Pagėgių savivaldybės taryba
SPRENDIMAS
DĖL PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2023 m. birželio 20 d. Nr. T-108
Pagėgiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, 41 straipsnio 2 dalimi, Pagėgių savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Pagėgių savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatus (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Pagėgių savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. T-56 „Dėl Pagėgių savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatų patvirtinimo“ su vėlesniu pakeitimu.
3. Sprendimą paskelbti Teisės aktų registre ir Pagėgių savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt.
PATVIRTINTA
Pagėgių savivaldybės tarybos
2023 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. T-108
PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagėgių savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Pagėgių savivaldybės (toliau – Savivaldybė) seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos kompetenciją, organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką.
2. Seniūnaičių sueiga yra Savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičių susirinkimas.
3. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra Savivaldybės seniūnaičių ir seniūnijų aptarnaujamose teritorijose veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas.
4. Seniūnaičių sueiga savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais, šiais Nuostatais.
5. Seniūnaičių ir seniūnaitijų teritorijose veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų, kurie išplėstinėje seniūnaičių sueigoje turi sprendimo priėmimo teisę, veikla grindžiama kolegialumo, demokratijos, teisėtumo, viešumo principais.
6. Seniūnaičių sueigos vyksta seniūnijų ar kitose patalpose, kurias neatlygintinai suteikia Savivaldybė. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino seniūnaičių sueigos negali vykti asmenims dalyvaujant fiziškai, sueigos gali vykti elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas).
II SKYRIUS
SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS KOMPETENCIJA
7. Seniūnaičių sueiga aptaria ir priima sprendimus dėl:
8. Išplėstinė seniūnaičių sueiga organizuojama sprendžiant šiuos klausimus, susijusius su:
8.1. seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu;
8.7. viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga Savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms;
III SKYRIUS
SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS DARBO ORGANIZAVIMAS
10. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. Seniūnaičiai į sueigą gali kviesti Savivaldybės institucijų atstovus ir seniūnijos gyventojus.
11. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja po seniūnaičių rinkimų pirmoje sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi pirmą kartą, seniūnaičių sueigai pirmininkauja seniūnas, kol bus išrinktas seniūnaičių sueigos pirmininkas.
12. Seniūnaičių sueigos pirmininkui negalint dalyvauti sueigoje, susirinkę seniūnaičiai išsirenka tos sueigos pirmininką.
13. Seniūnaičių sueigos darbotvarkės sudarymas:
13.1. pirmosios naujai išrinktų seniūnaičių sueigos darbotvarkės projektą sudaro seniūnas. Seniūnaičių sueigos metu darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista;
13.2. kitų sueigų darbotvarkių projektus rengia sueigos pirmininkas arba seniūnas, jeigu sueiga renkama seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueigos metu seniūnas ar seniūnaičiai turi teisę pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę naujų klausimų. Darbotvarkė tvirtinama ir keičiama sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma;
13.3. sueigos darbotvarkėje nurodomi darbotvarkės klausimai, jų svarstymo eilės tvarka, pranešėjai ir kviečiami į seniūnaičių sueigą asmenys;
13.4. sueigos pirmininkas arba seniūnas parengtą darbotvarkę ir numatomus sprendimų projektus svarstomu klausimu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki sueigos pateikia elektroninėmis priemonėmis ar kitais būdais seniūnaičiams ir kitiems įrašytiems į sueigos darbotvarkę asmenims. Seniūnaičių sueigos darbotvarkė skelbiama atitinkamos seniūnijos skelbimų lentoje ir interneto svetainėje.
14. Seniūnaičių sueigoje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus paprastai pirmiausia išklausomas svarstomo klausimo pristatymas, seniūnaičių ir seniūno nuomonė, nurodoma jo svarba, galima įtaka Savivaldybės ir seniūnijos veiklai, biudžetui ir kt. Sueigos pirmininkui leidus, nuomonę gali pareikšti ir kiti sueigos dalyviai.
15. Negalintys dalyvauti seniūnaičių sueigoje seniūnaičiai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti viešai paskelbta sueigoje.
