Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. SAUSIO 29 D. NUTARIMO NR. 133 „DĖL GYVENTOJO NE INDIVIDUALIOS VEIKLOS TURTO ĮSIGIJIMO KAINOS NUSTATYMO TAM TIKRAIS ATVEJAIS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. liepos 29 d. Nr. 846
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
nutarimas
DĖL GYVENTOJO NE INDIVIDUALIOS VEIKLOS TURTO ĮSIGIJIMO KAINOS NUSTATYMO TAM TIKRAIS ATVEJAIS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. šis nutarimas, išskyrus šiuo nutarimu nauja redakcija išdėstytų Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių 10 punktą, taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas;
2.2. šiuo nutarimu nauja redakcija išdėstytų Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių 10 punkto nuostatos taikomos nustatant akcijų, atitinkančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkto sąlygas, įsigijimo kainą pagal 2020 m. vasario 1 d. ir vėliau sudarytus pasirinkimo sandorius.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2020 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 846
redakcija)
GYVENTOJO NE INDIVIDUALIOS VEIKLOS TURTO ĮSIGIJIMO KAINOS NUSTATYMO TAM TIKRAIS ATVEJAIS TAISYKLĖS
1. Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojamas jose nurodytais atvejais gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymas.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
3. Turto, įgyto paveldėjimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuria šis turtas būtų įvertintas paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti.
4. Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis.
5. Turto įsigijimo kaina nustatoma pagal Taisyklių 3 ir 4 punktų nuostatas, neatsižvelgiant į tai, ar gyventojas, paveldėjęs arba gavęs dovanų turtą, privalėjo mokėti paveldimo turto mokestį arba gyventojų pajamų mokestį.
6. Turto, įgyto pagal išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį, įsigijimo kaina nustatoma taip:
6.1. Turto, įgyto iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, įsigijimo kaina yra jo tikroji rinkos kaina, buvusi turto perdavimo rentos mokėtojui dieną.
6.2. Turto, įgyto iš kitų gyventojų, įsigijimo kaina laikoma teisinę galią turinčiais dokumentais pagrįsta, faktiškai rentos gavėjui išlaikyti patirtų išlaidų suma. Negalint pagrįsti patirtų išlaikymo išlaidų teisinę galią turinčiais dokumentais, tokio turto įsigijimo kaina gali būti skaičiuojama pagal numanomas išlaikymo išlaidas, kurios apskaičiuojamos dauginant išlaikymo laikotarpio mėnesių skaičių iš tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos (ne visam mėnesiui tenkančios numanomos išlaikymo išlaidos apskaičiuojamos proporcingai tam mėnesiui tenkančiam dienų skaičiui). Rentos mokėtojas, laikydamasis šiame punkte nustatytų sąlygų, turi teisę pasirinkti laikotarpį, už kurį turto įsigijimo kaina skaičiuojama pagal faktines išlaidas, o už kurį – pagal numanomas išlaikymo išlaidas.
7. Turto, į kurį nuosavybės teisės atkurtos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, įsigijimo kaina nustatoma taip:
7.1. Kai nuosavybės teisės į turtą buvo atkurtos ir šis turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečiams, nurodytiems Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse, šio turto įsigijimo kaina lygi jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainai.
7.2. Kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas (iki 2002 m. sausio 18 d. galiojusi redakcija) iki 2001 m. gruodžio 31 d. notariškai patvirtinta sutartimi perleista teisė atkurti nuosavybės teises į turtą, jo įsigijimo kaina yra 0 eurų, išskyrus atvejus, kai teisė atkurti nuosavybės teises buvo perleista vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ar vaikaičiams, – tokiu atveju turto įsigijimo kaina nustatoma Taisyklių 7.1 papunktyje nustatyta tvarka.
8. Jeigu vieneto dalyviui perleidžiamas vieneto turtas (likvidavimo atveju – kaip paskirstytasis pelnas, šiam dalyviui išstojus iš vieneto), jo įsigijimo kaina gyventojui yra šio turto tikroji rinkos kaina, buvusi turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną.
9. Turto, gauto atlyginant už darbą, atliekamą darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, už kitus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas, įsigijimo kaina gyventojui yra šio turto tikroji rinkos kaina, buvusi gyventojo pajamų natūra gavimo momentu (jeigu gautas turtas buvo pripažintas gyventojo pajamomis natūra) arba turto perleidimo nuosavybėn momentu (kitais atvejais).
10. Tais atvejais, kai darbuotojas įsigyja akcijų pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo neatlygintinai, šių akcijų įsigijimo kaina yra 0 eurų, o įsigijus akcijas lengvatine kaina, akcijų įsigijimo kaina yra darbuotojo už akcijas sumokėta suma.
11. Jeigu vieneto dalyviui dėl įstatinio arba pagrindinio kapitalo didinimo nemokamai išduodama akcijų arba padidinama anksčiau išleistų akcijų nominalioji vertė, pajaus vertė ar dalis, tokių akcijų įsigijimo kaina arba akcijų (pajų, dalių) įsigijimo kainos dalis, atitinkanti akcijų nominaliosios vertės, pajaus vertės arba dalies padidinimą, yra 0 eurų.
12. Tais atvejais, kai per mokestinį laikotarpį gaunama tik dalis ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, iš jų gali būti atimta to turto įsigijimo kainos dalis, proporcinga per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų daliai, arba, gyventojo pasirinkimu, įsigijimo kaina ar jos dalis, neviršijanti to mokestinio laikotarpio ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų sumos.