MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖJE DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2016 m. gruodžio 19 d. Nr. 1-307
Marijampolė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, 4 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsniu, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir atsižvelgdama į UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro 2016 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (1.11) SD-431 „Dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei atliekų tvarkymo taisyklių“, Marijampolės savivaldybės taryba nusprendžia:
Patvirtinti Įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Marijampolės savivaldybėje dydžio nustatymo metodiką (pridedama).
PATVIRTINTA
Marijampolės savivaldybės tarybos
2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-307
ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖJE DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Marijampolės savivaldybėje dydžio nustatymo metodikos (toliau – Metodika) tikslas – nustatyti Marijampolės savivaldybės teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų įkainių skaičiavimo tvarką.
2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymu, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas).
3. Metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Taisyklėse ir Įsakyme ir kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
II SKYRIUS
BŪTINŲJŲ SU KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMU SUSIJUSIŲ
SĄNAUDŲ NUSTATYMAS
5. Ši metodika parengta remiantis principu, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos.
6. Būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos – tiesiogiai su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir priimtinoms komunalinių atliekų turėtojams sąlygoms dalyvauti tvarkant komunalines atliekas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti (toliau – būtinosios sąnaudos).
7. Būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos kaip atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo veiklos (surinkimas, vežimas, naudojimas, šalinimas, šių veiklų organizavimas, stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra) rūšių ir įmokos administravimo, be kurių neįmanoma įgyvendinti komunalinių atliekų tvarkymo tikslų, uždavinių ir konkrečių priemonių, nustatytų regioniniame ir (ar) savivaldybės atliekų tvarkymo plane, bendrųjų sąnaudų suma.
8. Būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas sudaro:
8.1. mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo, įskaitant perkrovimo įrenginių eksploatavimą sąnaudos;
8.2. mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir (ar) šalinimo sąnaudos, įskaitant mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis komunalinėmis atliekomis, sąvartynų eksploatavimo sąnaudos, įskaitant atidėjinius sąvartynui uždaryti, rekultivuoti ir prižiūrėti po uždarymo;
8.3. į mišrias komunalines atliekas patekusių antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų ir kitos tvarkymo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka apmoka gamintojai ir importuotojai;
8.4. didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai;
8.5. į komunalines atliekas patekusių pavojingų buitinių (buityje susidarančių) atliekų, didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu ir tvarkymo sąnaudos, išskyrus tas atliekų tvarkymo sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai;
8.8. kitų komunalinių atliekų (maisto atliekų, tekstilės atliekų ir kitų) rūšiuojamojo surinkimo ir (ar) tvarkymo sąnaudos;
8.11. visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais sąnaudos, išskyrus tas visuomenės švietimo ir informavimo sąnaudas, kurias apmoka gamintojai ir importuotojai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka;
9. Atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kurių turėtojas neegzistuoja, tvarkymo sąnaudos negali būti įtraukiamos į būtinąsias sąnaudas.
10. Būtinosios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos už metus apskaičiuojamos iš anksto, pagal prognozuojamas metines išlaidas. Pasibaigus metams, perskaičiuojamos būtinosios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos pagal faktiškai patirtas sąnaudas per laikotarpį: jei perskaičiuotos faktinės būtinosios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos skiriasi nuo apskaičiuotųjų iš anksto, skirtumas kompensuojamas, perskaičiuojant būtinąsias sąnaudas naujam laikotarpiui.
11. Būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos turi būti perskaičiuojamos ne dažniau kaip kiekvienais kalendoriniais metais, atsižvelgiant į komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų pokyčius per praėjusius kalendorinius metus ir regioniniame atliekų tvarkymo plane ir savivaldybių atliekų tvarkymo planuose numatytas įgyvendinti naujas komunalinių atliekų tvarkymo priemones.
12. Būtinosios sąnaudos nustatomos pagal formulę:
BS = PS p + KS p, kur:
BS – būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos;
PS – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviosios sąnaudos;
KS – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamosios sąnaudos;
p – atskirų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki n, atsižvelgiant į veiklų, į kurias padalyta komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, skaičių.
13. Būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos mažinamos planuojamų uždirbti papildomų pajamų, tokių kaip elektros pardavimo, komposto pardavimo, papildomo kiekio atliekų priėmimo į apdorojimo įrenginius, suma.
14. Būtinosios (BS) su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos skirstomos į:
14.1. pastoviąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas (PS), kurios nepriklauso nuo surenkamo ir sutvarkomo komunalinių atliekų kiekio;
15. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviąsias sąnaudas, nustatomos bendrosios pastoviosios sąnaudos, lygios visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų pastoviųjų sąnaudų sumai.
16. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamąsias sąnaudas, nustatomos bendrosios kintamosios sąnaudos, kurios lygios visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų kintamųjų sąnaudų sumai.
17. Administratorius pagrįsdamas būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kuriomis remiantis apskaičiuojamas ir teikiamas savivaldybės tarybai tvirtinti įmokos dydis vadovaujasi šiais dokumentais ir duomenimis:
17.3. galiojančiose atliekų tvarkymo paslaugų ir (ar) darbų atlikimo sutartyse nustatytomis kainomis;
III SKYRIUS
MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TEIKIAMŲ PASLAUGŲ ĮMOKOS DYDŽIO NUSTATYMAS
18. Įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą moka nekilnojamojo turto objektų, kurių sąrašas yra patvirtintas Įsakymu, savininkai, jų atstovai arba jų įgalioti asmenys (toliau – nekilnojamojo turto savininkai). Nekilnojamojo turto savininkams, kuriems nuosavybės arba kita teise priklauso nekilnojamasis turtas, kuris fiziškai sunaikintas ar yra avarinės būklės, taip pat tas kurio baigtumas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ir faktiškai yra mažiau kaip 40 %, pateikusiems Administratoriui tai įrodančius dokumentus, įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą neskaičiuojama.
19. Vadovaujantis Įsakymu, nekilnojamojo turto objektai pagal naudojimo paskirtį suskirstomi į kategorijas pagal sąrašą (priedas).
21. Pastovioji įmokos dalis:
21.1. Pastovioji įmokos dalis skaičiuojama:
21.1.1. Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų kategorijai – pagal gyventojų skaičių, jei nėra deklaruotų asmenų, skaičiuojama vienam savininkui;
21.1.2. Sodų, individualaus naudojimo garažų, viešojo naudojimo paskirties nekilnojamojo turto objektų kategorijoms – objekto vienetui;
21.2. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų, esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai arba jų įgalioti asmenys;
22. Kintamoji įmokos dalis:
22.1. Kintamoji įmokos dalis skaičiuojama:
22.1.1. Visiems nekilnojamojo turto savininkams, išskyrus 22.1.2. punkte nurodytus nekilnojamojo turto savininkus, pagal naudojamų mišrų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnumą;
22.1.2. Gyvenamosios paskirties (individualių ir daugiabučių namų gyventojams) ir nekilnojamojo turto savininkams, kurie neturi individualių tik jiems priskirtų konteinerių, o naudojasi bendro naudojimo jiems priskirtais konteineriais, taip pat sodų paskirties ir individualaus naudojimo garažų paskirties objektų savininkams kintamoji įmokos dalis apskaičiuojama pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų kiekio susikaupimo normą gyventojui/ darbuotojui/ objektui ir jų skaičių.
22.2. Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo objekto savininkai ar jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų surinkimo paslauga suprantama, kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko.
22.3. Kintamoji įmokos dalis gyvenamosios paskirties objektams skaičiuojama pagal VĮ Registrų centras oficialiai teikiamus Gyventojų registro duomenis.
22.4. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, pranešę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, ir pristatę tai pagrindžiančius dokumentus (pažymos apie nenaudotą elektrą, kitas paslaugas, pažymą apie dienines studijas, darbdavio patvirtinimą apie darbo vietą ir darbo laikotarpį išvykus ar kitą oficialų dokumentą). Įmoka neskaičiuojama tik tada, kai laikino išvykimo metu neperleidžiamos naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės tretiesiems asmenims.
23. Kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai atskirai nustatomas galintis susidaryti vidutinis mišrių komunalinių atliekų kiekis mato vienetui – susikaupimo norma.
