LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2015 M. KOVO 4 D. ĮSAKYMO NR. D1-194 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪROS RAJONO GEROS APLINKOS BŪKLĖS SAVYBIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. lapkričio 9 d. Nr. D1-675
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. D1-194 „Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL BALTIJOS JŪROS RAJONO GEROS APLINKOS BŪKLĖS SAVYBIŲ NUSTATYMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įgyvendindamas 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), su pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 17 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/845, nuostatas ir atsižvelgdamas į Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų (būklės vertinimo) ataskaitos duomenis,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2020 m. lapkričio 9 d. įsakymo
Nr. D1-675 redakcija)
BALTIJOS JŪROS RAJONO GEROS APLINKOS BŪKLĖS SAVYBIŲ NUSTATYMO REIKALAVIMAI
| Kokybiniai deskriptoriai, pagal kuriuos nustatoma gera aplinkos būklė |
Kriterijai |
Baltijos jūros rajono geros aplinkos būklės rodikliai |
Geros aplinkos būklės rodiklių siekiamos vertės |
Vertinama Lietuvos Respublikos akvatorija |
| 1. D1: biologinė įvairovė |
1.1. D1C1 |
1.1.1. Jūros paukščių šalutinis žvejybos laimikis verslinės žvejybos įrankiuose |
1 % (≤ 1 % natūralaus suaugusių paukščių kasmetinio mirtingumo) |
Priekrantė |
| 1.2. D1C2 |
1.2.1. Santykinė dalis rūšių (%), kurių gausumo vidurkis vertinamuoju laikotarpiu sumažėjęs ne daugiau kaip 30 %, palyginti su atskaitinio laikotarpio (1991–2000 m.) rūšies gausumo vidurkiu: |
|||
| 1.2.1.1. vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas |
≥ 75 % |
Priekrantė |
||
| 1.2.1.2. bentosu besimaitinančių žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas |
≥ 75 % |
|||
| 1.2.2. Žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: |
||||
| 1.2.2.1. rudakaklis ir juodakaklis narai (Gavia sp.) |
≥ 332 individai |
Priekrantė |
||
| 1.2.2.2. ausuotasis kragas (Podiceps cristatus) |
≥ 538 individai |
|||
| 1.2.2.3. didysis dančiasnapis (Mergus merganser) |
≥ 930 individų |
|||
| 1.2.2.4. vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator) |
≥ 268 individai |
|||
| 1.2.2.5. mažasis dančiasnapis (Mergellus albellus) |
≥ 0 individų |
|||
| 1.2.2.6. nuodėgulė (Melanitta fusca) |
≥ 24 518 individų |
|||
| 1.2.2.7. ledinė antis (Clangula hyemalis) |
≥ 15 531 individas |
|||
| 1.2.2.8. klykuolė (Bucephala clangula) |
≥ 254 individai |
|||
| 1.2.2.9. juodoji antis (Melanitta nigra) |
≥ 480 individų |
|||
| 1.2.2.10. paprastoji gaga (Somateria mollissima) |
≥ 178 individai |
|||
| 1.2.2.11. sibirinė gaga (Polysticta stelleri) |
≥ 884 individai |
|||
| 1.2.3. Kertinių Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų rūšių gausumas (plekšnių) |
≥ 24,1 metinių medianų mediana |
|||
