.4.2. |
Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarka |
1 |
Pagal poreikį |
1.4.3. |
Krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais reikalavimai |
0,5 |
0,5 |
1.4.4. |
Darboviečių statybvietėje įrengimo, saugių ir sveikų darbo sąlygų žvejybos laivuose, saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse reikalavimai |
2 |
1 |
1.4.5. |
Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas), jų poveikis darbuotojų sveikatai |
1 |
0,5 |
1.4.6. |
Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Jų poveikis darbuotojų sveikatai |
0,5 |
0,5 |
1.4.7. |
Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos reikalavimai. Fiziniai veiksniai, jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai, pavojų identifikavimas |
2 |
0,5 |
1.4.8. |
Ergonominiai rizikos veiksniai. Psichosocialiniai rizikos veiksniai. Jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai |
1 |
Pagal poreikį |
1.5. |
Profesinės rizikos vertinimas: |
||
1.5.1. |
Profesinės rizikos vertinimo bendrieji principai ir reikalavimai. Kompetencijos reikalavimai profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5.2. |
Pavojų identifikavimas, rizikos darbuotojams tyrimas ir vertinimas. Profesinės rizikos vertinimo rezultatų įforminimas |
2 |
1 |
1.5.3. |
Profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių nustatymas, jų įgyvendinimo plano parengimas, priemonių veiksmingumo ir pakankamumo nustatymas |
2 |
0,5 |
1.6. |
Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų kategorijos: |
||
1.6.1. |
Asmenys iki aštuoniolikos metų, jų įdarbinimas, sveikatos patikrinimai, darbo laikas, draudžiami dirbti darbai ir jų sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.6.2. |
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, joms kenksmingos darbo sąlygos ir pavojingi veiksniai |
||
1.6.3. |
Neįgalūs asmenys, jų įdarbinimas, darbo sąlygos, sveikatos patikrinimai, darbo laikas |
1 |
Pagal poreikį |
1.6.4. |
Darbuotojų, kurių darbo stažas iki vienerių metų, saugos ir sveikatos užtikrinimas |
||
1.6.5. |
Neblaivių darbuotojų nušalinimo nuo darbo veiksmai, neblaivumo prevencija |
||
1.7. |
Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.8. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymas ir žinių tikrinimas. Darbuotojų instruktavimas |
1,5 |
0,5 |
1.9. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijos |
1 |
Pagal poreikį |
2. |
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA |
||
2.1. |
Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas ir apskaita. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, prevencijos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
2.2. |
Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų priežasčių tyrimas. Dažniausios profesinių ligų priežastys, profesijos, kurių darbuotojai dažniausiai suserga profesinėmis ligomis. Prevencijos priemonės |
0,5 |
Pagal poreikį |
3. |
BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS |
||
3.1. |
Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos norminiai teisės aktai (reglamentai, direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, ir taikymo principai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4. |
GAISRINĖS SAUGOS IR APSAUGOS NUO ELEKTROS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE |
||
4.1. |
Gaisro gesinimo organizavimas. Darbuotojų evakavimo organizavimas ir evakavimo planai. Avarijų prevencija ir likvidavimo planai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4.2. |
Elektros srovės poveikis ir keliamas pavojus žmogui. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių bendrieji reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
5. |
SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE SUDARANT SAUGIAS IR SVEIKATAI NEKENKSMINGAS DARBO SĄLYGAS |
||
5.1. |
Socialinė partnerystė, socialinio dialogo svarba, socialinio dialogo dalyviai įmonėje. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir jų funkcijos |
1 |
Pagal poreikį |
6. |
DARBUOTOJŲ DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ |
||
6.1 |
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Draudėjų priskyrimas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Rodikliai, pagal kuriuos draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei |
0,5 |
Pagal poreikį |
7. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI ĮMONĖSE |
||
7.1. |
Instrukcijos. Darbo tvarkos taisyklės. Pareigybių aprašymai |
1 |
Pagal poreikį |
8. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ |
||
8.1 |
VDI funkcijos, VDI inspektorių teisės ir pareigos, teisės aktai |
0,5
|
Pagal poreikį |
8.2. |
Administracinės atsakomybės už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus taikymas (darbuotojams, darbdaviams) |
||
Valandų skaičius mokymui ir mokymuisi: |
32 |
8 |
|
BENDRA MOKYMO PROGRAMOS TRUKMĖ |
40 |
2.2. Įmonės vadovams, turintiems darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais patvirtinantį pažymėjimą:
Eil. Nr. |
Mokymo temų, potemių pavadinimas |
Auditorinių valandų skaičius |
Savarankiško mokymosi valandų skaičius |
1. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINĖ BAZĖ |
|
|
1.1. |
Darbuotojų sauga ir sveikata: |
||
1.1.1. |
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbdavio pareiga ir jos realizavimas įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėse organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
1.1.2. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavimas įmonėje. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
1.1.3. |
Darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones. Bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.1.4. |
Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas). Darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje |
1 |
0,5 |
1.1.5. |
Darbdavio teisės ir pareigos užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Darbuotojų pareigos ir teisės siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
1.16. |
Darbo ir poilsio laiko organizavimas įmonėje. Kasdienis ir kassavaitinis poilsio laikas. Specialios ir papildomos pertraukos |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.2. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra. Įrenginių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra, grupės, įrenginių priežiūros organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų funkcijos, įrenginių savininkų pareigos ir teisės, nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas |
1 |
Pagal poreikį |
1.3. |
Techniniai reglamentai ir jų reikalavimai į rinką tiekiamoms asmeninėms apsaugos priemonėms, įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms |
0,5 |
0,5 |
1.4. |
Esminiai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai: |
||
1.4.1. |
Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Kolektyvinės apsaugos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
1.4.2. |
Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarka |
1 |
Pagal poreikį |
1.4.3. |
Krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.4. |
Darboviečių statybvietėje įrengimo, saugių ir sveikų darbo sąlygų žvejybos laivuose, saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse reikalavimai |
2 |
0,5 |
1.4.5. |
Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas), jų poveikis darbuotojų sveikatai |
1 |
0,5 |
1.4.6. |
Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Jų poveikis darbuotojų sveikatai |
1 |
Pagal poreikį |
1.4.7. |
Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos reikalavimai. Fiziniai veiksniai, jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai, pavojų identifikavimas |
2 |
0,5 |
1.4.8. |
Ergonominiai rizikos veiksniai. Psichosocialiniai rizikos veiksniai. Jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai |
1 |
Pagal poreikį |
1.5. |
Profesinės rizikos vertinimas |
||
1.5.1. |
Profesinės rizikos vertinimo bendrieji principai ir reikalavimai. Kompetencijos reikalavimai profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5.2. |
Pavojų identifikavimas, rizikos darbuotojams tyrimas ir vertinimas. Profesinės rizikos vertinimo rezultatų įforminimas |
2 |
1 |
1.5.3. |
Profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių nustatymas, jų įgyvendinimo plano parengimas, priemonių veiksmingumo ir pakankamumo nustatymas |
2 |
0,5 |
1.6. |
Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų kategorijos: |
||
1.6.1. |
Asmenys iki aštuoniolikos metų, jų įdarbinimas, sveikatos patikrinimai, darbo laikas, draudžiami dirbti darbai ir jų sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.6.2. |
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, joms kenksmingos darbo sąlygos ir pavojingi veiksniai |
||
1.6.3. |
Neįgalūs asmenys, jų įdarbinimas, darbo sąlygos, sveikatos patikrinimai, darbo laikas |
1 |
Pagal poreikį |
1.6.4. |
Darbuotojų, kurių darbo stažas iki vienerių metų, saugos ir sveikatos užtikrinimas |
||
1.6.5. |
Neblaivių darbuotojų nušalinimo nuo darbo veiksmai, neblaivumo prevencija |
||
1.7. |
Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
1.8. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymas ir žinių tikrinimas. Darbuotojų instruktavimas |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.9. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijos |
0,5 |
Pagal poreikį |
2. |
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA |
||
2.1. |
Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas ir apskaita. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, prevencijos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
2.2. |
Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų priežasčių tyrimas. Dažniausios profesinių ligų priežastys, profesijos, kurių darbuotojai dažniausiai suserga profesinėmis ligomis. Prevencijos priemonės |
0,5 |
Pagal poreikį |
3. |
BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS |
||
3.1. |
Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos norminiai teisės aktai (reglamentai, direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, ir taikymo principai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4. |
GAISRINĖS SAUGOS IR APSAUGOS NUO ELEKTROS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE |
||
4.1. |
Gaisro gesinimo organizavimas. Darbuotojų evakavimo organizavimas ir evakavimo planai. Avarijų prevencija ir likvidavimo planai |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
4.2. |
Elektros srovės poveikis ir keliamas pavojus žmogui. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių bendrieji reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
5. |
SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE SUDARANT SAUGIAS IR SVEIKATAI NEKENKSMINGAS DARBO SĄLYGAS |
||
5.1. |
Socialinė partnerystė, socialinio dialogo svarba, socialinio dialogo dalyviai įmonėje. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir jų funkcijos |
1 |
Pagal poreikį |
6. |
DARBUOTOJŲ DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ |
||
6.1. |
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Draudėjų priskyrimas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Rodikliai, pagal kuriuos draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
7. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI ĮMONĖSE |
||
7.1. |
Instrukcijos. Darbo tvarkos taisyklės. Pareigybių aprašymai |
1 |
Pagal poreikį |
8. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ |
||
8.1 |
VDI funkcijos, VDI inspektorių teisės ir pareigos, teisės aktai |
0,5
|
Pagal poreikį |
8.2. |
Administracinės atsakomybės už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus taikymas (darbuotojams, darbdaviams) |
||
Valandų skaičius mokymui ir mokymuisi: |
28 |
4 |
|
BENDRA MOKYMO PROGRAMOS TRUKMĖ |
32 |
3. Reikalavimai mokytojams:
3.1. aukštasis išsilavinimas ir ne mažesnė kaip 3 metų darbuotojų saugos ir sveikatos srities darbo patirtis;
3.2. gaisrinės saugos, elektrosaugos, socialinio dialogo temas dėstyti gali patirtį šioje srityje turintys asmenys;
4. Reikalavimai mokymo proceso organizavimui:
4.1. Mokyti galima tik asmenis, su kuriais yra sudaryta mokymo sutartis. Mokymo sutartis sudaroma ne vėliau kaip pirmą mokymo dieną. Mokymo sutartyje turi būti nurodyta: sutarties numeris ir data, jos sudarymo vieta; profesinio mokymo teikėjo pavadinimas, kodas, adresas; profesinio mokymo teikėjo vardu sutartį sudariusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir atstovavimo pagrindas; asmens, ketinančio mokytis, vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, adresas; mokymo programa, mokymo laikotarpis (pradžia, pabaiga), mokymo kaina už visą mokymą, galimybės nutraukti sutartį, kiti šalių įsipareigojimai. Mokymo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai.
4.2. Mokymo sutartys registruojamos profesinio mokymo teikėjo vykdomų mokymų bendrame mokymo sutarčių registravimo žurnale. Mokymo sutarčių registravimo sistema neturi sudaryti sąlygų jas sudaryti atgaline data. Mokymo sutartis įsigalioja tinkamai ją įforminus, šalims pasirašius.
4.3. Profesinio mokymo teikėjas, prieš pradėdamas įgyvendinti mokymo programą, įskaitant ir mokymą nuotoliniu būdu, VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje (EPDS) praneša apie tai VDI, užpildydamas Reikalavimų mokymui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais vykdyti kontrolinį klausimyną.
4.4. Profesinio mokymo teikėjas, organizuojantis mokymą nuotoliniu būdu, turi užtikrinti prieigą prie nuotolinio mokymo aplinkos; apskaityti mokymo (mokymosi) laiką nuotolinio mokymo aplinkoje; įvertinti, kaip besimokantysis supranta pateiktą temą, kaip atlieka užduotis; užtikrinti besimokančiam asmeniui mokymosi šioje aplinkoje pagalbą.
4.6. Mokymo sutartys, mokymo apskaitos dokumentai saugojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, siekiant pagrįsti fizinių ir juridinių asmenų veiklos skaidrumą ir atskaitingumą bei užtikrinti susijusių asmenų prievoles bei teisėtus interesus.
4.7. Mokymo metu besimokantieji turi įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonėms įmonėje praktiškai ir savarankiškai įgyvendinti (organizuoti).
5. Reikalavimai materialiesiems ištekliams:
5.2. Turi būti auditoriniam mokymo procesui įgyvendinti reikalinga įranga ir techninės (informacinės) teorinio ir praktinio mokymo priemonės (interneto ryšys, įranga mokymo medžiagai demonstruoti, vaizdinės mokymo priemonės ir kt.).
5.3. Nuotolinis mokymas vykdomas virtualioje mokymo aplinkoje[16].
6. Reikalingi metodiniai ištekliai:
6.1. Mokymo medžiaga pagal kiekvieną programos teorinio mokymo temą, parengta atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių ypatumus.
6.3. Plakatai, skaidrės, informacijos pristatymai, filmuota medžiaga, schemos ir pan. vaizdinės mokymo priemonės, atitinkančios mokymo turinį.
