VH3BW

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL TARYBOS 2011-04-06 SPRENDIMO NR. 1-2070 „DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO TVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2016 m. gegužės 11 d. Nr. 1-448

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies
1 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu
Nr. 1-2070  patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą:

1.    Išdėstyti 5 straipsnio 2 dalies 2.2 punktą taip:

2.2. balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Tarybos, komiteto ir komisijų, kurių narys jis yra, posėdžiuose;”

2.    Išdėstyti 5 straipsnio 3 dalies 3.5 punktą taip:

3.5. informuoti merą ir (ar) Tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, laikantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. KS-18 „Dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo“ (toliau – Rezoliucija) nustatytos tvarkos. Kiekvienas Tarybos narys su Rezoliucija supažindinamas pasirašytinai. Už Tarybos narių supažindinimą su Rezoliucija atsakingas Tarybos ir mero sekretoriatas.“

3.    Išdėstyti 10 straipsnio 2 dalį taip:

2. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys. Kitas Tarybos narys gali vadovauti posėdžiui tik Vietos savivaldos įstatymo numatytais atvejais. Tarybos dokumentų rengimą ir projektų nagrinėjimą prižiūri mero pavaduotojas, atsakingas už kuruojamą sritį.“

4.    Išdėstyti 11 straipsnio 3 dalies 3.3 punktą taip:

3.3. įtraukiant į Tarybos sprendimų rengimą nevyriausybinių organizacijų atstovus ir atskirus piliečius, steigiant visuomenines komisijas;“

5.    Išdėstyti 17 straipsnio 1 dalies 1.13 punktą taip:

1.13. reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas ir už jas atsiskaito Reglamente nustatyta tvarka. Mero fondui iš bendrų Savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų skiriama trijų Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčių dydžio suma. Mero fondo lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

Savivaldybės mero fondą sudaro lėšos, skirtos mero atstovavimo reikmėms (reprezentacinės išlaidos).

Atstovavimo (reprezentacinėmis) išlaidomis laikomos išlaidos, kurios apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarime Nr. 919 „Dėl reprezentacinių išlaidų“.

Savivaldybės mero fondo lėšomis disponuoja meras.

Savivaldybės mero fondo lėšos naudojamos mero atstovavimo (reprezentacijos) reikmėms, atstovaujant Savivaldybei Lietuvoje ir užsienyje:

1) užsienio valstybių asmenų, delegacijų, svečių ir juos lydinčių asmenų priėmimo išlaidoms (išlaidos transportui, nakvynei, maitinimui, vertėjams, gidams, gėlėms, suvenyrams, atminimo dovanoms, kitoms prekėms ir paslaugoms);

2) užsienyje arba šalies viduje rengiamų oficialių priėmimų išlaidoms (vaišių, pobūvių, banketų, kurie rengiami įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu kokio nors asmens, delegacijos, svečių garbei, taip pat įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų, sutarčių pasirašymo, vizitų, valstybės arba įstaigos jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams progomis, organizavimo, maisto produktų, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, kitų prekių ir paslaugų pirkimo išlaidos);

3) darbo susitikimų išlaidoms (maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, kitų prekių, skirtų įstaigos atstovų susitikimams darbo klausimams aptarti, svarstyti, derinti su kitų įstaigų, įmonių, organizacijų atstovais, pirkimo išlaidos);

4) atminimo dovanoms, suvenyrams, gėlėms, sveikinimo raštams, atvirukams, nuotraukoms valstybės, įstaigos, įstaigos darbuotojų arba valstybei nusipelniusių asmenų jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams, įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų progomis;

5) išlaidoms, susijusios su dalyvavimu labdaros, kultūros, sporto ir kituose visuomeniniuose renginiuose (išlaidos dovanėlėms švenčių proga ikimokyklinių, mokymo, sveikatos apsaugos, vaikų, senelių, invalidų globos įstaigų auklėtiniams ir globotiniams, socialiai remtinoms šeimoms, taip pat išlaidos suvenyrams, dovanoms, gėlėms, pagal varžybų ir konkursų sąlygas numatytiems prizams, su dalyvavimu minėtuose renginiuose susijusiems mokesčiams, valstybės arba įstaigos atributika pažymėtoms prekėms);

6) kitoms reprezentacinėms išlaidoms.

Reprezentacijos reikmėmis skirtoms išlaidoms nepriskiriamos išlaidos, susijusios su politine reklama.

Organizuojant 1–6 punktuose nurodytus renginius, sudaroma išlaidų sąmata, kurią potvarkiu tvirtina meras. Renginių organizavimo metu, nepatvirtinus naujos išlaidų sąmatos, negali būti viršyta bendra sąmatoje nurodyta išlaidų suma.

Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, administruojantis Savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus Savivaldybės mero fondui (toliau – mero fondo lėšų administratorius), į mero atsiskaitomąją sąskaitą kiekvieną mėnesį perveda trijų Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio sumą.

Meras ar jo įgaliotas asmuo kiekvieną mėnesį atsiskaito mero fondo lėšų administratoriui, pateikdamas faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams.