| 1.2.4 Lašišų (Salmo salar) reproduktorių ir rituolių vidutinis gausumas (vertinama dalies Baltijos jūros būklę atsižvelgiant į lašišų rituolių gausumą į jūrą įtekančiose upėse) |
≥ 123 000 rituolių individų |
Jūros rajonas |
||
| 1.2.5. Šlakių (Salmo trutta) reproduktorių ir jauniklių vidutinis gausumas (vartinama dalies Baltijos jūros būklę atsižvelgiant į šlakių jauniklių gausumą į jūrą įtekančiose upėse) |
≥ 119 500 jauniklių individų |
|||
| 1.3. D1C4 |
1.3.1. Žuvų bendrijos įvairovės indeksas (Shanon indeksas) |
1,33–1,50 metinių medianų mediana |
Priekrantė |
|
| 1.3.2. Žuvų bendrijos trofinio indeksas |
3,32–3,41 metinių medianų mediana |
|||
| 2. D2: nevietinės rūšys |
2.1. D2C1 |
2.1.1. Baltijos jūrai naujos nevietinės rūšys, atsiradusios per stebimą laikotarpį Lietuvos jurisdikcijoje esančiuose Baltijos jūros vandenyse |
0 |
Jūros rajonas |
| 2.2. D2C2 |
2.2.1. Rūšių gausumo pokytis ir paplitimas akvatorijoje (BPL2 - BPL1 = 0 (poveikio mastas nepadidėjo, BPL1 – indekso vertė pirminio įvertinimo metu, BPL2 – indekso vertė kito įvertinimo metu): |
|||
| 2.2.1.1. šoniplauka (Dikerogammarus villosus) |
0 % |
Priekrantė, tarpiniai vandenys |
||
| 2.2.1.2. juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus) |
0 % |
|||
| 2.3. D2C3 |
2.3.1. Neigiamų pakitimų mastas. Biologinės taršos lygio indeksas: |
|||
| 2.3.1.1. šoniplauka (Dikerogammarus villosus) |
0 |
Priekrantė, tarpiniai vandenys |
||
| 2.3.1.2. juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus) |
0 |
|||
| 3. D3: komerciniams tikslams naudojamos žuvys |
3.1. D3C1 |
3.1.1. Mirtingumo dėl žvejybos koeficientas (Fmsy): |
||
| 3.1.1.1. menkė (Gadus morhua) |
Mirtingumo dėl žvejybos koeficientas ≤ mirtingumas dėl žvejybos, kuriam esant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (toliau – F ≤ Fmsy), paskaičiuotas ICES |
Tarptautinės jūrų tyrinėjimų tarnybos (toliau – ICES) nustatyti 25–32 Baltijos jūros pakvadračiai |
||
| 3.1.1.2. strimėlė (Clupea harengus) |
F ≤ Fmsy |
ICES nustatyti 25–29, 32 Baltijos jūros pakvadračiai |
||
| 3.1.1.3. brėtlingis (Sprattus sprattus) |
F ≤ Fmsy |
ICES nustatyti 22–32 Baltijos jūros pakvadračiai – visa Baltijos jūra |
||
| 3.2. D3C2 |
3.2.1. Neršiančių išteklių biomasė: |
|||
| 3.2.1.1. menkė (Gadus morhua) |
Neršiančių išteklių biomasė > nerštinių išteklių dydis, užtikrinantis gyvybingas ir sveiką žuvų populiaciją ir rodantis, kad populiacija eksploatuojama ne per intensyviai (toliau – SSB > MSYBtrigger) |
ICES nustatyti 25–32 Baltijos jūros pakvadračiai |
||
| 3.2.1.2. strimėlė (Clupea harengus) |
SSB > MSYBtrigger |
ICES nustatyti 25–29, 32 Baltijos jūros pakvadračiai |
||
| 3.2.1.3. brėtlingis (Sprattus sprattus) |
SSB > MSYBtrigger |
ICES nustatyti 22–32 Baltijos jūros pakvadračiai – visa Baltijos jūra |
||
| 3.3. D3C3 |
3.3.1. 95-asis žuvų ilgio pasiskirstymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivų įrašais: |
|||
| 3.3.1.1. menkė (Gadus morhua) |