6.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo įmonėje dokumentacijos pavyzdžiai:
6.4.9. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių tikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarkos aprašas;
6.4.10. Bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą įrodantys dokumentai (tvarkos aprašai ar kt.), reikalingi įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, kai du ir daugiau darbdavių organizuoja darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose;
6.4.15. Darbuotojų, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nušalinimo nuo darbo tvarkos aprašas;
6.4.16. Pavedimo įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones darbdavio įgaliotam asmeniui, taip pat ir padalinio vadovui, įforminimo dokumentai (įsakymas, potvarkis, pareigybės aprašymas ar kt.);
6.4.17. Prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašas;
6.4.20. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustatantis dokumentas;
6.4.21. Darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, tikrinimo ir medicininės apžiūros organizavimo tvarkos aprašas;
7. Rekomenduojama papildoma literatūra ir kiti informacijos šaltiniai mokomajai medžiagai rengti:
7.1. Butkus, R. (2011). Profesinės saugos valdymas. Mokomoji knyga. Aleksandro Stulginskio universitetas;
7.2. Stankiuvienė, A. (2012). Teisiniai darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindai. Mokomoji knyga. VGTU leidykla;
7.4. Čyras, P. (2003). Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla.
8. Metodiniai ištekliai turi būti sistemingai atnaujinami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pakeitimus.
9. Teisė tikrintis žinias VDI suteikiama asmenims, baigusiems mokymo programą, ir profesinio mokymo teikėjui įsitikinus (įvertinus), kad asmuo geba atlikti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, bei yra pasirengęs tikrintis žinias VDI.
10. Profesinio mokymo teikėjas teikia informaciją VDI apie asmenis, kurie mokėsi ir baigė mokymo programą.
11. Nustačius, kad mokymo procesas įgyvendinamas nesilaikant mokymo programoje nustatytų reikalavimų, profesinio mokymo teikėjas netenka teisės vykdyti šią mokymo programą.
12. Asmuo, baigęs šią mokymo programą bei išlaikęs žinių tikrinimo testą VDI, atitinkantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus reikalavimus, gali dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, taip pat būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, mažose įmonėse, vykdančiose veiklą, nurodytą Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 1–3 prieduose, kai įmonės darbuotojų skaičius neviršija šių nuostatų 8.1–8.3 papunkčiuose nurodyto darbuotojų skaičiaus (priklausomai nuo ekonominės veiklos – iki 9, 19 ar 49 darbuotojų), atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus
2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. EV-78
DARBDAVIO, DARBDAVIUI ATSTOVAUJANČIO ASMENS, ATLIEKANČIO DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBOS FUNKCIJAS II–III GRUPIŲ EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ ĮMONĖSE, MOKYMO PROGRAMA
1. Mokymo programos apibūdinimas:
1.1. Mokymo programa – tęstinio neformaliojo profesinio mokymo programa, kurią vykdyti gali profesinio mokymo teikėjas, atitinkantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatytus reikalavimus.
1.2. Mokymo programos tikslas – darbdavius, darbdaviams atstovaujančius įmonių, įstaigų, organizacijų ar kitų organizacinių struktūrų (toliau – įmonės) vadovus prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas supažindinti su bendrosiomis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatomis ir reikalavimais, kad jie sugebėtų sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, įgytų gebėjimų vykdyti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose ir patys atliktų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas II–III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse.
1.4. Tikslinės mokymo grupės – įmonių vadovai, ketinantys mažose įmonėse, vykdančiose veiklą, nurodytą Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 2–3 prieduose, kai įmonės darbuotojų skaičius neviršija šių nuostatų 8.2–8.3 papunkčiuose nurodyto darbuotojų skaičiaus (priklausomai nuo ekonominės veiklos – iki 19 ar 49 darbuotojų), patys atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas.
1.5. Mokymo programos trukmė – 38 akademinės valandos (ne daugiau kaip po 8 akademines valandas per dieną), atsižvelgiant į reikalavimus minimaliam išsilavinimui.
1.6. Įmonių vadovai, pasitikrinę darbuotojų saugos ir sveikatos žinias prieš pradedant vykdyti veiklą ar teikti paslaugas, nusprendę mažose įmonėse patys atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, turi teisę mokytis pagal sutrumpintą mokymo programos planą (šios programos 2.2 punktas). Mokymo trukmė trumpinama 6-iomis valandomis, atsižvelgiant į Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programos temas.
1.8. Mokymo procesas gali būti organizuojamas:
1.8.3. mišriuoju[19] mokymo (mokymosi) būdu.
1.10. Asmenims, baigusiems mokymo programą, suteikiama teisė tikrintis darbuotojų saugos ir sveikatos žinias Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI). Išlaikius šių žinių tikrinimo testą VDI, įgyjama teisė būnant darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas II–III grupių ekonominės veiklos rūšių mažose įmonėse.
2. Mokymo planas:
2.1. Įmonių vadovams, nepasitikrinusiems darbuotojų saugos ir sveikatos žinių prieš pradedant vykdyti veiklą ar teikti paslaugas:
Eil. Nr. |
Mokymo temų, potemių pavadinimas |
Auditorinių valandų skaičius |
Savarankiško mokymosi valandų skaičius |
1. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINĖ BAZĖ |
||
1.1. |
Darbuotojų sauga ir sveikata: |
||
1.1.1. |
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbdavio pareiga ir jos realizavimas įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėse organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.1.2. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavimas įmonėje. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistema įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.3. |
Darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones. Bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.4. |
Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas). Darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.5. |
Darbdavio teisės ir pareigos užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Darbuotojų pareigos ir teisės siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.6. |
Darbo ir poilsio laiko organizavimas įmonėje. Kasdienis ir kassavaitinis poilsio laikas. Specialios ir papildomos pertraukos |
1 |
Pagal poreikį |
1.2. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra. Įrenginių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra, grupės, įrenginių priežiūros organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų funkcijos, įrenginių savininkų pareigos ir teisės, nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas |
1 |
Pagal poreikį |
1.3. |
Techniniai reglamentai ir jų reikalavimai į rinką tiekiamoms asmeninėms apsaugos priemonėms, įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms |
1 |
Pagal poreikį |
1.4. |
Esminiai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai: |
||
1.4.1. |
Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Kolektyvinės saugos priemonės |
3 |
Pagal poreikį |
1.4.2. |
Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarka |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.4.3. |
Krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.4. |
Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas), jų poveikis darbuotojų sveikatai |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.4.5. |
Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Jų poveikis darbuotojų sveikatai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.6. |
Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos reikalavimai. Fiziniai veiksniai, jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai, pavojų identifikavimas |
3 |
Pagal poreikį |
1.4.7. |
Ergonominiai rizikos veiksniai. Psichosocialiniai rizikos veiksniai. Jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai |
1 |
Pagal poreikį |
1.5. |
Profesinės rizikos vertinimas: |
||
1.5.1. |
Profesinės rizikos vertinimo bendrieji principai ir reikalavimai. Kompetencijos reikalavimai profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5.2. |
Pavojų identifikavimas, rizikos darbuotojams tyrimas ir vertinimas. Profesinės rizikos vertinimo rezultatų įforminimas |
3 |
Pagal poreikį |
1.5.3. |
Profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių nustatymas, jų įgyvendinimo plano parengimas, priemonių veiksmingumo ir pakankamumo nustatymas |
3 |
Pagal poreikį |
1.6. |
Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų kategorijos: |
||
1.6.1. |
Asmenys iki aštuoniolikos metų, jų įdarbinimas, sveikatos patikrinimai, darbo laikas, draudžiami dirbti darbai ir jų sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.6.2. |
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, joms kenksmingos darbo sąlygos ir pavojingi veiksniai |
||
1.6.3. |
Neįgalūs asmenys, jų įdarbinimas, darbo sąlygos, sveikatos patikrinimai, darbo laikas |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.6.4. |
Darbuotojų, kurių darbo stažas iki vienerių metų, saugos ir sveikatos užtikrinimas. |
||
1.6.5. |
Neblaivių darbuotojų nušalinimo nuo darbo veiksmai, neblaivumo prevencija |
||
1.7. |
Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.8. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymas ir žinių tikrinimas. Darbuotojų instruktavimas |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.9. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijos |
1 |
Pagal poreikį |
2. |
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA |
||
2.1. |
Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas ir apskaita. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, prevencijos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
2.2. |
Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų priežasčių tyrimas. Dažniausios profesinių ligų priežastys, profesijos, kurių darbuotojai dažniausiai suserga profesinėmis ligomis. Prevencijos priemonės |
0,5 |
|
3. |
BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS |
||
3.1. |
Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos norminiai teisės aktai (reglamentai, direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, ir taikymo principai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4. |
GAISRINĖS SAUGOS IR APSAUGOS NUO ELEKTROS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE |
||
4.1. |
Gaisro gesinimo organizavimas. Darbuotojų evakavimo organizavimas ir evakavimo planai. Avarijų prevencija ir likvidavimo planai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4.2. |
Elektros srovės poveikis ir keliamas pavojus žmogui. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių bendrieji reikalavimai |
0,5 |
|
5. |
SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE SUDARANT SAUGIAS IR SVEIKATAI NEKENKSMINGAS DARBO SĄLYGAS |
||
5.1. |
Socialinė partnerystė, socialinio dialogo svarba, socialinio dialogo dalyviai įmonėje. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir jų funkcijos |
1,5 |
Pagal poreikį |
6. |
DARBUOTOJŲ DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ |
||
6.1 |
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Draudėjų priskyrimas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Rodikliai, pagal kuriuos draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei |
0,5 |
Pagal poreikį |
7. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI ĮMONĖSE |
||
7.1. |
Instrukcijos. Darbo tvarkos taisyklės. Pareigybių aprašymai |
1,5 |
Pagal poreikį |
8. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ |
||
8.1 |
VDI funkcijos, VDI inspektorių teisės ir pareigos, teisės aktai |
0,5
|
Pagal poreikį |
8.2. |
Administracinės atsakomybės už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus taikymas (darbuotojams, darbdaviams) |
||
BENDRA MOKYMO PROGRAMOS TRUKMĖ |
38 |
Pagal poreikį |
2.2. Įmonių vadovams, pasitikrinusiems darbuotojų saugos ir sveikatos žinias prieš pradedant vykdyti veiklą ar teikti paslaugas:
Eil. Nr. |
Mokymo temų, potemių pavadinimas |
Auditorinių valandų skaičius |
Savarankiško mokymosi valandų skaičius |
1. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINĖ BAZĖ |
||
1.1. |
Darbuotojų sauga ir sveikata: |
||
1.1.1. |
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbdavio pareiga ir jos realizavimas įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėse organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
1.1.2. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavimas įmonėje. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistema įmonėje |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
1.1.3. |
Darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones. Bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.4. |
Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas). Darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.5. |
Darbdavio teisės ir pareigos užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Darbuotojų pareigos ir teisės siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
1.1.6. |
Darbo ir poilsio laiko organizavimas įmonėje. Kasdienis ir kassavaitinis poilsio laikas. Specialios ir papildomos pertraukos |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
1.2. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra. Įrenginių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra, grupės, įrenginių priežiūros organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų funkcijos, įrenginių savininkų pareigos ir teisės, nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas |
1 |
Pagal poreikį |
1.3. |
Techniniai reglamentai ir jų reikalavimai į rinką tiekiamoms asmeninėms apsaugos priemonėms, įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms |
1 |
Pagal poreikį |
1.4. |
Esminiai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai: |
||
1.4.1. |
Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Kolektyvinės saugos priemonės |
3 |
Pagal poreikį |
1.4.2. |
Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarka |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.4.3. |
Krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.4. |
Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas), jų poveikis darbuotojų sveikatai |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.4.5. |
Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Jų poveikis darbuotojų sveikatai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.6. |
Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos reikalavimai. Fiziniai veiksniai, jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai, pavojų identifikavimas |
3 |
Pagal poreikį |
1.4.7. |
Ergonominiai rizikos veiksniai. Psichosocialiniai rizikos veiksniai. Jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai |
1 |
Pagal poreikį |
1.5. |
Profesinės rizikos vertinimas: |
||
1.5.1. |
Profesinės rizikos vertinimo bendrieji principai ir reikalavimai. Kompetencijos reikalavimai profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5.2. |
Pavojų identifikavimas, rizikos darbuotojams tyrimas ir vertinimas. Profesinės rizikos vertinimo rezultatų įforminimas |
3 |
Pagal poreikį |
1.5.3. |
Profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių nustatymas, jų įgyvendinimo plano parengimas, priemonių veiksmingumo ir pakankamumo nustatymas |
3 |
Pagal poreikį |
1.6. |
Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų kategorijos: |
||
1.6.1. |
Asmenys iki aštuoniolikos metų, jų įdarbinimas, sveikatos patikrinimai, darbo laikas, draudžiami dirbti darbai ir jų sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.6.2. |
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, joms kenksmingos darbo sąlygos ir pavojingi veiksniai |
||
1.6.3. |
Neįgalūs asmenys, jų įdarbinimas, darbo sąlygos, sveikatos patikrinimai, darbo laikas |
1 |
Pagal poreikį |
1.6.4. |
Darbuotojų, kurių darbo stažas iki vienerių metų, saugos ir sveikatos užtikrinimas. |
||
1.6.5. |
Neblaivių darbuotojų nušalinimo nuo darbo veiksmai, neblaivumo prevencija |
||
1.7. |
Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
1.8. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymas ir žinių tikrinimas. Darbuotojų instruktavimas |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.9. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijos |
0,5 |
Pagal poreikį |
2. |
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA |
||
2.1. |
Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas ir apskaita. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, prevencijos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
2.2. |
Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų priežasčių tyrimas. Dažniausios profesinių ligų priežastys, profesijos, kurių darbuotojai dažniausiai suserga profesinėmis ligomis. Prevencijos priemonės |
0,5 |
|
3. |
BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS |
||
3.1. |
Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos norminiai teisės aktai (reglamentai, direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, ir taikymo principai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4. |
GAISRINĖS SAUGOS IR APSAUGOS NUO ELEKTROS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE |
||
4.1. |
Gaisro gesinimo organizavimas. Darbuotojų evakavimo organizavimas ir evakavimo planai. Avarijų prevencija ir likvidavimo planai |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
4.2. |
Elektros srovės poveikis ir keliamas pavojus žmogui. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių bendrieji reikalavimai |
0,5 |
|
5. |
SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE SUDARANT SAUGIAS IR SVEIKATAI NEKENKSMINGAS DARBO SĄLYGAS |
||
5.1. |
Socialinė partnerystė, socialinio dialogo svarba, socialinio dialogo dalyviai įmonėje. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir jų funkcijos |
1,5 |
Pagal poreikį |
6. |
DARBUOTOJŲ DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ |
||
6.1 |
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Draudėjų priskyrimas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Rodikliai, pagal kuriuos draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
7. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI ĮMONĖSE |
||
7.1. |
Instrukcijos. Darbo tvarkos taisyklės. Pareigybių aprašymai |
1,5 |
Pagal poreikį |
8. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ |
||
8.1 |
VDI funkcijos, VDI inspektorių teisės ir pareigos, teisės aktai |
0,5
|
Pagal poreikį |
8.2. |
Administracinės atsakomybės už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus taikymas (darbuotojams, darbdaviams) |
||
BENDRA MOKYMO PROGRAMOS TRUKMĖ |
32 |
Pagal poreikį |
3. Reikalavimai mokytojams:
3.1. aukštasis išsilavinimas ir ne mažesnė kaip 3 metų darbuotojų saugos ir sveikatos srities darbo patirtis;
3.2. gaisrinės saugos, elektrosaugos, socialinio dialogo temas dėstyti gali patirtį šioje srityje turintys asmenys;
4. Reikalavimai mokymo proceso organizavimui:
4.1. Mokyti galima tik asmenis, su kuriais yra sudaryta mokymo sutartis. Mokymo sutartis sudaroma ne vėliau kaip pirmą mokymo dieną. Mokymo sutartyje turi būti nurodyta: sutarties numeris ir data, jos sudarymo vieta; profesinio mokymo teikėjo pavadinimas, kodas, adresas; profesinio mokymo teikėjo vardu sutartį sudariusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir atstovavimo pagrindas; asmens, ketinančio mokytis, vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, adresas; mokymo programa, mokymo laikotarpis (pradžia, pabaiga), mokymo kaina už visą mokymą, galimybės nutraukti sutartį, kiti šalių įsipareigojimai. Mokymo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai.