16. Jeigu į seniūnaičių sueigą nesusirenka daugiau kaip pusė išrinktų seniūnaičių, kita seniūnaičių sueiga turi būti sušaukta ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų. Pakartotinė seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 seniūnaičių.
17. Stebėtojų teisėmis seniūnaičių sueigos posėdžiuose gali dalyvauti Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnaitijos gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys.
18. Darbotvarkės klausimui pristatyti paprastai skiriama iki 5 minučių, seniūno ir seniūnaičių nuomonei pareikšti – iki 2 minučių, kitų sueigos dalyvių pasisakymams – iki 1 minutės. Prireikus sueigos pirmininkas gali nustatyti kitokią klausimo pristatymo ar nuomonės pareiškimo trukmę.
19. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigos pirmininkas turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems dalyvaujantiems asmenims.
20. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas.
21. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. Sueigos protokolą pasirašo sueigos pirmininkas ir sekretorius.
IV SKYRIUS
IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS DARBO ORGANIZAVIMAS
23. Išplėstinė seniūnaičių sueiga organizuojama seniūno, seniūnaičio arba seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų iniciatyva.
24. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (toliau – Bendruomenių atstovai). Bendruomenių atstovų skaičius neturi viršyti seniūnaičių skaičiaus.
25. Kiekviena bendruomeninė organizacija į išplėstinę seniūnaičių sueigą gali deleguoti tik vieną atstovą, turintį balso teisę. Jeigu bendruomeninių organizacijų yra daugiau nei jiems skirtų vietų sueigoje, Bendruomenių atstovai išrenkami ir deleguojami seniūno sušauktame bendruomeninių organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų susirinkime. Bendruomenių atstovai išrenkami bendru sutarimu arba esant nesutarimams atstovai išrenkami susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma.
26. Kiekvienais ateinančiais metais rotacijos būdu bendruomeninių organizacijų deleguoti Bendruomenių atstovai gali būti keičiami ne mažiau kaip vienu trečdaliu Bendruomenių atstovų pagal jų pačių susitarimą (grafiką ar pan.). Apie tokį susitarimą bendru bendruomeninių organizacijų raštu prieš pirmąją metų išplėstinę seniūnaičių sueigą informuojamas seniūnas.
27. Bendruomenės atstovas gali būti atšaukiamas iš išplėstinės seniūnaičių sueigos jį delegavusios bendruomeninės organizacijos ar savo prašymu, apie tai raštu arba el. paštu informavus seniūną ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki išplėstinės seniūnaičių sueigos.
28. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.
30. Išplėstinę seniūnaičių sueigą kviečia seniūnas pagal iš anksto sudarytą dalyvių sąrašą. Pirmosios tokios sueigos metu protokolu patvirtinama sueigos sudėtis: seniūnaičiai ir Bendruomenių atstovai. Pasikeitusi išplėstinės seniūnaičių sueigos sudėtis tvirtinama nauju protokolu.
31. Jeigu į išplėstinę seniūnaičių sueigą nesusirenka daugiau kaip pusė išrinktų seniūnaičių ir Bendruomenių atstovų, kita išplėstinė seniūnaičių sueiga turi būti sušaukta ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų. Pakartotinė išplėstinė seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 seniūnaičių ir ne mažiau kaip 1/3 Bendruomenių atstovų.
32. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra vieša. Patariamojo balso teisę turinčių atstovų pasiūlymai įtraukiami į sueigos posėdžio protokolą.
33. Išplėstinės seniūnaičių sueigos darbo organizavimas, sprendimų rengimas, svarstymas, priėmimas, priimtų sprendimų įforminimas ir paskelbimas vykdomas kaip ir seniūnaičių sueigoje.
34. Išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkauja pirmojoje išplėstinėje sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ir Bendruomenių atstovų išrinktas pirmininkas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių pirmininkas negali dalyvauti sueigoje, išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkauja kitas asmuo, išrinktas dalyvaujančių seniūnaičių ir Bendruomenių atstovų balsų dauguma.
35. Išplėstinės seniūnaičių sueigos darbo forma yra susirinkimai, kurie laikomi teisėtais, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių ir pusė Bendruomenių atstovų. Sprendimai priimami atviru balsavimu sueigoje dalyvaujančių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas.