24. Konteineris objektui parenkamas, atsižvelgiant į nustatytą susikaupimo normą, atliekų turėtojui pageidaujant, gali būti pastatytas kitokio dydžio konteineris.
25. Pagal nustatytas mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas atskirai nekilnojamojo turto objekto kategorijai nustatoma minimali komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtis ir atitinkamai minimali kintamoji įmokos dalis.
26. Minimali komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtis apskaičiuojama:
26.1. Gyvenamosios paskirties objektams – pagal surenkamų mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normą vienam gyventojui ir gyventojų, gyvenančių tame objekte, skaičių;
26.2. Sodų ir garažų paskirties objektams – pagal surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normą objekto vienetui;
27. Minimali komunalinių atliekų paslaugos apimtis ir minimali kintamoji įmokos dalis patvirtinama Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu.
IV SKYRIUS
MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TEIKIAMŲ PASLAUGŲ ĮKAINIŲ SKAIČIAVIMAS
29. Visos komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos, vadovaujantis šios metodikos 6 punktu, suskirstomos į pastoviąsias ir kintamąsias sąnaudas.
30. Pastoviosios įmokos dalies apskaičiavimas.
30.1. Pagal prognozuojamą surinkti komunalinių atliekų bendrą kiekį (Q), kurį sudaro surinkti kiekiai iš gyvenamosios paskirties, sodų paskirties, garažų paskirties, viešojo naudojimo paskirties ir visų kitų paskirčių objektų bendrai (t.y. kai Q = Qgyv. + Qsodai+ Qgaražai+Qvieš. + Qkt.) bendros pastoviosios sąnaudos (PS) padalijamos santykinai kiekvienai išvardytai nekilnojamųjų objektų rūšiai:
30.1.1. Pastovioji sąnaudų dalis, tenkanti gyvenamosios paskirties objektams, apskaičiuojama pagal formulę:
PSgyv. = PS × Qgyv. / Q;
30.1.2. Pastovioji sąnaudų dalis, tenkanti sodų paskirties objektams, apskaičiuojama pagal formulę:
PSsodai = PS × Qsodai/ Q;
30.1.3. Pastovioji sąnaudų dalis, tenkanti individualaus naudojimo garažų paskirties objektams, apskaičiuojama pagal formulę:
PSgaražai = PS × Qgaražai / Q;
30.1.4. Pastovioji sąnaudų dalis, tenkanti viešojo naudojimo paskirties objektams, apskaičiuojama pagal formulę:
PSvieš. = PS × Qvieš. / Q;
30.2. Gyvenamosios paskirties objektams pastovioji įmoka (PKgyv.) apskaičiuojama, pastoviųjų sąnaudų dalį (PSgyv.), tenkančią gyvenamosios paskirties objektams, padalijant iš gyventojų skaičiaus (Ngyv.), pagal formulę:
PKgyv. = PSgyv. /Ngyv.
30.3. Sodų paskirties objektams pastovioji įmoka (PKsodai) apskaičiuojama, pastoviųjų sąnaudų dalį (PSsodai), tenkančią sodų paskirties objektams, padalijant iš sodų paskirties objektų skaičiaus (Nsodai) pagal formulę:
PKsodai = PSsodai /Nsodai
30.4. Individualaus naudojimo garažų paskirties objektams pastovioji įmoka (PKgaražai) apskaičiuojama, pastoviųjų sąnaudų dalį (PSgaražai), tenkančią garažų paskirties objektams, padalijant iš garažų paskirties objektų skaičiaus (Ngaražai), pagal formulę:
PKgaražai = PSgaražai /Ngaražai
30.5. Viešojo naudojimo paskirties objektams pastovioji įmoka (PKvieš.) apskaičiuojama, pastoviųjų sąnaudų dalį (PSvieš.), tenkančią viešojo naudojimo paskirties objektams, padalijant iš viešojo naudojimo paskirties objektų skaičiaus (Nvieš.), pagal formulę:
PKvieš. = PSvieš. /Nvieš.