4.2. Mokymo sutartys registruojamos profesinio mokymo teikėjo vykdomų mokymų bendrame mokymo sutarčių registravimo žurnale. Mokymo sutarčių registravimo sistema neturi sudaryti sąlygų jas sudaryti atgaline data. Mokymo sutartis įsigalioja tinkamai ją įforminus, šalims pasirašius.
4.3. Profesinio mokymo teikėjas, prieš pradėdamas įgyvendinti mokymo programą, įskaitant ir mokymą nuotoliniu būdu, VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje (EPDS) praneša apie tai VDI, užpildydamas Reikalavimų mokymui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais vykdyti kontrolinį klausimyną.
4.4. Profesinio mokymo teikėjas, organizuojantis mokymą nuotoliniu būdu, turi užtikrinti prieigą prie nuotolinio mokymo aplinkos; apskaityti mokymo (mokymosi) laiką nuotolinio mokymo aplinkoje; įvertinti, kaip besimokantysis supranta pateiktą temą, kaip atlieka užduotis; užtikrinti besimokančiam asmeniui mokymosi šioje aplinkoje pagalbą.
4.6. Mokymo sutartys, mokymo apskaitos dokumentai saugojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, siekiant pagrįsti juridinių asmenų veiklos skaidrumą ir atskaitingumą bei užtikrinti susijusių asmenų prievoles bei teisėtus interesus.
4.7. Mokymo metu besimokantieji turi įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonėms įmonėje praktiškai ir savarankiškai įgyvendinti (organizuoti).
5. Reikalavimai materialiesiems ištekliams:
5.2. Turi būti auditoriniam mokymo procesui įgyvendinti reikalinga įranga ir techninės (informacinės) teorinio ir praktinio mokymo priemonės (interneto ryšys, įranga mokymo medžiagai demonstruoti, vaizdinės mokymo priemonės ir kt.).
5.3. Nuotolinis mokymas vykdomas virtualioje mokymo aplinkoje[20].
6. Reikalingi metodiniai ištekliai:
6.1. Mokymo medžiaga pagal kiekvieną programos teorinio mokymo temą, parengta atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių ypatumus.
6.3. Plakatai, skaidrės, informacijos pristatymai, filmuota medžiaga, schemos ir pan. vaizdinės mokymo priemonės, atitinkančios mokymo turinį.
6.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo įmonėje dokumentacijos pavyzdžiai:
6.4.9. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių tikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarkos aprašas;
6.4.10. Bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą įrodantys dokumentai (tvarkos aprašai ar kt.), reikalingi įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, kai du ir daugiau darbdavių organizuoja darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose;
6.4.15. Darbuotojų, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nušalinimo nuo darbo tvarkos aprašas;
6.4.16. Pavedimo įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones darbdavio įgaliotam asmeniui, taip pat ir padalinio vadovui, įforminimo dokumentai (įsakymas, potvarkis, pareigybės aprašymas ar kt.);
6.4.17. Prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašas;
6.4.20. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustatantis dokumentas;
6.4.21. Darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, tikrinimo ir medicininės apžiūros organizavimo tvarkos aprašas;
7. Rekomenduojama papildoma literatūra ir kiti informacijos šaltiniai mokomajai medžiagai rengti:
7.1. Butkus, R. (2011). Profesinės saugos valdymas. Mokomoji knyga. Aleksandro Stulginskio universitetas;
7.2. Stankiuvienė, A. (2012). Teisiniai darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindai. Mokomoji knyga. VGTU leidykla;
7.4. Čyras, P. (2003). Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla.
8. Metodiniai ištekliai turi būti sistemingai atnaujinami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pakeitimus.
9. Teisė tikrintis žinias VDI suteikiama asmenims, baigusiems mokymo programą, ir profesinio mokymo teikėjui įsitikinus (įvertinus), kad asmuo geba atlikti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, bei yra pasirengęs tikrintis žinias VDI.
10. Profesinio mokymo teikėjas teikia informaciją VDI apie asmenis, kurie mokėsi ir baigė mokymo programą.
11. Nustačius, kad mokymo procesas įgyvendinamas nesilaikant mokymo programoje nustatytų reikalavimų, profesinio mokymo teikėjas netenka teisės vykdyti šią mokymo programą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus
2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. EV-78
DARBDAVIO, DARBDAVIUI ATSTOVAUJANČIO ASMENS, ATLIEKANČIO DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBOS FUNKCIJAS III GRUPĖS EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ ĮMONĖSE, MOKYMO PROGRAMA
1. Mokymo programos apibūdinimas:
1.1. Mokymo programa – tęstinio neformaliojo profesinio mokymo programa, kurią vykdyti gali profesinio mokymo teikėjas, atitinkantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatytus reikalavimus.
1.2. Mokymo programos tikslas – darbdavius, darbdaviams atstovaujančius įmonių, įstaigų, organizacijų ar kitų organizacinių struktūrų (toliau – įmonės) vadovus prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas supažindinti su bendrosiomis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatomis ir reikalavimais, kad jie sugebėtų sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, įgytų gebėjimų vykdyti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose ir patys atliktų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse.
1.4. Tikslinės mokymo grupės – įmonių vadovai, ketinantys mažose įmonėse, vykdančiose veiklą, nurodytą Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 3 priede, kai įmonės darbuotojų skaičius neviršija šių nuostatų 8.3 papunktyje nurodyto darbuotojų skaičiaus (priklausomai nuo ekonominės veiklos – iki 49 darbuotojų), patys atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas.
1.5. Mokymo programos trukmė – 28 akademinės valandos (ne daugiau kaip po 8 akademines valandas per dieną), atsižvelgiant į reikalavimus minimaliam išsilavinimui.
1.6. Įmonių vadovai, pasitikrinę darbuotojų saugos ir sveikatos žinias prieš pradedant vykdyti veiklą ar teikti paslaugas, nusprendę mažose įmonėse patys atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, turi teisę mokytis pagal sutrumpintą mokymo programos planą (šios programos 2.2 punktas). Mokymo trukmė trumpinama 4-iomis valandomis, atsižvelgiant į Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programos temas.
1.8. Mokymo procesas gali būti organizuojamas:
1.8.3. mišriuoju[23] mokymo (mokymosi) būdu.
1.10. Asmenims, baigusiems mokymo programą, suteikiama teisė tikrintis žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI). Išlaikius šių žinių tikrinimo testą VDI, įgyjama teisė būnant darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas III grupės ekonominės veiklos rūšių mažose įmonėse.
2. Mokymo planas:
2.1. Įmonių vadovams, nepasitikrinusiems darbuotojų saugos ir sveikatos žinių prieš pradedant vykdyti veiklą ar teikti paslaugas:
Eil. Nr. |
Mokymo temų, potemių pavadinimas |
Auditorinių valandų skaičius |
Savarankiško mokymosi valandų skaičius |
1. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINĖ BAZĖ |
|
|
1.1. |
Darbuotojų sauga ir sveikata: |
||
1.1.1. |
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbdavio pareiga ir jos realizavimas įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėse organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.1.2. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavimas įmonėje. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistema įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.3. |
Darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones. Bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.4. |
Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas). Darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.5. |
Darbdavio teisės ir pareigos užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Darbuotojų pareigos ir teisės siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.6. |
Darbo ir poilsio laiko organizavimas įmonėje. Kasdienis ir kassavaitinis poilsio laikas. Specialios ir papildomos pertraukos |
1 |
Pagal poreikį |
1.2. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra. Įrenginių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra, grupės, įrenginių priežiūros organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų funkcijos, įrenginių savininkų pareigos ir teisės, nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.3. |
Techniniai reglamentai ir jų reikalavimai į rinką tiekiamoms asmeninėms apsaugos priemonėms, įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4. |
Esminiai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai: |
||
1.4.1. |
Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą |
2 |
Pagal poreikį |
1.4.2. |
Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarka |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.3. |
Krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.4. |
Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas), jų poveikis darbuotojų sveikatai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.5. |
Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Jų poveikis darbuotojų sveikatai |
||
1.4.6. |
Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos reikalavimai. Fiziniai veiksniai, jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.4.7. |
Ergonominiai rizikos veiksniai. Psichosocialiniai rizikos veiksniai. Jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5. |
Profesinės rizikos vertinimas: |
||
1.5.1. |
Profesinės rizikos vertinimo bendrieji principai ir reikalavimai. Kompetencijos reikalavimai profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5.2. |
Pavojų identifikavimas, rizikos darbuotojams tyrimas ir vertinimas. Profesinės rizikos vertinimo rezultatų įforminimas |
2 |
Pagal poreikį |
1.5.3. |
Profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių nustatymas, jų įgyvendinimo plano parengimas, priemonių veiksmingumo ir pakankamumo nustatymas |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.6. |
Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų kategorijos: |
||
1.6.1. |
Asmenys iki aštuoniolikos metų, jų įdarbinimas, sveikatos patikrinimai, darbo laikas, draudžiami dirbti darbai ir jų sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.6.2. |
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, joms kenksmingos darbo sąlygos ir pavojingi veiksniai |
||
1.6.3. |
Neįgalūs asmenys, jų įdarbinimas, darbo sąlygos, sveikatos patikrinimai, darbo laikas |
1 |
Pagal poreikį |
1.6.4. |
Darbuotojų, kurių darbo stažas iki vienerių metų, saugos ir sveikatos užtikrinimas |
||
1.6.5. |
Neblaivių darbuotojų nušalinimo nuo darbo veiksmai, neblaivumo prevencija |
||
1.7. |
Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.8. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymas ir žinių tikrinimas. Darbuotojų instruktavimas |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.9. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijos |
1 |
Pagal poreikį |
2. |
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA |
||
2.1. |
Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas ir apskaita. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, prevencijos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
2.2. |
Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų priežasčių tyrimas. Dažniausios profesinių ligų priežastys, profesijos, kurių darbuotojai dažniausiai suserga profesinėmis ligomis. Prevencijos priemonės |
0,5 |
Pagal poreikį |
3. |
BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS |
||
3.1. |
Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos norminiai teisės aktai (reglamentai, direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, ir taikymo principai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4. |
GAISRINĖS SAUGOS IR APSAUGOS NUO ELEKTROS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE |
||
4.1. |
Gaisro gesinimo organizavimas. Darbuotojų evakavimo organizavimas ir evakavimo planai. Avarijų prevencija ir likvidavimo planai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4.2. |
Elektros srovės poveikis ir keliamas pavojus žmogui. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių bendrieji reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
5. |
SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE SUDARANT SAUGIAS IR SVEIKATAI NEKENKSMINGAS DARBO SĄLYGAS |
||
5.1. |
Socialinė partnerystė, socialinio dialogo svarba, socialinio dialogo dalyviai įmonėje. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir jų funkcijos |
1,5 |
Pagal poreikį |
6. |
DARBUOTOJŲ DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ |
||
6.1 |
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Draudėjų priskyrimas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Rodikliai, pagal kuriuos draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei |
0,5 |
Pagal poreikį |
7. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI ĮMONĖSE |
||
7.1. |
Instrukcijos. Darbo tvarkos taisyklės. Pareigybių aprašymai |
1 |
Pagal poreikį |
8. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ |
||
8.1 |
VDI funkcijos, VDI inspektorių teisės ir pareigos, teisės aktai |
0,5
|
Pagal poreikį |
8.2. |
Administracinės atsakomybės už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus taikymas (darbuotojams, darbdaviams) |
||
Iš viso valandų mokymui ir mokymuisi: |
28 |
Pagal poreikį |
2.2. Įmonių vadovams, pasitikrinusiems darbuotojų saugos ir sveikatos žinias prieš pradedant vykdyti veiklą ar teikti paslaugas:
Eil. Nr. |
Mokymo temų, potemių pavadinimas |
Auditorinių valandų skaičius |
Savarankiško mokymosi valandų skaičius |
1. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINĖ BAZĖ |
|
|
1.1. |
Darbuotojų sauga ir sveikata: |
||
1.1.1. |
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbdavio pareiga ir jos realizavimas įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėse organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
1.1.2. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavimas įmonėje. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistema įmonėje |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
1.1.3. |
Darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones. Bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.4. |
Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas). Darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.5. |
Darbdavio teisės ir pareigos užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Darbuotojų pareigos ir teisės siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
1.1.6. |
Darbo ir poilsio laiko organizavimas įmonėje. Kasdienis ir kassavaitinis poilsio laikas. Specialios ir papildomos pertraukos |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.2. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra. Įrenginių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra, grupės, įrenginių priežiūros organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų funkcijos, įrenginių savininkų pareigos ir teisės, nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.3. |
Techniniai reglamentai ir jų reikalavimai į rinką tiekiamoms asmeninėms apsaugos priemonėms, įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4. |
Esminiai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai: |
||
1.4.1. |
Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą |
2 |
Pagal poreikį |
1.4.2. |
Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarka |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.3. |
Krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.4. |
Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas), jų poveikis darbuotojų sveikatai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.5. |
Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Jų poveikis darbuotojų sveikatai |
||
1.4.6. |
Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos reikalavimai. Fiziniai veiksniai, jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.4.7. |
Ergonominiai rizikos veiksniai. Psichosocialiniai rizikos veiksniai. Jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5. |
Profesinės rizikos vertinimas: |
||
1.5.1. |
Profesinės rizikos vertinimo bendrieji principai ir reikalavimai. Kompetencijos reikalavimai profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5.2. |
Pavojų identifikavimas, rizikos darbuotojams tyrimas ir vertinimas. Profesinės rizikos vertinimo rezultatų įforminimas |
2 |
Pagal poreikį |
1.5.3. |
Profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių nustatymas, jų įgyvendinimo plano parengimas, priemonių veiksmingumo ir pakankamumo nustatymas |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.6. |
Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų kategorijos: |
||
1.6.1. |
Asmenys iki aštuoniolikos metų, jų įdarbinimas, sveikatos patikrinimai, darbo laikas, draudžiami dirbti darbai ir jų sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.6.2. |
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, joms kenksmingos darbo sąlygos ir pavojingi veiksniai |
||
1.6.3. |
Neįgalūs asmenys, jų įdarbinimas, darbo sąlygos, sveikatos patikrinimai, darbo laikas |
1 |
Pagal poreikį |
1.6.4. |
Darbuotojų, kurių darbo stažas iki vienerių metų, saugos ir sveikatos užtikrinimas |
||
1.6.5. |
Neblaivių darbuotojų nušalinimo nuo darbo veiksmai, neblaivumo prevencija |
||
1.7. |
Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.8. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymas ir žinių tikrinimas. Darbuotojų instruktavimas |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.9. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijos |
1 |
Pagal poreikį |
2. |
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA |
||
2.1. |
Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas ir apskaita. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, prevencijos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
2.2. |
Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų priežasčių tyrimas. Dažniausios profesinių ligų priežastys, profesijos, kurių darbuotojai dažniausiai suserga profesinėmis ligomis. Prevencijos priemonės |
0,5 |
Pagal poreikį |
3. |
BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS |
||
3.1. |
Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos norminiai teisės aktai (reglamentai, direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, ir taikymo principai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4. |
GAISRINĖS SAUGOS IR APSAUGOS NUO ELEKTROS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE |
||
4.1. |
Gaisro gesinimo organizavimas. Darbuotojų evakavimo organizavimas ir evakavimo planai. Avarijų prevencija ir likvidavimo planai |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
4.2. |
Elektros srovės poveikis ir keliamas pavojus žmogui. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių bendrieji reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
5. |
SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE SUDARANT SAUGIAS IR SVEIKATAI NEKENKSMINGAS DARBO SĄLYGAS |
||
5.1. |
Socialinė partnerystė, socialinio dialogo svarba, socialinio dialogo dalyviai įmonėje. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir jų funkcijos |
1,5 |
Pagal poreikį |
6. |
DARBUOTOJŲ DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ |
||
6.1. |
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Draudėjų priskyrimas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Rodikliai, pagal kuriuos draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei |
Pagal poreikį |
Pagal poreikį |
7. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI ĮMONĖSE |
||
7.1. |
Instrukcijos. Darbo tvarkos taisyklės. Pareigybių aprašymai |
1 |
Pagal poreikį |
8. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ |
||
8.1 |
VDI funkcijos, VDI inspektorių teisės ir pareigos, teisės aktai |
0,5
|
Pagal poreikį |
8.2. |
Administracinės atsakomybės už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus taikymas (darbuotojams, darbdaviams) |
||
Iš viso valandų mokymui ir mokymuisi: |
24 |
Pagal poreikį |
3. Reikalavimai mokytojams:
3.1. aukštasis išsilavinimas ir ne mažesnė kaip 3 metų darbuotojų saugos ir sveikatos srities darbo patirtis;
3.2. gaisrinės saugos, elektrosaugos, socialinio dialogo temas dėstyti gali patirtį šioje srityje turintys asmenys;
4. Reikalavimai mokymo proceso organizavimui:
4.1. Mokyti galima tik asmenis, su kuriais yra sudaryta mokymo sutartis. Mokymo sutartis sudaroma ne vėliau kaip pirmą mokymo dieną. Mokymo sutartyje turi būti nurodyta: sutarties numeris ir data, jos sudarymo vieta; profesinio mokymo teikėjo pavadinimas, kodas, adresas; profesinio mokymo teikėjo vardu sutartį sudariusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir atstovavimo pagrindas; asmens, ketinančio mokytis, vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, adresas; mokymo programa, mokymo laikotarpis (pradžia, pabaiga), mokymo kaina už visą mokymą, galimybės nutraukti sutartį, kiti šalių įsipareigojimai. Mokymo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai.
4.2. Mokymo sutartys registruojamos profesinio mokymo teikėjo vykdomų mokymų bendrame mokymo sutarčių registravimo žurnale. Mokymo sutarčių registravimo sistema neturi sudaryti sąlygų jas sudaryti atgaline data. Mokymo sutartis įsigalioja tinkamai ją įforminus, šalims pasirašius.
4.3. Profesinio mokymo teikėjas, prieš pradėdamas įgyvendinti mokymo programą, įskaitant ir mokymą nuotoliniu būdu, VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje (EPDS) praneša apie tai VDI, užpildydamas Reikalavimų mokymui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais vykdyti kontrolinį klausimyną.
4.4. Profesinio mokymo teikėjas, organizuojantis mokymą nuotoliniu būdu, turi užtikrinti prieigą prie nuotolinio mokymo aplinkos; apskaityti mokymo (mokymosi) laiką nuotolinio mokymo aplinkoje; įvertinti, kaip besimokantysis supranta pateiktą temą, kaip atlieka užduotis; užtikrinti besimokančiam asmeniui mokymosi šioje aplinkoje pagalbą.
4.6. Mokymo sutartys, mokymo apskaitos dokumentai saugojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, siekiant pagrįsti juridinių asmenų veiklos skaidrumą ir atskaitingumą bei užtikrinti susijusių asmenų prievoles bei teisėtus interesus.
4.7. Mokymo metu besimokantieji turi įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonėms įmonėje praktiškai ir savarankiškai įgyvendinti (organizuoti).
5. Reikalavimai materialiesiems ištekliams:
5.2. Turi būti auditoriniam mokymo procesui įgyvendinti reikalinga įranga ir techninės (informacinės) teorinio ir praktinio mokymo priemonės (interneto ryšys, įranga mokymo medžiagai demonstruoti, vaizdinės mokymo priemonės ir kt.).
5.3. Nuotolinis mokymas vykdomas virtualioje mokymo aplinkoje[24].
6. Reikalingi metodiniai ištekliai:
6.1. Mokymo medžiaga pagal kiekvieną programos teorinio mokymo temą, parengta atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių ypatumus.
6.3. Plakatai, skaidrės, informacijos pristatymai, filmuota medžiaga, schemos ir pan. vaizdinės mokymo priemonės, atitinkančios mokymo turinį.
6.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo įmonėje dokumentacijos pavyzdžiai:
6.4.9. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių tikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarkos aprašas;
6.4.10. Bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą įrodantys dokumentai (tvarkos aprašai ar kt.), reikalingi įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, kai du ir daugiau darbdavių organizuoja darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose;
6.4.15. Darbuotojų, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nušalinimo nuo darbo tvarkos aprašas;
6.4.16. Pavedimo įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones darbdavio įgaliotam asmeniui, taip pat ir padalinio vadovui, įforminimo dokumentai (įsakymas, potvarkis, pareigybės aprašymas ar kt.);
6.4.17. Prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašas;
6.4.20. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustatantis dokumentas;
6.4.21. Darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, tikrinimo ir medicininės apžiūros organizavimo tvarkos aprašas;
7. Rekomenduojama papildoma literatūra ir kiti informacijos šaltiniai mokomajai medžiagai rengti:
7.1. Butkus, R. (2011). Profesinės saugos valdymas. Mokomoji knyga. Aleksandro Stulginskio universitetas;
7.2. Stankiuvienė, A. (2012). Teisiniai darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindai. Mokomoji knyga. VGTU leidykla;
7.4. Čyras, P. (2003). Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla.
8. Metodiniai ištekliai turi būti sistemingai atnaujinami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pakeitimus.
9. Teisė tikrintis žinias VDI suteikiama asmenims, baigusiems mokymo programą, ir profesinio mokymo teikėjui įsitikinus (įvertinus), kad asmuo geba atlikti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, bei yra pasirengęs tikrintis žinias VDI.
10. Profesinio mokymo teikėjas teikia informaciją VDI apie asmenis, kurie mokėsi ir baigė mokymo programą.
11. Nustačius, kad mokymo procesas įgyvendinamas nesilaikant mokymo programoje nustatytų reikalavimų, profesinio mokymo teikėjas netenka teisės vykdyti šią mokymo programą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus
2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. EV-78
DARBDAVIO ĮGALIOTO ASMENS, ATLIEKANČIO DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBOS FUNKCIJAS VISŲ EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ ĮMONĖSE, MOKYMO PROGRAMA
1. Mokymo programos apibūdinimas:
1.1. Mokymo programa – tęstinio neformaliojo profesinio mokymo programa, kurią vykdyti gali profesinio mokymo teikėjas, atitinkantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatytus reikalavimus.
1.2. Mokymo programos tikslas – darbdavio įgaliotiems asmenims, kuriems pavedama atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įgyti gebėjimų atlikti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose.
1.4. Tikslinės mokymo grupės – darbdavio įgalioti asmenys, kuriems pavedama atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas mažose įmonėse, vykdančiose veiklą, nurodytą Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 1–3 prieduose, kai įmonės darbuotojų skaičius neviršija šių nuostatų 8.1–8.3 papunkčiuose nurodyto darbuotojų skaičiaus (priklausomai nuo ekonominės veiklos – iki 9, 19 ar 49 darbuotojų).
1.5. Mokymo programos trukmė – 40 akademinių valandų (ne daugiau kaip 8 akademinės valandos per dieną)
1.7. Mokymo procesas gali būti organizuojamas:
1.7.3. mišriuoju[27] mokymo (mokymosi) būdu.
1.9. Asmenims, baigusiems mokymo programą, suteikiama teisė tikrintis žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI). Išlaikius šių žinių tikrinimo testą VDI, įgyjama teisė atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių mažose įmonėse.