Mero fondo lėšų naudojimą kontroliuoja mero fondo lėšų administratorius ir Savivaldybės kontrolierius.

Nepanaudotas Savivaldybės mero fondo lėšų likutis grąžinamas mero fondo lėšų administratoriui iki kitų metų sausio 10 dienos;“

6Išdėstyti 33 straipsnio 3 dalį taip:

3. Parengti Tarybos sprendimų projektai Tarybos arba mero sprendimu teikiami svarstyti pagal kompetenciją pagrindiniam komitetui (nustatomas konkretus terminas, per kurį šis komitetas turi apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl pateiktų projektų). Jei pagrindinis komitetas rengėjų pateikto sprendimo projekto neapsvarsto per 1 mėnesį (laikotarpiu nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio – per 1,5 mėnesio), rengėjai turi teisę projektą pateikti svarstyti bet kuriam kitam komitetui. Kelių komitetų kompetencijai priklausančius klausimus komitetai gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva arba Tarybos ar mero pavedimu. Pagrindinis komitetas turi teisę siūlyti nagrinėjamus klausimus svarstyti ir kitiems komitetams. Komitetas turi teisę svarstyti visus Tarybai teikiamus ar pateiktus Tarybos sprendimų projektus.“

7Išdėstyti 35 straipsnio 3 dalį taip:

3. Etikos komisija:

3.1. prižiūri, kaip Tarybos nariai laikosi Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;

3.2. analizuoja Tarybos narių nedalyvavimo Tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;

3.3. tiria ir priima sprendimus dėl Tarybos narių veiklos atitikties Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;

3.4. nagrinėja Savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl Savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;

3.5. teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl Tarybos nario įgaliojimo nutraukimo, jeigu šis Tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris Tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties;

3.6. Tarybos narių, mero, savo iniciatyva teikia Tarybos nariams rekomendacijas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų įgyvendinimo.“

8Išdėstyti 37 straipsnio 2 dalį taip:

2. Eiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami prireikus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Apie Tarybos posėdžio laiką bei parengtus svarstyti ir Reglamento nustatyta tvarka užregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (Reglamento nustatytais atvejais) – mero pavaduotojas arba iš 1/3 išrinktų Tarybos narių įgaliojimus gavęs Tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios pateikdamas visą svarstymo medžiagą praneša visiems Tarybos nariams, žiniasklaidos priemonėms, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene. Ši informacija gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovams skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt.

Eiliniai posėdžiai paprastai vyksta trečiadieniais nuo 13 val. Eilinius Tarybos posėdžius šaukia meras, o kai jo nėra (Reglamento nustatytais atvejais) – mero pavaduotojas, o kai šio nėra – laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys savo iniciatyva arba komiteto, Kolegijos ar Administracijos direktoriaus siūlymu. Tarybos nariai apie posėdžio sušaukimą ir parengtus svarstyti klausimus informuojami elektroniniu būdu pateikiant posėdžio darbotvarkę ir visą svarstymo medžiagą per Savivaldybės informacinę valdymo sistemą „@vilys“ ne vėliau kaip iki ketvirtadienio 17 val. Tarybos nariui, pateikusiam raštišką prašymą, svarstymo medžiaga pateikiama į Tarybos nario korespondencijos dėžutę.“

9Išdėstyti 37 straipsnio 7 dalį taip:

7. Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai, gyventojai, žiniasklaidos priemonių atstovai. Jiems, taip pat Tarybos posėdžio svečiams bei Savivaldybės administracijos tarnautojams (darbuotojams), kuriems būtina dalyvauti posėdyje svarstant tam tikrus klausimus, posėdžio salėje skiriamas atitinkamas vietų skaičius. Gyventojai, valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų bei žiniasklaidos priemonių atstovai, pageidaujantys dalyvauti posėdyje, turi užsiregistruoti Tarybos sekretoriate. Tarybos nario tarpininkavimu gyventojai, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai gali kalbėti svarstomais Taryboje klausimais, jei tam pritaria posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma. Vietų skaičių gyventojams, įmonių, įstaigų, organizacijų bei žiniasklaidos priemonių atstovams ir Tarybos posėdžio dalyvių registravimo tvarką bei elgesio posėdyje taisykles nustato meras.

Vykstant Tarybos posėdžiams Savivaldybės administracijos departamentų vadovai ar jų pavaduotojai turi būti pasiekiami mobiliojo ryšio priemonėmis ir esant būtinybei atvykti į Tarybos posėdžių salę. Prireikus Tarybos posėdžiuose taip pat turi dalyvauti Administracijos struktūrinių padalinių ir Savivaldybės įmonių vadovai.