Pagal statistinio patikimumo formulę patikrintų duomenų teigiama tendencija arba statistiškai patikimos tendencijos nebuvimas |
Teritorinė jūra ir išskirtinė ekonominė zona (toliau – IEZ) |
||
| 3.3.1.2. strimėlė (Clupea harrengus) |
||||
| 3.3.1.3. brėtlingis (Sprattus sprattus) |
||||
| 3.3.1.4. plekšnė (Platichthys flesus) |
||||
| 3.3.2. Didesnių už vidutinę pirmos lytinės brandos normą žuvų proporcija: |
||||
| 3.3.2.1. menkė (Gadus morhua) (> 35 cm) |
Pagal statistinio patikimumo formulę patikrintų duomenų teigiama tendencija arba statistiškai patikimos tendencijos nebuvimas |
Teritorinė jūra ir IEZ |
||
| 3.3.2.2. strimelė (Clupea harrengus) (> 16 cm) |
||||
| 3.3.2.3. brėtlingis (Sprattus sprattus) (> 12 cm) |
||||
| 3.3.2.4. plekšnė (Platichthys flesus) (> 21,5 cm) |
||||
| 4. D4: mitybiniai tinklai |
4.1. D4C1 |
4.1.1. Sezoninė dominuojančių fitoplanktono grupių kaita |
≥ 0,64 |
Priekrantė |
| 4.2. D4C2 |
4.2.1. Žuvų bendrijos gausumo indeksas (plėšriųjų žuvų gausumas) |
≥ 1,30 |
Priekrantė |
|
| 4.2.2. Mezo-plėšrių žuvų gausumas |
74,2–107,5 metinių medianų mediana |
|||
| 4.3. D4C3 |
4.3.1. Žuvų bendrijos dydžio indeksas |
≥ 1,09 metinių medianų mediana |
Priekrantė |
|
| 4.3.2. Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius |
4,1 µg/ind. ir 180 mg/m3 |
|||
| 4.3.3. Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius |
4,0 µg/ind. ir 196 mg/m3 |
Tarpiniai vandenys |
||
| 4.3.4. Zooplanktono vidutinis dydis ir bendras išteklius |
6,3 µg/ind. ir 268 mg/m3 (vertinama monitoringo stotyse iki 60–70 m gylio (haloklino) |
Teritorinė jūra ir IEZ |
||
| 5. D5: eutrofikacija |
5.1. D5C1 |
5.1.1. Maisto medžiagų koncentracija vandens storymėje: |
||
| 5.1.1.1. ištirpusio neorganinio azoto koncentracija žiemą |
≤ 0,040 mgN/l |
Teritorinė jūra ir IEZ |
||
| 5.1.1.2. vidutinė metinė bendro azoto koncentracija |
≤ 0,225 mgN/l |
|||
| 5.1.1.3. ištirpusių neorganinio fosforo junginių koncentracija žiemą |
≤ 0,010 mgP/l |
|||
| 5.1.1.4. vidutinė metinė bendro fosforo koncentracija |
≤ 0,014 mgP/l |
|||
| 5.1.1.5. vidutinė bendro azoto koncentracija vasarą |
≤ 0,25 mgN/l |
Priekrantė |
||
| 5.1.1.6. vidutinė bendro fosforo koncentracija vasarą |
≤ 0,026 mgP/l |
|||
| 5.1.1.7. vidutinė bendro azoto koncentracija vasarą (kai druskingumas > 4 praktiniai druskingumo vienetai (toliau – PSU), 2–4 PSU arba < 2 PSU) |
≤ 1,08 mgN/l (kai druskingumas < 2 PSU); ≤ 0,67 mgN/l (kai druskingumas 2–4 PSU) ≤ 0,25 mgN/l (kai druskingumas > 4 PSU) |
Tarpiniai vandenys |
||
| 5.1.1.8. vidutinė bendro fosforo koncentracija vasarą (kai druskingumas > 4 PSU, 2–4 PSU arba < 2 PSU) |
≤ 0,080 mgP/l (kai druskingumas < 2 PSU); ≤ 0,053 mgP/l (kai druskingumas 2–4 PSU); ≤ 0,026 mgP/l (kai druskingumas > 4 PSU) |
|||
| 5.1.1.9. metinė azoto prietaka į Baltijos jūrą |
≤ 38889 tonos |
Jūros rajonas |
||
| 5.1.1.10. metinė fosforo prietaka į Baltijos jūrą |
≤ 996 tonos |
|||
| 5.2. D5C2 |