2. Mokymo planas:
Eil. Nr. |
Mokymo temų, potemių pavadinimas |
Auditorinių valandų skaičius |
Savarankiško mokymosi valandų skaičius |
1. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINĖ BAZĖ |
|
|
1.1. |
Darbuotojų sauga ir sveikata: |
||
1.1.1. |
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbdavio pareiga ir jos realizavimas įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėse organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.1.2. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavimas įmonėje. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.3. |
Darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones. Bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti |
0,5 |
0,5 |
1.1.4. |
Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas). Darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje |
1 |
1 |
1.1.5. |
Darbdavio teisės ir pareigos užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Darbuotojų pareigos ir teisės siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai |
1 |
1 |
1.16. |
Darbo ir poilsio laiko organizavimas įmonėje. Kasdienis ir kassavaitinis poilsio laikas. Specialios ir papildomos pertraukos |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.2. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra. Įrenginių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra, grupės, įrenginių priežiūros organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų funkcijos, įrenginių savininkų pareigos ir teisės, nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas |
1 |
Pagal poreikį |
1.3. |
Techniniai reglamentai ir jų reikalavimai į rinką tiekiamoms asmeninėms apsaugos priemonėms, įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms |
0,5 |
0,5 |
1.4. |
Esminiai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai: |
||
1.4.1. |
Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Kolektyvinės apsaugos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
1.4.2. |
Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarka |
1 |
Pagal poreikį |
1.4.3. |
Krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais reikalavimai |
0,5 |
0,5 |
1.4.4. |
Darboviečių statybvietėje įrengimo, saugių ir sveikų darbo sąlygų žvejybos laivuose, saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse reikalavimai |
2 |
1 |
1.4.5. |
Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas), jų poveikis darbuotojų sveikatai |
1 |
0,5 |
1.4.6. |
Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Jų poveikis darbuotojų sveikatai |
0,5 |
0,5 |
1.4.7. |
Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos reikalavimai. Fiziniai veiksniai, jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai, pavojų identifikavimas |
2 |
0,5 |
1.4.8. |
Ergonominiai rizikos veiksniai. Psichosocialiniai rizikos veiksniai. Jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai |
1 |
Pagal poreikį |
1.5. |
Profesinės rizikos vertinimas |
||
1.5.1. |
Profesinės rizikos vertinimo bendrieji principai ir reikalavimai. Kompetencijos reikalavimai profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5.2. |
Pavojų identifikavimas, rizikos darbuotojams tyrimas ir vertinimas. Profesinės rizikos vertinimo rezultatų įforminimas |
2 |
1 |
1.5.3. |
Profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių nustatymas, jų įgyvendinimo plano parengimas, priemonių veiksmingumo ir pakankamumo nustatymas |
2 |
0,5 |
1.6. |
Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų kategorijos: |
||
1.6.1. |
Asmenys iki aštuoniolikos metų, jų įdarbinimas, sveikatos patikrinimai, darbo laikas, draudžiami dirbti darbai ir jų sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.6.2. |
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, joms kenksmingos darbo sąlygos ir pavojingi veiksniai |
||
1.6.3. |
Neįgalūs asmenys, jų įdarbinimas, darbo sąlygos, sveikatos patikrinimai, darbo laikas |
1 |
Pagal poreikį |
1.6.4. |
Darbuotojų, kurių darbo stažas iki vienerių metų, saugos ir sveikatos užtikrinimas |
||
1.6.5. |
Neblaivių darbuotojų nušalinimo nuo darbo veiksmai, neblaivumo prevencija |
||
1.7. |
Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.8. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymas ir žinių tikrinimas. Darbuotojų instruktavimas |
1,5 |
0,5 |
1.9. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijos |
1 |
Pagal poreikį |
2. |
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA |
||
2.1. |
Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas ir apskaita. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, prevencijos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
2.2. |
Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų priežasčių tyrimas. Dažniausios profesinių ligų priežastys, profesijos, kurių darbuotojai dažniausiai suserga profesinėmis ligomis. Prevencijos priemonės |
0,5 |
Pagal poreikį |
3. |
BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS |
||
3.1. |
Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos norminiai teisės aktai (reglamentai, direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, ir taikymo principai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4. |
GAISRINĖS SAUGOS IR APSAUGOS NUO ELEKTROS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE |
||
4.1. |
Gaisro gesinimo organizavimas. Darbuotojų evakavimo organizavimas ir evakavimo planai. Avarijų prevencija ir likvidavimo planai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4.2. |
Elektros srovės poveikis ir keliamas pavojus žmogui. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių bendrieji reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
5. |
SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE SUDARANT SAUGIAS IR SVEIKATAI NEKENKSMINGAS DARBO SĄLYGAS |
||
5.1. |
Socialinė partnerystė, socialinio dialogo svarba, socialinio dialogo dalyviai įmonėje. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir jų funkcijos |
1 |
Pagal poreikį |
6. |
DARBUOTOJŲ DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ |
||
6.1 |
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Draudėjų priskyrimas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Rodikliai, pagal kuriuos draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei |
0,5 |
Pagal poreikį |
7. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI ĮMONĖSE |
||
7.1. |
Instrukcijos. Darbo tvarkos taisyklės. Pareigybių aprašymai |
1 |
Pagal poreikį |
8. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ |
||
8.1 |
VDI funkcijos, VDI inspektorių teisės ir pareigos, teisės aktai |
0,5
|
Pagal poreikį |
8.2. |
Administracinės atsakomybės už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus taikymas (darbuotojams, darbdaviams) |
||
Valandų skaičius mokymui ir mokymuisi |
32 |
8 |
|
BENDRA MOKYMO PROGRAMOS TRUKMĖ |
40 |
3. Reikalavimai mokytojams:
3.1. aukštasis išsilavinimas ir ne mažesnė kaip 3 metų darbuotojų saugos ir sveikatos srities darbo patirtis;
3.2. gaisrinės saugos, elektrosaugos, socialinio dialogo temas dėstyti gali patirtį šioje srityje turintys asmenys;
4. Reikalavimai mokymo proceso organizavimui:
4.1. Mokyti galima tik asmenis, su kuriais yra sudaryta mokymo sutartis. Mokymo sutartis sudaroma ne vėliau kaip pirmą mokymo dieną. Mokymo sutartyje turi būti nurodyta: sutarties numeris ir data, jos sudarymo vieta; profesinio mokymo teikėjo pavadinimas, kodas, adresas; profesinio mokymo teikėjo vardu sutartį sudariusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir atstovavimo pagrindas; asmens, ketinančio mokytis, vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, adresas; mokymo programa, mokymo laikotarpis (pradžia, pabaiga), mokymo kaina už visą mokymą, galimybės nutraukti sutartį, kiti šalių įsipareigojimai. Mokymo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai.
4.2. Mokymo sutartys registruojamos profesinio mokymo teikėjo vykdomų mokymų bendrame mokymo sutarčių registravimo žurnale. Mokymo sutarčių registravimo sistema neturi sudaryti sąlygų jas sudaryti atgaline data. Mokymo sutartis įsigalioja tinkamai ją įforminus, šalims pasirašius.
4.3. Profesinio mokymo teikėjas, prieš pradėdamas įgyvendinti mokymo programą, įskaitant ir mokymą nuotoliniu būdu, VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje (EPDS) praneša apie tai VDI, užpildydamas Reikalavimų mokymui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais vykdyti kontrolinį klausimyną.
4.4. Profesinio mokymo teikėjas, organizuojantis mokymą nuotoliniu būdu, turi užtikrinti prieigą prie nuotolinio mokymo aplinkos; apskaityti mokymo (mokymosi) laiką nuotolinio mokymo aplinkoje; įvertinti, kaip besimokantysis supranta pateiktą temą, kaip atlieka užduotis; užtikrinti besimokančiam asmeniui mokymosi šioje aplinkoje pagalbą.
4.6. Mokymo sutartys, mokymo apskaitos dokumentai saugojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, siekiant pagrįsti fizinių ir juridinių asmenų veiklos skaidrumą ir atskaitingumą bei užtikrinti susijusių asmenų prievoles bei teisėtus interesus.
4.7. Mokymo metu besimokantieji turi įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonėms įmonėje praktiškai ir savarankiškai įgyvendinti (organizuoti).
5. Reikalavimai materialiesiems ištekliams:
5.2. Turi būti auditoriniam mokymo procesui įgyvendinti reikalinga įranga ir techninės (informacinės) teorinio ir praktinio mokymo priemonės (interneto ryšys, įranga mokymo medžiagai demonstruoti, vaizdinės mokymo priemonės ir kt.).
5.3. Nuotolinis mokymas vykdomas virtualioje mokymo aplinkoje[28].
6. Reikalingi metodiniai ištekliai:
6.1. Mokymo medžiaga pagal kiekvieną programos teorinio mokymo temą, parengta atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių ypatumus.
6.3. Plakatai, skaidrės, informacijos pristatymai, filmuota medžiaga, schemos ir pan. vaizdinės mokymo priemonės, atitinkančios mokymo turinį.
6.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo įmonėje dokumentacijos pavyzdžiai:
6.4.9. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių tikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarkos aprašas;
6.4.10. Bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą įrodantys dokumentai (tvarkos aprašai ar kt.), reikalingi įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, kai du ir daugiau darbdavių organizuoja darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose;
6.4.15. Darbuotojų, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nušalinimo nuo darbo tvarkos aprašas;
6.4.16. Pavedimo įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones darbdavio įgaliotam asmeniui, taip pat ir padalinio vadovui, įforminimo dokumentai (įsakymas, potvarkis, pareigybės aprašymas ar kt.);
6.4.17. Prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašas;
6.4.20. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustatantis dokumentas;
6.4.21. Darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, tikrinimo ir medicininės apžiūros organizavimo tvarkos aprašas;
7. Rekomenduojama papildoma literatūra ir kiti informacijos šaltiniai mokomajai medžiagai rengti:
7.1. Butkus, R. (2011). Profesinės saugos valdymas. Mokomoji knyga. Aleksandro Stulginskio universitetas;
7.2. Stankiuvienė, A. (2012). Teisiniai darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindai. Mokomoji knyga. VGTU leidykla;
7.4. Čyras, P. (2003). Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla.
8. Metodiniai ištekliai turi būti sistemingai atnaujinami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pakeitimus.
9. Teisė tikrintis žinias VDI suteikiama asmenims, baigusiems mokymo programą, ir profesinio mokymo teikėjui įsitikinus (įvertinus), kad asmuo geba atlikti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, bei yra pasirengęs tikrintis žinias VDI.
10. Profesinio mokymo teikėjas teikia informaciją VDI apie asmenis, kurie mokėsi ir baigė mokymo programą.
11. Nustačius, kad mokymo procesas įgyvendinamas nesilaikant mokymo programoje nustatytų reikalavimų, profesinio mokymo teikėjas netenka teisės vykdyti šią mokymo programą.
12. Asmuo, baigęs šią mokymo programą bei išlaikęs žinių tikrinimo testą VDI, atitinkantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus reikalavimus, gali dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, taip pat būdamas darbdaviu mažose įmonėse, vykdančiose veiklą, nurodytą Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 1–3 prieduose, kai įmonės darbuotojų skaičius neviršija šių nuostatų 8.1–8.3 papunkčiuose nurodyto darbuotojų skaičiaus (priklausomai nuo ekonominės veiklos – iki 9, 19 ar 49 darbuotojų), atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Taip pat asmuo, baigęs šią mokymo programą ir pasitikrinęs žinias VDI, ketinantis tapti darbdaviu, jam atstovaujančiu asmeniu, įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovu atleidžiamas nuo žinių tikrinimo pagal Darbdavio, jam atstovaujančio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo programą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus
2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. EV-78
DARBDAVIO ĮGALIOTO ASMENS, ATLIEKANČIO DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBOS FUNKCIJAS II–III GRUPIŲ EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ ĮMONĖSE, MOKYMO PROGRAMA
1. Mokymo programos apibūdinimas:
1.1. Mokymo programa – tęstinio neformaliojo profesinio mokymo programa, kurią vykdyti gali profesinio mokymo teikėjas, atitinkantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatytus reikalavimus.
1.2. Mokymo programos tikslas – darbdavio įgaliotiems asmenims, kuriems pavedama atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas II–III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įgyti gebėjimų atlikti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose.
1.4. Tikslinės mokymo grupės – darbdavio įgalioti asmenys, kuriems pavedama atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas mažose įmonėse, vykdančiose veiklą, nurodytą Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 2–3 prieduose, kai įmonės darbuotojų skaičius neviršija šių nuostatų 8.2–8.3 papunkčiuose nurodyto darbuotojų skaičiaus (priklausomai nuo ekonominės veiklos – iki 19 ar 49 darbuotojų).
1.5. Mokymo programos trukmė – 38 akademinės valandos (ne daugiau kaip 8 akademinės valandos per dieną).
1.7. Mokymo procesas gali būti organizuojamas:
1.7.3. mišriuoju[31] mokymo (mokymosi) būdu.
1.9. Asmenims, baigusiems mokymo programą, suteikiama teisė tikrintis žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI). Išlaikius šių žinių tikrinimo testą VDI, įgyjama teisė būnant darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas II–III grupių ekonominės veiklos rūšių mažose įmonėse.