30.6. Visų kitų paskirčių objektams pastovioji įmoka (PKkt.) apskaičiuojama: pagal pastoviųjų sąnaudų dalį (PSkt.), tenkančią visų kitų paskirčių objektams, ir iš šių objektų surenkamą komunalinių atliekų kiekį (Qkt.) apskaičiuojama vienos tonos kaina (Pkt.). Pagal nustatytą komunalinių atliekų susikaupimo normą kiekvienos paskirties objektų ploto vienetui (nk, kai k kinta nuo 1 iki k ir nurodo kiekvieną atskirą objektų rūšį pagal paskirtį, išreikšta kilogramais į m2 per metus), apskaičiuojamas pastoviosios įmokos įkainis (Kkt.k) vienam kvadratiniam metrui, vienos tonos kainą (Pkt.) padauginant iš atliekų susidarymo normos (nk), pagal formulę:
Kkt.k = Pkt./1000× nk/12
Pastovioji įmoka (PKkt.k) objektui apskaičiuojama pastoviosios įmokos įkainį (Kkt.k) padauginus iš konkretaus objekto ploto (S), pagal formulę:
PKkt.k = Kkt.k× S
31. Kintamosios įmokos dalies apskaičiavimas.
31.1. Bendrąsias kintamąsias sąnaudas (KS) sudaro sąnaudos, apskaičiuotos pagal vienos tonos įkainio ir atliekų kiekio sandaugų sumą.
31.2. Vienos tonos kintamoji įmoka (KKt) apskaičiuojama susumuojant vežimo operatoriaus 1 tonos atliekų surinkimo kainą (Kvež.), Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių operatoriaus 1 tonos atliekų apdorojimo kainą (KMBA) ir mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis dalį, tenkančią 1 tonai atliekų. Vadovaujantis sutartimi su rūšiavimo įrenginių operatoriumi, nustatoma prognozuojama sąvartyne pašalinti komunalinių atliekų dalis procentais (p) nuo visų surenkamų atliekų, ši dalis komunalinių atliekų apmokestinama mokesčiu už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis (M).
KKt = Kvež. + KMBA+(p×M)
31.3. Vieno m3 kintamoji įmoka (KKkūb.) apskaičiuojama, vienos tonos kintamąją įmoką padauginus iš koeficiento x, kuris nurodo komunalinių atliekų svorio ir tūrio santykinį dydį, pagal formulę:
KKkūb. = KKt × x
31.4. Kintamoji įmoka vienam gyventojui (KKgyv.) apskaičiuojama, vienos tonos kintamąją įmoką padauginus iš komunalinių atliekų susikaupimo normos vienam gyventojui (ngyv.), pagal formulę:
KKgyv. = KKt × ngyv.
31.5. Kintamoji įmoka vienam darbuotojui (KKdarb.) apskaičiuojama, vienos tonos kintamąją įmoką padauginus iš komunalinių atliekų susikaupimo normos vienam darbuotojui (ndarb.), pagal formulę:
KKdarb. = KKt × ndarb.
31.6. Kintamoji įmoka vienam sodo paskirties objektui (KKsodai) apskaičiuojama, vienos tonos kintamąją įmoką padauginus iš komunalinių atliekų susikaupimo normos vienam sodų paskirties objektui (nsodai), pagal formulę:
KKsodai = KKt × nsodai
31.7. Kintamoji įmoka vienam individualaus naudojimo garažo paskirties objektui (KKgaražai) apskaičiuojama, vienos tonos kintamąją įmoką padauginus iš komunalinių atliekų susikaupimo normos vienam individualaus naudojimo garažų paskirties objektui (ngaražai), pagal formulę:
KKgaražai = KKt × ngaražai
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32. Atliekų tvarkymo įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydis apskaičiuojamas ne trumpiau vieneriems finansiniams metams ir gali būti pateiktas tvirtinti Marijampolės savivaldybės tarybai iki kiekvienų metų lapkričio 30 d.
33. Perskaičiavus būtinąsias sąnaudas, savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali įmokos dydį kartą per metus indeksuoti, taikydama metinį vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 1,1.
34. Į įmokos dydį negali būti įskaičiuojamos antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos.