10Išdėstyti 38 straipsnio 1 dalį taip:

1. Posėdžių, išskyrus pirmąjį, rengimą organizuoja meras. Jis, atsižvelgdamas į frakcijų ir jų vadovų sueigos, Tarybos narių grupių, Tarybos narių, komitetų, komisijų, Savivaldybės kontrolieriaus ir Administracijos direktoriaus pasiūlymus, sudaro Tarybos posėdžio darbotvarkę. Į darbotvarkę gali būti įtraukiami tik tie sprendimų projektai, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių ar Tarybos frakcija) ir įregistruoti dokumentų valdymo sistemoje „@vilys. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia Taryba. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Savivaldybės tarybos posėdžio paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.

Posėdžių darbotvarkė, pasiūlius komitetui, komisijai, frakcijai, frakcijų vadovų sueigai ar 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu, tačiau šie siūlymai turi būti užregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki Tarybos posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu. Posėdį šaukiant šio Reglamento 37 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka posėdžio darbotvarkėje svarstomi tik posėdžio sušaukimo iniciatorių pasiūlyti svarstyti klausimai.“

11Išdėstyti 38 straipsnio 3 dalį taip:

3. Kiekviename posėdyje, paprastai jo pabaigoje, Tarybos narių, frakcijų pareiškimams perskaityti skiriama po 3 minutes. Jeigu Taryba neprieštarauja, posėdžio pirmininkas pareiškimams skirtą laiką gali pratęsti.“

12Išdėstyti 40 straipsnio 1 dalį taip:

1. Dėl Tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama elektronine balsų skaičiavimo įranga arba pakeliant ranką, išskyrus Reglamente numatytus atvejus. Dėl balsavimo sprendžia Taryba, o būdo pakeitimo iniciatyvos teisė priklauso posėdžio pirmininkui bei frakcijoms. Atsiradus elektroninės balsavimo sistemos gedimams, balsuoti galima atviru balsavimu rankos pakėlimu. Kaip naudotis elektronine balsų skaičiavimo sistema, nustato atskira mero patvirtinta instrukcija.

Tarybos nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims.

Tarybos narys Tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti Tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu Taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti Tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje ir per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.

13Išdėstyti 40 straipsnio 11 dalį taip:

11. Į Balsų skaičiavimo komisiją 3 Tarybos narius vienam posėdžiui skiria Taryba. Balsų skaičiavimo komisijos negali sudaryti vienos frakcijos nariai. Komitetų pirmininkai ir frakcijų vadovai į Balsų skaičiavimo komisiją neskiriami. Balsų skaičiavimo komisija iš savo narių išsirenka komisijos pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių.

Pirmojo naujos Tarybos posėdžio metu į Balsų skaičiavimo komisiją siūloma po vieną atstovą iš kiekvieno Tarybos mandatus gavusio kandidatų sąrašo.

Kitų Tarybos posėdžių metu Balsų skaičiavimo komisija sudaroma iš kiekvienos frakcijos po vieną narį deleguotų atstovų, išskyrus atvejus, kai Taryboje yra mažiau nei trys frakcijos.

Taryba, frakcijai pasiūlius, gali posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą Balsų skaičiavimo komisija ar jos nariu. Tada skiriama nauja Balsų skaičiavimo komisija arba jos narys. Posėdžio pirmininko sprendimu arba frakcijos reikalavimu, kuriam pritaria ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, balsavimas, po kurio buvo pareikštas nepasitikėjimas, gali būti pakartotas.

Slaptam balsavimui Balsų skaičiavimo komisiją sudaro bent 3 nariai. Slaptam balsavimui Balsų skaičiavimo komisija sudaroma iš kiekvienos frakcijos po vieną narį deleguotų atstovų, išskyrus atvejus, kai Taryboje yra mažiau nei trys frakcijos.

14Išdėstyti 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipą taip:

1. Tarybos sprendimų, rezoliucijų projektus ir pasiūlymus dėl jų priėmimo Tarybai svarstyti pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Reglamentą turi teisę teikti klausimus į Tarybos posėdį. Teikiamą projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai ar jų atstovai. Tarybos sprendimo projekto rengėjas Tarybos sprendimo projektą rengia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių arba Tarybos frakcija.)“

15Išdėstyti 42 straipsnio 2 dalies 1 pastraipą taip:

2. Visi teikiami projektai, parengti remiantis šio Reglamento nuostatomis, registruojami Tarybos sekretoriato gautų projektų registravimo žurnale ir ne vėliau kaip per artimiausią darbo dieną po registracijos skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Registruojant užpildomas projekto titulinis lapas ir formuliaras, nurodomi visi projekto rengėjai ir iniciatoriai bei visi jų pateikti dokumentai.“

16Papildyti 43 straipsnį nauja 5 dalimi:

5. Po Tarybos sprendimo projekto pateikimo sprendimo projekto tekstas negali būti redaguojamas. Pagrindinis komitetas Tarybos sprendimo projektą svarsto paskutinis, gavęs kitų komitetų išvadas. Rengėjai Tarybai svarstyti teikia pirminį sprendimo projektą, komitetų siūlymų suvestinę lentelę bei pirminio sprendimo projekto ir pagrindinio komiteto siūlymų lyginamąjį variantą.“

 

 

 

Meras                                                                                                              Remigijus Šimašius