2. Mokymo planas:
Eil. Nr. |
Mokymo temų, potemių pavadinimas |
Auditorinių valandų skaičius |
Savarankiško mokymosi valandų skaičius |
1. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINĖ BAZĖ |
|
|
1.1. |
Darbuotojų sauga ir sveikata: |
||
1.1.1. |
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbdavio pareiga ir jos realizavimas įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėse organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.1.2. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavimas įmonėje. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.3. |
Darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones. Bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.4. |
Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas). Darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.5. |
Darbdavio teisės ir pareigos užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Darbuotojų pareigos ir teisės siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.6. |
Darbo ir poilsio laiko organizavimas įmonėje. Kasdienis ir kassavaitinis poilsio laikas. Specialios ir papildomos pertraukos |
1 |
Pagal poreikį |
1.2. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra. Įrenginių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra, grupės, įrenginių priežiūros organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų funkcijos, įrenginių savininkų pareigos ir teisės, nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas |
1 |
Pagal poreikį |
1.3. |
Techniniai reglamentai ir jų reikalavimai į rinką tiekiamoms asmeninėms apsaugos priemonėms, įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms |
1 |
Pagal poreikį |
1.4. |
Esminiai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai: |
||
1.4.1. |
Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Kolektyvinės saugos priemonės |
3 |
Pagal poreikį |
1.4.2. |
Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarka |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.4.3. |
Krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.4. |
Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas), jų poveikis darbuotojų sveikatai |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.4.5. |
Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Jų poveikis darbuotojų sveikatai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.6. |
Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos reikalavimai. Fiziniai veiksniai, jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai, pavojų identifikavimas |
3 |
Pagal poreikį |
1.4.7. |
Ergonominiai rizikos veiksniai. Psichosocialiniai rizikos veiksniai. Jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai |
1 |
Pagal poreikį |
1.5. |
Profesinės rizikos vertinimas: |
||
1.5.1. |
Profesinės rizikos vertinimo bendrieji principai ir reikalavimai. Kompetencijos reikalavimai profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5.2. |
Pavojų identifikavimas, rizikos darbuotojams tyrimas ir vertinimas. Profesinės rizikos vertinimo rezultatų įforminimas |
3 |
Pagal poreikį |
1.5.3. |
Profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių nustatymas, jų įgyvendinimo plano parengimas, priemonių veiksmingumo ir pakankamumo nustatymas |
3 |
Pagal poreikį |
1.6. |
Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų kategorijos: |
||
1.6.1. |
Asmenys iki aštuoniolikos metų, jų įdarbinimas, sveikatos patikrinimai, darbo laikas, draudžiami dirbti darbai ir jų sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.6.2. |
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, joms kenksmingos darbo sąlygos ir pavojingi veiksniai |
||
1.6.3. |
Neįgalūs asmenys, jų įdarbinimas, darbo sąlygos, sveikatos patikrinimai, darbo laikas |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.6.4. |
Darbuotojų, kurių darbo stažas iki vienerių metų, saugos ir sveikatos užtikrinimas |
||
1.6.5. |
Neblaivių darbuotojų nušalinimo nuo darbo veiksmai, neblaivumo prevencija |
||
1.7. |
Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.8. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymas ir žinių tikrinimas. Darbuotojų instruktavimas |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.9. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijos |
1 |
Pagal poreikį |
2. |
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA |
||
2.1. |
Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas ir apskaita. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys; ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe; prevencijos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
2.2. |
Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų priežasčių tyrimas. Dažniausios profesinių ligų priežastys; profesijos, kurių darbuotojai dažniausiai suserga profesinėmis ligomis. Prevencijos priemonės |
0,5 |
Pagal poreikį |
3. |
BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS |
||
3.1. |
Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos norminiai teisės aktai (reglamentai, direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, ir taikymo principai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4. |
GAISRINĖS SAUGOS IR APSAUGOS NUO ELEKTROS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE |
||
4.1. |
Gaisro gesinimo organizavimas. Darbuotojų evakavimo organizavimas ir evakavimo planai. Avarijų prevencija ir likvidavimo planai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4.2. |
Elektros srovės poveikis ir keliamas pavojus žmogui. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių bendrieji reikalavimai |
0,5 |
|
5. |
SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE SUDARANT SAUGIAS IR SVEIKATAI NEKENKSMINGAS DARBO SĄLYGAS |
||
5.1. |
Socialinė partnerystė, socialinio dialogo svarba, socialinio dialogo dalyviai įmonėje. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir jų funkcijos |
1,5 |
Pagal poreikį |
6. |
DARBUOTOJŲ DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ |
||
6.1 |
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Draudėjų priskyrimas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Rodikliai, pagal kuriuos draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei |
0,5 |
Pagal poreikį |
7. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI ĮMONĖSE |
||
7.1. |
Instrukcijos. Darbo tvarkos taisyklės. Pareigybių aprašymai |
1,5 |
Pagal poreikį |
8. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ |
||
8.1 |
VDI funkcijos, VDI inspektorių teisės ir pareigos, teisės aktai |
0,5
|
Pagal poreikį |
8.2. |
Administracinės atsakomybės už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus taikymas (darbuotojams, darbdaviams) |
||
Valandų skaičius mokymui ir mokymuisi: |
38 |
Pagal poreikį |
3. Reikalavimai mokytojams:
3.1. aukštasis išsilavinimas ir ne mažesnė kaip 3 metų darbuotojų saugos ir sveikatos srities darbo patirtis;
3.2. gaisrinės saugos, elektrosaugos, socialinio dialogo temas dėstyti gali patirtį šioje srityje turintys asmenys;
4. Reikalavimai mokymo proceso organizavimui:
4.1. Mokyti galima tik asmenis, su kuriais yra sudaryta mokymo sutartis. Mokymo sutartis sudaroma ne vėliau kaip pirmą mokymo dieną. Mokymo sutartyje turi būti nurodyta: sutarties numeris ir data, jos sudarymo vieta; profesinio mokymo teikėjo pavadinimas, kodas, adresas; profesinio mokymo teikėjo vardu sutartį sudariusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir atstovavimo pagrindas; asmens, ketinančio mokytis, vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, adresas; mokymo programa, mokymo laikotarpis (pradžia, pabaiga), mokymo kaina už visą mokymą, galimybės nutraukti sutartį, kiti šalių įsipareigojimai. Mokymo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai.
4.2. Mokymo sutartys registruojamos profesinio mokymo teikėjo vykdomų mokymų bendrame mokymo sutarčių registravimo žurnale. Mokymo sutarčių registravimo sistema neturi sudaryti sąlygų jas sudaryti atgaline data. Mokymo sutartis įsigalioja tinkamai ją įforminus, šalims pasirašius.
4.3. Profesinio mokymo teikėjas, prieš pradėdamas įgyvendinti mokymo programą, įskaitant ir mokymą nuotoliniu būdu, VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje (EPDS) praneša apie tai VDI, užpildydamas Reikalavimų mokymui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais vykdyti kontrolinį klausimyną.
4.4. Profesinio mokymo teikėjas, organizuojantis mokymą nuotoliniu būdu, turi užtikrinti prieigą prie nuotolinio mokymo aplinkos; apskaityti mokymo (mokymosi) laiką nuotolinio mokymo aplinkoje; įvertinti, kaip besimokantysis supranta pateiktą temą, kaip atlieka užduotis; užtikrinti besimokančiam asmeniui mokymosi šioje aplinkoje pagalbą.
4.6. Mokymo sutartys, mokymo apskaitos dokumentai saugojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, siekiant pagrįsti juridinių asmenų veiklos skaidrumą ir atskaitingumą bei užtikrinti susijusių asmenų prievoles bei teisėtus interesus.
4.7. Mokymo metu besimokantieji turi įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonėms įmonėje praktiškai ir savarankiškai įgyvendinti (organizuoti).
5. Reikalavimai materialiesiems ištekliams:
5.2. Turi būti auditoriniam mokymo procesui įgyvendinti reikalinga įranga ir techninės (informacinės) teorinio ir praktinio mokymo priemonės (interneto ryšys, įranga mokymo medžiagai demonstruoti, vaizdinės mokymo priemonės ir kt.).
5.3. Nuotolinis mokymas vykdomas virtualioje mokymo (mokymosi) aplinkoje[32].
6. Reikalingi metodiniai ištekliai:
6.1. Mokymo medžiaga pagal programos teorinio ir praktinio mokymo temas, parengta atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių ypatumus.
6.3. Plakatai, skaidrės, informacijos pristatymai, filmuota medžiaga, schemos ir pan. vaizdinės mokymo priemonės, atitinkančios mokymo turinį.
6.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo įmonėje dokumentacijos pavyzdžiai:
6.4.9. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių tikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarkos aprašas;
6.4.10. Bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą įrodantys dokumentai (tvarkos aprašai ar kt.), reikalingi įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, kai du ir daugiau darbdavių organizuoja darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose;
6.4.15. Darbuotojų, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nušalinimo nuo darbo tvarkos aprašas;
6.4.16. Pavedimo įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones darbdavio įgaliotam asmeniui, taip pat ir padalinio vadovui, įforminimo dokumentai (įsakymas, potvarkis, pareigybės aprašymas ar kt.);
6.4.17. Prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašas;
6.4.20. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustatantis dokumentas;
6.4.21. Darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, tikrinimo ir medicininės apžiūros organizavimo tvarkos aprašas;
7. Rekomenduoja papildoma literatūra ir kiti informacijos šaltiniai mokomajai medžiagai rengti:
7.1. Butkus, R. (2011). Profesinės saugos valdymas. Mokomoji knyga. Aleksandro Stulginskio universitetas;
7.2. Stankiuvienė, A. (2012). Teisiniai darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindai. Mokomoji knyga. VGTU leidykla;
7.4. Čyras, P. (2003). Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla.
8. Metodiniai ištekliai turi būti sistemingai atnaujinami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pakeitimus.
9. Teisė tikrintis žinias VDI suteikiama asmenims, baigusiems mokymo programą, ir profesinio mokymo teikėjui įsitikinus (įvertinus), kad asmuo geba atlikti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose bei yra pasirengęs tikrintis žinias VDI.
10. Profesinio mokymo teikėjas teikia informaciją VDI apie asmenis, kurie mokėsi ir baigė mokymo programą.
11. Nustačius, kad mokymo procesas įgyvendinamas nesilaikant mokymo programoje nustatytų reikalavimų, profesinio mokymo teikėjas netenka teisės vykdyti šią mokymo programą.
12. Asmuo, baigęs šią mokymo programą bei išlaikęs žinių tikrinimo testą VDI, ketinantis tapti darbdaviu, jam atstovaujančiu asmeniu, įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovu atleidžiamas nuo žinių tikrinimo pagal Darbdavio, jam atstovaujančio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo programą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus
2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. EV-78
DARBDAVIO ĮGALIOTO ASMENS, ATLIEKANČIO DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBOS FUNKCIJAS III GRUPĖS EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ ĮMONĖSE, MOKYMO PROGRAMA
1. Mokymo programos apibūdinimas:
1.1. Mokymo programa – tęstinio neformaliojo profesinio mokymo programa, kurią vykdyti gali profesinio mokymo teikėjas, atitinkantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatytus reikalavimus.
1.2. Mokymo programos tikslas – darbdavio įgaliotiems asmenims, kuriems pavedama atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įgyti gebėjimų atlikti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose.
1.4. Tikslinės mokymo grupės – darbdavio įgalioti asmenys, kuriems pavedama atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas mažose įmonėse, vykdančiose veiklą, nurodytą Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 3 priede, kai įmonės darbuotojų skaičius neviršija šių nuostatų 8.3 papunktyje nurodyto darbuotojų skaičiaus (iki 49 darbuotojų).
1.5. Mokymo programos trukmė – 28 akademinės valandos (ne daugiau kaip 8 akademinės valandos per dieną)
1.7. Mokymo procesas gali būti organizuojamas:
1.7.3. mišriuoju[35] mokymo (mokymosi) būdu.
1.9. Asmenims, baigusiems mokymo programą, suteikiama teisė tikrintis žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI). Išlaikius šių žinių tikrinimo testą VDI, įgyjama teisė būnant darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas III grupės ekonominės veiklos rūšių mažose įmonėse.
2. Mokymo planas:
Eil. Nr. |
Mokymo temų, potemių pavadinimai |
Auditorinių valandų skaičius |
Savarankiško mokymosi valandų skaičius |
1. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINĖ BAZĖ |
|
|
1.1. |
Darbuotojų sauga ir sveikata: |
||
1.1.1. |
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbdavio pareiga ir jos realizavimas įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėse organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.1.2. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavimas įmonėje. Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.3. |
Darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones. Bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.4. |
Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas). Darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.5. |
Darbdavio teisės ir pareigos užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Darbuotojų pareigos ir teisės siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai |
1 |
Pagal poreikį |
1.1.6. |
Darbo ir poilsio laiko organizavimas įmonėje. Kasdienis ir kassavaitinis poilsio laikas. Specialios ir papildomos pertraukos |
1 |
Pagal poreikį |
1.2. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra. Įrenginių, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta priežiūra, grupės, įrenginių priežiūros organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų funkcijos, įrenginių savininkų pareigos ir teisės, nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.3. |
Techniniai reglamentai ir jų reikalavimai į rinką tiekiamoms asmeninėms apsaugos priemonėms, įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4. |
Esminiai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai: |
||
1.4.1. |
Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą |
2 |
Pagal poreikį |
1.4.2. |
Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarka |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.3. |
Krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais reikalavimai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.4. |
Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas), jų poveikis darbuotojų sveikatai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.4.5. |
Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Jų poveikis darbuotojų sveikatai |
||
1.4.6. |
Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos reikalavimai. Fiziniai veiksniai, jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai, pavojų identifikavimas |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.4.7. |
Ergonominiai rizikos veiksniai. Psichosocialiniai rizikos veiksniai. Jų poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5. |
Profesinės rizikos vertinimas: |
||
1.5.1. |
Profesinės rizikos vertinimo bendrieji principai ir reikalavimai. Kompetencijos reikalavimai profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.5.2. |
Pavojų identifikavimas, rizikos darbuotojams tyrimas ir vertinimas. Profesinės rizikos vertinimo rezultatų įforminimas |
2 |
Pagal poreikį |
1.5.3. |
Profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių nustatymas, jų įgyvendinimo plano parengimas, priemonių veiksmingumo ir pakankamumo nustatymas |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.6. |
Ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų kategorijos: |
||
1.6.1. |
Asmenys iki aštuoniolikos metų, jų įdarbinimas, sveikatos patikrinimai, darbo laikas, draudžiami dirbti darbai ir jų sveikatai kenksmingi, pavojingi veiksniai |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.6.2. |
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, joms kenksmingos darbo sąlygos ir pavojingi veiksniai |
||
1.6.3. |
Neįgalūs asmenys, jų įdarbinimas, darbo sąlygos, sveikatos patikrinimai, darbo laikas |
1 |
Pagal poreikį |
1.6.4. |
Darbuotojų, kurių darbo stažas iki vienerių metų, saugos ir sveikatos užtikrinimas |
||
1.6.5. |
Neblaivių darbuotojų nušalinimo nuo darbo veiksmai, neblaivumo prevencija |
||
1.7. |
Darbuotojų, dirbančių nuotolinį darbą, ir laikinųjų darbuotojų sauga |
0,5 |
Pagal poreikį |
1.8. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymas ir žinių tikrinimas. Darbuotojų instruktavimas |
1,5 |
Pagal poreikį |
1.9. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijos |
1 |
Pagal poreikį |
2. |
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA |
||
2.1. |
Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas ir apskaita. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, prevencijos priemonės |
2 |
Pagal poreikį |
2.2. |
Profesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų priežasčių tyrimas. Dažniausios profesinių ligų priežastys, profesijos, kurių darbuotojai dažniausiai suserga profesinėmis ligomis. Prevencijos priemonės |
0,5 |
Pagal poreikį |
3. |
BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS |
||
3.1. |
Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos norminiai teisės aktai (reglamentai, direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, ir taikymo principai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4. |
GAISRINĖS SAUGOS IR APSAUGOS NUO ELEKTROS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE |
||
4.1. |
Gaisro gesinimo organizavimas. Darbuotojų evakavimo organizavimas ir evakavimo planai. Avarijų prevencija ir likvidavimo planai |
0,5 |
Pagal poreikį |
4.2. |
Elektros srovės poveikis ir keliamas pavojus žmogui. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių bendrieji reikalavimai |
0,5 |
|
5. |
SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE SUDARANT SAUGIAS IR SVEIKATAI NEKENKSMINGAS DARBO SĄLYGAS |
||
5.1. |
Socialinė partnerystė, socialinio dialogo svarba, socialinio dialogo dalyviai įmonėje. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir jų funkcijos |
1,5 |
Pagal poreikį |
6. |
DARBUOTOJŲ DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ |
||
6.1. |
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Draudėjų priskyrimas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei. Rodikliai, pagal kuriuos draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei |
0,5 |
Pagal poreikį |
7. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI ĮMONĖSE |
||
7.1. |
Instrukcijos. Darbo tvarkos taisyklės. Pareigybių aprašymai |
1 |
Pagal poreikį |
8. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ |
||
8.1 |
VDI funkcijos, VDI inspektorių teisės ir pareigos, teisės aktai |
0,5
|
Pagal poreikį |
8.2. |
Administracinės atsakomybės už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus taikymas (darbuotojams, darbdaviams) |
||
Valandų skaičius mokymui ir mokymuisi: |
28 |
Pagal poreikį |
3. Reikalavimai mokytojams:
3.1. aukštasis išsilavinimas ir ne mažesnė kaip 3 metų darbuotojų saugos ir sveikatos srities darbo patirtis;
3.2. gaisrinės saugos, elektrosaugos, socialinio dialogo temas dėstyti gali patirtį šioje srityje turintys asmenys;
4. Reikalavimai mokymo proceso organizavimui:
4.1. Mokyti galima tik asmenis, su kuriais yra sudaryta mokymo sutartis. Mokymo sutartis sudaroma ne vėliau kaip pirmą mokymo dieną. Mokymo sutartyje turi būti nurodyta: sutarties numeris ir data, jos sudarymo vieta; profesinio mokymo teikėjo pavadinimas, kodas, adresas; profesinio mokymo teikėjo vardu sutartį sudariusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir atstovavimo pagrindas; asmens, ketinančio mokytis, vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, adresas; mokymo programa, mokymo laikotarpis (pradžia, pabaiga), mokymo kaina už visą mokymą, galimybės nutraukti sutartį, kiti šalių įsipareigojimai. Mokymo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai.