Įmokos už komunalinių atliekų
surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų
tvarkymą Marijampolės savivaldybėje
dydžio nustatymo metodikos priedas
NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ, KURIŲ SAVININKAS ARBA ĮGALIOTI ASMENYS PRIVALO SUDARYTI KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO
PASLAUGOS TEIKIMO SUTARTĮ, KATEGORIJŲ SĄRAŠAS
Eil. Nr. |
Nekilnojamojo turto objektų kategorija |
Apibūdinimas |
1. |
Gyvenamosios paskirties objektai
|
Naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai) |
2. |
Viešbučių paskirties objektai |
Naudojami trumpalaikiam apgyvendinimui (viešbučiai, moteliai, svečių namai, kaimo turizmo sodybos ir panašiai) |
3. |
Administracinės paskirties objektai
|
Naudojami administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įmonių, įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai arba kitos paskirties pastatų dalis, naudojama administracinei veiklai, ir kiti panašios paskirties objektai) |
4. |
Prekybos paskirties objektai
|
Naudojami didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, parduotuvės – operatorinės, knygynai, vaistinės, prekybos paviljonai, turgavietės ir kiti laikini statiniai ar prekybos vietos (kioskai, palapinės ir kiti panašios paskirties objektai) |
5. |
Paslaugų paskirties objektai
|
Naudojami paslaugoms teikti (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo–išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, krematoriumai, laidojimo namai ir kiti panašios paskirties objektai) |
6. |
Maitinimo paskirties objektai |
Naudojami žmonėms maitinti (valgyklos, restoranai, kavinės, barai, kiti panašios paskirties objektai) |
7. |
Transporto paskirties objektai
|
Naudojami transporto tikslams, t. y. susiję su transportavimu, gabenimu, vežimu (oro uosto, jūrų ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, uosto terminalai, muitinių pastatai, kiti panašios paskirties objektai) |
8. |
Garažų paskirties objektai
|
Naudojami transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir kiti panašios paskirties objektai, išskyrus garažus lengviesiems automobiliams) |
9. |
Individualaus naudojimo garažų paskirties |
Gyventojams priklausantys garažai, skirti laikyti lengvąjį automobilį, išskyrus garažus lengviesiems automobiliams, esančius namų valdoje |
10. |
Gamybos, pramonės paskirties objektai
|
Naudojami gamybai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (įvairių tipų elektrinių, katilinių, naftos perdirbimo ir kiti pastatai, skirti energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti panašios paskirties objektai) |
11. |
Sandėliavimo paskirties objektai
|
Naudojami sandėliuoti arba ką nors laikyti (saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti objektai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti) |
12. |
Kultūros paskirties objektai
|
Naudojami kultūros tikslams (teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai, bibliotekos, archyvai, muziejai, parodų centrai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai, kiti panašios paskirties objektai) |
13. |
Mokslo paskirties objektai
|
Naudojami švietimo ir mokslo tikslams (institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai, kiti panašios paskirties objektai) |
14. |
Gydymo paskirties objektai
|
Naudojami gydymo tikslams, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kiti panašios paskirties objektai) ar gyvūnams (veterinarijos gydyklos, gyvūnų globos namai ir kiti panašios paskirties objektai) |
15. |
Poilsio paskirties objektai
|
Naudojami poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, jaunimo nakvynės namai, kaimo turizmo pastatai, medžioklės nameliai, kempingai, poilsiavietės, paplūdimiai, apžvalgos aikštelės, kiti turizmo objektai ir kiti panašios paskirties objektai) |
16. |
Sporto paskirties objektai
|
Naudojami sportui (sporto halės, salės, teniso kortai, baseinai, čiuožyklos, jachtklubai, šaudyklos, stadionai, maniežai, aikštynai, laikinos sporto aikštelės ir kiti panašios paskirties objektai) |
17. |
Religinės paskirties objektai
|
Naudojami religiniams tikslams (bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros, parapijų namai ir kiti religiniams tikslams naudojami pastatai) |
18. |
Specialiosios paskirties objektai
|
Naudojami specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti panašios paskirties objektai) |
19. |
Sodų paskirties objektai
|
Naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje. |
20. |
Viešojo naudojimo objektai
|
Naudojami kita paskirtimi savarankiški objektai (automobilių stovėjimo aikštelės, kapinės, degalinės, turgavietės), kurių negalima priskirti jokiai nurodytai paskirčiai |
_________________________