36. Seniūnaitis arba Bendruomenės atstovas turi nusišalinti, jeigu posėdyje sprendžiamas, nagrinėjamas klausimas, susijęs su jo privačiais interesais, galinčiais sukelti viešųjų ar privačių interesų konfliktą, arba jeigu yra kitų priežasčių, galinčių turėti įtakos klausimo nagrinėjimo nešališkumui. Jeigu išplėstinė seniūnaičių sueiga ketina svarstyti klausimą, dėl kurio kyla viešųjų ar privačių interesų konfliktas, asmuo apie tai praneša sueigos pirmininkui iki posėdžio pradžios. Jeigu tokio pobūdžio klausimas įtraukiamas į darbotvarkę posėdžio metu, asmuo informuoja sueigą prieš svarstymą.
V SKYRIUS
SENIŪNAIČIŲ IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS SPRENDIMAI
37. Sueigos protokole nurodoma sueigos data, vieta, protokolo eilės numeris, sueigos dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeris, pavadinimas, klausimą pateikęs pranešėjas, kalbėtojai, priimtas sprendimas. Nurodomi ir balsavimo rezultatai (kas balsavo „už“, „prieš“, „susilaikė“), įrašoma seniūnaičių, bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų (jei dalyvauja) ar seniūno atskiroji nuomonė. Patariamojo balso teisę turinčių atstovų pasiūlymai taip pat įtraukiami į sueigos posėdžio protokolą.
38. Tais atvejais, kai reikalingas seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimas, bet nėra galimybių surengti posėdį tiesiogiai dalyvaujant seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nariams, apklausa atliekama elektroniniu paštu informavus prieš 2 dienas iki posėdžio dienos. Seniūnaičiai ir Bendruomenių atstovai nuomonę sprendžiamu klausimu („už“, „prieš“ ar „susilaiko“) pateikia elektroniniu paštu seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sekretoriui, kuris šią nuomonę įtraukia į posėdžio protokolą (nurodoma data, kada ir kokia pateikta nuomonė, ją pateikęs asmuo, nuomonės pateikimo būdas). Priimant sprendimus elektroniniu būdu, seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nariai turi pareikšti savo nuomonę pateiktu klausimu per 48 val. nuo apklausos/balsavimo paskelbimo pradžios, išskyrus atvejus, kai seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nario nėra dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų). Elektroniniu būdu sprendimai laikomi priimtais tuo atveju, jei balsavime dalyvavo daugiau negu pusė seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos narių. Jei sprendimai priimami elektroniniu būdu, tuomet prie protokolo turi būti pridėta elektroninių laiškų kopijos arba kiti balsavimą įrodantys dokumentai.
40. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkamos Savivaldybės institucijos – Savivaldybės taryba arba Savivaldybės meras pagal kompetenciją privalo juos įvertinti. Seniūnaičių sueigos sprendimus atitinkamai institucijai pateikia tos seniūnijos seniūnas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo sueigoje priėmimo.
41. Jeigu seniūnaičių sueigos ir išplėstinės sueigos sprendimo vertinimas yra Savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje.
42. Jeigu seniūnaičių sueigos ir išplėstinės sueigos sprendimo vertinimas yra Savivaldybės mero kompetencija, meras priima sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos.
43. Savivaldybės institucijos, laikydamosi Vietos savivaldos įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi. Savivaldybės tarybos ir mero sprendimai turi būti paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt ir tų seniūnijų skelbimų lentose.
44. Seniūnaitijos gyventojams apie seniūnaičių sueigoje ir išplėstinėje seniūnaičių sueigoje priimtus sprendimus informaciją teikia seniūnai. Priimti sprendimai skelbiami atitinkamos seniūnijos skelbimų lentose, Savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt, gali būti skelbiama ir kitais būdais.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
49. Informacija apie seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos personalinę sudėtį, organizuojamų posėdžių laiką ir vietą, darbotvarkes, svarstyti pateiktas, atrinktas ir sueigų sprendimais patvirtintas veiklas, jų įgyvendinimo rezultatus ir panaudotas lėšas skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt ir seniūnijų informaciniuose stenduose, bendruomenių renginiuose ir kitais gyventojams priimtinais būdais.