4.2. Mokymo sutartys registruojamos profesinio mokymo teikėjo vykdomų mokymų bendrame mokymo sutarčių registravimo žurnale. Mokymo sutarčių registravimo sistema neturi sudaryti sąlygų jas sudaryti atgaline data. Mokymo sutartis įsigalioja tinkamai ją įforminus, šalims pasirašius.
4.3. Profesinio mokymo teikėjas, prieš pradėdamas įgyvendinti mokymo programą, įskaitant ir mokymą nuotoliniu būdu, VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje (EPDS) praneša apie tai VDI, užpildydamas Reikalavimų mokymui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais vykdyti kontrolinį klausimyną.
4.4. Profesinio mokymo teikėjas, organizuojantis mokymą nuotoliniu būdu, turi užtikrinti prieigą prie nuotolinio mokymo aplinkos; apskaityti mokymo (mokymosi) laiką nuotolinio mokymo aplinkoje; įvertinti, kaip besimokantysis supranta pateiktą temą, kaip atlieka užduotis; užtikrinti besimokančiam asmeniui mokymosi šioje aplinkoje pagalbą.
4.6. Mokymo sutartys, mokymo apskaitos dokumentai saugojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, siekiant pagrįsti juridinių asmenų veiklos skaidrumą ir atskaitingumą bei užtikrinti susijusių asmenų prievoles bei teisėtus interesus.
4.7. Mokymo metu besimokantieji turi įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonėms įmonėje praktiškai ir savarankiškai įgyvendinti (organizuoti).
5. Reikalavimai materialiesiems ištekliams:
5.2. Turi būti auditoriniam mokymo procesui įgyvendinti reikalinga įranga ir techninės (informacinės) teorinio ir praktinio mokymo priemonės (interneto ryšys, įranga mokymo medžiagai demonstruoti, vaizdinės mokymo priemonės ir kt.).
5.3. Nuotolinis mokymas vykdomas virtualioje mokymo aplinkoje[36].
6. Reikalingi metodiniai ištekliai:
6.1. Mokymo medžiaga pagal kiekvieną programos teorinio mokymo temą, parengta atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių ypatumus.
6.3. Plakatai, skaidrės, informacijos pristatymai, filmuota medžiaga, schemos ir pan. vaizdinės mokymo priemonės, atitinkančios mokymo turinį.
6.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo įmonėje dokumentacijos pavyzdžiai:
6.4.9. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių tikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarkos aprašas;
6.4.10. Bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą įrodantys dokumentai (tvarkos aprašai ar kt.), reikalingi įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, kai du ir daugiau darbdavių organizuoja darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose;
6.4.15. Darbuotojų, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nušalinimo nuo darbo tvarkos aprašas;
6.4.16. Pavedimo įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones darbdavio įgaliotam asmeniui, taip pat ir padalinio vadovui, įforminimo dokumentai (įsakymas, potvarkis, pareigybės aprašymas ar kt.);
6.4.17. Prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašas;
6.4.20. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustatantis dokumentas;
6.4.21. Darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, tikrinimo ir medicininės apžiūros organizavimo tvarkos aprašas;
7. Rekomenduojama papildoma literatūra ir kiti informacijos šaltiniai mokomajai medžiagai rengti:
7.1. Butkus, R. (2011). Profesinės saugos valdymas. Mokomoji knyga. Aleksandro Stulginskio universitetas;
7.2. Stankiuvienė, A. (2012). Teisiniai darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindai. Mokomoji knyga. VGTU leidykla;
7.4. Čyras, P. (2003). Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla.
8. Metodiniai ištekliai turi būti sistemingai atnaujinami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pakeitimus.
9. Teisė tikrintis žinias VDI suteikiama asmenims, baigusiems mokymo programą, ir profesinio mokymo teikėjui įsitikinus (įvertinus), kad asmuo geba atlikti funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, bei yra pasirengęs tikrintis žinias VDI.
10. Profesinio mokymo teikėjas teikia informaciją VDI apie asmenis, kurie mokėsi ir baigė mokymo programą.
11. Nustačius, kad mokymo procesas įgyvendinamas nesilaikant mokymo programoje nustatytų reikalavimų, profesinio mokymo teikėjas netenka teisės vykdyti šią mokymo programą.
12. Asmuo, baigęs šią mokymo programą bei išlaikęs žinių tikrinimo testą VDI, ketinantis tapti darbdaviu, jam atstovaujančiu asmeniu, įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovu atleidžiamas nuo žinių tikrinimo pagal Darbdavio, jam atstovaujančio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo programą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus
2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. EV-78
DARBDAVIO, DARBDAVIUI ATSTOVAUJANČIO ASMENS MOKYMO DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KLAUSIMAIS PROGRAMA
1. Mokymo programos apibūdinimas:
1.1. Mokymo programa – tęstinio neformaliojo profesinio mokymo programa, kurią vykdyti gali profesinio mokymo teikėjas, atitinkantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatytus reikalavimus.
1.2. Mokymo programos tikslas – supažindinti darbdavius, darbdaviams atstovaujančius įmonių, įstaigų, organizacijų ar kitų organizacinių struktūrų (toliau – įmonės) vadovus, įmonių atskirų struktūrinių padalinių, esančių kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovus su bendrosiomis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatomis ir reikalavimais, kad jie prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas sugebėtų sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
1.7. Pagal šią mokymo programą taip pat pakartotinai mokosi darbdaviai, darbdaviams atstovaujantys asmenys ar atskiro struktūrinio padalinio vadovai, nevykdantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų, pareikalavus Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pakartotinai pasitikrinti žinias Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.
1.8. Šios mokymo programos 1.2 punkte nurodytiems asmenims neprivalu mokytis pagal šią mokymo programą, kadangi jie turi teisę darbuotojų saugos ir sveikatos žinių tikrinimui pasirengti savarankiškai.
2. Mokymo planas:
Eil. Nr. |
Mokymo temų, potemių pavadinimai |
Mokymo valandų skaičius |
1. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINIO REGULIAVIMO SISTEMA |
1 |
1.1. |
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos sąvokos |
0,5 |
1.2. |
Darbuotojų draudimas nuo profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe |
|
1.3. |
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą, bei teisės aktai, susiję su darbuotojų saugos ir sveikatos sritimi: |
|
1.3.1. |
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, Pavojingų darbų sąrašas, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai, Profesinės rizikos vertinimo nuostatai, Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai |
0,5 |
2. |
DARBDAVIO IR DARBUOTOJŲ PAREIGOS SAUGOS IR SVEIKATOS SRITYJE, ATSAKOMYBĖ |
1 |
2.1. |
Darbdavių pareigos ir teisės sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas |
0,5 |
2.2. |
Darbuotojų pareigos ir teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje |
|
2.3. |
Darbdavio atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus |
0,5 |
2.4. |
Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose |
|
3. |
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR VIDINĖS KONTROLĖS ORGANIZAVIMO ĮMONĖJE BENDRIEJI PRINCIPAI |
3 |
3.1. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavimas įmonėje |
0,5 |
3.2. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo įmonėse organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai. Darbuotojų evakavimas kilus pavojui |
0,5 |
3.3. |
Profesinės rizikos vertinimo organizavimas |
0,5 |
3.4. |
Profesinės rizikos veiksniai (fiziniai, fizikiniai, cheminiai, ergonominiai, psichosocialiniai ir biologiniai veiksniai) |
0,5 |
3.5. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistema įmonėje |
0,5 |
3.6. |
Darbuotojų mokymas ir instruktavimas |
0,5 |
4. |
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA |
0,5 |
4.1. |
Nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, jų tyrimo, registravimo ir apskaitos tvarka, prevencija |
0,5 |
4.2. |
Profesinės ligos, jų priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų tyrimas, prevencija |
|
5. |
YPATINGOS RIZIKOS GRUPĖMS PRISKIRIAMŲ DARBUOTOJŲ SAUGA |
0,5 |
5.1. |
Asmenys iki aštuoniolikos metų, nėščios, neseniai pagimdžiusios, krūtimi maitinančios darbuotojos, neįgalūs darbuotojai |
0,5 |
5.2. |
Darbuotojų, dirbančių pirmus metus įmonėje, sauga |
|
5.3. |
Neblaivumo prevencija įmonėse, neblaivių darbuotojų nušalinimas nuo darbo |
|
6. |
DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ NUOTOLINĮ DARBĄ, LAIKINŲJŲ DARBUOTOJŲ SAUGA |
0,5 |
7. |
SOCIALINIS DIALOGAS. DARBUOTOJŲ ATSTOVAI. ĮMONĖS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMITETAS, DARBUOTOJŲ ATSTOVAI SAUGAI IR SVEIKATAI. INDIVIDUALŪS IR KOLEKTYVINIAI DARBO GINČAI |
1 |
8. |
DARBO IR POILSIO LAIKO ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE. KASDIENIS IR KASSAVAITINIS POILSIO LAIKAS. SPECIALIOS IR PAPILDOMOS PERTRAUKOS |
0,5 |
Iš viso akademinių valandų |
8 |
3. Reikalavimai mokytojams:
3.1. aukštasis išsilavinimas ir ne mažesnė kaip 3 metų darbuotojų saugos ir sveikatos srities darbo patirtis;
4. Reikalavimai mokymo procesui organizuoti:
4.1. Mokyti galima tik asmenis, su kuriais yra sudaryta mokymo sutartis. Mokymo sutartis sudaroma ne vėliau kaip pirmą mokymo dieną. Mokymo sutartyje turi būti nurodyta: sutarties numeris ir data, jos sudarymo vieta; profesinio mokymo teikėjo pavadinimas, kodas, adresas; profesinio mokymo teikėjo vardu sutartį sudariusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir atstovavimo pagrindas; asmens, ketinančio mokytis, vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, adresas; mokymo programa, mokymo laikotarpis (pradžia, pabaiga), mokymo kaina už visą mokymą, galimybės nutraukti sutartį, kiti šalių įsipareigojimai. Mokymo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai.
4.2. Mokymo sutartys registruojamos profesinio mokymo teikėjo vykdomų mokymų bendrame mokymo sutarčių registravimo žurnale. Mokymo sutarčių registravimo sistema neturi sudaryti sąlygų sutartis sudaryti atgaline data. Mokymo sutartis įsigalioja tinkamai ją įforminus, šalims pasirašius.
4.3. Profesinio mokymo teikėjas, prieš pradėdamas įgyvendinti mokymo programą, įskaitant ir mokymą nuotoliniu būdu, VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje (EPDS) praneša apie tai VDI, užpildydamas Reikalavimų mokymui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais vykdyti kontrolinį klausimyną.