5.2.1. Chlorofilo koncentracija vandens storymėje: |
|||
| 5.2.1.1. vidutinė vasaros cholorofilo „a“ koncentracija |
≤ 1,9 μg/l |
Teritorinė jūra ir IEZ |
||
| 5.2.1.2. vidutinė metinė cholorofilo „a“ koncentracija |
≤ 0,99 μg/l |
|||
| 5.2.1.3. vasaros vidutinė cholorofilo „a“ koncentracija |
≤ 4,8 μg/l |
Priekrantė |
||
| 5.2.1.4. vasaros vidutinė cholorofilo „a“ koncentracija (kai druskingumas > 4 PSU, 2–4 PSU arba < 2 PSU) |
≤ 46,6 μg/l (kai druskingumas < 2 PSU); ≤ 25,7 μg/l (kai druskingumas 2–4 PSU); ≤ 4,8 μg/l (kai druskingumas > 4 PSU) |
Tarpiniai vandenys |
||
| 5.3. D5C4 |
5.3.1. Vidutinis vandens skaidrumas vasarą |
≥ 7 m |
Teritorinė jūra ir IEZ |
|
| 5.3.2. Vidutinis metinis vandens skaidrumas |
≥ 8,8 m |
|||
| 5.3.3. Vidutinis vandens skaidrumas vasarą |
≥ 5 m |
Priekrantė |
||
| 5.4. D5C7 |
5.4.1. Didžiausias makrofitų pasiskirstymo gylis |
≥ 15 m |
Priekrantė |
|
| 5.4.2. Šakotojo Banguolio maksimalus paplitimo gylis |
≥ 14 m |
Tarpiniai vandenys |
||
| 5.5. D5C8 |
5.5.1. Makrobestuburių kokybės indeksas (MKI) |
≥ 3,2 |
Priekrantė |
|
| 5.5.2. Makrobestuburių kokybės indeksas (MKI) |
≥ 3,2 |
Tarpiniai vandenys |
||
| 5.5.3. Makrobestuburių kokybės indeksas (MKI) |
≥ 2,9 |
Teritorinė jūra ir IEZ |
||
| 6. D6: jūros dugno vientisumas |
6.1. D6C3 |
6.1.1. Grunto gramzdinimo ir smėlio kasimo teritorijos plotas buveinėje: |
||
| 6.1.1.1. infralitoralės smėlis |
1 % |
Priekrantė |
||
| 6.1.1.2. infralitoralės riedulynas |
||||
| 6.1.1.3. infralitoralės smėlis |
Tarpiniai vandenys |
|||
| 6.1.1.4. infralitoralės riedulynas |
||||
| 6.1.1.5. cirkalitoralės smėlis |
Teritorinė jūra ir IEZ |
|||
| 6.1.1.6. cirkalitoralės dumblas |
||||
| 6.1.2. Žvejybos dugniniais tralais teritorijos dydis buveinėje: |
||||
| 6.1.2.1. cirkalitoralės smėlis |
10 % |
Teritorinė jūra ir IEZ |
||
| 6.1.2.2. cirkalitoralės dumblas |
||||
| 6.1.2.3. cirkalitoralės smėlis |
||||
| 6.1.2.4. cirkalitoralės dumblas |
||||
| 7. D8: teršiančios medžiagos aplinkoje |
7.1. D8C1 |
7.1.1. Koncentracija vandenyje: |
||
| 7.1.1.1. prioritetinės pavojingos medžiagos, pavojingos medžiagos ir Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos |
Aplinkos kokybės standartas, išreikštas kaip didžiausia leidžiama koncentracija (DLK-AKS), arba aplinkos kokybės standartas, išreikštas kaip metinė vidutinė vertė (MV-AKS), kaip nustatyta Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ |
Jūros rajonas |
||
| 7.1.2. Koncentracijos dugno nuosėdose: |
||||
| 7.1.2.1. gyvsidabris (Hg) ir jo junginiai |
≤ 0,1 mg/kg |
Jūros rajonas |
||
| 7.1.2.2. tributilalavo junginiai (tributilalavo katijonas) |
≤ 0,01 mg/kg |
|||
| 7.1.2.3. polichlorinti bifenilai (PCB; suma 28, 52,101, 118, 138, 153, 180) |
≤ 0,007 mg/kg |
|||
| 7.1.2.4. policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) (suma: antracenas, benzo(a)antracenas, benzo(g,h,i)perilenas, benzo(a)pirenas, chrizenas, fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas), pirenas, fenantrenas) |