5. Reikalavimai materialiesiems ištekliams:
6. Reikalingi metodiniai ištekliai:
6.1. Mokymo medžiaga pagal kiekvieną programos teorinio mokymo temą, parengta atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių ypatumus.
6.3. Plakatai, skaidrės, informacijos pristatymai, filmuota medžiaga, schemos ir pan. vaizdinės mokymo priemonės, atitinkančios mokymo turinį.
6.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo įmonėje dokumentacijos pavyzdžiai:
6.4.9. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių tikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarkos aprašas;
6.4.10. Bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą įrodantys dokumentai (tvarkos aprašai ar kt.), reikalingi įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, kai du ir daugiau darbdavių organizuoja darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose;
6.4.15. Darbuotojų, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nušalinimo nuo darbo tvarkos aprašas;
6.4.16. Pavedimo įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones darbdavio įgaliotam asmeniui, taip pat ir padalinio vadovui, įforminimo dokumentai (įsakymas, potvarkis, pareigybės aprašymas ar kt.);
6.4.17. Prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašas;
6.4.20. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustatantis dokumentas;
6.4.21. Darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, tikrinimo ir medicininės apžiūros organizavimo tvarkos aprašas;
6.5. Rekomenduojama papildoma literatūra ir kiti informacijos šaltiniai mokomajai medžiagai rengti:
6.5.1. Butkus, R. (2011). Profesinės saugos valdymas. Mokomoji knyga. Aleksandro Stulginskio universitetas;
6.5.2. Stankiuvienė, A. (2012). Teisiniai darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindai. Mokomoji knyga. VGTU leidykla;
6.5.4. Čyras, P. (2003). Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla.
7. Metodiniai ištekliai turi būti sistemingai atnaujinami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pakeitimus.
8. Nustačius, kad mokymo procesas įgyvendinamas nesilaikant mokymo programoje nustatytų reikalavimų, profesinio mokymo teikėjas netenka teisės vykdyti šią mokymo programą.
[1] Auditorinis mokymas – tradicinis mokymo procesas, apimantis teorinį ir praktinį mokymą, kai mokytojas ir besimokantieji tuo pačiu metu yra toje pačioje vietoje (auditorijoje, klasėje).
[2] Nuotolinis mokymas (mokymasis) – mokymas (mokymasis) naudojant informacijos ir ryšių technologijas virtualioje mokymosi aplinkoje, kai lektorius bei besimokantys asmenys dažniausiai būna nutolę laike ir erdvėje.
[3] Mišrus mokymas (mokymasis) – tai įvairių informacinių ir komunikacinių technologiją kombinacija, leidžiant parengti geriausią konkrečiai auditorijai mokymo (mokymosi) programą, e. mokymo (mokymosi) elementus derinant su tiesioginėmis lektoriaus paskaitomis, konsultacijomis
[4] Virtuali mokymosi aplinka – tai sistema, kurioje yra įrankiai elektroninei mokymosi medžiagai pateikti, mokymosi veikloms organizuoti, bendrauti ir bendradarbiauti su besimokančiaisiais, kurioje galima rasti pagrindinę ir papildomą mokymosi medžiagą, paskaitų įrašus, skaidres, atlikti testus ir įvairias užduotis bei mokyti (mokytis) kiekvienam patogiu metu, tempu, laiku.
[5] Auditorinis mokymas – tradicinis mokymo procesas, apimantis teorinį ir praktinį mokymą, kai mokytojas ir besimokantieji tuo pačiu metu yra toje pačioje vietoje (auditorijoje, klasėje).
[6] Nuotolinis mokymas (mokymasis) – mokymas (mokymasis) naudojant informacijos ir ryšių technologijas virtualioje mokymosi aplinkoje, kai lektorius bei besimokantys asmenys dažniausiai būna nutolę laike ir erdvėje.
[7] Mišrus mokymas (mokymasis) – tai įvairių informacinių ir komunikacinių technologiją kombinacija, leidžiant parengti geriausią konkrečiai auditorijai mokymo (mokymosi) programą, e. mokymo (mokymosi) elementus derinant su tiesioginėmis lektoriaus paskaitomis, konsultacijomis.
[8] Virtuali mokymosi aplinka – tai sistema, kurioje yra įrankiai elektroninei mokymosi medžiagai pateikti, mokymosi veikloms organizuoti, bendrauti ir bendradarbiauti su besimokančiaisiais, kurioje galima rasti pagrindinę ir papildomą mokymosi medžiagą, paskaitų įrašus, skaidres, atlikti testus ir įvairias užduotis bei mokyti (mokytis) kiekvienam patogiu metu, tempu, laiku.
[9] Auditorinis mokymas – tradicinis mokymo procesas, apimantis teorinį ir praktinį mokymą, kai mokytojas ir besimokantieji tuo pačiu metu yra toje pačioje vietoje (auditorijoje, klasėje).
[10] Nuotolinis mokymas (mokymasis) – mokymas (mokymasis) naudojant informacijos ir ryšių technologijas virtualioje mokymosi aplinkoje, kai lektorius bei besimokantys asmenys dažniausiai būna nutolę laike ir erdvėje.
[11] Mišrus mokymas (mokymasis) – tai įvairių informacinių ir komunikacinių technologiją kombinacija, leidžiant parengti geriausią konkrečiai auditorijai mokymo (mokymosi) programą, e. mokymo (mokymosi) elementus derinant su tiesioginėmis lektoriaus paskaitomis, konsultacijomis.
[12] Virtuali mokymosi aplinka – tai sistema, kurioje yra įrankiai elektroninei mokymosi medžiagai pateikti, mokymosi veikloms organizuoti, bendrauti ir bendradarbiauti su besimokančiaisiais, kurioje galima rasti pagrindinę ir papildomą mokymosi medžiagą, paskaitų įrašus, skaidres, atlikti testus ir įvairias užduotis bei mokyti (mokytis) kiekvienam patogiu metu, tempu, laiku
[13] Auditorinis mokymas – tradicinis mokymo procesas, apimantis teorinį ir praktinį mokymą, kai mokytojas ir besimokantieji tuo pačiu metu yra toje pačioje vietoje (auditorijoje, klasėje).
[14] Nuotolinis mokymas (mokymasis) – mokymas (mokymasis) naudojant informacijos ir ryšių technologijas virtualioje mokymosi aplinkoje, kai lektorius bei besimokantys asmenys dažniausiai būna nutolę laike ir erdvėje.
[15]Mišrus mokymas (mokymasis) – tai įvairių informacinių ir komunikacinių technologiją kombinacija, leidžiant parengti geriausią konkrečiai auditorijai mokymo (mokymosi) programą, e. mokymo (mokymosi) elementus derinant su tiesioginėmis lektoriaus paskaitomis, konsultacijomis.
[16] Virtuali mokymosi aplinka – tai sistema, kurioje yra įrankiai elektroninei mokymosi medžiagai pateikti, mokymosi veikloms organizuoti, bendrauti ir bendradarbiauti su besimokančiaisiais, kurioje galima rasti pagrindinę ir papildomą mokymosi medžiagą, paskaitų įrašus, skaidres, atlikti testus ir įvairias užduotis bei mokyti (mokytis) kiekvienam patogiu metu, tempu, laiku.
[17] Auditorinis mokymas – tradicinis mokymo procesas, apimantis teorinį ir praktinį mokymą, kai mokytojas ir besimokantieji tuo pačiu metu yra toje pačioje vietoje (auditorijoje, klasėje).
[18] Nuotolinis mokymas (mokymasis) – mokymas (mokymasis) naudojant informacijos ir ryšių technologijas virtualioje mokymosi aplinkoje, kai lektorius bei besimokantys asmenys dažniausiai būna nutolę laike ir erdvėje.
[19] Mišrus mokymas (mokymasis) – tai įvairių informacinių ir komunikacinių technologiją kombinacija, leidžiant parengti geriausią konkrečiai auditorijai mokymo (mokymosi) programą, e. mokymo (mokymosi) elementus derinant su tiesioginėmis lektoriaus paskaitomis, konsultacijomis.
[20] Virtuali mokymosi aplinka – tai sistema, kurioje yra įrankiai elektroninei mokymosi medžiagai pateikti, mokymosi veikloms organizuoti, bendrauti ir bendradarbiauti su besimokančiaisiais, kurioje galima rasti pagrindinę ir papildomą mokymosi medžiagą, paskaitų įrašus, skaidres, atlikti testus ir įvairias užduotis bei mokyti (mokytis) kiekvienam patogiu metu, tempu, laiku.
[21] Auditorinis mokymas – tradicinis mokymo procesas, apimantis teorinį ir praktinį mokymą, kai mokytojas ir besimokantieji tuo pačiu metu yra toje pačioje vietoje (auditorijoje, klasėje).
[22] Nuotolinis mokymas (mokymasis) – mokymas (mokymasis) naudojant informacijos ir ryšių technologijas virtualioje mokymosi aplinkoje, kai lektorius bei besimokantys asmenys dažniausiai būna nutolę laike ir erdvėje.
[23] Mišrus mokymas (mokymasis) – tai įvairių informacinių ir komunikacinių technologiją kombinacija, leidžiant parengti geriausią konkrečiai auditorijai mokymo (mokymosi) programą, e. mokymo (mokymosi) elementus derinant su tiesioginėmis lektoriaus paskaitomis, konsultacijomis.
[24] Virtuali mokymosi aplinka – tai sistema, kurioje yra įrankiai elektroninei mokymosi medžiagai pateikti, mokymosi veikloms organizuoti, bendrauti ir bendradarbiauti su besimokančiaisiais, kurioje galima rasti pagrindinę ir papildomą mokymosi medžiagą, paskaitų įrašus, skaidres, atlikti testus ir įvairias užduotis bei mokyti (mokytis) kiekvienam patogiu metu, tempu, laiku
[25] Auditorinis mokymas – tradicinis mokymo procesas, apimantis teorinį ir praktinį mokymą, kai mokytojas ir besimokantieji tuo pačiu metu yra toje pačioje vietoje (auditorijoje, klasėje).
[26] Nuotolinis mokymas (mokymasis) – mokymas (mokymasis) naudojant informacijos ir ryšių technologijas virtualioje mokymosi aplinkoje, kai lektorius bei besimokantys asmenys dažniausiai būna nutolę laike ir erdvėje.
[27] Mišrus mokymas (mokymasis) – tai įvairių informacinių ir komunikacinių technologiją kombinacija, leidžiant parengti geriausią konkrečiai auditorijai mokymo (mokymosi) programą, e. mokymo (mokymosi) elementus derinant su tiesioginėmis lektoriaus paskaitomis, konsultacijomis.
[28] Virtuali mokymosi aplinka – tai sistema, kurioje yra įrankiai elektroninei mokymosi medžiagai pateikti, mokymosi veikloms organizuoti, bendrauti ir bendradarbiauti su besimokančiaisiais, kurioje galima rasti pagrindinę ir papildomą mokymosi medžiagą, paskaitų įrašus, skaidres, atlikti testus ir įvairias užduotis bei mokyti (mokytis) kiekvienam patogiu metu, tempu, laiku
[29] Auditorinis mokymas – tradicinis mokymo procesas, apimantis teorinį ir praktinį mokymą, kai mokytojas ir besimokantieji tuo pačiu metu yra toje pačioje vietoje (auditorijoje, klasėje).
[30] Nuotolinis mokymas (mokymasis) – mokymas (mokymasis) naudojant informacijos ir ryšių technologijas virtualioje mokymosi aplinkoje, kai lektorius bei besimokantys asmenys dažniausiai būna nutolę laike ir erdvėje.
[31] Mišrus mokymas (mokymasis) – tai įvairių informacinių ir komunikacinių technologiją kombinacija, leidžiant parengti geriausią konkrečiai auditorijai mokymo (mokymosi) programą, e. mokymo (mokymosi) elementus derinant su tiesioginėmis lektoriaus paskaitomis, konsultacijomis.
[32] Virtuali mokymosi aplinka – tai sistema, kurioje yra įrankiai elektroninei mokymosi medžiagai pateikti, mokymosi veikloms organizuoti, bendrauti ir bendradarbiauti su besimokančiaisiais, kurioje galima rasti pagrindinę ir papildomą mokymosi medžiagą, paskaitų įrašus, skaidres, atlikti testus ir įvairias užduotis bei mokyti (mokytis) kiekvienam patogiu metu, tempu, laiku.
[33] Auditorinis mokymas – tradicinis mokymo procesas, apimantis teorinį ir praktinį mokymą, kai mokytojas ir besimokantieji tuo pačiu metu yra toje pačioje vietoje (auditorijoje, klasėje).
[34] Nuotolinis mokymas (mokymasis) – mokymas (mokymasis) naudojant informacijos ir ryšių technologijas virtualioje mokymosi aplinkoje, kai lektorius bei besimokantys asmenys dažniausiai būna nutolę laike ir erdvėje.
[35] Mišrus mokymas (mokymasis) – tai įvairių informacinių ir komunikacinių technologiją kombinacija, leidžiant parengti geriausią konkrečiai auditorijai mokymo (mokymosi) programą, e. mokymo (mokymosi) elementus derinant su tiesioginėmis lektoriaus paskaitomis, konsultacijomis.
[36] Virtuali mokymosi aplinka – tai sistema, kurioje yra įrankiai elektroninei mokymosi medžiagai pateikti, mokymosi veikloms organizuoti, bendrauti ir bendradarbiauti su besimokančiaisiais, kurioje galima rasti pagrindinę ir papildomą mokymosi medžiagą, paskaitų įrašus, skaidres, atlikti testus ir įvairias užduotis bei mokyti (mokytis) kiekvienam patogiu metu, tempu, laiku.