≤ 1 mg/kg |
|||
| 7.1.2.5. kadmis ir jo junginiai |
≤ 0,5 mg/kg |
|||
| 7.1.2.6. nikelis ir jo junginiai |
≤ 10 mg/kg |
|||
| 7.1.2.7. švinas ir jo junginiai |
≤ 20 mg/kg |
|||
| 7.1.2.8. chromas |
≤ 30 mg/kg |
|||
| 7.1.2.9. varis |
≤ 10 mg/kg |
|||
| 7.1.2.10. cinkas |
≤ 60 mg/kg |
|||
| 7.1.2.11. arsenas |
≤ 3 mg/kg |
|||
| 7.1.2.12. naftos angliavandeniliai |
≤ 100 mg/kg |
|||
| 7.1.3. Koncentracijos biotoje: |
||||
| 7.1.3.1. gyvsidabris (Hg) ir jo junginiai |
≤ 20 µg/kg |
Jūros rajonas |
||
| 7.1.3.2. brominti difenileteriai (PBDE) |
≤ 0,0085 µg/kg |
|||
| 7.1.3.3. benzo(a)pirenas |
≤ 5 µg/kg |
|||
| 7.1.3.4. perfluoroktansulfonrūgštis ir jos dariniai (PFOS) |
≤ 9,1 µg/kg |
|||
| 7.1.3.5. heksabromciklododekanai (HBCDD) |
≤ 167 µg/kg |
|||
| 7.1.3.6. heptachloras ir heptachloro epoksidas |
≤ 0,0067 µg/kg |
|||
| 7.1.3.7. dioksinai ir dioksinų tipo junginiai |
Suma: polichlorinti dibenzo-p-dioksinai (PCDD)+ polichlorinti dibenzofuranai (PCDF)+dioksinų tipo polichlorinti bifenilai (PCB-DL) 0,0065 μg.kg–1 TEQ (toksiškumo ekvivalentai, nustatyti pagal Pasaulio sveikatos organizacijos 2005 m. toksinio ekvivalentiškumo koeficientus) (PCDD+PCDF+PCB-DL 0,0065 μg.kg–1 TEQ) |
|||
| 7.1.3.8. heksachlorbenzenas (HCB) |
≤ 10 µg/kg |
|||
| 7.1.3.9. fluorantenas |
≤ 30 µg/kg |
|||
| 7.1.3.10. heksachlorbutadienas (HCBD) |
≤ 55 µg/kg |
|||
| 7.1.3.11. dikofolis |
≤ 33 µg/kg |
|||
| 7.2. D8C4 |
7.2.1. Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis |
≤ 25 % |
Priekrantė |
|
| 8. D9: Teršiančios medžiagos žmogaus maistui skirtuose jūros produktuose |
8.1. D9C1 |
8.1.1. Teršiančios medžiagos maiste: prioritetinės pavojingos medžiagos, pavojingos medžiagos ir Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos |
Didžiausia leidžiama koncentracija (DLK), pagal 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1881/2006, nustatančio didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas su visais pakeitimais, priedą |
Jūros rajonas |
| 9. D10: Jūros šiukšlės |
9.1. D10C1 |
9.1.1. Vidutinis metinis pakrantę teršiančių šiukšlių, išskyrus mikrošiukšles (2–5 mm), kiekis (jūros pakrantę teršiančios šiukšlės (> 5 mm), pvz., plastikiniai: puodelis, butelis, maišelis, dangtelis / kamštelis, plastiko fragmentai 2,5 cm > < 50 cm, virvė, valas (diametras iki 1 cm), susipynęs tinklas / virvė / valas, maisto pakuotė, stiklo šukės, metalinis kamštelis, nuorūka) |
< 20 vnt./100 m |
Pakrantė |
| 9.1.2. Vidutinis metinis jūros dugną teršiančių šiukšlių, išskyrus mikrošiukšles (2–5 mm), kiekis (jūros dugną teršiančios šiukšlės (> 5 mm), pvz., plastikiniai: plėvelė, maišelis, butelis, tvirtinimo juosta, kiti objektai, sintetinė virvė, susipynęs valas, kiti gumos gaminiai, gumos gaminiai, apdorota mediena, kitos šiukšlės) |
1 vnt./km2 |
Teritorinė jūra ir IEZ |
||
___________________________________________________